2019-11-27 Nr. AB-22240-3-61-3-03262-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1255-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03262-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija: 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo individualios įmonės „G. M. firma“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo individualios įmonės „G. M. firma“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas individuali įmonė „G. M. firma“ (toliau – ir pareiškėjas, Įmonė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. ATK2-80/17 (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas nurodė, jog Nutarimu jam buvo paskirta 360 Eur ekonominė sankcija. Ekonominė sankcija skirta už tai, kad 2017 m. birželio 28 d. apie 00.30 val. pareiškėjo baro darbuotoja, veikdama pareiškėjo vardu, naudai ir interesais, M. B. pardavė tris plastikinius butelius alaus „Šnekorių“ (talpa 1 l, alkoholio koncentracija 7,5 proc. tūrio), kuriuos ji atsuko, tačiau kamštelius paliko ant alkoholinio gėrimo butelių, o alų pirkusi moteris butelius užsisuko, įsidėjo į rankinuką ir išsinešė iš pareiškėjo baro patalpų. Be to, pareiškėjo baro darbuotoja A. D. veikdama pareiškėjo vardu, naudai ir interesais, M. Z. pardavė degtinės „Lithuanian“ butelį (talpa 0,5 l, alkoholio koncentracija 40 proc. tūrio), kurį atidarė, tačiau butelio kamštį atidavė pirkėjui, kuris degtinės „Lithuanian“ butelį išsinešė iš pareiškėjo viešojo maitinimo vietos. Tokiu būdu pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimus, draudžiančius prekybą alkoholiniais gėrimais nuo 22 val. iki 8 val. viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems uždarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.

3. Pareiškėjo teigimu, remiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 364 straipsnio 11 dalimi, Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, vykdydami tarnybines pareigas pagal „priemonių planą Nr. 20-IL-32869”, prieš atlikdami ūkio subjekto veiklos patikrinimą ir 2016 m. birželio 28 d. surašydami patikrinimo aktą NR. 20-IL-33173, privalėjo pateikti pavedimą pareiškėjo atstovei susipažinti ir pasirašyti, tačiau šis dokumentas nebuvo pateiktas, taip pat šis dokumentas nebuvo pateiktas atsakovui iš policijos įstaigos.

4. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo pozicija, kad policijos pareigūnai tyrė administracinį teisės pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 168 straipsnio 1 dalyje, o ne atliko ūkio subjekto patikrinimą. Pareiškėjas nurodo, kad iš bylos dokumentų aiškiai matyti, kad pareigūnai atliko pareiškėjo veiklos patikrinimą, tai patvirtina šis procesinis dokumentas – 2017 m. birželio 28 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūno M. D. surašytas patikrinimo aktas NR. 20-IL-33173. Šiame dokumente nurodoma, kad prie jo pridedami M. B. ir M. Z. paaiškinimai. Šio akto dėstomoji dalis patvirtina verslo subjekto patikros aplinkybes, nes nurodoma, kad buvo tikrinama kasos operacijų vieta, kasos aparato rodmenys, patikrinti dokumentai, susiję su mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais veikla.

5. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo teiginiu, kad 2 mėnesių terminas, per kurį turi būti išnagrinėtas pažeidimas ir paskirta ekonominė sankcija, turi būti skaičiuojamas nuo 2017 m. liepos 26 d., kai pareiškėjui aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta, kad jis padarė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą. Policijos pareigūnai 2017 m. birželio 28 d. surašę ūkio subjekto (pareiškėjo) patikrinimo aktą privalėjo priimti atitinkamus sprendimus dėl šio verslo subjekto nustatytos veiklos vertinimo ir per du mėnesius (iki 2017 m. rugpjūčio 27 d.) priimti vieną iš sprendimų, nurodytų Alkoholio kontrolės įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje. 2017 m. birželio 28 d. surašytas policijos įstaigos patikrinimo aktas pareiškėjui yra protokolas, apie kurio esmę nustato Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 1 dalis. Neatliktas policijos įstaigos tyrimas pagal nustatytą kompetenciją Alkoholio kontrolės įstatymo procesiniais terminais, yra laikomas praleistu terminu dėl sprendimo, numatyto Alkoholio kontrolės įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje, priėmimo.

6. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas paaiškino, kad Kauno AVPK Kauno miesto Centro policijos komisariatas surinko pakankamai objektyvių duomenų (faktų) apie pareiškėjo prekybos vietoje padarytą Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą. Departamentas neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų užfiksuotomis aplinkybėmis, todėl byloje surinktus duomenis vertino kaip objektyvius ir pakankamus pareiškėjo padaryto Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo įrodymus.

8. Policijos pareigūnai tyrė administracinį nusižengimą, už kurį atsakomybė numatyta ANK 168 straipsnio 1 dalyje, o ne atliko ūkio subjekto veiklos patikrinimą. Tai matyti iš policijos pareigūnų atliktų veiksmų, vykdant tarnybines pareigas, pastebėjus galimai padaryto teisės pažeidimo požymius (pirkėjas išsinešė alkoholio butelius iš baro) buvo pradėtas galimai padaryto administracinio nusižengimo tyrimas, t. y. pradėti rinkti įrodymai – užfiksuoti liudytojo parodymai (t. y. apklausti pirkėjai), padarytos foto nuotraukos, nustatytas galimai administracinį nusižengimą padaręs fizinis asmuo (t. y. konkretus Įmonės darbuotojas), visi šie veiksmai buvo atliekami vadovaujantis ANK ir Lietuvos Respublikos policijos įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis pareigūnų įgaliojimus tiriant teisės pažeidimus, t. y. konkretų administracinį nusižengimą, apie kurio padarymą buvo gauta duomenų, o ne atliekant ūkio subjekto veiklos patikrinimą.

9. Pareiškėjo teiginys, kad Departamentas, priimdamas Nutarimą, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, yra vertintinas kritiškai ir kaip subjektyvus aplinkybių vertinimas bei pareiškėjo gynybinė pozicija. Departamentas 2017 m. liepos 26 d. Įmonei surašė protokolą Nr. ATK2-105, kuriame nurodytas faktinis ir teisinis Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo pagrindas, todėl 2 mėnesių terminas, per kurį turi būti išnagrinėtas pažeidimas ir paskirta ekonominė sankcija, turi būti skaičiuojamas nuo 2017 m. liepos 26 d., kai Įmonei aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta, kad ji padarė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą. Nutarimas priimtas nepažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatyme nustatyto 2 mėnesių termino. Atsakovo nuomone, aiškinant Alkoholio kontrolės įstatymo 27 straipsnio 2 dalį, nuostata dėl pažeidimo nustatymo dienos yra adresuota bylą nagrinėjančiai institucijai, t. y. konkrečiu atveju Departamentui. Tai reiškia, kad tik Departamentui nustačius pažeidimo padarymo faktą (šiai institucijai gavus informaciją apie galbūt padarytą Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą), aptariamas dviejų mėnesių terminas yra pradedamas skaičiuoti. Aplinkybė, jog pirkėjai informavo, kad alkoholinius gėrimus vartos lauke, tik patvirtina faktą, kad pardavėja žinojo, kad pirkėjai perka alkoholinius gėrimus išsinešti ir vis tiek šiuos alkoholinius gėrimus pardavė.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad 2017 m. birželio 28 d. tarnybiniame pranešime Kauno AVPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos antro skyriaus vyresnysis tyrėjas M. D. nurodė, kad 2017 m. birželio 28 d. vykdant tarnybines pareigas pagal patvirtintą priemonių planą Nr. 20-IL32869 ir kontroliuojant, kaip įmonės vykdo Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, apie 00.30 val. su Kauno AVPK pareigūnais nuvyko į Įmonei priklausančią naktinę kavinę. Einant link naktinės kavinės prie jos privažiavo taksi automobilis, iš kurio išlipo vyriškis ir nuėjo į kavinę, kurioje tuo metu prie kasininkės apsipirkinėjo 2 moterys, 1 vyriškis (iš taksi automobilio) laukė eilėje, M. D. taip pat atsistojo į eilę. Matė, kad minėtos moterys pirko 3, 1 litro talpos butelius alaus. Minėtus butelius pardavėja formaliai atsuko, kamštelius palikdama ant butelių, o alų pirkusi moteris alaus butelius užsisuko ir įsidėjo į rankinuką, buvo akivaizdu, kad alus parduodamas išsinešti, o ne vartoti vietoje. Pardavėja moterų neįspėjo, kad alkoholis gali būti vartojamas tik prekybos vietoje, butelius padavė su kamšteliais, kad alkoholį pirkusios moterys jį galėtų išsinešti. Kaip vėliau nustatyta, alų pirko M. B., iš kurios paimtas paaiškinimas, dėl alkoholio pirkimo. Grįžus į kavinę iš jos išeidinėjo vyriškis, nustatyta, kad tai buvo M. Z.. M. Z. išeidinėdamas iš kavinės vienoje rankoje nešėsi degtinės „Lithuanian“ 0,5 litrų talpos butelį, o kitoje jo kamštelį t. y. pardavėja taip pat formaliai atsuko alkoholio butelį, tačiau jo kamštelį atidavė pirkėjui t. y. alkoholį pardavė išsinešimui. Iš M. Z. paimtas paaiškinimas. Naktinės kavinės pardavėja pardavė alkoholį išsinešimui po 22 val. t. y. pardavėja pardavimo metu neįspėjo, kad alkoholis gali būti vartojamas tik prekybos vietoje, taip pat atidavė perkamo alkoholio butelių kamštelius, kad alkoholinius gėrimus būtų galima išsinešti. Tokiais savo veiksmais naktinės kavinės pardavėja pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimą. Tą pačią dieną buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. 20-IL-33173 bei paimti M. B., ir M. Z. paaiškinimai.

12. Kauno AVPK Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnai 2017 m. liepos 14 d. raštu Departamentui pateikė medžiagą, kurioje nustatyta, kad Įmonė jai priklausančiame bare „Laviltė“, kurio adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas, nuo 22 val. iki 8 val. prekiauja alkoholiniais gėrimais gamykliniu būdu uždarytoje pakuotėje ir (ar) neužtikrina, kad parduodami alkoholiniai gėrimai būtų vartojami viešojo maitinimo vietoje (t. y. prekiauja alkoholiniais gėrimais išsinešimui).

13. Departamentas, vadovaudamasis Kauno AVPK Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnų surinkta medžiaga, 2017 m. liepos 26 d. surašė protokolą Nr. ATK2-105, kuriame nustatė, kad Įmonė pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas. Atsakovas 2017 m. liepos 27 d. informavo pareiškėją, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d. bus nagrinėjama Įmonės padaryto pažeidimo byla. Departamentas 2017 m. rugpjūčio 31 d. skundžiamu Nutarimu pareiškėjui skyrė 360 Eur ekonominę sankciją dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo.

14. Teismas išanalizavo Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą, 34 straipsnio 3 dalį bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl Alkoholio kontrolės įstatymo taikymo.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėjui, turinčiam licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, priklausančiame bare Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nurodytu laiku buvo parduoti alkoholiniai gėrimai, kuriuos pirkėjai iš baro išsinešė. Ginčo tarp šalių dėl paties fakto, kad buvo padarytas pažeidimas, nebuvo. Pagrindinis ginčas kilo dėl termino per kurį atsakovas gali skirti sankciją pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo, dėl pavedimo tikrinti pateikimo bei dėl to, ar buvo atliktas ūkio subjekto patikrinimas ar užfiksuotas administracinis teisės pažeidimas.

16. Dėl pareiškėjo teiginio, kad policijos pareigūnai prieš atlikdami ūkio subjekto veiklos patikrinimą ir surašydami patikrinimo aktą privalėjo pateikti pavedimą pareiškėjo atstovei susipažinti ir pasirašyti, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Viešojo administravimo įstatymo 364 straipsnis netaikytinas, kadangi pareiškėjo atžvilgiu buvo tiriamas administracinis nusižengimas, už kurį atsakomybė numatyta ANK 168 straipsnio 1 dalyje. Tai patvirtina byloje pateiktas 2017 m. birželio 28 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2017 m. birželio 28 d. vykdant tarnybines pareigas pagal patvirtintą priemonių planą Nr. 20-IL32869 ir kontroliuojant, kaip įmonės vykdo Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje numatytus reikalavimus, apie 00 val. 30 min. policijos pareigūnai nuvyko į Įmonės priklausančią naktinę kavinę, kuri veiklą vykdo adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas. Pareigūnai pamatę, kad pirkėjai išsinešė alaus butelius iš baro, pradėjo administracinio nusižengimo tyrimą, t. y. nebuvo atliekamas ūkio subjekto veiklos tyrimas, kuris yra reglamentuotas Viešojo administravimo įstatymo 364 straipsnyje, dėl to ir pagrindo pateikti pavedimą tikrinti pareiškėjo atstovei nebuvo.

17. Teismo vertinimu, skundžiamas Nutarimas priimtas, nepažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nustatyto dviejų mėnesių termino. Teismas, remdamasis Alkoholio kontrolės įstatymo 26 straipsnio 13 dalimi, nurodė, kad Departamentas 2017 m. liepos 26 d. Įmonei surašė protokolą Nr. ATK2-105, kuriame nurodytas faktinis ir teisinis Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo pagrindas, todėl ši data laikytina pažeidimo nustatymo data. Įmonei buvo nurodyta, kad ji padarė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą. Atsižvelgęs į Alkoholio kontrolės įstatymo 27 straipsnio 2 dalį, teismas vertino, kad šiuo atveju atsakovas nepraleido įstatyme numatyto baudos skyrimo termino. Teismas pažymėjo, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2017 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1327-261/2017).

18. Teismas nurodė, kad nustatytų draudimų pažeidimų faktas yra pakankamas pagrindas taikyti ekonomines sankcijas. Įmonė yra baudžiama, kad daugiau nedarytų žalos teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms. Teisės pažeidėjas baudžiamas už tai, kad pažeidė esmines ir jam žinomas bei suprantamas sąlygas – nesilaikė imperatyvių teisės reikalavimų. Departamentas pareiškėją pagrįstai patraukė atsakomybėn už Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų pažeidimus. Juridinio asmens kaltė gali būti tik normatyvinė. Įmonės pareiga užtikrinti, kad būtų laikomasi atitinkamų taisyklių.

19. Pareiškėjas neginčija patikrinimo akte nustatytų faktinių aplinkybių. Faktas, kad ūkio subjekto veiklos patikrinimas iš tikrųjų buvo, nepašalina Įmonės atsakomybės už teisės aktų pažeidimus.

20. Teismas padarė išvadą, kad skundžiamas Nutarimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

III. 21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimą ir Departamento Nutarimą.

22. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pareiškėjas akcentuoja, kad Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai netyrė administracinio nusižengimo, kurio atsakomybė numatyta ANK 168 straipsnio 1 dalyje. Pareigūnai, vykdydami tarnybines pareigas, atliko patikrinimą ir surašė patikrinimo aktą. Atsižvelgus į tai, pareigūnai turėjo vadovautis Viešojo administravimo įstatymo 364 straipsniu ir Ūkio subjektų patikrinimo atlikimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 5-V-549.

23. Teismas, nurodydamas Alkoholio kontrolės įstatymo 26 straipsnio 13 dalį ir 27 straipsnio 2 dalį, yra nerūpestingas dėl galimai redakcinio pobūdžio klaidų, nes Alkoholio kontrolės įstatyme šie straipsniai ir jų dalys neturi nieko bendro su šio teismo argumentais.

24. Pareiškėjas teigia, kad Įmonės darbuotojos atžvilgiu Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 4 d. sprendimu buvo panaikintas Kauno AVPK Centro policijos komisariato 2017 m. liepos 14 d. nutarimas dėl ANK 168 straipsnio 1 dalies pažeidimo, todėl ir pareiškėjas negali būti traukiamas atsakomybėn.

25. Pareiškėjas nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje įmonei buvo panaikinta atsakomybė dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo.

26. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

27. Departamentas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Departamentas papildomai teigia, kad neturėjo pagrindo abejoti, kad policijos pareigūnų paruošti dokumentai buvo surinkti teisėtai, pareigūnai turėjo suinteresuotumą ir tendencingai norėjo pakenkti pareiškėjui rinkdami ir pateikdami informaciją Departamentui dėl ekonominės sankcijos taikymo.

28. Pareiškėjo subjektyvus byloje esančio dokumento (patikrinimo akto) pavadinimo aiškinimas nepaneigia policijos pareigūnams suteiktų teisių tirti administracinius nusižengimus, rinktis įrodymus. Atsakovo nuomone, policijos pareigūnų netinkamai pasirinkta administracinio nusižengimo aplinkybių fiksavimo dokumento forma nėra esminis trūkumas, darantis negaliojančių policijos pareigūnų surinktus įrodymus. Konkrečiu atveju nebuvo atliekamas ūkio subjekto tikrinimas, o administracinio teisės pažeidimo tyrimas, todėl nėra aktuali pareiškėjo nurodyta praktika ūkio subjekto tikrinimo metu surinktų įrodymų.

29. Departamento nuomone, pareiškėjas subjektyviai aiškina Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 4 d. sprendimą. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad byla nėra užbaigta, o grąžinta Kauno AVPK Centro policijos komisariatui administracinio nusižengimo tyrimui atlikti. Be to, nepaisant to, kad nėra priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo darbuotojos administracinės atsakomybės, kiekvienas teismas įrodymų vertinimą atlieka pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 straipsnį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2017 m. rugpjūčio 31 d. Nutarimo, kuriuo pareiškėjui už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą skirta 360 Eur ekonominė sankcija, pagrįstumo ir teisėtumo.

31. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjui priklausančiame bare Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nurodytu laiku buvo parduoti alkoholiniai gėrimai, kuriuos pirkėjai iš baro išsinešė, be kita ko, nustatęs, kad pareiškėjas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimus, pareiškėjo skundą atmetė.

32. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė pareiškėjas, kuris teigia, kad pareiškėjas negali būti traukiamas atsakomybėn, kadangi Įmonės darbuotojos atžvilgiu Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 4 d. sprendimu buvo panaikintas Kauno AVPK Centro policijos komisariato 2017 m. liepos 14 d. nutarimas dėl ANK 168 straipsnio 1 dalies pažeidimo.

33. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas šio įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas.

35. Įgyvendindamas šiuos tikslus, įstatymų leidėjas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnyje reglamentavo prekybos alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse tvarką. Kaip viena iš alkoholio prieinamumo ribojimo priemonių, Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Taigi, šia išimtimi galima pasinaudoti tik kai yra tenkinamos dvi kumuliatyvos, t. y. kartu egzistuojančios, sąlygos: gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-351/2013; 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1129-858/2015).

36. Tačiau konkretus ūkio subjektui nustatytos pareigos – užtikrinti, jog nebūtų pažeidžiamas Alkoholio kontrolės įstatymas – turinys, pobūdis ir apimtis minėtame įstatyme nėra atskleistas. Aptariamoje teisės normoje įstatymų leidėjas nepateikė konkretaus elgesio modelio, todėl darytina išvada, jog ūkio subjektas turi tam tikrą diskreciją pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą. Kita vertus, ši diskrecija negali būti neribota. Atsižvelgdamas į Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintą draudimą ir jo tikslus, ūkio subjektas turėtų imtis tokių priemonių užtikrinti minėto draudimo įgyvendinimą, kokių atitinkamomis aplinkybėmis akivaizdžiai imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo. Todėl, vadovaujantis tuo, jog teisingumą konkrečioje byloje pagal tos bylos individualias aplinkybes vykdo teismas, būtent teisėjų kolegija turi patikrinti, ar pareiškėjo veiksmai nulėmė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimą, ar, priešingai, – suponavo galimybę taikyti toje pačioje Alkoholio kontrolės įstatyme nuostatoje įtvirtintą išimtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-715/2014; 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1129-858/2015).

37. Nagrinėjant administracines bylas inter alia (liet. be kita ko, įskaitant) dėl Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimo taip pat yra ne kartą konstatuota, kad juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą. Ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai Įstatymo požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto veiksmais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009; 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011). Toks Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti šių teisės normų saugomas vartotojų teises bei būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-500-525/2017).

38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendime yra pateikta argumentuota, pagrįsta galiojančios teisės nuostatomis, aktualia teismų praktika bei byloje nustatytais faktais išvada, kad pareiškėjas pagrįstai pripažintas pažeidusiu Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytą draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22.00 val. iki 8.00 val. ir jam paskirta teisinga ir proporcinga bauda. Aplinkybė, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylai reikšmingų aplinkybių vertinimu, negali būti pagrindas išvadai dėl sprendimo nemotyvavimo ar nepakankamo motyvavimo.

39. Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 ir kt.).

40. Pažymėtina, kad bylos faktinės aplinkybės rodo, jog nagrinėjamu atveju alkoholiniai gėrimai buvo parduoti pirkėjams iš esmės su butelių kamšteliais (juos padavus kartu su buteliais), kas sudarė galimybę juos išsinešti iš baro. Toks formalus pardavėjos veiksmas, kaip butelio atidarymas, sudarant galimybę pirkėjui po pardavimo uždaryti butelį tuo pačiu kamšteliu, patvirtina, kad Įmonės pardavėja neįvykdė reikalavimo parduoti alkoholinius gėrimus atidarytoje pakuotėje ir vartoti vietoje, šiais konkliudentiniais veiksmais ji asmeniui, įsigijusiam butelį alkoholinio gėrimo, pagrįstai leido manyti, kad alkoholinius gėrimus galima vartoti ne tik baro patalpose, todėl tokia veika teisingai kvalifikuota kaip Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad duomenų, jog pareiškėjo darbuotoja būtų įspėjusi pirkėjus, kad alkoholiniai gėrimui turi būti vartojami vietoje, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas įrodė, jog buvo imtasi visų veiksmų užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai būtų geriami tik vietoje.

41. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo nurodytus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai.

42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas suklydo, nurodydamas ne tuos Alkoholio kontrolės įstatymo straipsnius. Teisėjų kolegijos nuomone, nors pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė Alkoholio kontrolės įstatymo straipsnius, vertindamas, ar Nutarimas priimtas nepažeidus nustatyto Alkoholio kontrolės įstatyme termino, tačiau pirmosios instancijos teismo 2018 m. sausio 4 d. sprendime padaryta klaida vertintina kaip akivaizdi redakcinio pobūdžio klaida. Iš teismo sprendime nurodytų aplinkybių ir motyvų yra aišku, jog sprendime yra aiškinami Alkoholio kontrolės įstatymo 34 ir 35 straipsniai, o ne 26 ir 27 straipsniai.

43. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, jog jam neturėtų būti taikoma atsakomybė, kadangi Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 4 d. sprendimu panaikino Kauno AVPK Centro policijos komisariato 2017 m. liepos 14 d. nutarimą dėl ANK 168 straipsnio 1 dalies pažeidimo, teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 4 d. sprendimu pareiškėjo darbuotoja nebuvo išteisinta, be to, Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 4 d. sprendime nenurodė, kad pareiškėjo darbuotoja nepadarė ANK 168 straipsnio 1 dalies pažeidimo, o bylą grąžino Kauno AVPK Centro policijos komisariatui administracinio nusižengimo tyrimui atlikti. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas gali būti traukiamas atsakomybėn dėl padaryto Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo.

44. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo individualios įmonės „G. M. firma“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius