9d5ca09c-1c22-4235-bf7a-3bbd08236a8a · Kauno apygardos teismas

Teisėja Lina Lesinskienė                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-196-348/2015;Pranešėja Svetlana Jurgaitienė                          Teisminio proceso Nr. 1-25-1-00426-2013-7;                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 6 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui D.

D., gynėjui advokatui ArtÅ«rui Å pilkovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. G. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 str. 2 d. – laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams;pagal BK 150 str. 2 d. – laisvės atėmimÄ 4 (ketveriems) metams.Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrino apėmimo bÅ«du ir paskyrė subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., prie Å¡ios bausmės pridėjo dalį bausmės paskirtos Kauno apylinkės teismo 2013-06-11 ir 2013-06-13 nuosprendžiais ir paskyrė galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 5 (penkeriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Bausmės pradžiÄ skaičiavo nuo nuosprendžio priėmimo dienos – 2014-11-06. Bausmę paskyrė atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 str., 63 str. 9 d., į bausmės laikÄ Ä¯skaičiavo D. G. laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2013-05-07 iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmę visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atliktÄ pagal Kauno apylinkės teismo 2013-06-11 ir 2013-06-13 nuosprendžius.

D. G. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ paliko iki nuosprendžio įsiteisėjimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : D. G. nuteistas už tai, kad jis tenkino savo lytinę aistrÄ oraliniu bÅ«du, bei lytiÅ¡kai santykiavo su žmogumi prieÅ¡ jo valiÄ , panaudodamas smurtÄ : 2013-03-29, apie 03.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, panaudojus fizinį smurtÄ , t.y. jam ir kitiems dviem nenustatytiems asmenims sudavus smÅ«gius nukentėjusiajai G.

Å . į įvairias kÅ«no vietas, tuo padarant poodines kraujosruvas kaktoje abejose pusėse, kairės akies vokuose, deÅ¡iniame žande, pasmakrėje, kairio peties srityje, abiejuose žastuose, kairėje alkÅ«nėje, kairėje plaÅ¡takoje, deÅ¡inėje krÅ«tyje, deÅ¡iniame klube, abiejose Å¡launyse, deÅ¡iniame kelyje, deÅ¡inėje blauzdoje, virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinės nubrozdinimus, odos nubrozdinimÄ deÅ¡iniame sėdmenyje, įkiÅ¡o savo lytinius organus G. Å . į burnÄ , po to laikė G.

Å ., kai kiti du nenustatyti asmenys savo lytinius organus įkiÅ¡o G. Å . į burnÄ , po to, parvertęs G. Å . ant nugaros, prieÅ¡ jos valiÄ Ä¯kiÅ¡o savo lytinį organÄ jai į makÅ¡tį ir su ja lytiÅ¡kai santykiavo.Nuteistasis D. G. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį pakeisti ir pagal BK 149 str. 2 d., 150 str. 2 d. D. G. iÅ¡teisinti. Nurodo, jog nuosprendyje teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir pažeidė baudžiamojo proceso reikalavimus, netinkamai įvertino bylos įrodymus ir padarė nenuoseklias bei neteisingas iÅ¡vadas, kadangi byloje surinkti ir teismo iÅ¡tirti įrodymai nepatvirtina D.

G. kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo. Skunde teigiama, kad teismas neteisingai rėmėsi išskirtinai nukentėjusiosios G. Š. parodymais, kurie yra nenuoseklūs ir kurių nepatvirtina nei vienas byloje surinktas ir išnagrinėtas įrodymas. Apeliaciniame skunde teigiama, jog nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės keitėsi su kiekviena apklausa, todėl apelianto teigimu, laikyti nukentėjusiosios parodymus kaip įrodymus kaltinamojo kaltei pagrįsti, negalima. Apeliantas taip pat teigia, kad teismas neteisingai konstatavo, jog nukentėjusioji neturi akivaizdaus polinkio meluoti.

D. G. teigimu, nukentėjusiosios polinkis meluoti yra akivaizdus, minėtas polinkis užfiksuotas byloje jos pačios, beveik visų byloje apklaustų liudytojų parodymuose, todėl vertinti jos vienintelės parodymus kaip įrodymus D. G. kaltei pagrįsti, apelianto teigimu, negalima. Skunde taip pat teigiama, specialisto iÅ¡vada, kurioje apžiÅ«rėta nukentėjusioji G. Å ., apelianto teigimu, nustatyta tik viena - kad prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ buvo panaudotas fizinis smurtas, jos sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tačiau ne prievartiniai lytiniai aktai.

D. G. teigimu, paprastai po išžaginimo ir dar trijų vyriÅ¡kių, kaip tvirtina pati nukentėjusioji, bÅ«na padaromi specifiniai sužalojimai lytinių organų srityje, kurie iÅ¡lieka ir po trijų su puse paros, ir ilgiau, tačiau apžiÅ«rėję nukentėjusiÄ jÄ G. S. medikai ekspertai tokių sužalojimų pas jÄ nerado. Kad kaltinamasis mušė nukentėjusiÄ jÄ pripažįsta pats, tačiau tai darė po laisva valia atlikto lytinio akto.Apelianto teigimu, K. V. parodymai taip pat prieÅ¡taringi ir nenuoseklÅ«s. Skunde teigiama, kad liudytojos K.

V. parodymus, jog Å¡i negalėjo matyti suplėšytų marÅ¡kinėlių paneigia pati nukentėjusioji, kuri nuo pirmos apklausos ikiteisminiame tyrime teigė, kad suplėšytus marÅ¡kinėlius iÅ¡metė Ą. S. bute į Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡Ä . Tačiau apeliaciniame skunde pažymėta, jog policijos pareigÅ«nai bute rando Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡Ä , kuriame tuÅ¡ti buteliai su pirÅ¡tų atspaudais, prezervatyvų pakelių, tačiau nerado jokių nukentėjusiosios suplėšytų marÅ¡kinėlių.Apeliantas taip pat teigia, jog nei vienas nukentėjusiosios drabužis nesuplėšytas, net pėdkelnės ir apatinės kelnaitės sveikos, kurios, apelianto teigimu, paprastai plyÅ¡ta nors kažkiek neatsargiai rengiantis, kas, apelianto teigimu, patvirtina kaltinamojo parodymus, kad nukentėjusioji nebuvo išžaginta, o turėjo su juo lytinių santykių savo laisva valia.Skunde nurodoma, jog Ą.

S. parodė, kad 2013-03-29 ryte jį pažadinusi nukentėjusioji G. S., tačiau ant jos jokių sužalojimų nematė, ji niekuo jam nesiskundusi, drabužiai buvo nesuplėšyti. Bute jokių prievartavimo pėdsakų nerado. Su juo kartu miegojusi mergina E. jam nepasakojo, kad naktį kažkas būtų kėlęs jį ir prašytų pagalbos. Teisme apklausti kiti liudytojai, t.y. I. N. ir I. B. patvirtino, kad nusikaltimo įvykyje nedalyvavo ir nieko apie jį parodyti negali. Patvirtino, kad nukentėjusioji iš pat pradžių nesakė, kad buvo išžaginta, tai pasakė tik po pusantros ar dviejų parų.Apeliantas pažymi, jog baudžiamojoje teisėje ypatingai svarbus principas in dubiopro reo, reiškiantis tai, kad jeigu jau abejonės egzistuoja, jas reikia aiškinti kaltinamojo naudai.

Skunde teigiama, jog bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo paneigti kaltinamojo parodymai, kad Å¡ių nusikaltimų nepadarė. Apeliacinės instancijos teismo nuteistojo gynėjas praÅ¡o skundÄ tenkinti, prokuroras praÅ¡o skundÄ atmesti.Nuteistojo D. G. skundas atmestinas. Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytais argumentais. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡tyręs bei tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, D.

G. padarytas nusikalstamas veikas kvalifikavo teisingai ir paskyrė jam tinkamÄ bausmę.Apeliantas skunde neigia padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, numatytų BK 149 str. 2 d., 150 str. 2 d. ir praÅ¡o jį iÅ¡teisinti, tačiau tokie skundo argumentai vertintini kritiÅ¡kai, kaip pasirinktas gynybos bÅ«das bei mėginimas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už šį nusikaltimÄ , nes jie prieÅ¡tarauja byloje surinktiems, kaltinamojo D. G. kaltę patvirtinantiems įrodymams, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir todėl yra atmestini.

Nors apeliantas neigia padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios G. Å . parodymais ir kitais bylos duomenimis, iÅ¡ kurių galima spręsti, kad apeliantas, tenkino savo lytinę aistrÄ oraliniu bÅ«du, bei lytiÅ¡kai santykiavo su žmogumi prieÅ¡ jo valiÄ panaudodamas smurtÄ , t. y. padarė BK 149 ir 150 straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas. Teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl Å¡ių nusikaltimų padarymo.BK 149 ir 150 straipsniai nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už lytinį santykiavimÄ ar lytinės aistros tenkinimÄ su žmogumi prieÅ¡ jo valiÄ , jei minėta veika padaroma panaudojant fizinį smurtÄ , grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę prieÅ¡intis ar pasinaudojant bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo asmens bÅ«kle.

Taigi, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 149 ir 150 straipsnį bÅ«tina įrodyti fizinį smurtÄ , grasinimÄ tuoj pat jį panaudoti, kitokį atėmimÄ galimybės prieÅ¡intis ar pasinaudojimÄ bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo asmens bÅ«kle ir lytinį santykiavimÄ . Be to, Å¡ie veiksmai yra atliekami prieÅ¡ lytinį santykiavimÄ ar lytinės aistros tenkinimÄ ir yra nukreipti nukentėjusiojo esamam ar galimam pasiprieÅ¡inimui įveikti.IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu duotų G. Å . parodymų matyti, kad D.

G. veikdamas su bendrininkų grupe tenkino savo lytinę aistrÄ oraliniu bÅ«du bei lytiÅ¡kai santykiavo su nukentėjusiÄ ja prieÅ¡ jos valiÄ , panaudodamas fizinį smurtÄ . Kaip teisingai nuosprendyje pažymėjo apylinkės teismas, nukentėjusioji buvo tris kartus apklausta tyrėjo, vienÄ kartÄ ikiteisminio tyrimo teisėjo savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, nagrinėjant bylÄ teisiamajame posėdyje, nukentėjusioji parodymus davė du kartus. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apylinkės teisme nukentėjusiosios G.

Å . duoti parodymai yra nuoseklÅ«s, papildantys vieni kitus, sutampantys esminėse detalėse, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti Å¡iais nukentėjusiosios parodymais. Kad nukentėjusioji apie šį įvykį nepranešė savo tėvams, o kartu su draugais sukÅ«rė pramanytÄ istorijÄ apie jos sužalojimÄ , jokiu bÅ«du nepatvirtina gynybos pozicijos, jog nukentėjusioji turi akivaizdų polinkį meluoti. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, nukentėjusioji taip padarė siekdama nesukelti papildomų rÅ«pesčių ir iÅ¡gyvenimų savo artimiesiems.

Pagal BK 149 ar 150 straipsnį lytinis santykiavimas ir lytinės aistros tenkinimas užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę tik tais atvejais, kai tai daroma prieÅ¡ nukentėjusiojo asmens valiÄ . Lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas prieÅ¡ nukentėjusiojo asmens valiÄ yra tada, kai tai daroma nesutinkant vienam iÅ¡ asmenų, dalyvaujančių lytiÅ¡kai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrÄ . Nesutikimas turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimÄ . Asmens nesutikimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorÄ , Å¡aukiant pagalbos, arba kitokio pobÅ«džio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininkÄ , stengiantis nuo jo pabėgti, naudojant prieÅ¡ jį fizinį ar psichinį poveikį, arba kitais bÅ«dais (Nr. 2K- 437/2006).Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji iÅ¡reiÅ¡kė lytinių santykių nenorÄ tiek žodžiu apie tai pasakant, tiek kitokio pobÅ«džio veiksmais, t. y. ji bandė prieÅ¡intis, prašė, kad to nedarytų, bandė Å¡aukti, verkė.

Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytoja K. V., kuri parodė, kad ant G. Å . veido matėsi nubrozdinimai, po akimi ryÅ¡ki mėlynė, nukentėjusioji buvo pasimetusi, Å¡oko bÅ«senoje. Liudytojas I. N. parodė, kad nukentėjusiajai įlipus į automobilį ant jos veido matėsi mėlynės, sumuÅ¡imai. Ji atrodė sugniuždyta, verkė, mažai kalbėjo, sakė, kad jÄ sumušė. Liudytojas Ą. S. parodė, kad po pietų jam paskambino Ignas ir pasakė, kad pas jį bute kažkas sumušė GabijÄ .

Su juo nuvažiavo iki Karolinos, pas kuriÄ buvo Gabija, pasikalbėti. Atvažiavęs pamatė, kad Gabija tikrai sumuÅ¡ta, nors iÅ¡ ryto ant jos veido, teigia, sumuÅ¡imų nematęs. Minėti liudytojų parodymai yra nuoseklÅ«s, esminėse aplinkybėse sutampa, todėl apelianto argumentai, kad liudytojų parodymai yra prieÅ¡taringi ir nenuoseklus, atmetamas kaip nepagrįstas. Liudytojų parodymus patvirtina ir specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini). Nors nuteistasis D. G. pripažino mušęs G. Å ., tačiau neigia nukentėjusiÄ jÄ išžaginęs ir seksualiai prievartavęs. Apeliacinės instancijos teismas tokius parodymus vertina kritiÅ¡kai, kaip gynybinę D.

G. pozicijÄ . Nukentėjusioji parodė, kad D. G. jai sudavė, nes ji prieÅ¡inosi. Tuo tarpu apelianto parodymus apylinkės teismas vertino kritiÅ¡kai. D. G. nors nepripažino jam inkriminuojamų nusikaltimų, tačiau jo kaltė betarpiÅ¡kai įrodyta nuosekliais nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, kita raÅ¡ytine baudžiamosios bylos medžiaga. Apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad D. G. pripažintas kaltu remiantis ne vienu kuriuo nors įrodymu, o įrodymų visetu, kurio pakanka pripažinti jį padarius nusikalstamas veikas, už kurias jis yra nuteistas.

Apeliacinio skundo teiginys, kad nei vienas nukentėjusiosios drabužis nesuplėšytas, atmetamas kaip nepagrįstas. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nukentėjusios marÅ¡kinėliuose iÅ¡plėšta saga. Skunde nurodoma aplinkybė, kad nukentėjusiosios pėdkelnės ir apatinės kelnaitės nebuvo suplėšytos, niekaip negali pagrįsti ar paneigti fakto, kad D. G. tenkino savo lytinę aistrÄ oraliniu bÅ«du bei lytiÅ¡kai santykiavo su nukentėjusiÄ ja prieÅ¡ jos valiÄ . BPK 20 str. numatyta, kad įrodymais laikytini įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais bÅ«dais gauti duomenys.

BPK 20 str. 5 d. nurodo, kad teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visu bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu. Laikydamasis BPK 301 str. reikalavimų, teismas iÅ¡vadas grindė byloje surinktais ir iÅ¡tirtais bei nuosprendyje iÅ¡samiai aptartais įrodymais. Taigi, apelianto skundo argumentas, kad apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas tik melagingais nukentėjusiosios parodymais yra nepagrįstas ir atmestinas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį D.

G. atžvilgiu tinkamai įvertino nuteistojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, kitÄ byloje esančiÄ medžiagÄ , bei tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados atitinka faktines bylos aplinkybes, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų kolegija nenustatė. Pažymėtina, kad Baudžiamojo proceso teorija ir teismų praktika leidžia, nesant tiesioginių įrodymų, asmens kaltę pagrįsti esamų duomenų viseto analizės, jų lyginimo ir vertinimo rezultatu.

Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais. Pagal BPK 20 str. prasmę, jei turimi duomenys gali patvirtinti arba paneigti bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, jie laikytini įrodymais.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes ir apelianto argumentus, neturi jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino bei taikė Å¡io įstatymo nuostatas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: nuteistojo D. G. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                    Svetlana Jurgaitienė             Teisėjai                                                                 Gytis Večerskas                                                                  RamÅ«nas Antanavičius