9d6284cd-6578-4074-a2b2-c7bc116fbe74 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-47-324/2014Teisminio proceso Nr. 2-05-3-01032-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos:75.8; 78.2.1; 121.21; 125.2(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 27 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R.

S. ir atsakovo R. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-89-451/2013 pagal R. S. ieÅ¡kinį atsakovui R. S. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, turto padalinimo, atsakovo R. S. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei R. S. dėl asmeninės nuosavybės teisės pripažinimo, iÅ¡vadÄ duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė prašė nutraukti Å¡alių santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įraÅ¡o Nr. 2744, dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnametės dukros L. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnametei dukrai L. S. iÅ¡laikymÄ , mokant kas mėnesį po 500 Lt periodinių iÅ¡mokų nuo 2012 m. sausio 1 d. iki dukros pilnametystės, iÅ¡mokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnametei dukrai L.

S. 10 800 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d., skaičiuojant už 27 mėnesius po 400 Lt per mėnesį, palikti ieÅ¡kovei santuokinę pavardę, padalinti tarp Å¡alių santuokoje įgytas transporto priemones, pripažįstant ieÅ¡kovės asmenine nuosavybe transporto priemonę Opel Astra (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), 3 719 Lt vertės, atsakovui nuosavybės teise priteisiant transporto priemonę Saab 9000 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), 4 500 Lt vertės, transporto priemonę BMW 528 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), 7 231 Lt vertės, priteisiant ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 6 125 Lt vertės kompensacijÄ už atsakovui atitenkančiÄ transporto priemonę Saab 9000, 4 500 Lt vertės, bei parduotas priekabÄ Eduard LA2720 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), 7 000 Lt vertės, ir motociklÄ Aprilia Rally 50 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), 750 Lt vertės, padalinti tarp Å¡alių santuokoje įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , pripažįstant Å¡alių bendrÄ ja jungtine nuosavybe gyvenamÄ jį namÄ 1A1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 133 000 Lt vertės, garaÅ¾Ä 311b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 47 000 Lt vertės, kiemo statinius (kiemo aikÅ¡telė, tvora) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4 000 Lt vertės, esančius (duomenys neskelbtini), priteisiant atsakovui gyvenamÄ jį namÄ 1A1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 133 000 Lt vertės, garaÅ¾Ä 311b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 47 000 Lt vertės, kiemo statinius (kiemo aikÅ¡telė, tvora) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4 000 Lt vertės, esančius (duomenys neskelbtini), priteisiant ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 34 000 Lt kompensacijÄ už atsakovui tenkantį 0,0615 ha žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 25 500 Lt kompensacijÄ už garaÅ¾Ä 311b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 47 000 Lt vertės, ir kiemo statinius (kiemo aikÅ¡telė, tvora) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4 000 Lt vertės, esančius (duomenys neskelbtini), 66 500 Lt kompensacijÄ užgyvenamÄ jį namÄ 1A1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti jam asmeninės nuosavybės teisę į žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Nutraukė Å¡alių santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įraÅ¡o Nr. 2744, dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei paliko santuokinę pavardę, pripažino Å¡alių bendrÄ ja jungtine nuosavybe garaÅ¾Ä 311b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), padalino Å¡alims bendrÄ ja jungtine nuosavybe priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , priteisdamas atsakovui natÅ«ra garaÅ¾Ä 311b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), priteisdamas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 23 500 Lt kompensacijÄ už atsakovui natÅ«ra atitenkantį garaÅ¾Ä 311b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 29 277,15 Lt kompensacijÄ už atsakovui natÅ«ra atitenkantį žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), priteisdamas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 30 000 Lt kompensacijÄ už ieÅ¡kovės investuotas lėšas į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamÄ jį namÄ bei kitus kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), padalino Å¡alims bendrÄ ja jungtine nuosavybe priklausančias transporto priemones, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisdamas transporto priemonę Saab 9000 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), 4 500 Lt vertės, transporto priemonę BMW 528 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), 7 231 Lt vertės, ieÅ¡kovei nuosavybės teise priteisdamas transporto priemonę Opel Astra (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), 6 620 Lt vertės, priteisdamas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 1 380 Lt vertės kompensacijÄ už atsakovui atitenkančiÄ didesnę turto (transporto priemonių) dalį, nustatė nepilnametės dukros L.

S. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, priteisė iÅ¡ atsakovo nepilnametei dukrai L. S. iÅ¡laikymÄ po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki dukros pilnametystės, iÅ¡mokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , nustatė, kad iÅ¡laikymÄ uzufrukto teise tvarko ieÅ¡kovė, iÅ¡imtinai dukros interesams tenkinti.Remdamasis ieÅ¡kovės ir liudytojų parodymais, taip pat aplinkybe, kad ieÅ¡kovė viena su vaikais išėjo gyventi į nuomojamÄ butÄ , neturėdama savo nuosavos gyvenamosios vietos, sprendė, kad ieÅ¡kovė įrodė, jog atsakovas santuokos metu (iki jos iÅ¡irimo) piktnaudžiavo alkoholiu, rodė jai nepagarbÄ , buvo agresyvus ir dėl to faktiÅ¡kai iÅ¡iro Å¡eima.

Å ių aplinkybių pagrindu pripažino, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės. Pažymėjo, kad iÅ¡vadai dėl santuokos iÅ¡irimo dėl vieno sutuoktinio (atsakovo) kaltės neturi teisinės reikÅ¡mės atsakovo nurodyta aplinkybė, jog ieÅ¡kovė paliko Å¡eimÄ , nes ji neegzistavo iki santuokos faktinio iÅ¡irimo. Atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovė įrodė, jog, pardavusi jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ , gavo 30 000 Lt, įvertinęs aplinkybes, kad ieÅ¡kovė, gyvendama santuokoje su atsakovu nuo 1991 m., neįgijo jokio nekilnojamojo ar vertingo kilnojamojo turto, gyvenamajame name buvo padarytas paprastasis remontas, sudėti nauji langai, durys, kieme sudėta nauja medinė tvora, padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė įrodė investavusi 30 000 Lt į gyvenamÄ jį namÄ ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini).

Nesirėmė atsakovo pateiktoje nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta gyvenamojo namo pagerinimo suma, vertindamas jÄ kaip dirbtinai sumažintÄ , neatitinkančiÄ realių rinkos kainų. Nustatęs, kad santuokos metu buvo rekonstruotas garažas, dėl to žymiai padidėjo jo bendras plotas (nuo 25 kv. m iki 67 kv. m), buvo įrengtas keltuvas, dėl to garažas tapo funkcionalesnis, sprendė, kad garažas santuokos metu buvo iÅ¡ esmės pagerintas abiejų sutuoktinių bendromis lėšomis, todėl jį pripažino bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Atsakovui nenurodžius svarbių aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, garažas Å¡alims padalintas lygiomis dalimis, atsakovui šį turtÄ priteisiant natÅ«ra ir įpareigojant atsakovÄ iÅ¡mokėti ieÅ¡kovei pusės garažo vertės (23 500 Lt) kompensacijÄ . Ä®vertinęs 2004 m. lapkričio 8 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, jog už perkamÄ Å¾emę atsakovas sumokėjo 249,12 Lt grynais pinigais ir 43,2 Lt investiciniais čekiais, taip pat 19,29 Lt kainos priedÄ dėl inžinerinių statinių, konstatavo, kad atsakovas nepateikė teismui kitų duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , jog sumokėti gryni pinigai buvo jo asmeniniai.

Dėl to kaip neįrodytÄ vertino atsakovo nurodytÄ aplinkybę, kad žemę jis iÅ¡sipirko asmeniniais pinigais. Nustatė, kad VÄ® Registrų centre žemės sklypas nėra įregistruotas kaip asmeninė atsakovo nuosavybė. Konstatavęs, kad atsakovas nepaneigė sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos, kaip nepagrįstÄ atmetė ieÅ¡kovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti jam asmeninės nuosavybės teisę į žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į tai, kad žemės sklypo, įvertinto 68 000 Lt, dalis (0,0085233 ha) buvo iÅ¡pirkta už atsakovo asmenines lėšas (paveldėta įmoka investiciniais čekiais), sprendė, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, ir ieÅ¡kovei kompensacijÄ už atsakovui tenkantį natÅ«ra žemės sklypÄ priteisė už pusę žemės sklypo dalies, kuri buvo įgyta Å¡alių bendromis lėšomis (0,0529572 ha), ir kurios vertė 58 554,3 Lt.

Ä®vertinęs aplinkybes, kad atsakovas be ieÅ¡kovės sutikimo pardavė santuokos metu įgytÄ transporto priemonę – priekabÄ Eduard LA2720 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), 7 000 Lt vertės, atsakovui tenka mažesnės vertės transporto priemonė (ieÅ¡kovės vardu įregistruota transporto priemonė įvertinta 6 620 Lt, o atsakovo – 4 500 Lt), ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė 1 380 Lt kompensacijÄ už atsakovui tenkančiÄ didesnę turto (transporto priemonių) dalį. Sprendė, jog aplinkybę, kad atsakovas teikė dukrai iÅ¡laikymÄ iÅ¡ dalies patvirtina 2012 m. vasario 20 d. ir 2012 m. vasario 21 d. mokėjimo pavedimai (500 Lt), dukters L.

S. ir sÅ«naus A. S. paaiÅ¡kinimai 2013 m. vasario 11 d. teismo posėdžio metu, kad atsakovas dukrai kelis kartus per savaitę duoda po 20 Lt, pamaitina jÄ . Atsižvelgęs į tai, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo po ieÅ¡kovės išėjimo iÅ¡ namų nebuvo susitarimo dėl vaikų iÅ¡laikymo dydžio ir bÅ«do, ieÅ¡kovė nebendravo su atsakovu ir neprašė jo teikti iÅ¡laikymÄ dukrai konkrečia pinigų suma, atsakovas teikė iÅ¡laikymÄ , duodamas dukrai kaskart po 20 Lt, paruoÅ¡damas pietus kelis kartus per savaitę, apmokėdamas jos telefono sÄ skaitas, atsakovas teikia visiÅ¡kÄ iÅ¡laikymÄ suaugusiam, tačiau paramos reikalingam sÅ«nui A.

S. (visiÅ¡kai iÅ¡laikydamas sÅ«nų, Å¡iam gyvenant pas atsakovÄ , duodant pinigų kurui, mokant už mokslÄ ir kt.), o ieÅ¡kovė iÅ¡laikymÄ sÅ«nui teikia tik minimaliai, atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , o iÅ¡laikymÄ dukrai L. S. iÅ¡ atsakovo priteisė nuo sprendimo priėmimo dienos. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai Apeliacinius skundus padavė abi Å¡alys. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė nurodo, jog neteisėtos ir nepagrįstos sprendimo dalys dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepriteisimo ir iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo momento.Nepagrįstai du pavedimai per daugiau kaip dvejų metų laikotarpį, keli vienkartiniai 20 Lt pinigų sumos perdavimai dukrai prilyginti pastovaus iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai teikimui.

IÅ¡laikymas suprantamas kaip kasdieniams asmens poreikiams tenkinti bÅ«tinos lėšos, priteisiamos tuo metu, kai asmuo dėl objektyvių priežasčių (amžiaus, sveikatos problemų, mokymosi dieniniame skyriuje) negali pats savęs iÅ¡laikyti, todėl vienkartiniai pavedimai ar pilnamečio sÅ«naus, kuris Å¡iuo metu gyvena su tėvu, liudijimas, kad atsakovas duoda nepilnametei dukrai pinigų, nesudaro pagrindo atleisti atsakovÄ nuo pareigos iÅ¡laikyti savo nepilnametę dukrÄ bei padengti iÅ¡laikymo įsiskolinimo už laikotarpį, kuomet jis neteikė dukrai tokio iÅ¡laikymo.Netenkinus ieÅ¡kinio reikalavimo dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, pažeisti CK 3.155, 3.156, 3.192, 3.200 straipsniai, Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, nesivadovauta kasacinio teismo suformuota praktika.

IÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams teikimas yra tėvo pareiga, o ne teisė. Atsakovas visiÅ¡kai materialiai nerėmė savo nepilnametės dukros laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d., visa atsakomybė už mergaitės iÅ¡laikymÄ ir priežiÅ«rÄ teko ieÅ¡kovei. Atsakovas neįrodė, kad iÅ¡laikymo įsiskolinimo laikotarpiu tinkamai vykdė pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus.Nepagrįstai nurodyta, kad ieÅ¡kovė nebendravo su atsakovu, neprašė iÅ¡laikymo konkrečia pinigų suma, todėl atsakovas nežinojo apie pareigÄ iÅ¡laikyti vaikÄ .

IeÅ¡kovės nepraÅ¡ymas konkrečios pinigų sumos iÅ¡ atsakovo neatleidžia jo nuo pareigos teikti vaikui iÅ¡laikymÄ , nepanaikina ieÅ¡kovės teisės reikalauti iÅ¡laikymo įsiskolinimo. Kadangi iÅ¡laikymas yra priteisiamas vaikui, įstatymas nenumato galimybės ieÅ¡kovei jo atsisakyti, todėl atsakovo pareiga buvo imtis visų įmanomų priemonių, kad vaiko interesai bÅ«tų apginti (vaikas gautų jam priklausantį iÅ¡laikymÄ ).TeisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas, CPK 185 straipsnį pažeidžiantis argumentas, jog atsakovas teikia visiÅ¡kÄ iÅ¡laikymÄ suaugusiam, tačiau paramos reikalingam sÅ«nui A.

S., o ieÅ¡kovė sÅ«nui iÅ¡laikymÄ teikia tik minimaliai. Pilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymo klausimas yra ne Å¡ios civilinės bylos dalykas, tokie klausimai nėra sprendžiami nutraukiant santuokÄ ir tokių reikalavimų teisme nebuvo pareikÅ¡ta. Dėl to aplinkybė, jog pilnametis sÅ«nus Å¡iuo metu gyvena su tėvu, negali bÅ«ti pagrindas atsakovui neteikti iÅ¡laikymo savo nepilnametei dukrai, kuri gyvena su ieÅ¡kove.Nepagrįstai iÅ¡laikymas nepilnametei dukrai L. S. nepriteistas nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos (2012 m. sausio 1 d).PraÅ¡o pakeisti sprendimÄ , panaikinant sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo ir patenkinant šį reikalavimÄ , patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį ir iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai iÅ¡ atsakovo priteisiant nuo 2012 m. sausio 1 d. iki dukros pilnametystės, iÅ¡mokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Apeliaciniu skundu atsakovas nurodo, jog neteisėtos ir nepagrįstos sprendimo dalys dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, garažo pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe, kompensacijos už atsakovui natÅ«ra atitenkantį garaÅ¾Ä , žemės sklypÄ , didesnę turto (transporto priemonių) dalį, ieÅ¡kovės į gyvenamÄ jį namÄ ir kiemo statinius investuotas lėšas priteisimo iÅ¡ atsakovo.Nepagrįstai spręsta, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės. Nepagrįstai patikėta ieÅ¡kovės pakviestomis liudytojomis, nes Å¡alių sÅ«nus A.

S., duodamas paaiÅ¡kinimus 2013 m. vasario 11 d. posėdyje, pranešė teismui, kad ieÅ¡kovės pakviestos liudytojos už teismo salės durų mokėsi iÅ¡ raÅ¡to ieÅ¡kovei reikalingų liudijimų. Nepagrįstai nustatyta, kad ieÅ¡kovė įrodė, jog atsakovas santuokos metu piktnaudžiavo alkoholiu, rodė jai nepagarbÄ , buvo agresyvus, nes, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovės ir jos liudytojų (draugių ir sesers), kurios tiesiogiai nedalyvavo Å¡eimos konfliktuose, paaiÅ¡kinimus, byloje nėra nei vieno objektyvaus įrodymo, patvirtinančio teismo nustatytas aplinkybes, kurių pakaktų padaryti iÅ¡vadai dėl atsakovo kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo.

Tai patvirtina ir faktas, kad ieÅ¡kovė nesikreipė į policijÄ ar kitas institucijas dėl tariamo atsakovo agresyvumo. Neatsižvelgta, kad ieÅ¡kovė buvo konfliktų iniciatorė, nuolat gÄ sdino atsakovÄ , kad jį paliks ir galiausiai paliko, nesistengdama vardan vaikų ir Å¡eimos iÅ¡spręsti Å¡eimoje kilusius nesutarimus. Be to, Å¡alių sÅ«nus, bÅ«damas nepilnametis, grįžo pas atsakovÄ ir su juo gyvena iki Å¡iol, nes, pasak sÅ«naus, ieÅ¡kovė pradėjo su juo konfliktuoti. Pripažinus garaÅ¾Ä bendrÄ ja jungtine nuosavybe, jį padalinus ir priteisus ieÅ¡kovei 23 500 Lt kompensacijÄ už atsakovui natÅ«ra atitenkantį garaÅ¾Ä , pažeisti CK 3.90, 3.98 straipsniai, protingumo, sÄ Å¾iningumo principai.

Teismas privalėjo nustatyti garažo vertę iki rekonstrukcijos, rekonstrukcijos kainÄ , ieÅ¡kovės lėšas, panaudotas rekonstrukcijai, ir tik po to spręsti apie kompensacijos ieÅ¡kovei dydį. Nepagrįstai nustatyta, kad santuokos metu garažas buvo iÅ¡ esmės pagerintas, nepagrįstai sutapatintas garažo ploto padidėjimas su esminiu garažo vertės padidėjimu. Nepagrįstai nesivadovauta atsakovo teismui pateikta UAB „Marleksa“ garažo rekonstrukcijos darbų vertinimo ataskaita, kurioje garažo rekonstrukcijos darbai įvertinti 10 300 Lt.

Ä®rodymais neparemta teismo iÅ¡vada, kad paminėtoje turto vertinimo ataskaitoje nurodyta garažo pagerinimo suma dirbtinai sumažinta. IeÅ¡kovės pateiktoje UAB „Laudomus“ atliktoje nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta garažo vertė (47 000 Lt) yra dirbtinai padidinta. Po teismo sprendimo priėmimo atsakovo užsakytoje namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 13-05-N-007 garažo pastatas įvertintas 12 000 Lt. Nekilnojamojo turto registro duomenimis garažo rinkos kaina iki rekonstrukcijos buvo 7 812 Lt, todėl negalima pripažinti garaÅ¾Ä bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe, nes ieÅ¡kovės skirta suma pagerinimui nevirÅ¡ijo garažo pradinės vertės. IeÅ¡kovė gali pretenduoti tik į kompensacijÄ jai priklausančios dalies bendrų lėšų, įdėtų į garažo rekonstrukcijÄ .Nepagrįstai konstatuota, kad ieÅ¡kovė įrodė investavusi 30 000 Lt į gyvenamÄ jį namÄ ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini).

Å i iÅ¡vada padaryta atsižvelgus į faktÄ , kad 2003 m. spalio 17 d. ieÅ¡kovė už 10 000 Lt pardavė žemės sklypÄ ir 2002 m. kovo 14 d. už 20 000 Lt pardavė butÄ . Neįvertinta, kad butas priklausė abiems sutuoktiniams, t. y. ir atsakovui, todėl teismo iÅ¡vada, kad iÅ¡ Å¡io sandorio ieÅ¡kovei asmeniÅ¡kai priklausė 20 000 Lt, yra klaidinga. IeÅ¡kovė taip pat nepateikė įrodymų, kad gautus pinigus ji iÅ¡leido, o jei iÅ¡leido, kad investavo į namÄ . Tinkamai neįvertinti ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai, nes ji ieÅ¡kinyje bei teismo posėdyje teigė, jog iÅ¡ minėtų sandorių gautus pinigus ji atidavė atsakovo broliui ir seseriai.Atsakovo iÅ¡pirktas iÅ¡ valstybės žemės sklypas negali bÅ«ti pripažįstamas bendrÄ ja jungtine nuosavybe, o ieÅ¡kovei priteistos kompensacijos dydis prieÅ¡tarauja protingumo kriterijui ir CK 3.98 straipsnio 2 daliai net žemės sklypÄ laikant bendrÄ ja jungtine nuosavybe.

Atsakovo tėvas A. S. iki mirties pradėjo valstybinės žemės sklypo, esančio po namu ir aplink jį, iÅ¡pirkimo procedÅ«rÄ . Atsakovas, iÅ¡pirkdamas žemės sklypÄ , iÅ¡ esmės baigė paveldėjimo procedÅ«rÄ , todėl nepagrįstai spręsta, kad atsakovas neiÅ¡reiÅ¡kė valios įsigyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn. PrieÅ¡ingai, įregistruodamas žemės sklypÄ Nekilnojamojo turto registre, atsakovas nenurodė, kad savininkai yra abu sutuoktiniai, taip pat nekilnojamojo turto registre nenurodyta, kad žemės sklypas yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 str. 3 d.). 84 procentus visos už žemės sklypÄ sumokėtos sumos, sumokėjo atsakovas iÅ¡ asmeninių (paveldėtų) lėšų – investicinių čekių įmokos.

IeÅ¡kovė formaliai gali pretenduoti tik į pusę papildomos piniginės įmokos, sumokėtos grynaisiais pinigais (iÅ¡ viso 134,2 Lt).Nepagrįstai iÅ¡ atsakovo priteista 1 380 Lt kompensacija už atsakovui tenkančiÄ didesnę transporto priemonių dalį. Teismas negalėjo vadovautis ieÅ¡kovės pateiktomis ginčo transporto priemonių kainomis, nes VÅ¡Ä® „Emprekis“ pažymos, kurias pateikė ieÅ¡kovė, nepasiraÅ¡ytos jų iÅ¡davusių asmenų, be to, nėra pateikta įrodymų, kad VÅ¡Ä® „Emprekis“ turi vertintojo licencijÄ .

Byloje yra duomenys, kad priekabÄ Eduard LA 2720 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovas pardavė Å¡alių sÅ«nui A. S. už 500 Lt. Be to, po teismo sprendimo atsakovas kreipėsi į MB „84 Sprendimai“ vertintojus dėl priekabos vertės nustatymo. Atsakovas pateikė teismui automobilio Saab 9000 pirkimo dokumentus (sutartį ir kasos pajamų orderį), pagal kuriuos 2009 m. kovo 30 d. Å¡is automobilis kainavo 3 500 Lt. Teismas privalėjo įvertinti atsakovui priteistÄ automobilį pagal automobilio pirkimo dokumentus, atimant nusidėvėjimÄ .

Atsižvelgiant į realias automobilių kainas, kompensacija iÅ¡ atsakovo nepriteistina, nes Å¡alims tenka vienodos transporto priemonių dalys: ieÅ¡kovės vardu įregistruota 6 620 Lt vertės transporto priemonė, atsakovo – 3 000 Lt, parduota priekaba – 6 200 Lt. Taigi Å¡alys viena kitai turėtų kompensuoti po 3 600 Lt.PraÅ¡o pakeisti sprendimÄ , panaikinant jo dalis dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe, 23 500 Lt kompensacijos už atsakovui natÅ«ra atitenkantį garaÅ¾Ä priteisimo iÅ¡ atsakovo, 29 377,15 Lt kompensacijos už atsakovui natÅ«ra atitenkantį žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priteisimo iÅ¡ atsakovo, 30 000 Lt kompensacijos už ieÅ¡kovės investuotas lėšas į gyvenamÄ jį namÄ ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), priteisimo iÅ¡ atsakovo, 1 380 Lt kompensacijos už atsakovui atitenkančiÄ didesnę turto (transporto priemonių) dalį priteisimo iÅ¡ atsakovo, priimant naujÄ sprendimÄ ir nutraukiant Å¡alių santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, patenkinant prieÅ¡ieÅ¡kinį, priteisiant ieÅ¡kovei 5 150 Lt kompensacijÄ už atliktÄ garažo rekonstrukcijÄ .

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad atsakovas, dar gyvendamas Å¡eimoje, labai mažai prisidėdavo prie rÅ«pinimosi Å¡eimos gerove, nuolat vartodavo alkoholinius gėrimus, visus Å¡eimos rÅ«pesčius perkėlė ant ieÅ¡kovės pečių. IeÅ¡kovė, bÅ«dama atsakinga ir rÅ«pestinga, taikstėsi su tokiu atsakovo elgesiu, vis tikėdama santuokos iÅ¡saugojimu, rÅ«pinosi nepilnamečiais vaikais, dirbo keliose darbovietėse, kėlė kvalifikacijÄ medicinos paslaugų teikimo srityje (įgijo aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ ).

Atsakovo elgesys yra įrodytas liudininkų parodymais – nepilnamečių vaikų ir kitų asmenų, kurie patvirtino, jog atsakovas elgėsi nerÅ«pestingai, nebuvo lojalus ir apdairus sutuoktinis bei iÅ¡ esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas. IeÅ¡kovės atsakovui reiÅ¡kiamos pretenzijos dėl alkoholio vartojimo negali bÅ«ti vertinamos kaip sutuoktinės pareigų pažeidimas iÅ¡ esmės, kadangi reikalavimai, jog atsakovas susirastų nuolatinį darbÄ , nevartotų alkoholio ir vykdytų kitas sutuoktinio pareigas, yra teisėti, siekiant iÅ¡saugoti darniÄ Å¡eimÄ .

Garažas buvo ne tik rekonstruotas, jame taip pat įrengta automobilių servisui tinkanti įranga, padidėjo garažo plotas, dėl to jis tapo funkcionalesnis, jame atsakovas su sÅ«numi atlieka automobilių remonto paslaugas. Atsakovas 2012 m. lapkričio 29 d. vykusio parengiamojo posėdžio metu pripažino aplinkybę, jog ieÅ¡kovės motinos butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise. Tik dėl nepalankaus teismo sprendimo atsakovas subjektyviai vertina tam tikras aplinkybes savo naudai, taip piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis ir klaidindamas apeliacinės instancijos teismÄ , siekdamas sau palankaus sprendimo.

IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų vertinimo ataskaitų matyti namo pokyčiai nuo 1996 metų, atsakovas taip pat neneigė, kad namas buvo remontuotas, jame pakeisti langai, sumontuota tvora ir atlikti kiti remonto darbai, todėl ieÅ¡kovei pagrįstai priteista kompensacija už gyvenamojo namo pagerinimÄ . Valstybinės žemės sklypas 2004 metais buvo iÅ¡pirktas už lėšas, priklausančias sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Apelianto pateiktos turto vertinimo ataskaitos negali bÅ«ti priimtos ir vertinamos nagrinėjant apeliacinį skundÄ , kadangi atsakovas galėjo jas pateikti pirmosios instancijos teisme.

Be to, iÅ¡ pateiktų turto vertinimo ataskaitų turinio matyti, kad vertinimas nėra objektyvus, nes daugelis iÅ¡vadų padarytos remiantis atsakovo žodiniais paaiÅ¡kinimais. Kitų atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Å alių apeliaciniai skundai iÅ¡ dalies tenkintini. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, tinkamai tinkamai nustatė nepilnamečiam vaikui priteistino iÅ¡laikymo momentÄ , nepriteisė iÅ¡laikymo įsiskolinimo bei padalijo bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę, pripažindamas bendrÄ ja jungtine nuosavybe garaÅ¾Ä , esantį atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančioje namų valdoje, žemės sklypÄ , kuriame yra pastaroji namų valda, bei priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo piniginę kompensacijÄ už didesnę jam tenkančio turto (transporto priemonių) dalį ir ieÅ¡kovės į gyvenamÄ jį namÄ bei kiemo statinius investuotas asmenines lėšas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės Atmestini apelianto atsakovo argumentai apie nepagrįstÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės. Liudytojas Å¡alių sÅ«nus A. S. 2013 m. vasario 11 d. posėdyje patvirtino atsakovo girtavimo faktÄ , todėl, nors jis ir teigė apie kitų liudytojų melavimÄ , nėra pagrindo netikėti tokius pačius parodymus teikusiais kitais liudytojais, kaip ir nėra pagrindo spręsti, jog Å¡ių liudytojų parodymai Å¡aliÅ¡ki, neobjektyvÅ«s. Apeliantas nenurodė aplinkybių, kuriomis Å¡ie liudytojai bÅ«tų asmeniÅ¡kai suinteresuoti.

Tai, kad ieÅ¡kovė dėl atsakovo girtavimo, agresyvumo, patiriamo žeminimo nesikreipė į policijÄ , nepaneigia minimas aplinkybes patvirtinančių jos paaiÅ¡kinimų ir liudytojų parodymų (CPK 186, 189 straipsniai), galiausiai, dėl to ji kreipėsi į valstybės institucijÄ â€“ teismÄ . Apeliantas nepateikė įrodymų apie ieÅ¡kovės kaltę (konfliktų incijavimÄ ). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo nurodoma aplinkybė dėl ieÅ¡kovės nuolatinio ketinimo jį palikti yra paties apelianto elgesio padarinys. Šalių pilnamečio sÅ«naus gyvenamosios vietos pasirinkimas neįrodo, jog dėl tėvų santuokos iÅ¡irimo kalta ieÅ¡kovė.

Dėl nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo priteisimo momento ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad iÅ¡laikymas priteisiamas nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo dienos, tačiau iÅ¡laikymo įsiskolinimas negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotas daugiau kaip už trejus metus iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos (CK 3.200 straipsnis). „Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad iÅ¡laikymo įsiskolinimas, kaip ir iÅ¡laikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , turi imtis priemonių, kad bÅ«tų nustatytos Å¡ios reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės:

a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iÅ¡ tėvų turtinė padėtis, c) bÅ«tinas iÅ¡laikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokiÄ dalį reikalingo iÅ¡laikymo teikė kiekvienas iÅ¡ tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobÅ«džio, todėl nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo, turi bÅ«ti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ bei į protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z.

T. v. R. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009).“(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-P-186/2010 pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovui A. A. bei atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo ir jos nutraukimo padarinių; tretieji asmenys – Danske bankas (anksčiau – UAB „Sampo“ bankas), AB SEB bankas, J.

A., iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Kauno m. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnyba). Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieÅ¡kinio dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo ir nustatydamas iÅ¡laikymo priteisimo momentÄ nuo sprendimo priėmimo dienos, sprendė, kad 2012m. vasario 20 d. ir 2012m. vasario 21 d. atsakovas dukters iÅ¡laikymui ieÅ¡kovei pervedė 500 Lt, rėmėsi Å¡alių dukters L. S. bei sÅ«naus A. S. parodymais 2013-02-11 teismo posėdžio metu, jog atsakovas dukrai kelis kartus per savaitę duoda po 20 Lt, pamaitina jÄ , atsižvelgė į tai, kad tarp Å¡alių po ieÅ¡kovės išėjimo iÅ¡ namų nebuvo susitarimo dėl vaikų iÅ¡laikymo dydžio ir bÅ«do, kad ieÅ¡kovė nebendravo su atsakovu ir neprašė jo teikti iÅ¡laikymÄ dukrai konkrečia pinigų suma, kad atsakovas teikė iÅ¡laikymÄ dukrai taip, kaip iÅ¡manė – duodamas jai kaskart po 20 Lt, paruoÅ¡damas pietus kelis kartus per savaitę, apmokėdamas jos telefono sÄ skaitas, kad atsakovas teikia pilnÄ iÅ¡laikymÄ suaugusiam, tačiau paramos reikalingam sÅ«nui A.

S., o ieÅ¡kovė sÅ«nui iÅ¡laikymÄ sÅ«nui teikia tik minimaliai.Å alys neginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad optimalus atsakovo mokėtinas iÅ¡laikymo dydis Å¡alių nepilnametės dukters poreikiams tenkinti per mėnesį yra 400 Lt. Atsakovas pripažįsta ieÅ¡kovės teiginį, jog Å¡alys kartu nebegyvena nuo 2009 m. spalio mėnesio, kartu su ieÅ¡kove gyvena nepilnametė dukra. Kiekviena Å¡alis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

Tokiu būdu atsakovas privalėjo pateikti įrodymus, jog nuo 2009 m. spalio mėnesio iki bylos iškėlimo dukters išlaikymui yra sumokėjęs 10800 Lt (27x400). 2012 m. lapkričio 29 d. teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad nuo 2009 m. spalio mėnesio atsakovas išlaikymo dukrai neteikė, pripažino, jog 2011 m. spalio mėnesį atsakovas dukters išlaikymui banko pavedimu sumokėjo 200 Lt, po to mokėjo po 100 Lt ir kad mokėjimus patvirtina byloje esantys įrodymai (t. 2 b.l. 86). Pavedimų kopijos įrodo, jog 2011 m. spalio mėnesį atsakovas vaiko išlaikymui sumokėjo 200 Lt, 2011 m. lapkritį, 2012 m. sausio ir vasario mėnesiais – po 100 Lt.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovas vaiko iÅ¡laikymui 2012 m. vasario 21 d. sumokėjo 400 Lt (t. 1 b.l. 86-89), tačiau nurodomuose bylos lapuose bei visoje bylos medžiagoje tokio įrodymo nėra. Apklausta liudytoja L. S. parodė, kad, tėvams gyvenant atskirai, du sykius per savaitę po pamokų eina pas tėtį (atsakovÄ ), ten pavalgo, tomis dienomis tėtis duoda po 20 Lt dienpinigių, „ nuo 2009 metų duodavo, po to vėl neduodavo, dabar vėl duoda.“. Atsakovas teigė, kad apmoka dukters telefono sÄ skaitÄ , tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Tokiu būdu atsakovas rašytiniais įrodymais pagrindė, jog dukters išlaikymui 2011 m. spalio mėnesį sumokėjo 200 Lt, 2011 m. lapkritį, 2012 m. sausį ir vasarį – po 100 Lt, iš viso – 500 Lt. Iš šalių vaikų parodymų negalima daryti išvados, jog nuo 2009 m. spalio mėnesio atsakovas kas mėnesį moka dukrai po 160 Lt kišenpinigių (40x4) – dukters parodymai tiksliai neapibrėžti, sūnaus parodymais nesiremtina dėl to, kad, viena vertus, jis gyvena su tėvu, antra – minimas išlaikymas buvo skiriamas ne jam (CPK 185 straipsnis).

Nepilnametei dukrai atsakovo skiriamÄ iÅ¡laikymÄ uzufrukto teise tvarkė ieÅ¡kovė, pripažįstanti tik kelis kiÅ¡enpinigių gavimo atvejus, todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vaiko pripažįstamÄ iÅ¡laikymo gavimÄ maistu dvejais pietumis per savaitę, vadovaujantis protingumo principu, laikytina, jog per mėnesį atsakovas maistu ir kiÅ¡enpinigiais teikė 50 Lt iÅ¡laikymÄ , iÅ¡ viso – 1350 Lt (27x50) (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Tuo vadovaujantis darytina iÅ¡vada, jog nuo 2009 m. spalio mėnesio iki 2011 m. gruodžio mėnesio nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui jis sumokėjo 1350 Lt.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės ieÅ¡kovės argumentais, jog tokį iÅ¡laikymo dydį ir bÅ«dÄ pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prilygino pastovaus iÅ¡laikymo teikimui, nes iÅ¡laikymas suprantamas kaip kasdieniams asmens poreikiams tenkinti bÅ«tinos lėšos, mokėtinos tuo metu, kai asmuo dėl objektyvių priežasčių (amžiaus, sveikatos problemų, mokymosi dieniniame skyriuje) negali pats savęs iÅ¡laikyti (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai, kad ieÅ¡kovė nebendravo su atsakovu ir neprašė iÅ¡laikymo konkrečia pinigų suma, neatleidžia atsakovo nuo pareigos teikti vaikui iÅ¡laikymÄ ir nepanaikina ieÅ¡kovės teisės reikalauti iÅ¡laikymo įsiskolinimo.

Pilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymo klausimas yra ne Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl aplinkybė, jog pilnametis sÅ«nus Å¡iuo metu gyvena su tėvu, negali bÅ«ti pagrindas atsakovui neteikti iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai. Tuo vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs įrodymus dėl Å¡alių gyvenimo skyrium laikotarpiu atsakovo teikto iÅ¡laikymo, neteisingai pritaikė CK 3.200 straipsnį, nepagrįstai netenkino ieÅ¡kinio dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo, sudarančio 9450 Lt (10800-1350), priteisimo, iÅ¡laikymo priteisimo pradžia nurodydamas teismo sprendimo priėmimÄ .

Å i sprendimo dalis panaikintina, priteisiant iÅ¡ atsakovo 9450 Lt nepilnametės dukters iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ bei nurodant, kad iÅ¡laikymas priteisiamas nuo 2012 metų sausio mėnesio (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl turto padalijimo Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta teisingu apelianto atsakovo argumentÄ , jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ jo ieÅ¡kovei 30 000 Lt piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovės investuotas lėšas gyvenamojo namo remontui.

Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, jog 1991-2009 metų laikotarpiu Å¡alys pagerino gyvenamÄ jį namÄ , remontui investuodamos apie 30 000 Lt, pažymėjo, kad remonto darbams buvo panaudoti ne tik santuokoje uždirbti jos ir atsakovo pinigai, bet ir ieÅ¡kovės asmeninės lėšos, gautos, 1995 metais už 10 000 Lt pardavus statinius Å iauliuose, 2002 m. – butÄ Kaune. Taigi, pati ieÅ¡kovė neteigė, jog remonto darbams buvo panaudota 30 000 Lt jos asmeninių lėšų. Antra vertus, ieÅ¡kovė nepateikė leistinų įrodymų (banko mokėjimo dokumentų, prekių įgijimo kvitų ir pan.), jog pagal 1995 m. dovanojimo saldorį iÅ¡ apdovanotojo gavo 10 000 Lt (t. 1 b.l. 41-42), o pagal 2003 m. pirkimo-pardavimo sandorį iÅ¡ pirkėjos gautus 10 000 Lt panaudojo statybinių medžiagų pirkimui ar remonto darbams (t. 1 b.l. 39).

Liudytojų parodymai tuo klausimu nekonkretÅ«s, todėl jais vadovautis negalima (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto atsakovo argumentus dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe, nors tokia nuosavybės forma pagal nekilnojamojo turto registro duomenis pažymėta pirkimo-pardavimo sutartyje. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jis pripažino, jog butÄ gavo dovanų iÅ¡ ieÅ¡kovės motinos, už jį pinigų nemokėjo, į pinigus, gautus už šį butÄ nepretenduoja (t. 2 b.l. 89), todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ne tik vieÅ¡o registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrindamas Å¡ių duomenų patikimumÄ , remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnio taisyklėmis ir kasacinio teismo praktika, nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje R.

A. v. V. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010, teisingai nusprendė apie lėšų, gautų pardavus šį butÄ , buvimÄ ieÅ¡kovės asmenine nuosavybe, tačiau padarė netinkamÄ iÅ¡vadÄ dėl Å¡ių lėšų panaudojimo namo remontui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog ieÅ¡kovė neįsigijo kito turto, negali bÅ«ti pakankamu įrodymu apie pinigų panaudojimÄ namo remontui. Kaip minėta, ieÅ¡kovė nepateikė Å¡ios aplinkybės įrodymų, pati teigė, kad remontui naudotos Å¡eimos lėšos, be to, nurodė, jog jos pinigais buvo sumokėtos piniginės kompensacijos po 20 000 Lt, t.y. daugiau, nei buvo asmeninių lėšų, atsakovo broliui ir seseriai už paveldimÄ turtÄ (pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ aplinkybę pripažino neįrodyta), o toks ieÅ¡kovės aiÅ¡kinimas kartu paneigia ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ dėl asmeninių lėšų panaudojimo namo remontui.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog paprastojo remonto metu name buvo sudėti nauji langai, durys, kieme – nauja tvora. Apeliantas atsakovas neginčija, jog Å¡iems darbams buvo panaudota 30000 Lt. Tuo vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Å¡alys atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo remontui panaudojo 30 000 Lt bendrų lėšų, todėl, nesant ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų lygių nuosavybės dalių, padalijant bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, ieÅ¡kovei gali bÅ«ti priteista pusės Å¡ių lėšų dydžio (15 000 Lt) piniginė kompensacija.

Atmestinas apelianto atsakovo argumentas dėl nepagrįsto pripažinimo, kad garažas, Å¡alims gyvenant santuokoje, buvo iÅ¡ esmės pagerintas, todėl tapo bendrÄ ja jungtine nuosavybe.Pagal CK 3.90 str. 1 dalį turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali bÅ«ti pripažintas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu Å¡is turtas buvo iÅ¡ esmės pagerintas auutoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ar pan.).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad, garažo bendram plotui po rekonstrukcijos padidėjus nuo 25 kv.m. iki 67 kv.m. ir įrengus keltuvÄ , jis kaip statinys ženkliai padidėjo, tapo funkcionalesnis, o tai ir yra esminis statinio pagerinimas. Pažymėtina, jog atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad garažas buvo kitaip perstatytas, nukeltos dvi sienos, nepaneigė ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų, jog garažas buvo įrengtas atsakovo darbui (atsakovas nuo 2004 m. dirba autoservise), apeliacine tvarka neginčijo iÅ¡laikymo klausimu padarytos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, jog Å¡iame garaže atsakovas užsiima papildomu pajamų teikiančiu darbu (t. 2 b.l. 87-89).

Esminį garažo pagerinimÄ patvirtina ir atsakovo pateiktas įrodymas – UAB “Marleksa” turto vertės nustatymo iÅ¡vada, kurioje buvo apskaičiuoti garažo pamatų įrengimo, sienų mÅ«ro darbų, stogo kontrukcijos ir dangos kaÅ¡tai. Akivaizdu, jog Å¡ie darbai yra esminiai statinio pagerinimo darbai. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo skundo argumentus dėl neteisingai nustatytos garažo vertės 47 000 Lt.  Apie nekilnojamojo turto vertę pirmosios instancijos teismas sprendė iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktos UAB „Laudomus“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos, pažymėdamas, kad joje nurodytos nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini), vertės yra pagrįstos, atitinka rinkos kainas, be to, atsakovas nepateikė įrodymų apie kitokiÄ Å¡ių nekilnojamojo turto objektų vertę.Atsakovas buvo pateikęs UAB “Marleksa” turto vertės nustatymo iÅ¡vadÄ , pagal kuriÄ garažo rekonstrukcijos darbai įvertinti 10300 Lt.

Jis nurodė, jog garažo rekonstrukcija pradėta 2000 metais. 2000 m. gegužės 26 d. paveldėjimo teisės liudijimas patvirtina, jog garažo vertė pagal 1996 metų respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro įvertinimÄ buvo 7812 Lt. Nesutiktina, jog garažo vertę teismas turėjo nustatinėti apelianto nurodomu bÅ«du (nustatyti garažo vertę iki rekonstrukcijos, rekonstrukcijos kainÄ , ieÅ¡kovės lėšas, panaudotas rekonstrukcijai, ir tik po to spręsti apie kompensacijos ieÅ¡kovei dydį).

Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu (bÅ«tinybe pateikti įrodymus, kritikuojant pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas), vertindamas pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ dėl Å¡io statinio kainos, apeliacinės instancijos teismas priima ir analizuoja prie atsakovo apeliacinio skundo pateiktÄ turto vertintojo G. K. atliktÄ vertinimÄ , pagal kurį gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypo vertė beveik nesiskiria nuo nustatytos UAB “Laudomus”, o garažo vertė nurodoma 12 000 Lt. Apeliacinės instancijos teismas pastaruoju vertinimu nesivadovauja todėl, kad tokia garažo vertė nustatyta iÅ¡laidų (kaÅ¡tų) metodu (t. 3 b.l. 52), tuo tarpu garaÅ¾Ä Å¡alims iÅ¡ esmės pagerinus, jis įgijo ir naujÄ vertę, kuri, apeliacinės instancijos teismo manymu, negali bÅ«ti skaičiuojama 1996 metų kainos ir rekonstrukcijos iÅ¡laidų sudėjimo bÅ«du (pažymėtina, jog pastaruoju bÅ«du apskaičiuota garažo vertė bÅ«tų netgi didesnė).

UAB “Laudomus” iÅ¡vadoje, apraÅ¡ant garaÅ¾Ä kaip nekilnojamojo turto objektÄ , nurodyta, jog garažo pamatai yra betono juostiniai, sienos – blokelių, iÅ¡ iÅ¡orės apÅ¡iltintos, perdengimas – medinės konstrukcijos, Å¡laitinis profiliuotos skardos lakÅ¡tų stogas, metalinės durys, užstatytas plotas 67 kv.m., garažo pastate atvestas miesto vandentiekis ir nuotekų Å¡alinimas, įrengta vietinė Å¡ildymo sistema, betono monolito grindys, bendra pastato bÅ«klė gera, garažas gali tarnauti kaip remonto dirbtuvės, įrengti automobilių remontui skirti keltuvai.

Nurodomas pastato apraÅ¡ymas ir naudojimo paskirtis nesudaro pagrindo spręsti, kad jo rinkos vertė realiai sudaro tik septynis procentus gyvenamojo namo su kiemo statiniais vertės, nustatytos vertintojo G. K., o ne 28 procentus pastarosios vertės, garažo rinkos verte pripažįstant 47 000 Lt (CPK 185 straipsnis). IÅ¡ esmės pagerintÄ daiktÄ pirmosios instancijos teismas teisingai padalino, priteisdamas ieÅ¡kovei pusės jo vertės piniginę kompensacijÄ , o ne rekonstrukcijai iÅ¡leistas lėšas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad žemės sklypas nepagrįstai nebuvo pripažintas asmenine atsakovo nuosavybe, bei kad priteisiant piniginę kompensacijÄ už žemės sklypÄ , ieÅ¡kovė formaliai gali pretenduoti tik į pusę papildomos piniginės įmokos, sumokėtos grynaisiais pinigais (iÅ¡ viso 134,2 Lt).

Žemės sklypas yra įgytas nuosavybėn Å¡alims gyvenant santuokoje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino bendrÄ jÄ jungtinę jo nuosavybę (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neteisingai nusprendė, jog ieÅ¡kovei priteistinos piniginės kompensacijos dydis nustatytinas pagal bendromis Å¡alių lėšomis įsigytÄ sklypo dalies vertę (0,0529572 ha). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo procedÅ«rÄ pradėjo atsakovo tėvas, sumokėjęs už perkamÄ Å¾emę 43,20 investicinių čekių.

PastarÄ jÄ Ä¯mokÄ paveldėjo atsakovas, 2004 m. lapkričio 8 d. Å¡alys sudarė 615 kv.m. valstybinės žemės įgijimo nuosavybėn sutartį, sumokėję 249,12 Lt ir 19,29 Lt kainos priedÄ dėl inžinerinių statinių. Bendra kaina –311,61 Lt, iÅ¡ bendrų lėšų sumokėta dalis –86 procentai. Formuodama teismų praktikÄ , sprendžiant dėl lengvatinėmis sÄ lygomis įgyto turto (žemės sklypo) vertės nustatymo, kai tai yra susiję su piniginės kompensacijos priteisimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. birželio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2010 pagal ieÅ¡kovės J.

V. ieÅ¡kinį atsakovui A. V. ir atsakovo A. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei J. V. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, yra nurodžiusi, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis), tačiau, natÅ«ra paskyrus namų valdos žemės sklypÄ vienam iÅ¡ sutuoktinių, kuriam asmeninės nuosavybės teise priklauso Å¡iame sklype esantis gyvenamasis namas, sklypo vertė turėjo bÅ«ti nustatyta atsižvelgiant į Å¡io turto įgijimo bÅ«dÄ bei specifinę paskirtį, t. y., be kitų aplinkybių, į tai, jog sklypas buvo įsigytas iÅ¡ valstybės lengvatinėmis sÄ lygomis už nominaliÄ kainÄ , kuri neatspindi tikrosios parduodamo daikto vertės, nes nominali kaina nustatyta valstybės, tikslu suteikti tam tikriems asmenims teisę įsigyti jų naudojamus žemės sklypus lengvatinėmis sÄ lygomis, į tai, kad žemės sklypas yra neatskiriama namų valdos dalis ir esamoje situacijoje, atsižvelgiant į sklypo dydį bei paskirtį, negalėtų bÅ«ti savarankiÅ¡kas civilinės teisinės apyvartos objektas, į tai, kuris iÅ¡ sutuoktinių yra lengvatos subjektas.

Teisėjų kolegija sprendė, jog už namų valdos žemės sklypÄ kompensacijos dydis nustatytinas vadovaujantis proporcingumo principu, t. y. atsižvelgiant į sklypui įsigyti panaudotų bendrų lėšų dydį ir atsakovui tenkančiÄ dalį.Apeliacine tvarka peržiÅ«rimoje byloje pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieÅ¡kovei piniginę kompensacijÄ proporcingai bendromis lėšomis įsigyto sklypo vertei, iÅ¡ esmės proporcingumo nuostata vadovavosi, tačiau neatsižvelgė į tai, kad atsakovo nuosavybės teisė į gyvenamÄ jį namÄ buvo bÅ«tina ir esminė sÄ lyga ginčo žemės sklypui įsigyti, kad Å¡is sklypas yra neatskiriama namų valdos dalis ir esamoje situacijoje, atsižvelgiant į jo dydį bei paskirtį, negalėtų bÅ«ti savarankiÅ¡kas civilinės teisinės apyvartos objektas.

Tuo vadovaudamasi teisėjų kolegija sprendžia, jog 29 277,15 Lt piniginė kompensacija ieÅ¡kovei, priteista nuo 58 554,30 Lt sklypo vertės, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais, mažintina iki 15 000 Lt (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Atmestinas atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįstai iÅ¡ jo priteistos 1 380 Lt kompensacijos už atsakovui tenkančiÄ didesnę transporto priemonių dalį. Nors VÅ¡Ä® „Emprekis“ pažymos dėl automobilių vertės ir nepasiraÅ¡ytos iÅ¡davusių asmenų, apeliantas neginčija jose nurodytos ieÅ¡kovei paskirto automobilio Opel Astra kainos 6620 Lt., todėl, remiantis proporcingumo ir lygiateisiÅ¡kumo principu, nesivadovautina po sprendimo priėmimo atsakovo atliktu jam paskirto automobilio Saab 9000 įvertinimu 3500 Lt vietoje VÅ¡Ä® Emprekis nurodyto 4500 Lt.

Aplinkybė, jog atsakovas be ieÅ¡kovės žinios už 500 Lt sÅ«nui pardavė priekabÄ Eduard LA 2720 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nekeičia Å¡ios transporto priemonės vertės, ieÅ¡kovės nurodytos bylos nagrinėjimo metu (vertę patvirtinančių duomenų byloje nėra) ir proceso pirmosios instancijos teisme metu neginčytos atsakovo. Vadovaudamasis CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu draudimu apeliacinį skundÄ grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo argumentÄ , jog priekabos vertė yra ne 7000 Lt, o 6200 Lt.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad atsakovas be ieÅ¡kovės sutikimo pardavė santuokos metu įgytÄ transporto priemonę priekabÄ EDUARD LA2720, v/n (duomenys neskelbtini), 7000 Lt vertės, todėl pagrįstai nusprendė apie atsakovui tenkančiÄ didesnę transporto priemonių dalį ir dėl to ieÅ¡kovei mokėtinÄ piniginę kompensacijÄ . Apeliacinės instancijos teismo apskaičiavimu, ji turėtų sudaryti ne 1380 Lt, o 6055,50 Lt (6620+4500+7231+7000)/2; 12 675,50-6620), tačiau, negalėdamas priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo, kai sprendimo dalį dėl piniginės kompensacijos už transporto priemones skundžia tik atsakovas, Å¡ios sprendimo dalies nekeičia ( CPK 313 straipsnis).

Vadovaujantis iÅ¡dėstytais argumentais, kitaip įvertinus Å¡alių pateiktus įrodymus, pakeistina sprendimo dalis dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteista piniginė kompensacija 29277,15 Lt už žemės sklypÄ sumažintina iki 15 000 Lt, už gyvenamojo namo remontÄ â€“ iki 15000 Lt, bendra priteistos piniginės kompensacijos suma – 30 000 Lt. IÅ¡ dalies patenkinus Å¡alių reikalavimus, perskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 93 straippsnis, 96 straipsniai), Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais, nutaria: pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimÄ , panaikinant jo dalį, kuria netenkintas ieÅ¡kinys dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo.

Priteisti iÅ¡ atsakovo R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)) nepilnametei dukrai L. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), 9450 Lt (devynių tÅ«kstančių keturių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties) iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ . Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendime nurodytÄ iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis pradžiÄ nuo sprendimo priėmimo dienos į iÅ¡laikymÄ nuo 2012 metų sausio mėnesio. Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteista 29 277,15 Lt piniginė kompensacija už atsakovui natÅ«ra atitenkantį žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Å¡iÄ sumÄ sumažinant iki 15000 (penkiolikos tÅ«kstančių) Lt.Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteista 30 000 Lt piniginė kompensacija už ieÅ¡kovės investuotas lėšas į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamÄ jį namÄ bei kitus kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Å¡iÄ sumÄ sumažinant iki 15000 (penkiolikos tÅ«kstančių) Lt.

Teisėjai              Evaldas Burzdikas              Virginija Gudynienė              Leonas Jachimavičius