9d5b372f-d36d-49d1-b148-cd70de2d3713 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-822-323/2013(Proceso Nr. 2-06-3-09200-2010-5)Procesinio sprendimo kategorija (S) 44.5.; 44.8.; 116.1.KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 29 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, Rimai Sankauskaitei, vertėjaujant Virginijai Narmontaitei, dalyvaujant ieškovės atstovams S. L., K. V., advokatui Jurijui Stepanovui, atsakovo atstovui advokatui A.

J., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės S. L. IÄ® ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Edelbera“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį vėliau patikslino, praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ atsakovo 6282,12 Lt nuostolių, 6 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, jog nuomojasi komercinės paskirties patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančias trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybei. Minėtame objekte komercines patalpas nuomojasi ir atsakovas, kurio naudojamose patalpose įrengta skydinė, iÅ¡ kurios tiekiama elektros energija ir ieÅ¡kovei. PaaiÅ¡kino, jog 2010 m. kovo mėn. atsakovo darbuotoja telefonu pranešė, jog įmonė įtaria elektros vagystę, todėl pranešė ketinanti daryti naujÄ elektros įvadÄ ir už Å¡iuos darbus pareikalavo 1000 Lt.

IeÅ¡kovei atsisakius mokėti, 2010-03-10 atsakovas atjungė ieÅ¡kovei elektros energijos tiekimÄ . Nurodė, jog elektros energijos tiekimas buvo atnaujintas tik 2010-04-30, o patalpose veikusi ieÅ¡kovės valdoma parduotuvė veiklÄ atnaujino tik 2010-05-03. PaaiÅ¡kino, jog dėl neteisėtų atsakovo veiksmų atjungiant ieÅ¡kovei elektros energijos tiekimÄ per laikotarpį nuo 2010-03-10 iki 2010-05-02 negavo mažiausiai 5679,54 Lt pelno, apskaičiuoto palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2009 metais, taip pat be elektros neveikiant parduotuvės apsaugos signalizacijai, ieÅ¡kovė buvo priversta pirkti papildomas apsaugos paslaugas, dėl ko patyrė 471,90 Lt nuostolių, o elektros apskaitos prietaisų perkėlimas kainavo 130,68 Lt; iÅ¡ viso ieÅ¡kovė patyrė 6282,12 Lt nuostolių (b.l. 4 - 5, 69).Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o teismo ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, iki 2010-04-23 neturėjo jokių įsipareigojimų tiekti ieÅ¡kovei elektros energijÄ , elektros energijos tiekimo sutartis su ieÅ¡kove pasiraÅ¡yta tik 2010-04-23. Iki to laiko ieÅ¡kovė naudojosi elektros energija savo reikmėms, tačiau už suvartotÄ elektros energijÄ mokėjo atsakovas, kadangi nežinojo apie ieÅ¡kovės prisijungimÄ prie tinklo (b.l. 53).Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, jog ieÅ¡kovės reikalaujamas priteisti nuostolių dydis yra nepagrįstas, todėl kaip neįrodytas turėtų bÅ«ti atmestas (b.l. 37-39).Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovai praÅ¡o teismo ieÅ¡kinį tenkinti.

Nurodė, kad S. L. IÄ® iÅ¡ Klaipėdos miesto savivaldybės nuomojamose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2002 m. buvo pastatytas kontrolinis elektros skaitiklis, tačiau ne bendroje skydinėje, o ieÅ¡kovės naudojamose patalpose. Pažymėjo, jog už elektros energijos subtiekimÄ mokėjo atsakovo darbuotojams grynais pinigais be oficialios apskaitos. PaaiÅ¡kino, jog 2010 m. atsakovas atliko elektros instaliacijos atnaujinimÄ ir reikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovės 1000 Lt, tačiau ieÅ¡kovei atsisakius mokėti, atjungė elektros ieÅ¡kovei tiekimÄ .

Laiko, kad atsakovo teiginiai, jog jam nebuvo žinoma apie tai, jog ieÅ¡kovė elektros energijÄ gauna per atsakovÄ ir už tai kiekvienÄ mėnesį yra atsiskaitoma pagal ieÅ¡kovės patalpose esantį elektros energijos kontrolinį skaitiklį yra nepagrįsti, kadangi juridinis asmuo, siekiantis pelno, negali nežinoti, už kokias ir kiek paslaugų moka. Pažymėjo, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų – elektros energijos atjungimo – patyrė nuostolių: įmonė buvo priversta samdyti papildomÄ apsaugÄ , kadangi be elektros neveikė signalizacija ir prie patalpų turėjo nuolat budėti apsaugos ekipažas.

Taip pat nurodė, jog pagal E. P. reikalavimÄ turėjo nuomojamose patalpose buvusį kontrolinį skaitiklį perkelti į bendrÄ elektros skydinę, dėl ko papildomai patyrė 130,68 Lt iÅ¡laidų. Be to, nurodė, jog nesant elektros energijos negalėjo vykdyti veiklos, ko pasiekoje ieÅ¡kovė ne tik negavo jokių pajamų, bet ir patyrė iÅ¡laidų – įmonė buvo priversta mokėti darbuotojams darbo užmokestį už priverstines pravaikÅ¡tas, Å¡ios iÅ¡laidos buvo dengiamos iÅ¡ kitų gaunamų pajamų, kadangi įmonė turi ne vienÄ prekybos objektÄ , veiklÄ vykdo ir kitose patalpose.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad atsakovas nežinojo, jog per jį ieÅ¡kovei subtiekiama elektros energija, jog ieÅ¡kovė UAB „Edelbera“ darbuotojams atsiskaito už suvartotÄ elektros energijÄ , todėl laiko, jog pagrįstai, nustatęs elektros energijos vagystę, nutraukė elektros energijos ieÅ¡kovei tiekimÄ . Be to, pažymėjo, jog ieÅ¡kovė neapsisprendžia, už kÄ atsakovas turi atlyginti žalÄ . Pažymėjo, jog ieÅ¡kiniu ir bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė reikalavo nuostolių atlyginimo, kuriuos įrodinėjo kaip negautÄ pelnÄ , tačiau atnaujinus bylos nagrinėjimÄ Ä¯rodinėjamos kitos aplinkybės – jog nuostolius sudaro iÅ¡laidos darbo užmokesčiui.

Pažymėjo, jog pateikti įrodymai dėl iÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir to pasekoje patirtų nuostolių neturi priežastinio ryÅ¡io su ieÅ¡kovės naudojamu objektu (duomenys neskelbtini), kadangi ieÅ¡kovė veiklÄ vykdo ne viename objekte, ir nepateikti įrodymai, kurie patirtas iÅ¡laidas susietų su ginčo objektu, be to nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad reikalaujamos priteisti iÅ¡laidos yra faktiÅ¡kai patirtos. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju E. P. parodė, kad su elektros tiekėju sudarė elektros energijos tiekimo savo nuomojamoms patalpoms, adresu (duomenys neskelbtini), sutartį, kurioje nebuvo numatyta, jog elektros energijÄ turės tiekti ir kitiems objekte (duomenys neskelbtini) patalpas nuomojantiems objektams.

PaaiÅ¡kino, jog gaudavo dideles sÄ skaitas už elektros energijÄ , tai sukėlė įtarimÄ , tuomet iÅ¡sikvietė elektrikÄ , kuris nustatė, jog prie UAB „Edelbera“ skaitiklio yra prisijungusi S. L. IÄ®, todėl nenorėdamas ir toliau mokėti už ne savo naudojamÄ elektros energijÄ laidus atjungė, prieÅ¡ tai ieÅ¡kovės neįspėjęs, o ieÅ¡kovės atstovams nurodė pasistatyti savo kontrolinį skaitiklį ir mokėti už sunaudojamÄ elektros energijÄ , tik tokiu atveju atstatys elektros energijos tiekimÄ .

Tai ieÅ¡kovė dėl nesuprantamų priežasčių padarė tik po pusantro mėnesio. Pažymėjo, jog iki 2010-03-10 nežinojo, jog ieÅ¡kovė iÅ¡ UAB „Edelbera“ gauna elektros energijÄ , todėl laiko, kad nuo 2002-2003 metų iki 2010-03-10 mokėjo už ieÅ¡kovės sunaudotÄ elektros energijÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovės jokio atsiskaitymo niekada negaudavo. IeÅ¡kinys atmestinas.Byloje nustatyta, kad tiek ieÅ¡kovė pagal 2005-05-17 savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su pakeitimais ir papildymais) (b.l. 10-13), tiek atsakovas pagal 2007-11-29 savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su pakeitimais ir papildymais) (b.l. 40-43) nuomojasi negyvenamÄ sias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančias Klaipėdos miesto savivaldybei.

Atsakovas kaip 104,34 kv.m. ploto negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) valdytojas elektros energijos paslaugas perka tiesiogiai iÅ¡ energijos tiekėjo pagal 2004-12-09 Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 82-83). IeÅ¡kovė, bÅ«dama 11,55 kv.m. ploto negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), valdytoja, nėra sudariusi su elektros energijos tiekėju sutarties dėl Å¡ios paslaugos jos valdomai patalpai teikimo. IeÅ¡kovės valdomos patalpos elektros energijos įrenginiai prijungti prie atsakovo valdomose patalpose esančio elektros energijos tinklo (b.l. 27). 2010-03-10 atsakovas atjungė ieÅ¡kovei elektros energijos tiekimÄ , motyvuojant tuo, kad ieÅ¡kovė neatsiskaito už suvartotÄ energijÄ (b.l. 15, 53, 172).

Nagrinėjamoje byloje tarp Å¡alių susiklostė elektros energijos subtiekimo teisiniai santykiai. Atsakovas yra abonentas (vartotojas), kuriam elektros energija tiekiama energijos tiekimo įmonės pagal jų (atsakovo ir AB LESTO) sudarytÄ Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį            Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 82-83). Atsakovas perteikia elektros energijÄ kitam vartotojui (subabonentui) – ieÅ¡kovei, kuri neturi sudariusi elektros energijos tiekimo sutarties tiesiogiai su tiekėju.

Pažymėtina, kad pagal CK 6.389 straipsnio 1 dalies nuostatas atsakovas turi teisę, nevirÅ¡ydamas leistinos naudoti galios, iÅ¡ energijos tiekimo įmonių gaunamÄ energijÄ perduoti kitam asmeniui (subabonentui), t. y. turi teisę perparduoti gaunamÄ energijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2006; 2008-02-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; 2010-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2010; kt.). Kasacinis teismas 2010-11-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2010 iÅ¡aiÅ¡kino, jog įstatymo nuostatoms nereglamentuojant abonento ir subabonento sutarčių sudarymo, tokiu atveju sutartį sudarančios Å¡alys savo nuožiÅ«ra gali nustatyti tarpusavio teises ir pareigas pagal CK 6.156 straipsnio 1 dalį, taip pat dėl sutarties nutraukimo.

Byloje kilo ginčas dėl to, kad 2010-03-10 elektros energijos teikimas ieÅ¡kovei nutrauktas neteisėtai, ko pasiekoje ieÅ¡kovė patyrė nuostolių, kuriuos reikalauja atsakovÄ Ä¯pareigoti atlyginti. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius).

Civilinei atsakomybei taikyti reikalinga nustatyti visas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas: nukentėjusios Å¡alies patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo Å¡alies neteisėtus veiksmus (neteisėtÄ neveikimÄ ) ir kaltę bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Asmens kaltė paprastai yra preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis (CK 6.248 str.).Sprendžiant dėl pirmosios civilinės atsakomybės sÄ lygos buvimo, pažymėtina, jog pagal CPK 182 straipsnio, nustatančio pagrindus, kada Å¡alys ir kiti civiliniame procese dalyvaujantys asmenys yra atleidžiami nuo įrodinėjimo, 2 punkto nuostatÄ , nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiÅ¡kia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių Å¡alys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 str. 4 d.). AiÅ¡kindamas nurodytas proceso teisės normas, kasacinis teismas yra suformulavęs tokias esmines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2009; 2010-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; 2012-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012; 2012-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2012; kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos administracinis 2011-01-14 nutarimu ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-06-12 nutartimi, iÅ¡nagrinėję administracinio teisės pažeidimo bylÄ , nustatė, kad E. P., UAB „Edelbera“ savininkas, 2010-03-10 00 val. 00 min. savavaliÅ¡kai nutraukė elektros energijos tiekimÄ , vykdytÄ pagal 2004 m. sudarytÄ Å¾odinį susitarimÄ dėl elektros energijos subtiekimo, S. L. IÄ® nuomojamoms patalpoms, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 104-107, 114-117, 119-121).

Pasisakydamas dėl E. P. teiginių, kad nežinojo, jog S. L. IÄ® elektros energija tiekiama per UAB „Edelbera“ elektros įvadÄ , Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog juos paneigia bylos medžiaga (įmonės darbuotojos paaiÅ¡kinimai apie vykusius atsikaitymus už S. L. IÄ® suvartotÄ elektros energijÄ ; Klaipėdos m. savivaldybės Turto skyriaus vedėjos bei nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimais, kt.). Tai reiÅ¡kia, kad administracinę bylÄ nagrinėję teismai nustatė aplinkybes, jog tarp Å¡alių nuo 2004 m. buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl atsakovo elektros energijos subtiekimo ieÅ¡kovei, ieÅ¡kovė už suvartotÄ elektros energijÄ atsakovui atsiskaitydavo ir kad E. P. savavaliÅ¡kai nutraukė elektros energijos tiekimÄ .

Å ios administracinėje byloje nustatytos aplinkybės Å¡iai bylai turi prejudicinių faktų galiÄ ir jų Å¡ioje byloje įrodinėti iÅ¡ naujo nereikia (CPK 182 str. 1 d. 2 p.). Taigi byloje esant nustatytoms aplinkybėms, jog tarp Å¡alių 2004 m. buvo sudaryta žodinė neterminuota elektros energijos subtiekimo sutartis, atsakovas tokiÄ sutartį galėjo nutraukti remiantis CK 6.199 straipsnio nuostatomis. CK 6.199 straipsnis įtvirtina bendrÄ jÄ taisyklę, kad, Å¡alims nesusitarus dėl sutarties galiojimo termino, bet kuri Å¡alis gali sutartį nutraukti, per protingÄ terminÄ iÅ¡ anksto apie tai praneÅ¡usi kitai Å¡aliai.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog elektros energijos tiekimas ieÅ¡kovei atsakovo buvo nutrauktas be įspėjimo (b.l. 53, 170), taip pažeidžiant CK 6.199 straipsnio reikalavimus ir bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, ypač įvertinant tai, kad atsakovui kaip juridiniam asmeniui taikytini aukÅ¡tesni atidumo ir rÅ«pestingumo kriterijai, todėl atsakovo elgesys nėra suderinamas su sÄ Å¾iningai dalykinei verslo praktikai keliamais standartais (CK 6.246 str. 1 d.). Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, jog byloje nustatyti neteisėti atsakovo veiksmai.

IeÅ¡kovė nurodo, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė 6282,12 Lt nuostolių. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinančioje žalos sÄ vokÄ , yra numatyta, jog žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tiek tiesioginės (realios), tiek netiesioginės (negautų pajamų) žalos faktÄ ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalÄ â€“ ieÅ¡kovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012).

Taigi pagal įstatymÄ , atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobÅ«dį, iÅ¡skiriamos dvi nuostolių (žalos) rÅ«Å¡ys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rÅ«Å¡is, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi bÅ«ti tiksliai apskaičiuotos.

Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalÄ , privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realiÄ pajamų gavimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002; 2011-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011; kt.). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė tiek kreipdamasi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, tiek bylos nagrinėjimo metu pagrindinę nuostolių dalį, t.y. 5679,54 Lt sumÄ , įrodinėjo kaip negautas pajamas, t.y. netiesioginius nuostolius.

Taigi ieÅ¡kovė tiek ieÅ¡kinyje (b.l. 2-5), tiek bylos nagrinėjimo metu (b.l. 134, 138) 5679,54 Lt nuostolių kilimo faktiniu pagrindu nurodė tokio dydžio negautas pajamas, įrodinėjo, jog tokiu pat metu 2009 metais (t.y. nuo 2009-03-10 iki 2009-05-02) parduotuves (duomenys neskelbtini) apyvarta sudarė 15145,43 Lt, pateikė pažymÄ , jog pagal lokalinį teisės aktÄ â€“ įmonės savininko įsakymÄ â€“ prekybos antkainis yra 60 procentų (b.l.

32) ir pagal planuojamÄ apyvartÄ ir įmonėje patvirtintÄ antkainį paskaičiavo 5679,54 Lt patirtų netiesioginių nuostolių – negauto pelno. Teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, nustačius, jog teisingam ir visapusiÅ¡kam ginčo iÅ¡nagrinėjimui reikalinga surinkti papildomų duomenų, susijusių su reikalavimu dėl negautų pajamų priteisimo, buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės ir ieÅ¡kovė buvo įpareigota pateikti papildomus įrodymus dalyje dėl reikalavimo dėl negautų pajamų priteisimo (b.l. 141), nors tokių įrodymų pateikimo bylos nagrinėjimo metu reikalavo ir atsakovo atstovas (b.l. 135, 140).

Tačiau po bylos atnaujinimo iÅ¡ esmės dalyje dėl negautų pajamų priteisimo, pateikdama naujus įrodymus, ieÅ¡kovė įrodinėja jau nebe netiesioginius, o tiesioginius nuostolius, t.y. kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė iÅ¡laidų – buvo priversta mokėti darbuotojams atlyginimÄ už priverstines pravaikÅ¡tas, patalpų nuomÄ , nors ieÅ¡kinio faktiniu pagrindu kaip minėta nurodė reikalavimÄ dėl 5679,54 Lt negautų pajamų atlyginimo, o ne dėl tiesioginių nuostolių.

Pažymėtina, kad įrodinėjimo pareiga reglamentuojama CPK 178 straipsnyje. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose, o nagrinėjama byla būtent tokia ir yra, be išimčių taikoma CPK 178 nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kuriu CPK nustatyta tvarka įrodinėti nereikia (CPK 182 str.). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes.

Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindÄ teismui atmesti jo ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ (CPK 263 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį vadinamosiose dispozityviose bylose, t. y. bylose, kuriose nėra vieÅ¡ojo intereso gynimo poreikio ir kuriose visa apimtimi galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai (CPK 12, 13 str.), teismas turėtų pasiÅ«lyti Å¡alims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus tais atvejais, kai įrodymų apskritai nėra arba jų akivaizdžiai neužtenka.

Kitais atvejais tai yra teismo teisė, o ne pareiga, ir teismas Å¡iÄ teisę įgyvendina atsižvelgdamas į įrodinėjimo proceso eigÄ , tirdamas ir vertindamas pateiktus bei surinktus įrodymus ir spręsdamas dėl jų pakankamumo. Pažymėtina, kad teismas nėra įrodinėjimo pareigos subjektas, tokia naÅ¡ta pagal CPK nuostatas tenka Å¡alims (CPK 178 str.) (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009). Taigi, civilinei bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) teismas nustato, remdamasis jam pateiktais įrodymais.

Kaip minėta tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi bÅ«ti tiksliai apskaičiuotos. Byloje ieÅ¡kovė įrodinėdama ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ dėl 5679,54 Lt negautų pajamų pateikė 2010-07-07 pažymÄ apie įmonės apyvartÄ tuo pačiu laikotarpiu 2009 m. ir įmonės pelno marÅ¾Ä (b.l. 32). Teismui tokiÄ pažymÄ Ä¯rodymų pakankamumo prasme pripažinus nepakankamu įrodymu ir 2012-11-22 nutartimi atnaujinus bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės dalyje dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas bei įpareigojus ieÅ¡kovę pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius šį reikalavimÄ (b.l. 141), ieÅ¡kovė tokių įrodymų, susijusių su negautomis pajamomis nepateikė, pateikė duomenis, jog nuostolius toje dalyje sudaro jau nebe negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), o iÅ¡laidos darbuotojų darbo užmokesčiui, patalpų Å¡ildymui ir nuomai, t.y. tiesioginiai nuostoliai 5482,31 Lt sumai (b.l. 149-155, 161-163).

Teismas tokius duomenis vertina kritiÅ¡kai. Pirmiausiai, kaip minėta, po bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės atnaujinimo ieÅ¡kovė buvo įpareigota pateikti papildomus įrodymus dalyje dėl reikalavimo dėl negautų pajamų priteisimo (b.l. 141). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė tokių duomenų po bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės atnaujinimo nepateikė, laikytina, jog reikalavimas dėl negautų pajamų buvo nepagrįstas. Taigi negalėdama įrodyti 5679,54 Lt negautų pajamų, ieÅ¡kovė tik po bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės atnaujinimo pakeitė ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ ir nurodė, jog patyrė 5482,31 Lt tiesioginių nuostolių, susijusių su darbuotojų darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimu, patalpų Å¡ildymu ir nuoma.

Teismas tokį reikalavimÄ liko nepagrįstu, kadangi tiesioginė (reali) žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iÅ¡ karto. Taigi, jei ieÅ¡kovė bÅ«tų patyrusi 5482,31 Lt tiesioginių nuostolių, laikytina, kad ji tokį reikalavimÄ tokiu faktiniu pagrindu bÅ«tų reiÅ¡kusi ieÅ¡kinyje ir įrodinėjusi viso bylos nagrinėjimo metu, ir savo ruožtu nebÅ«tų įrodinėjusi įmonės apyvartos 2009 metais tokiu pačiu laikotarpiu, įmonės sezoninio pelningumo ir įmonėje nustatytos pelno maržos (b.l. 2-5, 32, 134, 138).

Maža to, po bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės atnaujinimo ieÅ¡kovei įrodinėjant, jog jau visi patirti nuostoliai yra susiję su realia tiesiogine žala, ieÅ¡kovė turėjo pateikti duomenis, kad tiek 5482,31 Lt tiesioginių nuostolių, susijusių su darbuotojų darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimu, patalpų Å¡ildymu ir nuoma, tiek 471,90 Lt papildomam apsaugos ekipažui apmokėti yra realiai patirtos. Pažymėtina, jog pagal įstatymÄ nuostolių buvimas nepreziumuojamas, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktÄ ir dydį turi įrodyti ieÅ¡kovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2012;kt.).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų, jog tiek 5482,31 Lt iÅ¡laidos, susijusios su darbuotojų darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimu, patalpų Å¡ildymu ir nuoma, tiek 471,90 Lt iÅ¡laidos papildomam apsaugos ekipažui apmokėti yra realiai patirtos. Reikalavimas dėl 130,68 Lt iÅ¡laidų už naujo skaitiklio įrengimui sunaudotų medžiagų ir apmokėtų darbų atlyginimo taip pat laikytinas nepagrįstu. Pažymėtina, kad toks ieÅ¡kovės reikalavimas prieÅ¡tarauja žalos (nuostolių) atlyginimo instituto paskirčiai, pagal kuriÄ asmuo turi bÅ«ti grÄ Å¾intas į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė skaitiklio perkėlimo darbus atliko savo rizika, jie nėra susiję su atsakovo neteisėtais veiksmais – elektros energijos atjungimu, tai nėra tokių veiksmų tiesioginis rezultatas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Vertindamas įrodymus teismas privalo įvertinti byloje esančių įrodymų sÄ sajumÄ , leistinumÄ , patikimumÄ , įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, palyginti tiriamose įrodinėjimo priemonėse esančiÄ informacijÄ ir patikrinti, ar ji nėra prieÅ¡taringa. Objektyvus įrodymų įvertinimas reiÅ¡kia, kad teismas juos privalo vertinti neÅ¡aliÅ¡kai, visapusiÅ¡kai ir pagrįsti savo iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; kt.).

Apibendrinant konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, jog atsakovo veiksmai sukėlė jai žalÄ . Byloje ieÅ¡kovė, privalėjo nurodyti patirtos žalos dydį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, nurodant kokius nuostolius jie pagrindžia. Tačiau byloje negalėdama pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 5679,54 Lt negautų pajamų priteisimo pagal teismo 2012-11-22 įpareigojimÄ (b.l. 141), ieÅ¡kovė keičia ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ , po bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės atnaujinimo reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl tiesioginių nuostolių priteisimo, kurie esant realiai patirti vadovaujantis teisine logika turėjo bÅ«ti reiÅ¡kiami ieÅ¡kiniu ir įrodinėjami viso bylos nagrinėjimo metu, kadangi kaip minėta patiriami iÅ¡ karto po neteisėtų veiksmų.

Be to, tiesioginius nuostolius ieÅ¡kovė įrodinėja PVM sÄ skaitomis – faktÅ«romis ir kitais ieÅ¡kovės žinioje esančiais buhalterinės apskaitos dokumentais, tačiau įrodymų, jog pateiktos PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros apmokėtos, darbo užmokestis darbuotojams iÅ¡mokėtas ir jų pagrindu iÅ¡laidos realiai patirtos neteikia, duomenų, pagrindžiančių, jog Å¡ios iÅ¡laidos susijusios bÅ«tent su įmonės valdomu objektu, adresu (duomenys neskelbtini) taip pat nepateikė, nors kaip pati ieÅ¡kovė nurodo įmonė valdo ne vienÄ objektÄ (b.l. 173).

Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieÅ¡kovė neįrodė, jog dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė žalÄ , todėl ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas pateikė raÅ¡ytinius įrodymus apie 2420,00 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 132-133).

Vadovaujantis CPK 98 str. nuostatomis, Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ , advokato darbo ir laiko sÄ naudas ir kt. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, atsakovÄ atstovavęs advokatas A. J. 2010-08-16 parengė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (b.l. 53), iÅ¡ byloje esančių protokolų matyti, kad 2010-12-13 teismo posėdžio metu, kurio bendra trukmė – 1 val. 5 min., atsakovÄ atstovavo advokatas A. J. (b.l. 91-95), 2012-10-29 teismo posėdžio metu, kurio bendra trukmė – 28 min., atsakovÄ atstovavo advokatas A.

J. (b.l 134-138), 2012-10-31 teismo posėdžio metu, kurio bendra trukmė – 30 min., atsakovÄ atstovavo advokatas A. J. (b.l. 138-140), 2013-01-09 teismo posėdžio metu, kurio bendra trukmė – 1 val. 17 min., atsakovÄ atstovavo advokatas A. J. (b.l. 167-175); iÅ¡ viso 3 val. 20 min.Nors byloje pateikti įrodymai apie turėtas iÅ¡ viso 2420,00 Lt atstovavimo iÅ¡laidas, teismas, vertindamas Å¡ių iÅ¡laidų kompensuojamosios dalies pagrįstumo klausimÄ , atsižvelgia į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius.

Nors Å¡iose Rekomendacijose neribojama Å¡alių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau Å¡alys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatÄ , kad teismas negalės bylÄ laimėjusiai Å¡aliai priteisti daugiau tokių iÅ¡laidų, negu įtvirtinta Rekomendacijose, iÅ¡skyrus iÅ¡imtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panaÅ¡iais atvejais.

Nepaisant to, visais atvejais byloje sprendimÄ priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo iÅ¡laidos turi bÅ«ti priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2011). Rekomendacijų 8.2 p. numato, kad už ieÅ¡kinio, prieÅ¡ieÅ¡kinio, atsiliepimo į ieÅ¡kinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį parengimÄ taikytinas maksimalus koeficientas lygus 3, kurio pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (MMA), kuri procesinių dokumentų parengimo metu buvo lygi 800 Lt.

Rekomendacijų 8.18 p. už kiekvienÄ atstovavimo valandÄ teisme turi bÅ«ti taikomas 0,15 koeficientas (kurio pagrindu imama MMA – 850 Lt (nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d.)). Nagrinėjamoje byloje atsakovo atstovas parengė vienÄ procesinį dokumentÄ â€“ atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, t.y. atsakovo maksimalios iÅ¡laidos už atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimÄ galėtų sudaryti 2400,00 Lt, tačiau atsižvelgiant į atsiliepimo į ieÅ¡kinį turinį, atsikirtimų skaičių, į tai, kad jame netaikoma nė viena teisės norma, nenagrinėjami nauji teismų praktikos klausimai, pats atsiliepimas į ieÅ¡kinį nesudėtingas, todėl konstatuotina, kad kompensuojamoji dalis už procesinio dokumento parengimÄ sudaro 300,00 Lt, ir laikytina, kad toks iÅ¡laidų dydis atitinka tokio pobÅ«džio procesinio dokumento suraÅ¡ymui reikalaujamas laiko ir specialių žinių sÄ naudas.

Taip pat, atsižvelgiant į minėtas Rekomendacijų nuostatas, į tai, kad pagal Rekomendacijų 9 p. laiko suma apvalinama iki valandų, iÅ¡laidos, kurias sudaro atstovavimas teisme, lygios 382,50 Lt (850 Lt MMA x 0,15 x 3 val.). Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡ viso priteistina 682,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Pagal 2011-11-17 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 10,00 Lt.

Teismas patyrė 32,25 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybės naudai (CPK 92, 93, 96 straipsniai). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti atsakovui UAB „Edelbera“ iÅ¡ ieÅ¡kovės S. L. IÄ® 682,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės S. L. IÄ® 32,25 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                              Genovaitė Vaizgėlienė