2025-08-20 Nr. AB-12840-3-61-3-02042-2025-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2273-520/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02042-2025-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Indijos Respublikos piliečio D. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Indijos Respublikos piliečio D. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Indijos Respublikos pilietis D. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2025 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. 25S87766 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Sprendimu nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760361015, galiojantį iki 2026 m. birželio 5 d. (toliau – ir Leidimas), nes uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Trasis“ (skunde nurodyta UAB „Girteka“ laikytina rašymo apsirikimu), tarpininkavusi išduodant Leidimą, 2025 m. kovo 25 d. su pareiškėju nutraukė darbo sutartį ir jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse pareiškėjas nedirbo.

2.2. Pareiškėjas į Lietuvą atvyko teisėtai ir, gavęs visus reikalingus dokumentus, nuo 2024 m. gruodžio 10 d. pradėjo dirbti UAB „Trasis“ vairuotoju, vežiojo krovinius po Europos Sąjungos šalis. Prie Lenkijos ir Lietuvos sienos pareiškėjas buvo sulaikytas dokumentų patikros metu, įtarus, kad jo vairuotojo pažymėjimas nėra tikras. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pareiškėjui taikyta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas (paimtas pareiškėjo pasas). Dėl nurodytų aplinkybių UAB „Trasis“ nutraukė darbo sutartį.

2.3. Indijoje pareiškėjui išduotas vairuotojo pažymėjimas yra tikras ir galiojantis, todėl pareiškėjas nėra kaltas dėl prarasto darbo UAB „Trasis“. Jei baudžiamojoje byloje pareiškėjas bus išteisintas, pasikeis teisinis pagrindas, leidęs priimti Sprendimą.

2.4. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, prieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo principams, yra nemotyvuotas, jame nenurodytas juridinis asmuo, nutraukęs su juo darbo sutartį.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

4.1. Sprendimas buvo priimtas nustačius, kad su pareiškėju buvo nutraukta darbo sutartis, o tai yra pagrindas panaikinti Leidimą. Pareiškėjui Leidimas išduotas darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu, todėl, nutraukus darbo sutartį, Migracijos departamentas pagal galiojančius teisės aktus turi pareigą panaikinti pareiškėjui Leidimą. Baudžiamojoje byloje išteisinus pareiškėją, teisinis pagrindas, leidęs priimti Sprendimą, nepasikeis.

4.2. Pareiškėjas dirbo tik tarpininkavimo raštą Nr. 20240222-039992 išdavusioje UAB „Trasis“, dėl darbdavio keitimo į Migracijos departamentą teisės aktų nustatyta tvarka nėra kreipęsis, todėl Sprendime pagrįstai nurodoma, jog darbo sutartį su pareiškėju nutraukė įmonė, tarpininkavusi dėl Leidimo išdavimo.

4.3. Sprendime aiškiai nurodoma, kad pareiškėjui Leidimas panaikintas, UAB „Trasis“ su pareiškėju nutraukus darbo sutartį, o tokiu atveju, esant imperatyviai įstatymo nuostatai, Migracijos departamentas vertino tik tas aplinkybes ir tokia apimtimi, kiek tai galėjo turėti įtaką Sprendimui priimti.

4.4. Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 10 d. sprendimu pareiškėjo D. S. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė šias aplinkybes:

6.1. Pareiškėjas 2024 m. kovo 7 d. su prašymu kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi), ketindamas dirbti UAB „Trasis“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Tarpininkavimo rašte Nr. 20240222-039992 UAB „Trasis“ nurodė, kad numatoma pareiškėją įdarbinti ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2024 m. birželio 5 d. priėmė sprendimą išduoti Leidimą pareiškėjui.

6.2. Migracijos departamentas, nustatęs, kad tarpininkavimo raštą teikusi UAB „Trasis“ 2025 m. kovo 25 d. nutraukė su pareiškėju sudarytą darbo sutartį, taip pat nustatęs, kad pareiškėjas nebuvo pateikęs prašymo pakeisti darbdavį, kitose įmonėse nedirbo, Sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, panaikino Leidimą.

7. Teismas, apžvelgęs Įstatymo nuostatas (40 str. 1 d. 4 p., 44 str. 1 d. 2 p.), pažymėjo, kad šiuos Įstatymo reikalavimus pareiškėjas turėjo atitikti ne tik pateikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, bet ir viso Leidimo galiojimo metu. Išimčių, kad tam tikrą laiką užsienietis gali neatitikti (nevykdyti) sąlygų, pagal kurias išduotas leidimas laikinai gyventi, Įstatymas nenumato.

8. Teismas, apžvelgęs Įstatymo nuostatas (50 str. 1 d. 6 p.), nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog Leidimas pareiškėjui buvo išduotas tuo pagrindu, kad jis dirbs UAB „Trasis“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) duomenys patvirtina, kad UAB „Trasis“ 2025 m. kovo 25 d. nutraukė su pareiškėju sudarytą darbo sutartį.

9. Teismas akcentavo, kad, nutrūkus pareiškėjo darbo sutarčiai, išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas Leidimas, todėl Migracijos departamentui atsirado Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytas pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą.

10. Teismas pažymėjo, kad Įstatymas nenumato, jog darbo sutarties nutraukimas yra pagrindas panaikinti leidimą laikinai gyventi tik tuo atveju, jeigu ji nutraukta dėl užsieniečio kaltės. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į teismą dėl galbūt neteisėto darbo sutarties nutraukimo.

11. Teismas pažymėjo, kad 2025 m. kovo 26 d. baudžiamojoje byloje Nr. eI-352-564/2025 priimtas baudžiamasis įsakymas (įsiteisėjęs 2025 m. balandžio 14 d.), kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje. Teismas nurodė, kad, nors ši aplinkybė Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi esminės reikšmės, tačiau įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas patvirtina, kad pareiškėjas dėl netikro vairuotojo pažymėjimo nėra išteisintas.

12. Teismas nurodė, kad Sprendimo turinys yra išdėstytas glausta forma, tačiau jame yra nurodytos reikšmingos faktinės aplinkybės, apibūdinančios pareiškėjo, kaip Leidimą turinčio užsieniečio, teisinę padėtį bei Sprendimu konstatuotą Leidimo panaikinimo imperatyvą – tarpininkavusi dėl Leidimo išdavimo bendrovė 2025 m. kovo 25 d. nutraukė darbo sutartį su pareiškėju, jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse pareiškėjas Sprendimo priėmimo metu nedirbo, Sprendime taip pat yra aiškiai ir tiksliai nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas bei apskundimo tvarka, todėl nėra pagrindo Sprendimą pripažinti visiškai nemotyvuotu bei teisiškai ir faktiškai nepagrįstu.

13. Teismas konstatavo, kad Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų bei atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatas.

III. 14. Pareiškėjas D. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti visiškai, atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Sprendime nėra tiksliai nurodyta koks juridinis asmuo nutraukė darbo sutartį su pareiškėju, neaišku kokiais dokumentais, kokiais pareiškėjo teiginiais, teisės aktais vadovaujantis yra priimtas Sprendimas, todėl Sprendimas yra nemotyvuotas.

15.2. Sprendimas prieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintam proporcingumo principui, pagal kurį administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus.

16. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 10 d. sprendimą nepakeistą.

17. Migracijos departamentas nurodo, kad Sprendimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos lakoniškai, tačiau pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, aktualus Sprendimui priimti, konstatuotos aplinkybės susietos su taikomomis teisės normomis, Sprendimas atitinka Įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo, kitų teisės aktų ir teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Bylos dalykas – atsakovo Migracijos departamento 2025 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. 25S87766, kuriuo panaikintas pareiškėjui Indijos Respublikos piliečiui D. S. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760361015, pagrįstumas ir teisėtumas.

19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą, nes egzistavo Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas – pareiškėją įdarbinusi ir dėl Leidimo išdavimo tarpininkavusi bendrovė nutraukė su pareiškėju sudarytą darbo sutartį.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Sprendimas yra nemotyvuotas ir neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.

21. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo argumentus, kad Sprendimas yra nemotyvuotas, nes jame nėra nurodyta bendrovė, kuri su pareiškėju nutraukė sutartį, teisėjų kolegija pažymi, kad iš Sprendimo turinio matyti, jog Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Leidimą panaikino dėl to, kad įmonė, tarpininkavusi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, darbo sutartį su pareiškėju, kuriam Leidimas yra išduotas Įstatyme (40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p.) nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje), nutraukė 2025 m. kovo 25 d. ir jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse pareiškėjas Sprendimo priėmimo metu nedirbo.

23. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai, o nustačius bent vieną iš šių pagrindų, atsakovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Užsienietis negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., 2024 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1887-821/2024; 2024 m rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2239-556/2024; 2024 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2387-968/2024; 2025 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1370-629/2025; kt.).

25. Byloje nėra ginčo dėl to, jog Leidimas pareiškėjui buvo išduotas tuo pagrindu, kad jis dirbs UAB „Trasis“, o iš byloje esančių VSDFV informacinės sistemos duomenų matyti, kad UAB „Trasis“ 2025 m. kovo 25 d. nutraukė su pareiškėju sudarytą darbo sutartį. UAB „Trasis“ nutraukus su pareiškėju sudarytą darbo sutartį, atsakovui atsirado Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas privalomas pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą. Tokios pozicijos laikomasi nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2617-662/2024; 2025 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1487-463/2025; kt.). Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustatęs, kad užsienietis faktiškai neatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų, jis privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1263-525/2024; 2025 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1670-821/2025; kt.).

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui, yra įtvirtinti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) bei administracinio sprendimo motyvai (6 p.).

27. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose.

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo turinį, sprendžia, kad Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintas nuostatas, nes atsakovas įvykdė pareigą individualiai įvertinti pareiškėjo situaciją, nustatė ir Sprendime nurodė pagrindines faktines aplinkybes, turėjusias esminę reikšmę priimant Sprendimą. Aplinkybė, kad Sprendime nėra nurodytas bendrovės, kuri su pareiškėju nutraukė darbo sutartį, pavadinimas, negali būti vertinama kaip esminis Sprendimo motyvacijos trūkumas, nes iš Sprendimo turinio yra aiškus bendrovės pavadinimas ir jis buvo žinomas pareiškėjui.

29. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl atsakovo Sprendime nustatytų aplinkybių ir taikytų teisės normų ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

30. Kadangi atmestas pareiškėjo apeliacinis skundas, netenkinamas pareiškėjo prašymas atlyginti jam jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Indijos Respublikos piliečio D. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė