Legislator Case Law & Legislation
9d5f6d6d-4031-4e2b-8a43-0c412ad3131f AI generated

9d5f6d6d-4031-4e2b-8a43-0c412ad3131f · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 9d5f6d6d-4031-4e2b-8a43-0c412ad3131f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovui J. E. P. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo byloje – notarė G. K.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas prašė pripažinti negaliojančiu 2004 m. liepos 15 d. vekselį, pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 18-ojo notarų biuro notarės G. K. 2008 m. sausio 28 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , Å¡io vykdomojo įraÅ¡o 2008 m. sausio 28 d. dublikatÄ bei 2015 m. liepos 24 d. dublikatÄ .

Legislator headnote

AI generated

9d5f6d6d-4031-4e2b-8a43-0c412ad3131f · Lietuvos apeliacinis teismas: Toks dokumentas yra parengtas ir panaudotas nusikaltimui padaryti, todėl jis neabejotinai prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir yra niekinis pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tuo pačiu tai reiÅ¡kia, kad Å¡is „vekselis“ negali bÅ«ti pagrindu civiliniams teisiniams santykiams atsirasti, kurie paprastai atsiranda iÅ¡ vekselio, t. y. jis negali bÅ«ti panaudotas kaip „besÄ lyginis skolininko įsipareigojimas sumokėti skolÄ â€œ ir negali bÅ«ti vykdomas neteismine tvarka, t. y. pagal notaro iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-477-798/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00341-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.3.5.; 2.1.2.4.1.1.; 3.2.4.8.2.; 3.2.4.11.; 3.3.1.20  LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 27 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų                Kazio Kailiūno, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės,teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J.

E. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovui J. E. P. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo byloje – notarė G. K.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas prašė pripažinti negaliojančiu 2004 m. liepos 15 d. vekselį, pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 18-ojo notarų biuro notarės G. K. 2008 m. sausio 28 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , Å¡io vykdomojo įraÅ¡o 2008 m. sausio 28 d. dublikatÄ bei 2015 m. liepos 24 d. dublikatÄ .

Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-76-648/2012 atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl to, kad jis panaudojo žinomai netikrÄ dokumentÄ bei apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę, tai yra pagamino netikrÄ paprastÄ jį vekselį, ant tuščio lapo su ieÅ¡kovo paraÅ¡u kopijavimo aparatu ar lazeriniu spausdintuvu atspausdino kompiuteriu paruoÅ¡tÄ tikrovės neatitinkantį paprastojo vekselio tekstÄ , kuriame nurodyta, kad vekselis suraÅ¡ytas 2004 m. liepos 15 d.

Vilniuje ir pagal šį vekselį ieÅ¡kovas besÄ lygiÅ¡kai įsipareigoja iki 2007 m. liepos 15 d. atsakovui ar jo įsakymu kitam vekselio turėtojui sumokėti 1 800 000 Lt sumÄ grynaisiais pinigais arba pervedant į kreditoriaus nurodytÄ sÄ skaitÄ . Šį vekselį atsakovas 2008 m. sausio 28 d. pateikė 18-ojo notarų biuro notarei G. K., kuri iÅ¡davė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä . Å is vykdomasis įraÅ¡as 2008 m. sausio 29 d. buvo pateiktas antstolei, kuri pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio dalis, kuria atsakovas buvo pripažintas kaltu, buvo panaikinta.

Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartimi buvo paliktas galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nuosprendis, jį pakeičiant ir nutraukiant baudžiamÄ jÄ bylÄ atsakovui pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Pagal CPK 182 straipsnio 3 dalį nereikia įrodinėti faktinių aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Notarė dėl nežinomų priežasčių atsakovui iÅ¡davė minėto 2008 m. sausio 28 d. vykdomojo įraÅ¡o dublikatÄ , o 2015 m. liepos 24 d.

– dar vienÄ Å¡io vykdomojo įraÅ¡o dublikatÄ . Teismai konstatavo, kad 2004 m. liepos 15 d. vekselis yra suklastotas, ieÅ¡kovas tokio vekselio atsakovui nėra iÅ¡rašęs. Nesamo vekselio pagrindu iÅ¡duoti vykdomasis įraÅ¡as ir Å¡io vykdomojo įraÅ¡o dublikatai taip pat pripažintini negaliojančiais, nes iÅ¡duoti neegzistuojančios prievolės pagrindu. IeÅ¡kovas prašė pagal CPK 300 straipsnį priimti atskirÄ jÄ nutartį ir informuoti prokurorÄ apie atsakovo nusikalstamÄ veikÄ , nes atsakovas po teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje toliau bando iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ pagal suklastotÄ vekselį – neatsiima antstoliui pateikto vykdomojo įraÅ¡o.

Atsakovas nesutiko su ieÅ¡kiniu, prašė jo netenkinti. Taip pat prašė kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ (toliau – ESTT) su prejudiciniais klausimais: Ar ES teisė leidžia nuteisti asmenį už netikro vekselio panaudojimÄ (neįrodžius jokių dokumento suklastojimo faktų) vienoje ES valstybėje narėje, kuomet kitos ES valstybės narės kompetentingos institucijos priima sprendimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl vekselio suklastojimo? Ar ES teisė leidžia nuteisti asmenį už netikro vekselio panaudojimÄ vienoje ES valstybėje narėje, kuomet kitos ES valstybės narės kompetentingos institucijos priima sprendimÄ pripažinti vekselį vykdytinu? Ar Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos 47 (teisė į teisingÄ teismÄ ) ir 48 (nekaltumo prezumpcija ir teisė į gynybÄ ) straipsniai leidžia nuteisti asmenį, jei ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant pirmÄ kartÄ teisme nebuvo tinkamai pasinaudota ES teisėje numatytais instrumentais gauti duomenis ir įrodymus (pagrindžiančius kaltės nebuvimÄ ), esančius kitose ES valstybėse narėse? Ar Chartijos 47 ir 48 straipsniai leidžia nuteisti asmenį, tuo atveju, kai iÅ¡ bylos fiziÅ¡kai yra dingę dokumentai, pagrindžiantys kaltinamojo kaltės nebuvimÄ ir teismas negali be Å¡ių dokumentų objektyviai įvertinti bylos medžiagos? Ar Å¡ie straipsniai leidžia nuteisti asmenį tuo atveju, kai kratos metu iÅ¡ jo buvo paimti ir iki Å¡iol negrÄ Å¾inti dokumentai, kurie bÅ«tų įrodę jo kaltės nebuvimÄ ? Ar Å¡ie straipsniai leidžia nuteisti asmenį, kuomet buvo sistemingai atmetami gynybos praÅ¡ymai surinkti įrodymus, paneigiančius kaltinamojo kaltę? Ar Å¡ie straipsniai leidžia nuteisti asmenį, kai vienintelis įrodymas yra tariamo nukentėjusiojo parodymai, kuomet Å¡io asmens patikimumas yra kvestionuotinas? Ar Å¡ie straipsniai leidžia nuteisti asmenį, kai vienintelis įrodymas yra tariamo nukentėjusiojo parodymai, kuomet kitos valstybės narės institucijos negali (nenori) suteikti informacijos apie to asmens psichinės sveikatos bÅ«klę? Nurodė, kad teismas neturėtų remtis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, nes jis buvo priimtas pažeidžiant ES teisę.

Danijos Karalystės kompetentinga institucija yra priėmusi sprendimÄ , kuriame konstatuota, jog vekselis vykdytinas, nes pagrįstas realiais tarp Å¡alių įvykusiais atsiskaitymais. Lietuvos teismai nenustatė jokių naujų aplinkybių, paneigiančių Å¡iÄ Danijos teismų iÅ¡vadÄ . PrieÅ¡ingai, ekspertizė patvirtino, kad nėra įmanoma nustatyti suklastojimo fakto. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir pripažino negaliojančiu 2004 m. liepos 15 d. vekselį, Vilniaus miesto 18-ojo notarų biuro notarės G.

K. 2008 m. sausio 28 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä (notarinio registro Nr. 233) ir Å¡io vykdomojo įraÅ¡o 2015 m. liepos 24 d. dublikatÄ (registro Nr. 5165). Priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 1 800 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisė iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybei 2 778 Eur žyminio mokesčio ir 11,06 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovo nurodytas faktines aplinkybes patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-76-648/2012 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartis toje pačioje baudžiamojoje byloje (Nr. 2K-71-677/2016). Å iais įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kuriuose konstatuotos aplinkybės turi prejudicinę galiÄ Å¡iai bylai, atsakovas yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį („sukčiavimas“).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. sausio 19 d. nutartyje yra konstatavęs, kad byloje neginčytinai nustatyta, kad atsakovo gyvenamojoje vietoje 2009 m. kovo 24 d. buvo atlikta krata ir pareigūnai rado aštuonis A4 formato tuščius baltos spalvos popieriaus lapus su ieškovo parašais, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytos aplinkybės parodo, kad atsakovas, žinodamas, jog vekselyje (2004 m. liepos 15 d.) įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, pasirašė jį kaip kreditorius ir panaudojo, pateikdamas antstolei, kai kreipėsi dėl 1,8 mln.

Lt iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ieÅ¡kovo.Teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių neturėtų vadovautis baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis. Atsakovo pateikti įrodymai, įskaitant ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2008 m. liepos 2 d. iÅ¡vadÄ , buvo įvertinti baudžiamojoje byloje. Todėl teismas rėmėsi baudžiamojoje byloje nustatytais faktais, kurie patvirtina, kad ieÅ¡kovas ginčijamo 2004 m. liepos 15 d. vekselio neiÅ¡rašė.

Toks dokumentas yra parengtas ir panaudotas nusikaltimui padaryti, todėl jis neabejotinai prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir yra niekinis pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tuo pačiu tai reiÅ¡kia, kad Å¡is „vekselis“ negali bÅ«ti pagrindu civiliniams teisiniams santykiams atsirasti, kurie paprastai atsiranda iÅ¡ vekselio, t. y. jis negali bÅ«ti panaudotas kaip „besÄ lyginis skolininko įsipareigojimas sumokėti skolÄ â€œ ir negali bÅ«ti vykdomas neteismine tvarka, t. y. pagal notaro iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä .

Todėl naikintinas yra ir vykdomasis įrašas (ir jo dublikatas).Ieškovas prašymo dėl sandorio negaliojimo civilinių teisinių pasekmių (restitucijos) taikymo nesuformulavo. Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad realiai jokios sumos pagal niekinį sandorį (vekselį) atsakovo naudai nebuvo išieškotos. Todėl restitucija netaikytina.Atsakovo argumentai, jog tarp jo ir ieškovo iš tikrųjų buvo susiklostę turtiniai santykiai, dėl kurių ieškovas jam yra skolingas 1 800 000 Lt, šiai bylai reikšmės neturi.

Vekselio panaikinimas, savaime neapriboja atsakovo galimybės įrodyti tikruosius civilinius santykius ir reikalauti, kad ieÅ¡kovas įvykdytų iÅ¡ tų santykių kylančius įsipareigojimus įprasta ginčo teisenos tvarka. Tačiau tokie reikalavimai Å¡ioje byloje nebuvo pareikÅ¡ti ir nesudaro Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyko.Teismas netenkino atsakovo praÅ¡ymo kreiptis dėl prejudicinio sprendimo į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ , nes nenustatė, kad Å¡ioje byloje kiltų Europos SÄ jungos teisės taikymo klausimų, dėl kurių teismas turėtų kreiptis dėl prejudicinio sprendimo.

Nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad ginčo vekselis buvo pripažintas galiojančiu ir vykdytinu pagal Danijos įstatymus. Atsakovas teigia, kad Danijoje buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, o ikiteisminiame tyrime tokie civilinio pobÅ«džio klausimai, susiję su vekselio galiojimu nesprendžiami.Teismas netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo priimti atskirÄ jÄ nutartį ir informuoti prokurorÄ apie atsakovo nusikalstamÄ veikÄ , nes nagrinėjant civilinę bylÄ nėra paaiÅ¡kėjusių naujų duomenų apie tai, kad atsakovas atliko kokiÄ nors naujÄ veikÄ , susijusiÄ su ginčijamo vekselio netesėtu panaudojimu, nei ta, už kuriÄ jam jau buvo skirta baudžiamoji sankcija.

Baudžiamojoje byloje teismas nesprendė dėl vekselio negaliojimo ir nepasisakė dėl tokio dokumento panaudojimo civilinių teisinių pasekmių, todėl atsakovo siekis iÅ¡siieÅ¡koti galimÄ skolÄ , neatsiimant vykdomojo dokumento vykdomojoje byloje, nors ir yra neteisėtas civiline prasme, nelaikytinas nusikaltimu. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas J. E. P. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti, bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas pažeidė civilinio proceso betarpiÅ¡kumo, žodiÅ¡kumo, lygiateisiÅ¡kumo bei rungimosi principus. Atsakovas 2016 m. spalio 18 d. prašė teismo atidėti 2016 m. spalio 28 d. paskirtÄ teismo posėdį dėl ligos. Å iame posėdyje taip pat negalėjo dalyvauti ir atsakovo atstovas dėl jam atliktos skubios operacijos, tačiau paskirtas teismo posėdis įvyko ir byla buvo iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo atstovui sunkiai susirgus, dėl bylos sudėtingumo, kitas advokatas nebÅ«tų fiziÅ¡kai suspėjęs tinkamai pasiruoÅ¡ti bylos nagrinėjimui, o pats atsakovas dėl savo prastos savijautos negalėtų tinkamai ir visapusiÅ¡kai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, tinkamai formuluoti argumentus ir duoti paaiÅ¡kinimus.

IeÅ¡kovÄ atstovavo advokatas, taigi proceso Å¡alių padėtis teismo posėdžio metu bÅ«tų buvusi akivaizdžiai nelygiavertė. Atsakovui buvo praneÅ¡ta tik apie parengiamÄ jį teismo posėdį. Todėl jis nesuprato, jog negalėjimas dalyvauti parengiamajame posėdyje nulems sprendimo priėmimÄ jam nedalyvaujant. Atsakovas, žinodamas apie Å¡ias pasekmes, bÅ«tų atvykęs, nepaisydamas ligos ir neturėdamas advokato. Tačiau apie galimas nedalyvavimo pasekmes atsakovas nei raÅ¡tu, nei pokalbio su teisėju telefonu metu informuotas nebuvo.

Atsakovas norėjo teikti praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti dokumentus apie ieÅ¡kovo psichinę bÅ«klę, dėl jo įrodymų nepatikimumo, taip pat kitų duomenų iÅ¡reikalavimo. Teismas pagal CPK 21 straipsnį privalėjo vienodai vertinti tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo praÅ¡ymus atidėti bylos nagrinėjimÄ . Å ioje byloje ieÅ¡kovas buvo pateikęs praÅ¡ymÄ dėl posėdžio atidėjimo, nenurodydamas konkrečios savo ligos, ir jo praÅ¡ymas buvo patenkintas. Tačiau atsakovui pateikus analogiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ , jis buvo įvertintas prieÅ¡ingai, nenurodant jokių motyvų.Pagal CPK 14 straipsnį teismas privalo tiesiogiai iÅ¡tirti visus byloje esančius įrodymus ir sprendimÄ pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡tirti teismo posėdyje.

Teismas nagrinėjamoje byloje iÅ¡imtinai rėmėsi tik ieÅ¡kovo pozicija. Atsakovas atsiliepime nurodė ne visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes dėl to, jog procesinį dokumentÄ parengė pats, o ne advokatas ir tam tikrų aplinkybių nenurodė, nes manė, jog jos nėra reikÅ¡mingos. Todėl atsakovo dalyvavimas ir žodinių paaiÅ¡kinimų davimas turėjo esminės įtakos teisingam teismo sprendimo priėmimui. Teismo sprendimas pažeidžia ne tik nacionalinius, tačiau ir tarptautinius teisės aktus – Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintÄ teisę į teisingÄ teismÄ .Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ pabrėžė, kad prejudicinių faktų taisyklė tiesiogiai susijusi su asmenų teise į teisminę gynybÄ ir teise teikti įrodymus, todėl Å¡ios taisyklės taikymas neturėtų bÅ«ti iÅ¡plėstas.

Todėl teismas negalėjo vien formaliai vadovautis 2016 m. sausio 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, o privalėjo suteikti atsakovui galimybę pasisakyti bei maksimaliai iÅ¡naudoti teisines gynybos priemones, t.y. dalyvauti teismo posėdyje kartu su advokatu. Dėl minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties Vilniaus apygardos teismui yra paduotas praÅ¡ymas atnaujinti bylos nagrinėjimÄ dėl naujai paaiÅ¡kėjusių itin reikÅ¡mingų aplinkybių, kurios paaiÅ¡kėjo tik ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-0050-08 medžiagÄ dėl ieÅ¡kovo nusikalstamų veikų prijungus prie civilinės bylos Nr. 2-2459-467/2015.

PaaiÅ¡kėjo jog ieÅ¡kovas akivaizdžiai melavo tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme, vienu atveju teigdamas, kad atsakovo jam pervestus pinigus atidavė nepažįstamiems asmenims Rusijos Federacijoje, tačiau baudžiamojoje byloje jis jau pateikė medžiagÄ , kad pinigus pervedė į Liuksemburgo kredito įstaigose esančias sÄ skaitas. Tokios aplinkybės patvirtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi negali bÅ«ti vadovaujamasi.Teismas nenurodė jokių papildomų argumentų, dėl kurių Danijoje galiojantis vekselis pripažįstamas negaliojančiu Lietuvoje.

Danijoje nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl vekselio negaliojimo patvirtina, jog pagrindų pripažinti vekselį negaliojančiu iš tiesų nebuvo, t.y. vekselio galiojimas niekada nebuvo nuginčytas, nes nebuvo nustatyta pagrindų pripažinti jį suklastotu. Nors teismas nurodė, kad Danijoje buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, o ikiteisminiame tyrime tokie civilinio pobūdžio klausimai, susiję su vekselio galiojimu, nesprendžiami, tačiau, toks teiginys neatitinka tikrovės, nes ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktas rodo, jog pagrindų pripažinti vekselį negaliojančiu nebuvo, ir būtent dėl to vekselis yra galiojantis.Teismas nevertino ir nepasisakė dėl tarp bylos šalių susidariusių asmeniniu pasitikėjimu ir ekonomine nauda pagrįstų santykių.

Reikalavimo teisė pagal 2004 m. liepos 15 d. vekselį kilo iÅ¡ 2000 m. spalio 29 d. sudarytos sutarties, kuria atsakovas ieÅ¡kovui perleido ir leido parduoti penkis paveikslus. Be to, Å¡alys nuolat sudarinėdavo įvairius sandorius, perkant ir parduodant antikvarines vertybes ir nekilnojamÄ jį turtÄ . Å ias aplinkybes patvirtina ir vėliau, 2007 m. vasario 2 d., sudaryta paskolos sutartis, kuria atsakovas paskolino ieÅ¡kovui 16 339 955 Danijos kronų, taip pat Å¡ie atsakovo piniginiai pavedimai ieÅ¡kovui: 2004 m. gruodžio 20 d.

– 417 000 DK, 2005 m. sausio 13 d. –1 339 200 DK, 2005 m. kovo 9 d. – 600 000 DK, 2005 m. rugsėjo 6 d. – 195 000 DK, 2005 m. rugsėjo 8 d. – 150 000 DK, 2006 m. sausio 1 d. – 160 000 USD, 2006 m. kovo 17 d. – 45 000 AUD, 2006 m. kovo 17 d. – 230 000 USD, 2006 m. kovo 30 d. – 175 000 USD, 2006 m. balandžio 3 d. – 30 000. IeÅ¡kovas iki Å¡iol nėra gražinęs atsakovui nurodytų sumų.Ypatingu Å¡alių tarpusavio pasitikėjimu pagrįstus santykius įrodo ir ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovas turėjo 2006 m. lapkričio 6 d. notariÅ¡kai patvirtintÄ atsakovo įgaliojimÄ .

Akivaizdu, kad Å¡alis siejo prekybos ir kiti ekonominiai ryÅ¡iai, siekdamos abipusės naudos, viena kita pasitikėjo ir ne visada laikydavosi įstatyme numatytų sandorių formÄ reglamentuojančių normų. Baudžiamojoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teigė, jog nei iki paprastojo vekselio suraÅ¡ymo, nei iki vekselio realizavimo dienos ieÅ¡kovas neturėjo turtinių įsipareigojimų atsakovui, todėl atsakovui teko pačiam įrodinėti, jog jau iki vekselio suraÅ¡ymo momento ieÅ¡kovo dispozicijoje buvo atsakovui priklausančių didelės vertės vertybių, todėl ieÅ¡kovas tuo metu turėjo pagrindÄ suraÅ¡yti vekselį, testamentÄ , įgaliojimÄ .

Teismas, spręsdamas dėl 2004 m. liepos 15 d. vekselio galiojimo, privalėjo atsižvelgti į tarp Å¡alių susiklosčiusiÄ verslo praktikÄ , nuolatinius ryÅ¡ius bei asmeniniu pasitikėjimu pagrįstus santykius.Teismas priteisė netinkamai apskaičiuotÄ Å¾yminį mokestį. Å ioje byloje nėra keliamas turtinis reikalavimas, sandorio pripažinimas per se nėra reikalavimas priteisti kokio nors dydžio pinigų sumÄ , ginčo motyvai ir pagrindas nėra susijęs su vekselio suma, o tik su formaliomis jo pasiraÅ¡ymo aplinkybėmis.

Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ ir 5 punktÄ Å¡ioje byloje sprendžiamas ne turtinio pobÅ«džio ginčas, todėl mokėtinas žyminis mokestis sudaro 41 eurÄ . Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismas 2015 m. liepos 21 d. sprendimu byloje Schipani v. Italija Nr. 38369/09 konstatavo, kad nemotyvuotas teismo, kurio sprendimai negali toliau bÅ«ti skundžiami, atsisakymas kreiptis į ESTT su prejudiciniu klausimu yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimas.

Todėl teismas, atsisakydamas kreiptis į ESTT, pažeidė atsakovo procesines ir materialines teises.IeÅ¡kovas A. B. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimÄ nepakeistÄ , skirti atsakovui baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesu, pusę Å¡ios baudos nurodant sumokėti ieÅ¡kovui. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas tokiais argumentais:Atsakovas proceso metu aktyviai naudojosi CPK suteikiamomis teisėmis: teikė atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ymÄ dėl leidimo pateikti atsiliepimÄ .

Teismas rezoliucija nustatė papildomÄ 14 dienų terminÄ atsiliepimui pateikti. Taip pat atsakovas teikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuos teismas prijungė prie bylos. Atsakovas yra profesionalus civilinės apyvartos dalyvis, nurodo, jog turi teisinį iÅ¡silavinimÄ .Atsakovas nepateikė jokių duomenų, jog teismo posėdyje, kurį prašė atidėti, negalėjo dalyvauti dėl ligos. Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog teismo posėdis buvo atidėtas dėl ieÅ¡kovo ligos. Tokie duomenys nėra užfiksuoti bylos medžiagoje, jie nėra žinomi ir ieÅ¡kovo atstovui.Atsakovas nepagrįstai teigia, jog teismas rėmėsi tik ieÅ¡kovo pozicija, priimdamas sprendimÄ .

Teismo sprendimo apraÅ¡omosios ir motyvacinės dalių įvertinimas patvirtina, jog teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai įvertino tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo motyvus, bei visus byloje pateiktus įrodymus. Apeliantas nesinaudojo savo teisėmis sÄ Å¾iningai, neveikė siekdamas, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta greitai ir teisingai, nesidomėjo nagrinėjamos bylos eiga, nesirÅ«pino tinkamu atstovavimu, neteikė teismui įrodymų, praÅ¡ymų iÅ¡ anksto atidėti bylos nagrinėjimÄ . Civiliniame procese galioja rungimosi principas, kuris reiÅ¡kia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims.

CPK 226 straipsnyje įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme metu Å¡alys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiÅ¡kinimus, turinčius reikÅ¡mės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikÅ¡tus reikalavimus. Jeigu Å¡alys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių. Nei iki posėdžio, nei bylos nagrinėjimo metu apeliantas nepateikė jokių praÅ¡ymų ir (ar) įrodymų nei apie atstovavimo faktÄ , nei apie objektyvias aplinkybes, kurių pagrindu teismas bÅ«tų galėjęs vertinti ir spręsti apie bÅ«tinumÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ .

Toks atsakovo elgesys nėra suderinamas su sÄ Å¾iningumo principu ir liudija siekį vilkinti procesÄ .Teismas pagrįstai rėmėsi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje ir pagrįstai nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių neturėtų vadovautis Å¡iuo nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis. Atsakovo pateikti įrodymai buvo įvertinti baudžiamojoje byloje. Todėl teismas pagrįstai rėmėsi baudžiamojoje byloje nustatytais faktais. Apeliantas taip pat nepateikė jokių argumentų ir (ar) įrodymų, leidžiančių daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ .Apeliantas skunde bando savaip interpretuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytas ir įvertintas aplinkybes bei kelti naujas versijas, turinčias pagrįsti jo reikalavimo teisę.

Atsakovo versija dėl 2000 m. spalio 29 sutarties buvo keliama ir baudžiamojoje byloje, kurioje buvo įvertinta aplinkybė, jog pagal 2012 m. rugsėjo 7 d. KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos raÅ¡tÄ su priedais atsakovas dėl dalies 2000 m. spalio 29 d. sutartyje įvardintų paveikslų yra kreipęsis ir gavęs leidimus Å¡ias vertybes iÅ¡vežti iÅ¡ Lietuvos Respublikos. Teikdamas tokį dokumentÄ apeliantas bando suklaidinti teismÄ ir tokiu bÅ«du piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

Bylos nagrinėjimo faktines ribas apibrėžia pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalykas ir pagrindas. Vilniaus apygardos teismo iÅ¡nagrinėtos bylos ribos – klausimas dėl 2004 m. liepos 15 d. vekselio ir vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais. Apeliaciniame skunde dėstomos faktinės aplinkybės dėl vėlesniais laikotarpiais egzistavusių teisinių santykių yra visiÅ¡kai nesusiję su nagrinėjama byla ir teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingos Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui. Apelianto dėstomos faktinės aplinkybės dėl egzistavusių asmeniniu pasitikėjimu ir ekonomine nauda pagrįstų santykių yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingos nagrinėjant klausimÄ dėl 2004 m. liepos 15 d. vekselio ir vykdomojo įraÅ¡o bei jo dublikato pripažinimo negaliojančiais.Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartyje jau įvertino apelianto argumentus dėl kreipimosi į ESTT, pažymėdamas, kad atsakovas praÅ¡ymo kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ nepagrindė konkrečiomis nacionalinės teisės normomis, kurios buvo taikomos priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ir nepateikė argumentų, kurie galėtų pagrįsti tam tikrÄ abejonę, jog sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių byloje turėtų bÅ«ti taikomos Europos SÄ jungos teisės nuostatos, kurios yra negaliojančios ir neaiÅ¡kios arba kad tam tikros nacionalinių teisės aktų nuostatos galbÅ«t prieÅ¡tarauja Europos SÄ jungos teisės nuostatoms ar yra netinkamai įgyvendintos.

Atsakovas nutyli reikÅ¡mingas aplinkybes, jog buvo kreipęsis tiek į Europos SÄ jungos BendrÄ jį teismÄ , tiek dėl Bendrojo teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutarties su apeliaciniu skundu į Teisingumo teismÄ , kuris 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi apeliacinį skundÄ atmetė.Atsakovo su apeliaciniu skundu pateikti papildomi raÅ¡ytiniai įrodymai nėra susiję su nagrinėjama byla, todėl neturėtų bÅ«ti prijungti. 2000 m. spalio 29 d. sutartis buvo pateikta ir įvertinta baudžiamojoje byloje. 2007 m. vasario 2 d. paskolos sutartis yra sudaryta beveik dvejais metais vėliau, nei ginčijamas vekselis.

Å i sutartis nepagrindžia jokių reikÅ¡mingų Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui aplinkybių. Pateikti iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ medicininių dokumentų patvirtina, kad atsakovo atstovui operacija buvo atlikta 2016 m. rugsėjo 11 d., todėl Å¡is dokumentas niekaip nepagrindžia apelianto įrodinėjamos aplinkybės, kad jo atstovas negalėjo dalyvauti 2016 m. spalio 18 d. teismo posėdyje. Atsakovas duomenimis apie savo ir jo sutuoktinės darbo užmokestį, klaidina teismÄ dėl savo turtinės padėties, nutylėdamas faktines aplinkybes apie tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai per kontroliuojamas bendroves valdomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , meno vertybes, transporto priemones, ir tokiu bÅ«du siekia iÅ¡vengti žyminio mokesčio mokėjimo.Atsakovas, teikdamas apeliacinį skundÄ , akivaizdžiai piktnaudžiauja teise, kadangi apeliaciniu skundu bandoma suklaidinti teismÄ , nutylint aplinkybes dėl kreipimosi į BendrÄ jį ir Teisingumo teismus bei dėl Å¡ių kreipimųsi pasiektus procesinius rezultatus, manipuliuojant įrodymais bei keliamomis versijomis, pakartotinai keliant versijas dėl galimo reikalavimo teisės pagrindo bei nutylint neabejotinai žinomas ir baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjusių teismų įvertintas faktines aplinkybes dėl 2000 m. spalio 29 d. sutarties.

Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo pareikÅ¡tas apeliacinis skundas yra aiÅ¡kiai nepagrįstas, todėl turėtų bÅ«ti svarstomas klausimas dėl CPK 95 straipsnyje numatytų sankcijų ieÅ¡kovui taikymo už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.Atsakovas savo praÅ¡ymo nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka nemotyvuoja nei kilusio ginčo turiniu ir jo sudėtingumu, nei apeliaciniame skunde keliamų klausimų bei jo argumentų gausa, nei jokias kitais argumentais. Pagal bendrÄ ja CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ taisyklę apeliacinis skundas yra nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai apeliacinį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas.

Kadangi atsakovas neišdėsto jokių motyvų dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, prašymas dėl žodinio proceso apeliacinės instancijos teisme turėtų būti atmestas. Teismask o n s t a t u o j a :Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimas, kuriuo buvo pripažintas negaliojančiu 2004 m. liepos 15 d. vekselis ir jo pagrindu notarės iÅ¡duotas vykdomasis įraÅ¡as bei jo dublikatas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimoPagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, tai yra, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Atsakovas apeliaciniame skunde prašė jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodė, kokias aplinkybes bus galima geriau iÅ¡siaiÅ¡kinti ar įrodymus iÅ¡tirti žodinio proceso metu.

Atsakovas apeliaciniame skunde remiasi ir analizuoja tik taikytinas teisės normas bei raÅ¡ytinius byloje esančius duomenis, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo skirti žodinio teismo posėdžio.Dėl civilinio proceso teisės ir pagrindinių proceso principų pažeidimoNagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog Vilniaus apygardos teismas, priėmęs ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, 2016 m. kovo 10 d. nutartimi tenkino jo praÅ¡ymÄ ir pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones, sustabdė iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus vykdomojoje byloje pagal ginčijamÄ vekselį, taip pat atsakovui 2016 m. kovo 14 d. praneÅ¡imu buvo nustatytas 20 d. terminas nuo praneÅ¡imo įteikimo atsiliepimui pateikti.

PraneÅ¡ime buvo iÅ¡aiÅ¡kintina įrodymų pateikimo pareiga bei atsiliepimo nepateikimo pasekmės. Atsakovas 2016 m. balandžio 21 d. pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo prašė panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones ir kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ Â dėl prejudicinio sprendimo. Atsakovas 2016 m. gegužės 12 d. raÅ¡tu prašė teismo pateikti jam papildomÄ ieÅ¡kinio kopijÄ atsiliepimui pateikti, nurodydamas, jog buvo užsienyje. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 13 d. rezoliucija atnaujino terminÄ atsiliepimui pateikti ir nustatė atsakovui papildomÄ 14 d. terminÄ atsiliepimui pateikti.

Atsakovas 2016 m. gegužės 18 d. pateikė praÅ¡ymÄ Lietuvos apeliaciniam teismui dėl ieÅ¡kovo atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ . Tačiau duomenų, kad bÅ«tų nustatytu laiku pateiktas atsiliepimas į ieÅ¡kinį, byloje nėra. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 8 d. nutartimi skyrė bylÄ nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2016 m. spalio 18 d. Atsakovas 2016 m. spalio 18 d. pateikė teismui gydymo įstaigos praneÅ¡imÄ apie jo nedarbingumo laikotarpį nuo 2016 m. spalio 17 d. iki 2016 m. spalio 19 d.

Teismo 2016 m. spalio 18 d. posėdžio protokole nurodyta, jog atsakovas skambino asmeniÅ¡kai ir pateikė nedarbingumo pažymėjimÄ , tačiau teisėjas, atsižvelgęs į ieÅ¡kovo atstovo paaiÅ¡kinimus, nutarė bylÄ parengiamajame teismo posėdyje nagrinėti atsakovui nedalyvaujant ir Å¡io posėdžio metu perėjo į bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės. Tik 2016 m. spalio 21 d. atsakovas pateikė 2016 m. rugsėjo 9 d. su advokatu sudarytÄ atstovavimo sutartį, 2016 m. spalio 18 d. praÅ¡ymÄ atidėti teismo posėdį dėl ligos bei atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį.CPK 7 straipsnis nustato teismui pareigÄ imtis CPK nustatytų priemonių, kad bÅ«tų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekti, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ .

Taip pat CPK 8 straipsnis nustato pareigÄ tiek teismui, tiek bylos Å¡alims bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu, kad byla bÅ«tų tinkamai iÅ¡nagrinėta. Aukščiau aptartos bylos nagrinėjimo aplinkybės vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, kad teismas sudarė atsakovui visas sÄ lygas tinkamai pasiruoÅ¡ti bylos nagrinėjimui, tai yra pagal jo praÅ¡ymÄ pateikė papildomÄ ieÅ¡kinio egzempliorių bei atnaujino terminÄ atsiliepimui pateikti. Nepagrįsti atsakovo argumentai, jog ieÅ¡kovas buvo pateikęs praÅ¡ymÄ dėl posėdžio atidėjimo, nenurodydamas konkrečios ligos, ir jo praÅ¡ymas buvo patenkintas.

Nagrinėjamoje byloje tokių duomenų, pagrindžiančių tokio praÅ¡ymo egzistavimÄ , nėra. Teismas buvo paskyręs tik vienÄ parengiamÄ jį teismo posėdį, kurio metu buvo pereita prie bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės ir byla iÅ¡nagrinėta. IeÅ¡kovas jokių praÅ¡ymų Å¡ioje byloje dėl jos atidėjimo neteikė. Todėl teismas nepažeidė bylos Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principo (CPK 17 straipsnis). Pažymėtina, kad iki teismo posėdžio atsakovas nebuvo pateikęs jokių duomenų apie atstovavimo sutartį su advokatu bei jo sveikatos bÅ«klę.

Be to, atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktuose išrašuose iš medicininių dokumentų nurodyta, jog jo atstovui sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos rugsėjo mėnesį, tuo tarpu teismo parengiamasis posėdis buvo paskirtas 2016 m. spalio 18 d. Pripažintina, kad atsakovas nepagrindė savo ir jo atstovo nedalyvavimo teismo posėdyje priežasčių svarbumo. Be to, pažymėtina, kad pagal CPK 328 straipsnį iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais.

Dėl prejudicinių faktų vertinimoPagal CPK 182 straipsnio 3 punktÄ nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-71-677/2016 buvo nustatyta, jog pirmos instancijos teismo nuosprendyje nustatytos aplinkybės parodo, kad atsakovas, žinodamas, jog vekselyje (2004 m. liepos 15 d.) įraÅ¡yti tikrovės neatitinkantys duomenys, pasirašė jį kaip kreditorius ir panaudojo, pateikdamas antstolei, kai kreipėsi dėl 1,8 mln.

Lt iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ieÅ¡kovo. Nurodytų aplinkybių visuma rodo, kad atsakovas suprato savo neteisėtų veiksmų pobÅ«dį ir esmę, suvokė jais sukeltinus padarinius ir sÄ moningai jų siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Todėl kasacinis teismas konstatavo, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, BPK 20 straipsnio 5 dalyje įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, baudžiamÄ jį įstatymÄ pritaikė tinkamai ir atsakovÄ pagrįstai nuteisė pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Nagrinėjamoje byloje kaip prejudiciniu faktu buvo remiamasi ne tam tikromis, cituotoje nutartyje, nustatytomis atskiromis bylai reikÅ¡mingomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau konstatuota atsakovo atlikta nusikalstama veika, už kuriÄ jam buvo skirta bausmė. BÅ«tent Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatyta atsakovo atlikta nusikalstama veika ir sudaro CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ pagrindÄ pripažinti ginčijamÄ vekselį bei jo pagrindu iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä su dublikatais negaliojančiais.

Duomenų, kad baudžiamoji byla bÅ«tų atnaujinta, atsakovas nepateikė. Tokių duomenų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 20 d. galutine ir neskundžiama nutartimi byloje Nr. 1S-13-150/2017 atmetė atsakovo skundÄ dėl Generalinio prokuroro 2016 m. lapkričio 30 d. nutarimo bei Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta pradėti procesÄ dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių minėtoje baudžiamojoje byloje.

Todėl nagrinėjamoje byloje nėra jokių pagrindų nesiremti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartyje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.Aptariama baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. nuosprendis patvirtina, kad šalis siejančius verslo santykius, prekyba meno dirbiniais patvirtinantys dokumentai buvo pateikti baudžiamojoje byloje, jie buvo analizuojami, buvo pripažinta, jog šalis tiek versle, tiek asmeniniuose santykiuose siejo glaudūs ryšiai.

Taip pat buvo analizuojami Å¡alių banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai, juose užfiksuoti pinigų pervedimai, atsakovo ranka raÅ¡ytas 2000 m. spalio 29 d. raÅ¡telis apie ieÅ¡kovui patikėtas atsakovo meno vertybes. Kasacinis teismas nutartyje taip pat pažymėjo, jog baudžiamoje byloje nustatyta ir tai, kad 2004 m. liepos 15 d. ieÅ¡kovas notarinėje kontoroje sudarė testamentÄ atsakovo naudai, taip pat 2005 m. rugsėjo 7 d. surašė įgaliojimÄ atsakovui visiÅ¡kai disponuoti visu savo turtu bei įvertino aplinkybę, jog baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo susiklostė tam tikri, neapibrėžto pobÅ«džio santykiai, susiję su asmeniniu bendravimu ir prekyba antikvarinėmis vertybėmis bei nekilnojamuoju turtu.

Tačiau pažymėjo, kad atsakovo teiginiai, kad tarp jo ir ieÅ¡kovo buvo susiklostę skoliniai santykiai dėl ieÅ¡kovo dispozicijon esÄ perleisto turto, yra paneigti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytais objektyviais faktiniais duomenimis.Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad baudžiamojoje byloje buvo iÅ¡tirti visi bylai įtakos turintys atsakovo apeliaciniame skunde turimi dokumentai ir aplinkybės, taip pat ir jo pateiktas 2000 m. spalio 29 d. raÅ¡tas dėl meno vertybių perdavimo.

Atsakovo pateikta paskolos sutartis yra sudaryta 2007 m. vasario 2 d., tuo tarpu ginčijamame paprastajame vekselyje buvo nurodyta, jog jis sudarytas 2004 m. liepos 15 d., tai yra anksčiau, negu pati paskolos sutartis. Paskolos sutartyje nėra jokios nuorodos į ginčijamÄ vekselį ar jo sudarymo aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta atsakovo naujai pateiktų dokumentų įrodymais ir jais nesivadovauja.Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai atsisakė kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ dėl prejudicinio sprendimo.

Vienas iÅ¡ pagrindinių klausimų, dėl kurių atsakovas prašė teismo kreiptis prejudicinio sprendimo, buvo: ar ES teisė leidžia nuteisti asmenį už netikro vekselio panaudojimÄ (neįrodžius jokių dokumento suklastojimo faktų) vienoje ES valstybėje narėje, kuomet kitos ES valstybės narės kompetentingos institucijos priėmė sprendimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl vekselio suklastojimo?Pažymėtina, kad atsakovas nebuvo pateikęs teismui jokių Danijos Karalystės ikiteisminio tyrimo institucijų priimtų dokumentų dėl ginčijamo vekselio teisėtumo.

Atsakovas pateikė teismui tik Danijos Karalystės Kopenhagos apylinkės teismo iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ teismo knygos vertimÄ bei 2013 m. sausio 23 d. Kopenhagos apylinkės teismo atsakymo atsakovui vertimÄ . Tačiau Å¡iuose dokumentuose nėra niekur įvardintas ginčijamas vekselis ar kitas dokumentas, kuris bÅ«tų sudarytas 2004 m. liepos 15 d. ir pagal jį bÅ«tų reikalaujama 1 800 000 Lt atitinkanti pinigų suma. Minėtuose dokumentuose kalbama apie kitų piniginių sumų iÅ¡ieÅ¡kojimo procesÄ , neįvardinant konkretaus dokumento teisinio pavadinimo.

Todėl pripažintina, kad atsakovas neįrodė aplinkybės, jog kitoje ES valstybėje narėje būtų priimtas kitoks sprendimas, nei Lietuvos Respublikos teismuose.Pažymėtina, kad atsakovo suformuluoti klausimai dėl kreipimosi į ETT dėl prejudicinio sprendimo buvo aptarti ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartyje, kurioje buvo sprendžiamas atsakovo skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartyje byloje Nr. 1S-13-150/2017, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo.

Abiejose, įsiteisėjusiose apeliacinės instancijos teismo nutartyse buvo pripažinta, jog nėra pagrindų tenkinti šį atsakovo praÅ¡ymÄ . Todėl ir nagrinėjamoje byloje konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi į ETT teismÄ dėl prejudicinio sprendimo.Dėl piktnaudžiavimo procesuIeÅ¡kovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skirti atsakovui baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesu. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs, jog dalyvaujantis byloje asmuo nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 792 Eur baudÄ .

Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ Ä¯statyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010, 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).Pažymėtina, kad apeliacinio skundo teikimas yra bylos Å¡alies teisė, jam garantuota CPK 301 straipsnyje.

Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais ir skundÄ atmeta, nėra pagrindas pripažinti, jog Å¡alis tokiu bÅ«du piktnaudžiavo procesu. Jokių kitų aplinkybių, kurios patvirtintų atsakovÄ piktnaudžiavus procesu Å¡ioje byloje, ieÅ¡kovas nenurodė, todėl jo praÅ¡ymas dėl baudos skyrimo netenkintinas.Apibendrinus iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

IeÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė priteisti iÅ¡ atsakovo visas jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias pagrindžiantys įrodymai bus pateikti papildomai. Tačiau ieÅ¡kovas atsiliepime nenurodė jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio, nepateikė teismui jokių duomenų apie Å¡ias iÅ¡laidas iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme pabaigos, todėl ieÅ¡kovui pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ ieÅ¡kovės nepriteistinos.Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi atidėjo atsakovui 4 778,00 Eur žyminio mokesčio mokėjimÄ už apeliacinį skundÄ iki teismo sprendimo priėmimo.

Nors atsakovas nesutiko su pirmos instancijos teismo nustatytu mokėtinu žyminio mokesčio dydžiu, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. liepos 13 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį nepakeistÄ . Taigi buvo pripažinta, jog žyminio mokesčio dydis byloje buvo nustatytas tinkamai. Todėl, palikus nepakeistÄ pirmos instancijos teismo sprendimÄ , iÅ¡ atsakovo priteistinas atidėtas 4 778,00 Eur dydžio žyminis mokestis į valstybės biudžetÄ .              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo J. E. P. į valstybės biudžetÄ 4 778,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ . Å i suma turi bÅ«ti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, įmokos kodas 5660. Teisėjai                                                                                                        Kazys KailiÅ«nas                                                                                                                      Antanas Rudzinskas                                                                                            Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė