2025-09-24 Nr. AB-15051-4-16-3-00431-2025-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2611-525/2025

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00431-2025-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant A. A. , jo atstovei advokatei A. A.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui M. K.,

vertėjams J. B. ir M. N.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio, pristatančio (duomenys neskelbtini) piliečiu A. A., apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl užsieniečio, pristatančio (duomenys neskelbtini) piliečiu A. A., sulaikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas sulaikyti užsienietį, pristatantį (duomenys neskelbtini) piliečiu Z. Z. A. O. (toliau – ir Užsienietis), sulaikymo terminą iki 2025 m. lapkričio 19 d., bet ne ilgiau, nei kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

2. Centras teikime nurodė, kad pagal Lietuvos migracijos informacinės sistemos duomenis nenustatyta, kad Užsienietis turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, nėra duomenų, kad Užsienietis turėtų kitą dokumentą, suteikiantį jam teisę būti ar gyventi šalyje. Užsienietis pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus neturėdamas teisėto buvimo patvirtinančių dokumentų, vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu į kitas Europos Sąjungos šalis, t. y. Lietuva nebuvo jo atvykimo tikslo valstybė. Užsienietis nesikreipė į institucijas dėl savo teisinės padėties įteisinimo, bet tyčia kitų asmenų grupėje suplanuotai ir tikslingai t. y. neteisėtai atvyko į Europos Sąjungos valstybę, vadinasi teikė prioritetą savo asmeniniams interesams, o ne įstatymų laikymuisi, Užsienietis slėpėsi nuo kompetentingų institucijų atstovų, t. y. nebendradarbiavo su institucijomis, sprendžiančiomis užsieniečio teisinės padėties klausimus, todėl, kol bus nustatyta Užsieniečio asmens tapatybė ir jo teisinė padėtis Lietuvoje bei pasiruošta jo grąžinimo / išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūrai, tikslinga Užsienietį sulaikyti, priešingu atveju nebus galimybės priimti ir įvykdyti jo atžvilgiu sprendimų.

II. 3. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu tenkino Centro teikimą iš dalies, t. y. paskyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – 3 (trims) mėnesiams, iki 2025 m. lapkričio 19 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai.

4. Teismas nustatė šias bylai aktualias aplinkybes:

4.1. 2025 m. liepos 12 d. 10.00 val. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos veikimo teritorijoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutartimi dėl asmenų perdavimo ir priėmimo, Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos pasienio, muitinės ir policijos tarnybų bendradarbiavimo centre Budziske, Lenkijos Respublikos pusė perdavė Užsienietį Lietuvos Respublikai, nurodant, jog 2025 m. liepos 11 d. 10.30 val. vietovėje Krejwiany Lenkijos Respublikos sienos apsaugos Seinų užkardos pareigūnai sulaikė neteisėtai į Lenkijos Respubliką iš Lietuvos Respublikos atvykusią asmenų grupę, kurioje buvo ir Užsienietis, kuris su savimi neturėjo jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų.

4.2. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) informacinės duomenų bazėje (toliau – ir MIGRIS) duomenų apie Užsieniečio asmenybę ir tapatybę – nerasta, tai yra Užsieniečio asmenybė ir tapatybė nėra nustatyti.

4.3. VSAT 2025 m. liepos 12 d. 10 val. 30 min sprendimu Nr. 25S158725 Užsienietis buvo sulaikytas iki 48 val. ir perduotas Centrui.

4.4. VSAT 2025 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 15K-2571, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 4 dalimi, Užsienietis apgyvendintas laikinojo apgyvendinimo vietoje, nustatant terminą iki 2025 m. rugsėjo 14 d., iki kol sprendžiamas klausimas dėl jo perdavimo Latvijos Respublikai, vadovaujantis 1995 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos, Latvijos Respublikos, Estijos Respublikos vyriausybių sutartimi dėl nelegaliai gyvenančių asmenų grąžinimo

4.5. 2025 m. rugpjūčio 5 d. Latvijos Respublikos pasienio tarnyba raštu Nr. 2318.16/3337 atmetė 2025 m. liepos 30 d. Lietuvos Respublikos prašymą Nr. 21-14-1492, priimti Užsienietį pagal minėtą susitarimą dėl nepakankamų įrodymų. Lietuvos Respublika tapo atsakinga dėl Užsieniečio teisinės padėties nustatymo.

4.6. Lietuvos migracijos informacinės sistemos (MIGRIS) duomenimis nenustatyta, kad Užsienietis turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat nėra duomenų apie šio asmens paiešką. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre nėra duomenų apie Užsieniečiui pradėtą ikiteisminį tyrimą. Valstybinėje darbo inspekcijos sistemoje nėra įrašų, kad minėtas Užsienietis buvo įsidarbinęs Lietuvos Respublikoje jis neturi deklaruotos gyvenamosios vietos ir lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje.

5. Įvertinęs teismo posėdyje pareikštą Užsieniečio prašymą suteikti jam prieglobstį bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, suformuotą 2020 m. birželio 25 d. sprendime byloje Nr. C‑36/20, pagal kurią trečiosios šalies pilietis įgyja tarptautinės apsaugos prašytojo, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2013/32 2 straipsnio c punktą, statusą nuo to momento, kai tokios apsaugos „paprašo“, trečiosios šalies piliečio teismo posėdyje išreikšto noro prašyti tarptautinės apsaugos pakanka, kad jam būtų suteiktas tarptautinės apsaugos prašytojo statusas, teismas sprendė, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 straipsnio 20 punkto prasme.

6. Teismas, apžvelgęs Įstatymo nuostatas (112 str., 113 str. 4 d., 5 d. 1, 5 d. 3 p., 5 p.), nurodė, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas (prieglobsčio pasiprašė teismo posėdžio metu), jis nėra apklaustas prieglobsčio byloje, tai yra prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, konstatavo, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas.

7. Teismas, atsižvelgęs į Įstatymo 115 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, taip pat įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes (Užsienietis buvo sulaikytas 2025 m. liepos 12 d., ir nuo 2025 m. liepos 14 d. jo judėjimo laisvė buvo suvaržyta individualiu administraciniu aktu. Duomenų, kad Užsienietis būtų pažeidęs nustatytas laikino apgyvendinimo vietose sąlygas bei tvarką, nėra), Užsieniečio asmenybę (Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jo asmenybė ir tapatybė nenustatyta; duomenų, leidžiančių vertinti, kad Užsienietis šiai dienai nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teismui nepateikta), padarė išvadą, kad Įstatymo tikslai gali būti pasiekti taikant mažiau nei sulaikymas asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo).

III. 8. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą ir skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

9. Užsienietis teigia, kad pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė prilygsta sulaikymui.

10. Užsienietis laikosi pozicijos, kad nėra tikslo taikyti tokį griežtą asmens laisvės ribojimą siekiant užtikrinti, kad būtų priimtas sprendimas jo prieglobsčio byloje. Nagrinėjamu atveju Užsienietis neturi jo tapatybę patvirtinančių dokumentų, tačiau nėra duomenų, kad asmuo nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę, taip pat nėra duomenų, kad asmuo nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis bei teismu, nėra duomenų apie asmens keliamą grėsmę viešajai tvarkai ar valstybės saugumui, asmuo yra prieglobsčio prašytojas, de facto (faktiškai) sulaikytas nuo 2025 m. liepos 12 d. (beveik tris mėnesius), todėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pritaikyta savo pobūdžiu labiausiai judėjimo laisvę varžanti alternatyvi sulaikymui priemonė nebegali būti laikoma proporcinga ir būtina priemonė Įstatyme numatytiems tikslams pasiekti.

11. Užsienietis teigia, kad yra pagrindas skirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

12. Centras atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

13. Centras pakartoja bylos faktines aplinkybes ir pabrėžia, kad

14. Centras teigia, kad Užsieniečio pateiktas prašymas suteikti prieglobstį yra nagrinėjamas skubos tvarka, kadangi jo pateikta informacija nėra laikytina pakankamai svarbia, be to, Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą vengdamas sprendimo dėl išsiuntimo priėmimo ir vykdymo. Užsienietis akivaizdžiai piktnaudžiauja prieglobsčio prašymo teikiamomis garantijomis, kadangi Užsienietis žinojo, kad yra pradėta procedūra dėl jo išsiuntimo į kilmės šalį ir sąmoningai siekė jai sutrukdyti, todėl ir pateikė prieglobsčio prašymą, nors tokį prašymą jis galėjo pateikti ir ankščiau, kadangi Lietuvos Respublikoje jis buvo pakankamą laiką, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo nesikreipė, nors tokia galimybę turėjo. Užsienietis nėra linkęs laikytis teisės aktų ir tvarkos, gali siekti sutrukdyti kompetentingoms institucijoms tinkamai išnagrinėti jo prieglobsčio prašymą.

15. Centras laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti Užsieniečiui švelnesnę priemonę, nes Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, jog, skyrus alternatyvią sulaikymui priemone, jis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip sutrukdyti Migracijos departamentui išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus, priimti sprendimą jo prieglobsčio byloje, todėl Užsieniečiui taikomas judėjimo laisvės apribojimas yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams įgyvendinti. Išvykimo pavojų į kitas Europos Sąjungos valstybes pagrindžia faktas, kad prieglobstis Lietuvos Respublikoje nebuvo Užsieniečio tikslas, Užsienietis nenori būti grąžintas į kilmės valstybę, jis nesieks nustatyti prieglobsčio prašymo

16. Centras pabrėžia, kad Užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali bandyti pasislėpti ar pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kiti; valstybių įstatymus ir tokiu būdu kelti neteisėtos migracijos grėsmę ne tik Lietuvoje, bet ir Šengeno erdvėje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Užsieniečiui pritaikytos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025 m. lapkričio 19 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai.

18. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), pirmiausiai pažymi, jog byloje nėra ginčo, kad Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą.

19. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų –siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.); kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (3 p.).

20. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos aplinkybės, be kita ko, užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).

21. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

22. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.).

23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Užsienietis apeliaciniame skunde neprašo panaikinti jam pritaikytus judėjimo laisvės apribojimus, bet mano, jog jam pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, yra neproporcinga ir turėtų būti pakeista į švelnesnę priemonę.

24. Byloje nustatyta, kad 2025 m. liepos 12 d. Užsienietis buvo perduotas VSAT pareigūnams iš Lenkijos Respublikos, kurioje jis buvo sulaikytas kaip neteisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką, o po to neteisėtai išvykęs į Lenkijos Respubliką. Užsieniečio tapatybė nebuvo nustatyta. 2025 m. liepos 12 d. Užsienietis buvo sulaikytas ne ilgiau kaip iki 48 val. ir perduotas Centrui. VSAT 2025 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 15K-2571 Užsienietis apgyvendintas laikinojo apgyvendinimo vietoje, nustatant terminą iki 2025 m. rugsėjo 14 d., iki kol sprendžiamas klausimas dėl jos perdavimo Latvijos Respublikai. 2025 m. rugpjūčio 5 d. Latvijos Respublikos pasienio tarnyba atmetė Lietuvos Respublikos 2025 m. liepos 30 d. prašymą Nr. 21-14-1492 priimti Užsienietį pagal susitarimą dėl nepakankamų įrodymų. Lietuvos Respublika tapo atsakinga dėl Užsieniečio teisinės padėties nustatymo. Pirmosios instancijos teisme vykusio 2025 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdžio metu Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertino reikšmingas aplinkybes (Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jo tapatybė nenustatyta, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, nėra išsiaiškinti prieglobsčio prašymo pateikimo motyvai), taip pat tai, kad Užsienietis Lietuvoje nedirba, neturi pragyvenimo šaltinio ir gyvenamosios vietos, neturi jokių socialinių ir ekonominių ryšių, pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytas Užsieniečio sulaikymo pagrindas bei Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2-4 punktuose nurodytos aplinkybės, patvirtinančios, kad Užsienietis gali pasislėpti.

26. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad egzistuoja Įstatyme nustatyti Užsieniečio sulaikymo pagrindai, jo tapatybė nėra nustatyta, kiti Užsieniečio apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl jo elgesio nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei jų teisinio įvertinimo.

27. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Užsieniečio, pristatančio (duomenys neskelbtini) piliečiu A. A., apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Rasa Ragulskytė-Markovienė