2013-05-08 Nr. AB-1706-3-62-3-00069-2012-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS756-426/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-69-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. Č. skundą atsakovui Marijampolės savivaldybei dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja A. Č. (toliau – ir pareiškėja) su skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą prašydama iš Marijampolės savivaldybės (toliau – ir atsakovas) priteisti 10 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą skundui paduoti.

Pareiškėja nurodė, kad neturtinę žalą patyrė 20 metų gyvendama nežmoniškomis skurdo sąlygomis. Teigė, kad žala atsirado dėl atsakovo veiksmų, t. y. 1994 metais nutraukus išmokų vaikui mokėjimą ir nuo 2006 metų neskiriant pareiškėjai valstybinės socialinės pašalpos. Nurodytu laikotarpiu socialinė parama jai nebuvo skiriama, nes deklaruoto turto vertė viršydavo nustatytus normatyvus. Teisę į socialinę paramą įgijo tik 2011 metų pabaigoje. Išmoka vaikui buvo pradėta mokėti 2008 metais. Apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2011 m. birželio 9 d., gavusi informacinį lapelį apie jos paraiškos – prašymo piniginei socialinei pašalpai gauti užregistravimą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 11 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apie savo teisių pažeidimą dėl galimai neteisėtų atsakovo veiksmų ar neveikimo pareiškėja turėjo žinoti šių veiksmų atlikimo ar neveikimo metu – 1994 ir 2006 metais. Pareiškėjos prašyme dėl senaties termino atnaujinimo nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos svarbiomis, objektyviomis, nuo pareiškėjos valios nepriklausančiomis priežastimis, objektyviai trukdžiusiomis pareiškėjai paduoti teismui skundą dėl neturtinės žalos atsakovui 1994 metais nutraukus išmokų vaikui mokėjimą ir 2006 metais neskiriant pareiškėjai socialinės paramos, todėl teismas senaties termino neatnaujino.

Taip pat, pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, nulėmusių žalos atsiradimą pareiškėjai. Pareiškėja neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos darbuotojo neteisėtos veiklos, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjai priteisti neturinės žalos atlyginimą.

II. Pareiškėja A. Č. 2012 m. birželio 26 d. (pagal spaudą ant voko) per Kauno apygardos administracinį teismą padavė apeliacinį skundą (b. l. 143-147), kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimą ir administracinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 2 d. nutartimi, konstatavęs, kad apeliacinis skundas paduotas praleidus įstatymu nustatytą terminą ir pareiškėjai neprašant jo atnaujinti, atsisakė priimti pareiškėjos apeliacinį skundą. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatytas apygardų administracinių teismų sprendimų, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apskundimo apeliacine tvarka 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo terminas, paskutinė apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimo padavimo termino diena buvo 2012 m. birželio 25 d. Tačiau A. Č. apeliacinis skundas paštui įteiktas tik 2012 m. birželio 26 d., t. y. praleidus terminą.

A. Č. 2012 m. rugpjūčio 9 d. (pagal spaudą ant voko) kreipėsi į teismą su atskiruoju skundu (b. l. 154-155), kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartį ir išnagrinėti jos apeliacinį skundą. Taip pat, prašė atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti. Pareiškėja nurodė, kad skundžiamą Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimą paštu gavo 2012 m. birželio 14 d. Buvo įsitikinusi, kad 2012 m. birželio 26 d. paduodama apeliacinį skundą termino apeliaciniam skundui paduoti nebuvo praleidusi.

Dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo nurodė, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartį paštu gavo tik 2012 m. rugpjūčio 7 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl praleisto termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo patenkino ir atskirąjį skundą priėmė nagrinėti.

Atsakovas Marijampolės savivaldybė atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos apeliacinį skundą, palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėja nesutinka su Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartimi, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos apeliacinį skundą konstatavęs, kad praleistas terminas apeliaciniam skundui paduoti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio, kuriame nustatytos apygardos administracinių teismų sprendimų apskundimo taisyklės, 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, gali būti duodamas atskirasis skundas (ABTĮ 127 str. 2 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą nurodė, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (pvz., 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-327-13, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-327-13).

Kaip minėta, pagal ABTĮ 127 straipsnio 1 dalį 14 dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo skundžiamo sprendimo paskelbimo, o ne nuo jo įteikimo proceso dalyviams dienos. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad terminas apeliaciniam skundui dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimo paduoti baigėsi 2012 m. birželio 25 d.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja nedalyvavo teismo posėdžiuose nagrinėjant administracinę bylą pirmosios instancijos teisme, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Taip pat, neatvyko į teismo sprendimo paskelbimą 2012 m. birželio 11 d.

Pagal ABTĮ 93 straipsnį, jeigu įstatymas nenustato kitaip, administracinio teismo sprendimo nuorašai bylos šalims ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, kurie nedalyvavo teismo posėdyje, išsiunčiami per tris dienas nuo sprendimo surašymo. Pagal byloje esančius duomenis, Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimo nuorašas pareiškėjai išsiųstas Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. lydraščiu Nr. I-895-428/2012 3-62-3-69-2012-4 (b. l. 142), t. y. nepažeidus sprendimo nuorašo išsiuntimui nustatyto trijų dienų termino. Pareiškėja nurodo, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimą gavo 2012 m. birželio 14 d., taigi, terminui apeliaciniam skundui paduoti nepasibaigus.

Patikrinusi bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjai buvo užtikrintos sąlygos būti laiku informuotai apie pirmosios instancijos sprendimo priėmimą ir laiku susipažinti su šio sprendimo turiniu bei pasirengti jo apskudimui per ABTĮ nustatytą terminą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas, pareiškėjai, būdami atidūs ir rūpestingi, sužinoję apie jiems nepalankią teismo nutartį, turi neatidėliodami pasirūpinti dėl jos apskundimo per įstatymu nustatytą terminą (žr. pvz., 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-18/2012). Objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių priežasčių, sukliudžiusių paduoti apeliacinį skundą terminui nepasibaigus, pareiškėja nenurodė, jų nenustatyta ir pagal byloje esančius duomenis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų praktiką maža termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo trukmė, nagrinėjamu atveju – viena diena, nėra vertinama kaip pagrindas atnaujinti terminą, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA525-21/2013; 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-19/2012). Tai, kad terminas yra praleistas nedaug, apskritai gali turėti reikšmės vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti terminą, tik atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų aplinkybių (2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-294/2012). Kaip minėta, nagrinėjamu atveju, svarbių termino praleidimo priežasčių nenustatyta, todėl maža termino praleidimo trukmė taip pat nelaikytina pagrindu praleistam terminui atnaujinti.

Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. Č. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė