9d587cd6-6963-41fa-b5dd-23e80e512494 · Panevėžio apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-340-739/2021 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02959-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2.; 3.2.4.4.; 3.2.4.11.; 3.2.8.4.; 3.3.1.18.3. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 16 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja), Laimutės Sankauskaitės ir Birutės Valiulienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės L.

K. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5-452/2021 pagal ieÅ¡kovo D. K. ieÅ¡kinį atsakovei L. K. dėl nepagrįsto praturtėjimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas D. K.( toliau – ir ieÅ¡kovas) teismui pateiktu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti jam nuosavybės teisę į ½ dalį bendrai su atsakove sukurto turto – tai yra į ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) priteisti iÅ¡ atsakovės 13419,98 Eur skolÄ bei atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas atsisakė ieškinio reikalavimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės nustatymo.

2. IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais jis daugiau nei penkerius pastaruosius metus gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį su atsakove L. K. (toliau – ir atsakovė, ir apeliantė) jai priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini) kurį ieÅ¡kovas savo lėšomis rekonstravo ir suremontavo: apÅ¡iltino, antrame aukÅ¡te įrengė du kambarius, pakeitė stogÄ , kiemÄ iÅ¡klojo plytelėmis, atliko kitus pagerinimo darbus. Atsakovei priklausantį turtÄ pagerino tikėdamasis, kad kartu gyvens ir bendrai naudosis nekilnojamuoju turtu. Atsakovei nutraukus santykius, prašė priteisti skolÄ - už iÅ¡ ieÅ¡kovo asmeninių lėšų padarytas investicijas į atsakovės nekilnojamÄ jį turtÄ .

3. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko. PaaiÅ¡kino, kad su ieÅ¡kovu kartu negyveno ir bendro Å«kio nevedė, tarpusavio bendravimas apsiribojo draugiÅ¡kais santykiais, bendromis iÅ¡vykomis, trumpalaikiais susitikimais, ieÅ¡kovas gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini), atvykdavo retkarčiais. Teigė, kad žemės sklypÄ su gyvenamuoju namu įsigijo 2004 m. spalio 4 d. pirkimo – pardavimo sutartimi savo lėšomis ir panaudojusi banko suteiktos paskolos lėšas. Ji pardavė turėtÄ grožio salonÄ ir grÄ Å¾ino bankui paskolÄ .

Už savo asmenines lėšas įsirengė gyvenamojo namo antrÄ aukÅ¡tÄ ir atliko gyvenamojo namo remontÄ . Atsakovė teigė, jog ji pati susitarė su meistru dėl stogo keitimo darbų, kuriuos atliko jos samdytas meistras su kolegomis, už Å¡iuos darbus mokėjo pati. Trinkelių klojimo darbus atliko meistras V. B., kuriam sumokėjo ji ir jos sÅ«nus, todėl ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktos PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros laikytinos neatitinkančiomis tikrovės. Dėl ieÅ¡kovo teiginių, jog gyvenamojo namo plotas buvo padidintas beveik du kartus, nurodė, jog 2018 m. balandžio 9 d. deklaracijoje po atlikto statinio ir jo dalies paprastojo remonto buvo deklaruotas ir palėpės bei rÅ«sio plotas, kas formaliai padidino gyvenamojo namo plotÄ , nors bendras plotas liko toks, koks ir įsigyjant gyvenamÄ jį namÄ 2004 m.

Nurodė, jog nėra praturtėjusi ieÅ¡kovo sÄ skaita, todėl ieÅ¡kinį prašė atmesti kaip nepagrįstÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mai rÅ«mų 2021 m. vasario 24 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai – priteisti iÅ¡ atsakovės L. K. ieÅ¡kovui D. K. 15694,98 Eur skolÄ ir 978 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, valstybei – 51,30 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas, taip pat grÄ Å¾ino L.

K. 30,00 Eur dydžio užstatÄ galimoms liudytojų iÅ¡laidoms padengti.

5. Teismas nustatė, kad tarp Å¡alių nėra ginčo, jog ieÅ¡kovas su atsakove ne tik bendravo ir gyveno kartu apie penkerius metus. Byloje kilęs ginčas dėl 15694,98 Eur sumos, kuri, ieÅ¡kovo teigimu, buvo panaudota atsakovės turto pagerinimui, grÄ Å¾inimo.

6. Atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ji namo tvarkymo darbus atliko iki byloje pateiktų sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ymo ir už Å¡iuos atliktus darbus atsiskaitė pati, teismas laikė neįrodytomis. Atsakovės pateikto įrodymo – UAB „Ruuki Lietuva“ 2016 m. sausio 11 d. iÅ¡raÅ¡ytos stogo dangos garantijos, nepateikus įrodymų apie sutarties su L. K. sudarymÄ , jos apmokėjimÄ , teismas nelaikė pakankamu įrodymu atsakovės atsikirtimams į ieÅ¡kinį pagrįsti.

7. Nurodė, kad teiginiai apie ieÅ¡kovo pateiktų PVM sÄ skaitos – faktÅ«rų suklastojimÄ nepagrįsti jokiais neginčijamais įrodymais. Atkreipė dėmesį į tai, kad atliekant ikiteisminį tyrimÄ dėl galimo dokumentų klastojimo, su ieÅ¡kovu susiję neteisėtų veiksmų faktai nenustatyti. Tokiu bÅ«du atsakovė nepasinaudojo galimybe pateikti įrodymus, patvirtinančius jos atsiskaitymÄ su darbus atlikusiais rangovais UAB „Asveka“, IÄ® „Trinkelių gerbÅ«vis“, nereiÅ¡kė reikalavimo pripažinti byloje pateiktus pinigų priėmimo kvitus ir sÄ skaitas- faktÅ«ras negaliojančiomis ir neįrodė ieÅ¡kovo nuostolių atsiradimo rizikos pagrįstumo. Sprendė, kad atsakovės paaiÅ¡kinimai, jog bylos nagrinėjimo metu jai nebuvo užtikrintos įrodinėjimo ir paaiÅ¡kinimų teikimo galimybės, yra deklaratyvaus pobÅ«džio.

8. Ä®vertinęs tai, kad bylos nagrinėjimas dėl objektyvių priežasčių truko ilgiau nei vienerius metus, teismas nurodė, kad L. K. turėjo visas galimybes ne tik pateikti visus, jos manymu, reikalingus įrodymus, bet ir pasirÅ«pinti, kad jos interesams bÅ«tų tinkamai atstovaujama. Teismas konstatavo, kad baigiamųjų kalbų metu L. K. nurodytos aplinkybės apie tai, kad atsakovui gyvenant jos namuose Å¡is už niekÄ nemokėjo ir buvo jos iÅ¡laikomas, bylos metu nebuvo įrodinėjamos ir teismas neturi jokio teisinio pagrindo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio sumÄ mažinti ar jo netenkinti. Juo labiau kad Å¡io sprendimo priėmimas neužkerta kelio atsakovei kreiptis į teismÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka dėl nurodyto pobÅ«džio patirtų iÅ¡laidų priteisimo.

9. Teismas sprendė, kad L. K. nepateikė įrodymų, pagrindžiančių 15694,98 Eur dydžio lėšų savo turtui pagerinti gavimo teisėtumÄ . Konstatavo, kad byloje nustatytų aplinkybių pagrindu nurodyto dydžio pinigų gavimas nepateisintas nei įstatymu, nei sandoriu, o tai reiÅ¡kia, kad Å¡alių nesiejo jokie kiti prievoliniai santykiai. Atsakovei neįrodžius teisinio pagrindo, 15694,98 Eur ieÅ¡kovo sumokėtÄ sumÄ už statybos-remonto darbus, kuriais buvo pagerintas atsakovei nuosavybės teise priklausantis turtas, teismas vertino kaip atsakovės nepagrįstÄ praturtėjimÄ ieÅ¡kovo sÄ skaita (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 10. Apeliaciniu skundu atsakovė L. K. praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. vasario 24 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ visiÅ¡kai atmesti ieÅ¡kovo D. K. ieÅ¡kinį, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo visas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, priimti į bylÄ naujus įrodymus. 10.1. Pasak apeliantės, teismas neįvertino faktų, kad ieÅ¡kovas vis didino reikalavimų sumÄ , tokiu bÅ«du atskleisdamas tikruosius savo ketinimus bei patvirtindamas savo pozicijos nenuoseklumÄ .

Toks ieÅ¡kovo elgesys patvirtina apeliantės pozicijÄ , kad ieÅ¡kovas realiai jokių lėšų į namÄ neinvestavo, o galimai neteisėtai per pažįstamus asmenis ieÅ¡kojo ir surado kas jam iÅ¡raÅ¡ys netikras sÄ skaitas faktÅ«ras, o paskui paliudys darbų tikrumÄ teisme. 10.2. Teigia, kad teismas neatsižvelgė, jog ieÅ¡kovas, jei jis iÅ¡ tikrųjų investavo į namÄ , veikė iÅ¡imtinai savo rizika, nes dėl to nesudarė jokios sutarties su atsakove. IeÅ¡kovas nepateikė teismui nė vieno dokumento su apeliantės paraÅ¡u, maža to, ji nuosekliai teigė, kad jokių remontų neprašė, sutikimo, leidimo nedavė, o iÅ¡ tikrųjų visus Å¡iuos darbus ji atliko iÅ¡ savo lėšų maždaug vieneriais metais anksčiau.

Juo labiau, byloje nėra duomenų apie tikruosius Å¡alių ketinimus ir jų suderinimÄ , kas yra bÅ«tina sÄ lyga patenkinti tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinyje buvusio sugyventinio reiÅ¡kiamÄ turtinį reikalavimÄ dėl į turto pagerinimÄ tariamai investuotų lėšų priteisimo. 10.3. Mano, kad ieÅ¡kovas neįrodė sutartinių santykių (vartojimo rangos) tarp jo ir rangovų, už kurių paslaugas teismas priteisė atlyginimÄ , realumo. IeÅ¡kovas nepateikė jokios rangos ar kitokios sutarties nei dėl vieno iÅ¡, neva, atliktų darbų.

Be to, ieÅ¡kovas nepateikė jokio nei darbų, nei medžiagų perdavimo-priėmimo akto. 10.4. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ieÅ¡kovo pateiktos sÄ skaitos faktÅ«ros, jei jos iÅ¡ tikrųjų buvo apmokėtos, tai tik grynaisiais pinigais. Å i aplinkybė, taip pat įvertinus, jog Å¡ios sÄ skaitos galimai nebuvo deklaruotos, nes neegzistavo, patvirtina, jog jos buvo sukurtos tik Å¡iai bylai ir neatspindi tikrovės. Pirmosios instancijos teismas netyrė, ar UAB „Asveka“, V.

B. turėjo kasos aparatus, o jei turėjo – kodėl jais nefiksavo pinigų mokėjimų. Teismas neįvertino, kad ieÅ¡kovas sÄ skaitų-faktÅ«rų apmokėjimÄ Ä¯rodinėjo tik pinigų priėmimo kvitais – nėra nė vieno čekio, kasos pajamų ar iÅ¡laidų orderio. Teigia, kad pinigų priėmimo kvitai yra nepatikimi įrodymai civilinėje byloje todėl, kad jie nėra kasos aparato kvitai, kurių apskaita yra griežta ir nesuklastotina. 10.5. Teismas neįvertino aplinkybės, kodėl ieÅ¡kovas sumažino savo reikalavimÄ atsisakydamas nepagrįsto praturtėjimo priteisimo pagal UAB „Ortonas“ ieÅ¡kovui iÅ¡raÅ¡ytÄ 2016 m. vasario 9 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ OST Nr. 0713 bei 2016 m. vasario 9 d. kasos pajamų orderį ORT Nr. 035. Kažkodėl Å¡is faktas pirmosios instancijos teismui nesukėlė abejonių dėl likusių trijų PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų tikrumo, nors visos jos turėjo bÅ«ti gautos tuo pačiu metodu. Teismas netyrė, ar kitos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros, kurių pagrindu pripažino ieÅ¡kinį tenkintinu, buvo apskaitytos jas iÅ¡raÅ¡iusių subjektų buhalterinėje apskaitoje, ar apie jų iÅ¡raÅ¡ymÄ buvo praneÅ¡ta VMI. 10.6.

Pažymi, kad vieÅ¡i VMI duomenų bazės duomenys patvirtina, jog nei V. B., nei UAB „Asveka“ Å¡ioje civilinėje byloje pateiktų PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų iÅ¡raÅ¡ymo metu nebuvo PVM mokėtojai ir neturėjo PVM mokėtojo kodo. Toks asmuo, kuris nėra PVM mokėtojas ir neturi PVM mokėtojo kodo, neturi ir teisės iÅ¡raÅ¡yti PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ . IÅ¡ to seka, kad ginčo PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros yra netikros, nes jose nurodyti netikri (sugalvoti) rekvizitai. 10.7. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog jei ieÅ¡kovas iÅ¡ tikrųjų grynaisiais pinigais apmokėjo į bylÄ pateiktas sÄ skaitas faktÅ«ras, nėra jokio įrodymo, kad tie pinigai buvo ieÅ¡kovo.

Nenustačius Å¡ios teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, bet nustačius, kad ieÅ¡kovas su atsakove vedė bendrÄ Å«kį, kartu turėjo bÅ«ti padaryta iÅ¡vada, jog visos Å¡ios sÄ skaitos buvo apmokėtos iÅ¡ bendrų pinigų, todėl ieÅ¡kovui grÄ Å¾intina daugiausiai pusė jų, ir tai – tik su sÄ lyga, kad visi kiti apeliantės argumentai yra nereikÅ¡mingi. 10.8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieÅ¡kovas su atsakove vedė bendrÄ Å«kį, bet jokių su namo eksploatavimu susijusių mokesčių už elektrÄ , vandenį, Å¡ildymÄ , nuotekas, Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ ir pan. nemokėjo, kartu privalėjo padaryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas turėjo apeliantei mokėti nuomÄ už namo dalį ir Å¡iais pinigais mažinti priteistinÄ sumÄ .

Dėl aplinkybės, kuri, apeliantės vertinimu, yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, teismas net nepasisakė. 10.9. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė Å¡ioje byloje taikytinÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , tenkinant ieÅ¡kinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, į nurodytus kasacinio teismo suformuotus teisės aiÅ¡kinimus turėjo atsižvelgti, tačiau to nepadarė. Skundžiamame Panevėžio apylinkės teismo sprendime nėra nei iÅ¡vados, kad atsakovė praturtėjo dėl ieÅ¡kovo veiksmų, nei jos pagrindimo, byloje nėra duomenų apie tai, kad, jei ieÅ¡kovas iÅ¡ tikrųjų mokėjo pinigus tretiesiems asmenims, gerinusiems namÄ , Å¡ie pinigai bÅ«tų buvę ieÅ¡kovo asmeniÅ¡ki, be to byloje nėra jokių dokumentų, parodančių ieÅ¡kovo turto kitimÄ (pvz., grynųjų pinigų nusiiminėjimo nuo jo sÄ skaitos banke), atitinkamai to nėra ir teismo sprendime. 10.10.

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netyrė, kodėl ieÅ¡kovas nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos name, jei jame iÅ¡ tikrųjų gyveno, teismas nesidomėjo, kodėl ieÅ¡kovas investavo į namÄ , o ne į savo nuosavybę, kuri buvo žymiai geresnėje, patogesnėje vietoje. 10.11. Mano, kad teismas neįvertino apeliantės nurodytų liudytojų citatų, prieÅ¡taravimų, nelogiÅ¡kumų, o tokius prieÅ¡taravimus nepagrįstai ir tendencingai palaikė ieÅ¡kovo teiginių patvirtinimu.

Teigia, kad teismas supainiojo liudytojų parodymus, nes perklausius posėdžių garso įrašus, kuriuose užfiksuotos liudytojų apklausos, matyti, jog būtent tų liudytojų duoti paaiškinimai, kuriais teismas pasirėmė, visų bylos įrodymų kontekste laikytini prieštaringais, melagingais, todėl skundžiamas teismo sprendimas negalėjo būti jais grindžiamas. Be to, tiek paruošti, tiek ir neparuošti apklausai teisme, t. y. visi, liudytojai patvirtino, kad ieškovas niekada nėra pjovęs žolės prie namo ir iš šios aplinkybės, apeliantės manymu, seka išvada, kad ieškovas nei name gyveno, nei tuo labiau į jį investavo. 10.12.

Apeliantės nuomone, jei jau teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad, labiau tikėtina, jog ieÅ¡kovas su apeliante kartu gyveno ir vedė bendrÄ Å«kį, nei kad to nebuvo, atsižvelgdamas į tai, kad jie nebuvo sudarę nei santuokos, nei ikivedybinės sutarties, tuo pačiu metu privalėjo konstatuoti, jog tarp jų susiklostė jungtinės veiklos santykiai. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas net nebandė įrodinėti, kad jis su apeliante tarėsi ir susitarė dėl bendros jungtinės veiklos vykdymo organizuojant namo rekonstrukcijÄ , remontÄ , atliekant jo pagerinimus.

Kitas svarbus jungtinės veiklos požymis yra kelių bendro tikslo siekiančių asmenų iÅ¡teklių kooperavimas, jų bendras veikimas, iÅ¡laidų ir pajamų dalinimasis. Nenustačius tikslios indėlio dalies, turėtų bÅ«ti laikoma, kad partnerių (ieÅ¡kovo ir apeliantės) investicijos į namÄ buvo lygios ir atliktos iÅ¡ bendrų pinigų, todėl Panevėžio apylinkės teismas nepagrįstai patenkino visÄ ieÅ¡kinį ir priteisė visų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

11. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas su juo nesutinka, praÅ¡o jį atmesti ir palikti skundžiamÄ teismo sprendimÄ nepakeistÄ , taip pat praÅ¡o nepriimti atsakovės pateiktų naujų įrodymų, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. 11.1. Atsiliepime teigiama, kad teismo iÅ¡vados dėl Å¡alių artimų santykių liko nepaneigtos ir bendras gyvenimas akivaizdžiai matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų į bylÄ fotonuotraukų. 11.2. Teigia, kad atsakovė tik su apeliaciniu skundu pateikė tris vartojimo kreditų sutartis, kurių pagrindu ji gavo lėšų statybos remonto darbams, tačiau bylos nagrinėjimo metu Å¡io fakto neįrodinėjo. 11.3.

Nors atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė nurodė, kad turėjo pakankamai piniginių lėšų pati susitvarkyti ir įsirengti pagal savo ir savo vaikų poreikius gyvenamÄ jį namÄ ir jo aplinkÄ , kad už jos meistrui duotus pinigus nupirko stogo dangÄ 2015 – 2016 m. žiemos sezono laikotarpyje, Å¡ių faktų neįrodinėjo. 11.4. Mano, kad atsakovės teiginiai, jog ieÅ¡kovas pateikė suklastotas PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras nepagrįsti jokiais neginčijamais įrodymais. Atkreipia dėmesį į tai, jog UAB „Ortonas“ direktoriui D.

V. 2020 m. liepos 1 d. buvo įteiktas kaltinamasis aktas, kuriame nėra jokių duomenų, jog ieÅ¡kovui iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros bÅ«tų suklastotos, t. y. atliekant ikiteisminį tyrimÄ dėl galimo dokumentų klastojimo pagal atsakovės pareiÅ¡kimÄ , su ieÅ¡kovu susiję neteisėtų veiksmų faktai nenustatyti. 11.5. Teigia, kad atsakovės apeliaciniame skunde yra smulkiai argumentuojama, kokie buvo padaryti mokestiniai pažeidimai iÅ¡raÅ¡ant ieÅ¡kovui PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras ir pinigų priėmimo kvitus: nėra sutarčių, nėra darbų priėmimo – perdavimo akto, atsiskaityta grynais pinigais, nors įmonės turėjo kasos aparatÄ , ir kt., tačiau atsakovė painioja civilinės teisės ginÄÄ su mokestiniu ginču, nurodo reikalavimus, kurie keltini tarp įmonių, todėl Å¡ie jos argumentai visiÅ¡kai neturi teisinės įtakos nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ , patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. CPK 320 straipsnio 2 dalis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimÄ peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneÅ¡a dalyvaujantiems byloje asmenims.

14. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. birželio 1 d. nutartimi pranešė byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo ketinimÄ peržengti apeliacinio skundo ribas, savo sprendimÄ motyvavo tuo, kad atsižvelgus į pirmosios instancijos teismui pareikÅ¡to ir iÅ¡nagrinėto ieÅ¡kinio reikalavimų apimtį, vertinant teisingÄ civilinio proceso normų taikymÄ kaip teismo gintinÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ , dėl Å¡ių aspektų gali bÅ«ti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Dėl naujų įrodymų 15.

Civiliniam procesui yra bÅ«dinga ribota apeliacija, reiÅ¡kianti, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiÅ«ri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , kartu ex officio (savo iniciatyva) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Viena ribotos apeliacijos civiliniame procese iÅ¡raiÅ¡kos formų – draudimas priimti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

16. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , bei atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ . Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sÄ lygų taikyti CPK 314 straipsnyje iÅ¡vardytas iÅ¡imtis, ir šį įrodymÄ priimti.

Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas iÅ¡imtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai praÅ¡omas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise.

17. Atsakovė, pateikusi apeliacinį skundÄ , praÅ¡o priimti į bylÄ naujus įrodymus. Nurodo, kad pakartotinai teikia įrodymus, kuriuos teikė pirmosios instancijos teismui kartu su 2021 m. sausio 18 d. praÅ¡ymu, bet teismas nepagrįstai atsisakė juos prijungti prie bylos medžiagos. Atsakovė pateikė teismui duomenis iÅ¡ vieÅ¡osios VMI duomenų bazės, kurie, pasak apeliantės, patvirtina, kad nei V. B., nei UAB „Asveka“ Å¡ioje civilinėje byloje pateiktų PVM sÄ skaitų‑faktÅ«rų iÅ¡raÅ¡ymo metu nebuvo PVM mokėtojai ir neturėjo PVM mokėtojo kodo, bei vartojimo kredito sutartis, pagal kurias apeliantė gavo lėšų namo remontui. Teigia, kad visus Å¡iuos įrodymus apeliantė buvo perdavusi ankstesniam savo atstovui advokatui, bet jis nusprendė, kad jie nėra reikÅ¡mingi Å¡iai bylai ir jų neteikė teismui.

18. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2021 m. sausio 18 d. vykusiame teismo posėdyje pirmosios instancijos teismas sprendė dėl atsakovės pateiktų papildomų įrodymų priėmimo ir konstatavo, kad įrodymai nėra susiję su nagrinėjamos bylos eiga ir nors pasikeitė atsakovės atstovas, šie įrodymai, teismo vertinimu, galėjo būti pateikti iki nagrinėjamos bylos pradžios, be to, pažymėjo, kad šalys turėjo pakankamai laiko pateikti visus įrodymus, kadangi nagrinėjama byla buvo sustabdyta.

19. Pagal CPK iÅ¡dėstytÄ reglamentavimÄ , dar pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme metu, t. y. per parengiamÄ jį posėdį ar teikdami paruoÅ¡iamuosius dokumentus, dalyvaujantys byloje asmenys turi atskleisti visas reikÅ¡mingas aplinkybes, kuriomis jie ketina grįsti savo pozicijÄ byloje, ir pateikti tokias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 226 straipsnis). CPK 181 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu Å¡ie įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ . Tokios nuostatos reiÅ¡kia, kad Å¡alys turi sÄ Å¾iningai elgtis procese, nevilkinti proceso eigos, teikti aktualius bylai įrodymus nustatytu laiku, nekliudyti prieÅ¡ingai bylos Å¡aliai pasiruoÅ¡ti bylos nagrinėjimui ir susipažinti su ginčui reikÅ¡mingomis aplinkybėmis. Tinkamai savo procesinėmis teisėmis nesinaudojantys asmenys turi prisiimti neigiamų padarinių atsiradimo rizikÄ , be kita ko, rizikÄ , kad jų pavėluotai pateikti praÅ¡ymai gali bÅ«ti netenkinami, o įrodymai – nepriimti. 20.

Apeliantei, kurios interesams teisminiame procese atstovavo advokatas, Å¡ios aplinkybės turėjo bÅ«ti žinomos, tačiau papildomi įrodymai, susiję su bylos liudytojų PVM mokėtojų duomenimis, pirmosios instancijos teisme buvo pateikti tik 2021 m. sausio 18 d., teismo posėdžio, kurio metu byla iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, dienÄ , kai byla teisme nagrinėjama nuo 2018 m. gegužės 23 d., kai buvo priimtas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos procesines aplinkybes, Å¡alių elgesį, neturi pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovės teiktus raÅ¡ytinius įrodymus. Be to, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė nepagrindė Å¡ių įrodymų reikÅ¡mės sprendžiamam klausimui, Å¡ie įrodymai neatitinka sÄ sajumo reikalavimų, nes nėra susiję su byloje nagrinėjamais klausimais.

Kita vertus, atsakovės pateikti duomenys apie PVM mokėtojus, kaip nurodė ir atsakovės atstovas, yra vieši, todėl prieinami tiek teismui, tiek ir visiems byloje dalyvaujantiems asmenims, net ir jų nepridėjus prie bylos. Teisėjų kolegija taip pat atsisako priimti atsakovės teikiamus įrodymus apie atsakovės vardu imtus kreditus, nes bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė neįrodinėjo, kad namo pagerinimo, remonto darbus ji atliko būtent iš lėšų, atsakovės gautų pagal jos sudarytas kredito sutartis, užfiksuotas teismui pateiktuose dokumentuose.

Be to, sprendžiant iÅ¡ pateiktų įrodymų datos, dalis jų egzistavo dar iki civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. sutartys sudarytos 2016 m., taigi Å¡ie raÅ¡ytiniai įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, o duomenys apie 2018 m. birželio 28 d. vartojimo kredito sutartį neturi ryÅ¡io su nagrinėjama bylÄ , kadangi vartojimo kredito sutartis sudaryta jau po bylos iÅ¡kėlimo teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos Å¡ios nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti draudimo teikti naujus įrodymus iÅ¡lygÄ (CPK 314 straipsnis).

Dėl ginčo esmės  21. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atsakovei dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti ieÅ¡kovui nuosavybės teises į 1/2 dalį bendrai su atsakove sukurto turto, tai yra į 1/2 dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 13419,98 Eur skolÄ už atliktus namo remonto, rekonstravimo, darbus, kitus pagerinimus.

Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas atsisakė ieÅ¡kinio dalies – reikalavimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės nustatymo: reikalavimo pripažinti ieÅ¡kovui nuosavybės teises į 1/2 dalį bendrai su atsakove sukurto turto, tai yra į 1/2 dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Atsisakęs Å¡io reikalavimo, likusį ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 13419,98 Eur skolos priteisimo ieÅ¡kovas grindė nepagrįsto praturtėjimo teisiniais santykiais.

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino, konstatavęs, kad ieÅ¡kovo sumokėta suma už statybos-remonto darbus atsakovės namuose traktuotina kaip atsakovės nepagrįstas praturtėjimas ieÅ¡kovo sÄ skaita (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).

22. Atsakovė su tokiu teismo sprendimu nesutinka, ginčydama tiek pirmosios instancijos teismo atliktÄ faktinių aplinkybių vertinimÄ , tiek teismo taikytÄ teisinį pagrindÄ ieÅ¡kinio tenkinimui. Pasak atsakovės, teismas nepagrįstai rėmėsi melagingais liudytojų parodymais, fiktyviomis sÄ skaitomis, iÅ¡raÅ¡ytomis jau po darbų atlikimo, ir nenustatė visų nepagrįsto praturtėjimo sÄ lygų.

23. Byloje nustatyta, kad Å¡alys artimai bendravo apie penkerius metus iki 2018 m. pradžios. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovei nuo 2004 m. spalio 4 d. nuosavybės teise priklausė žemės sklypas su gyvenamuoju namu, esantys adresu (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo statyba užbaigta 2018 m. balandžio 2 d. IeÅ¡kovas į bylÄ pateikė tokius raÅ¡ytinius įrodymus – UAB „Asveka“ 2017 m. vasario 22 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. 0029, pagal kuriÄ D. K. sumokėjo 2675 Eur, pateiktas 2017 m. vasario 22 d. pinigų priėmimo kvitas, 2017 m. gegužės 11 d.

UAB „Asveka“ PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. 0035 ir tos pačios dienos pinigų priėmimo kvitÄ , pagal kuriuos D. K. sumokėjo 5492 Eur už stogo dangos keitimÄ , kamino skardinimÄ , kolonų mÅ«rijimÄ , terasos pakalimÄ ir kitus statybos remonto darbus, 2017 m. liepos 27 d. V. B. „Trinkelių gerbÅ«vis“ iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. TG-VBSF9 7527,98 Eur sumai už trinkelių klojimÄ , transportavimÄ , cokolio sumontavimÄ , laiptų ir aikÅ¡telės klijavimÄ plytelėmis, namo pastogės pakalimÄ , namo fasado apÅ¡iltinimÄ ir nudažymÄ , kuri apmokėta D.

K. 2017 m. liepos 30 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. 2613416, bendra suma pagal pateiktas sÄ skaitas faktÅ«ras ir pinigų priėmimo kvitus už atliktus remonto darbus yra 15694,98 Eur.

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ bylos duomenų darydamas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas, įvykdęs prievoles už atsakovę tretiesiems asmenims, įgijo reikalavimo teisę į atsakovę, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad teismas nesiaiÅ¡kino, netyrė aplinkybių apie sÄ skaitų fiktyvumÄ , nerinko su tuo susijusių įrodymų ir pan., tačiau nagrinėjamos bylos dalykas – dviejų privačių subjektų ginčas dėl piniginių lėšų, o toks ginčas nagrinėjamas pagal rungtyniÅ¡kumo taisykles.

Pagal CPK 12 ir 178 straipsnių nuostatas, pačios Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). 25. Nors apeliantė apeliaciniame skunde argumentuoja, kad ieÅ¡kovas neįrodė buvus rangos santykius tarp jo ir rangovų, kurie atliko statybos remonto darbus atsakovės žemės sklype ir gyvenamajame name, neteikė į bylÄ nei darbų, nei medžiagų priėmimo-perdavimo aktų, tačiau Å¡ios bylos kontekste rangos sutartinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis nustatytos tvarkos laikymasis (atliktų darbų priėmimo tvarkos ir kt.) nebuvo ginčo dalykas.

Bylos duomenys patvirtino, kad ieÅ¡kovo nurodyti darbai, kuriais buvo pagerintas atsakovės turtas, buvo atlikti ir už juos apmokėjo ieÅ¡kovas. TÄ patvirtino tiek ieÅ¡kovo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, tiek ir liudytojų parodymai. Teismo liudytojais apklausti R. G., R. M., V. B. parodė, kad ieÅ¡kovo užsakymu atsakovės namų valdoje ir name buvo atlikti statybos (rekonstrukcijos), remonto darbai, už kuriuos apmokėjo ieÅ¡kovas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė pagrindo netikėti Å¡ių liudytojų parodymais ir jais nesiremti.

Tiek R. G., tiek V. B., kaip darbininkus, atlikusius jos gyvenamojo namo remonto darbus, įvardijo ir pati atsakovė, Å¡ie liudytojai patvirtino su atsakove bendravę, liudytojas R. M. patvirtino, kad dengė stogÄ â€žRuukki“ danga, kurios garantinį lapelį į bylÄ pateikė ir atsakovė.

26. Atmestini atsakovės argumentai, kad teismui pagrįstÄ abejonę dėl likusių byloje pateiktų sÄ skaitų faktÅ«rų turėjo sukelti iÅ¡ FNTT gauta informacija, t. y. informacija apie vienos sÄ skaitos nebuvimÄ UAB „Ortonas“ buhalterinėje apskaitoje. Å iuo aspektu yra aktualu, kad iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteisdamas 15694,98 Eur, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ viso nesivadovavo apeliaciniame skunde minima UAB „Ortonas“ iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita (Å¡ios nutarties 23 punktas) ir šį dokumentÄ , kaip ir pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kiniu reikalaujamos priteisti sumos padidinimo, be kita ko ir suma, nurodyta UAB „Ortonas“ iÅ¡raÅ¡ytoje sÄ skaitoje, atsisakė priimti, o ieÅ¡kovas dėl to nesiskundžia, nes apeliacinio skundo nepateikė.

Atsakovė byloje privalėjo įrodyti savo atsikirtimus dėl likusių į bylÄ ieÅ¡kovo pateiktų sÄ skaitų fiktyvumo, tačiau Å¡iuos atsakovės deklaratyvius ir hipotetinius teiginius pagrindžiančių duomenų nepateikė. Nors atsakovė teigia, kad tiek V. B., tiek UAB „Asveka“ iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros yra netikros, nes jų iÅ¡raÅ¡ymo metu Å¡ie asmenys nebuvo PVM mokėtojai, vien sÄ skaitos, kaip tokios, iÅ¡raÅ¡ymas, nesant PVM mokėtoju, nereiÅ¡kia, kad sÄ skaita yra neteisėta ar fiktyvi.

Kaip matyti iÅ¡ teismui pateiktų sÄ skaitų-faktÅ«rų turinio, UAB „Asveka“ iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitos-faktÅ«rose pridėtinės vertės mokesčio iÅ¡ viso nėra nurodyta ir jis neįskaitytas į mokėtinÄ sumÄ , taigi, kaip teismui parodė ir liudytojas R. M., UAB „Asveka“ iÅ¡raÅ¡ydama sÄ skaitas, naudojasi tik PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros blankais (forma) sÄ skaitoms iÅ¡raÅ¡yti, o ne PVM, kurio mokėtoja nėra, apskaityti. O V. B. iÅ¡raÅ¡ytoje sÄ skaitoje nurodytas 5 proc. mokesčio tarifas, labiau tikėtina, yra pelno mokestis, kurį moka asmenys, besiverčiantys individualia veikla ir atitinkantys tam tikrus teisės aktų reikalavimus, kÄ 2018 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio metu parodė ir pats liudytoju apklaustas V.

B.. Tuo pačiu ir kiti atsakovės teiginiai, kad sÄ skaitos-faktÅ«ros apmokėtos tik grynais pinigais, kad ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas įrodinėjo tik pinigų priėmimo kvitais, o ne kasos čekiais, kas, atsakovės manymu, įrodo ieÅ¡kovo iÅ¡laidų fiktyvumÄ yra deklaratyvÅ«s, neįrodyti ir nepagrįsti, paremti tik atsakovės subjektyvia nuomone ir prielaidomis.

27. Nors atsakovė taip pat teigia, kad byloje nėra jokio įrodymo, jog sÄ skaitos-faktÅ«ros buvo apmokėtos bÅ«tent ieÅ¡kovui priklausiusiais pinigais, kaip jau buvo nurodyta, aplinkybę, kad už darbus mokėjo ieÅ¡kovas, patvirtino byloje apklausti liudytojai, o atsakovė byloje neteigė ir neįrodinėjo, kad tokie darbai jos gyvenamajame name ir prie jo nebuvo iÅ¡ viso atlikti ar kad jie buvo apmokėti pačios atsakovės. Dėl to, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo netikėti ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais, kuriuos iÅ¡ esmės patvirtino byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai, kad už sÄ skaitose-faktÅ«rose nurodytus darbus ir medžiagas apmokėjo ieÅ¡kovas.

28. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas turėjo atkreipti dėmesį į tai, jog ieÅ¡kovas, apie penkerius metus gyvendamas pas atsakovę, nemokėjo nuomos, mokesčių už namo eksploatavimÄ , dėl ko, pasak apeliantės, bÅ«tų buvęs savarankiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. Teisėjų kolegija atmeta tokius atsakovės argumentus kaip nepagrįstus, kadangi bÅ«tent bylos Å¡alys renkasi savo teisių gynimo bÅ«dus (CPK 5 straipsnis), o Å¡iuo konkrečiu atveju atsakovė ieÅ¡kovui reikalavimų dėl nuomos ir kitų mokesčių nereiÅ¡kė, iki bylos nagrinėjimo pradžios neprašė mažinti ar įskaityti ieÅ¡kovo ir atsakovės iÅ¡laidų, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo nei mažinti ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteisti sumÄ , nei ieÅ¡kinį Å¡iuo pagrindu atmesti.

29. Nors apeliaciniame skunde kalbama apie jungtinę veiklÄ ir partnerystę, tačiau iÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovas atsisakė ieÅ¡kinio reikalavimo dėl jo nuosavybės teisės pripažinimo į dalį ieÅ¡kovės nekilnojamojo turto ir byloje po Å¡ios ieÅ¡kinio dalies atsisakymo toliau nebuvo įrodinėjamos aplinkybės dėl bendro Å«kio vedimo ir bendro rezultato sukÅ«rimo, todėl plačiau dėl Å¡ių argumentų teisėjų kolegija nepasisako. Kiti apeliacinio skundo argumentai, pvz. dėl nedeklaruotos gyvenamosios vietos pas atsakovę, dėl investavimo ne į savo, o į atsakovės turtÄ , dėl žolės pjovimo, dėl pavienių ieÅ¡kovo ir liudytojų teiginių ir frazių, iÅ¡sakytų teismo posėdžių metu prieÅ¡taringumo, kai liudytojų parodymų ir bylos raÅ¡ytinių įrodymų visuma iÅ¡ esmės patvirtino ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, dėl ieÅ¡kovo jausmų atsakovės vaikams, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų taip pat nepasisako. 30.

Teisėjų kolegijai nustačius, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo esant įrodytu, jog bÅ«tent ieÅ¡kovas savo lėšomis sumokėjo už atsakovei nuosavybės teise priklausiusio gyvenamojo namo remontÄ , trinkelių klojimÄ ir kt. pagerinimo darbus ir tam panaudotas medžiagas, spręstina dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nepagrįsto praturtėjimo instituto sÄ lygų taikymu, pagrįstumo.

31. CK šeÅ¡tosios knygos XX skyriaus normos reglamentuoja prievoles nepagrįstai praturtėjus ar nepagrįstai gavus turto. Šio skyriaus normose reglamentuojamas turto (daikto) gavimas be pagrindo ir nepagrįstas praturtėjimas. Kasacinio teismo nuosekliai iÅ¡plėtotoje praktikoje nurodyta, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sÄ skaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiÅ¡kia teisę iÅ¡reikalauti iÅ¡ kito asmens tai, kÄ Å¡is nepagrįstai sutaupė, ar kitokiÄ naudÄ , gautÄ kreditoriaus sÄ skaita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019 20 punktÄ ).

32. Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant CK 6.237 straipsnio normų taikymo prielaidas, nurodyta, kad tam, jog atsirastų pareiga grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ , visų pirma, asmuo turi turtÄ Ä¯gyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali bÅ«ti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis iÅ¡nyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtÄ asmeniui atsiranda pareiga grÄ Å¾inti įgytÄ turtÄ kaip įgytÄ be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grÄ Å¾inti turtÄ , jis turi bÅ«ti asmens realiai gautas, o jo iÅ¡reikalauti kitais civilinių teisių gynimo bÅ«dais (pvz., taikant restitucijÄ , vindikacijÄ , priteisiant nuostolių atlyginimÄ , įpareigojant prievolę įvykdyti natÅ«ra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos bÅ«dus) nėra teisinio pagrindo arba tokius bÅ«dus taikant pažeistos asmens teisės bÅ«tų apgintos nevisiÅ¡kai. Savo ruožtu tai reiÅ¡kia, kad be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimas yra subsidiarus pažeistos teisės gynimo bÅ«das. Pareigos grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ neeliminuoja nei turtÄ Ä¯gijusio asmens sÄ Å¾iningumas, nei atliktų veiksmų pobÅ«dis (tyčia ar neatsargumas). Apibendrintai galima pasakyti, kad pareigos grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ institutas yra bendrojo teisės principo „iÅ¡ neteisės teisė nekyla“ (lot. ex iniuria ius non oritur) iÅ¡raiÅ¡ka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011).

33. Bylose dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo aplinkybę, kad asmuo turtÄ Ä¯gyja be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieÅ¡kovas. Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, prieÅ¡ingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009; 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018 28 punktÄ ).

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovė, ieÅ¡kovui pagerinus atsakovės nekilnojamÄ jį turtÄ , sutaupė ieÅ¡kovo sÄ skaita. Byloje taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovas pasitikėjo atsakove ir savo lėšomis pagerino jos nekilnojamÄ jį turtÄ , nes Å¡alys siekė kurti bendrÄ ateitį ir kartu gyventi atsakovės gyvenamajame name, tačiau Å¡alių santykiams nutrÅ«kus, iÅ¡nyko ir pagrindas, dėl kurio ieÅ¡kovas gerino atsakovės turtÄ (CK 6.237 straipsnio 2 dalis).

Kokiu teisiniu pagrindu atsakovė sutaupė ieÅ¡kovo sÄ skaita atsakovė neįrodinėjo, todėl ji privalo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui be pagrindo įgytÄ turtÄ . Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, taikydamas turto (daikto) gavimo be pagrindo ir nepagrįsto praturtėjimo institutÄ , nusprendė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinti. Dėl ieÅ¡kinio ribų ir dalies ieÅ¡kinio atsisakymo pasekmių 35. Jau buvo nurodyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2021 m. birželio 1 d. nutartimi pranešė byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo ketinimÄ peržengti apeliacinio skundo ribas dėl pirmosios instancijos teismui pareikÅ¡to ir iÅ¡nagrinėto ieÅ¡kinio reikalavimų apimties, kadangi teisingas civilinio proceso normų taikymas vertintinas kaip teismo gintinas vieÅ¡asis interesas.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti ieÅ¡kovui nuosavybės teises į ½ dalį bendrai su atsakove sukurto turto – į ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir priteisti iÅ¡ atsakovės 13419,98 Eur skolÄ bei atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė yra 4550 Eur, kurios ½ dalį sudaro 2275 Eur. Kadangi ieÅ¡kovas į atsakovės turtÄ investavo 15694,98 Eurų, atėmus ½ dalį namo vertės, iÅ¡ atsakovės lieka priteistina 13419,98 Eur skola.

Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas teikė patikslintÄ ieÅ¡kinį (2018 m. rugsėjo 26 d.), tačiau teismas protokoline nutartimi ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio tikslinimo atsisakė priimti ir nutarė bylÄ nagrinėti pagal ieÅ¡kovo pradinį ieÅ¡kinį.

36. IeÅ¡kovas 2018 m. rugsėjo 27 d. teismui pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl atsisakymo nuo ieÅ¡kinio reikalavimo dėl nuosavybės teisės pripažinimo į bendrai sukurtÄ turtÄ , kuriame patvirtino, kad jam yra žinomos ieÅ¡kinio atsisakymo procesinės pasekmės, o pirmosios instancijos teismas šį ieÅ¡kovo atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio žodine nutartimi priėmė ir nurodė, kad klausimÄ iÅ¡spręs byloje priimdamas galutinį procesinį sprendimÄ .

37. CPK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieÅ¡kovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę raÅ¡tu ar žodžiu pareikÅ¡ti teismui, kad atsisako nuo ieÅ¡kinio. Tokį pareiÅ¡kimÄ teismas iÅ¡sprendžia raÅ¡ytinio proceso tvarka. Pagal CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , teismas nutraukia bylÄ , jeigu ieÅ¡kovas atsisakė ieÅ¡kinio ir atsisakymÄ teismas priėmė. Kaip jau buvo nurodyta, ieÅ¡kovas raÅ¡tu patvirtino, jog jam yra žinomos ieÅ¡kinio (jo dalies) atsisakymo procesinės pasekmės. IeÅ¡kovas po Å¡io pareiÅ¡kimo pateikimo teismui nuosekliai laikėsi savo pozicijos ir nebeįrodinėjo ieÅ¡kinio reikalavimo dėl jo nuosavybės teisės į ½ dalį ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio pastato - gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini), pagrįstumo, o teismas sprendime dėl Å¡ios ieÅ¡kinio dalies nepasisakė.

Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė, kad priėmė ieÅ¡kovo atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio reikalavimo. Taip pat sprendime liko neiÅ¡spręstas ir civilinės bylos dėl atsisakyto ieÅ¡kinio reikalavimo nutraukimo klausimas.

38. CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla. Å iuo atveju byla gali bÅ«ti grÄ Å¾inta iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai Å¡ių pažeidimų negali iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teismas. Atsižvelgusi į Å¡ios nutarties 36-37 punkte aptartas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad dėl to, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė, kad priima ieÅ¡kovo atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio dalies ir neiÅ¡sprendė bylos dalies nutraukimo klausimo, nesudaro pagrindo spręsti , jog dėl to byla buvo iÅ¡spręsta neteisingai, o padarytas pažeidimas gali bÅ«ti iÅ¡taisytas apeliacinio teismo.

IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, apeliacinės instancijos teismui priimant ieÅ¡kovo atsisakymÄ nuo dalies ieÅ¡kinio ir civilinę bylÄ toje dalyje nutraukiant.

39. Teisė kreiptis į teismÄ turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). 40. CPK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ieÅ¡kovo teisė keisti ieÅ¡kinio pagrindÄ arba dalykÄ iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Dėl ieÅ¡kinio dalyko arba ieÅ¡kinio pagrindo pakeitimo teismui turi bÅ«ti pateiktas raÅ¡ytinis pareiÅ¡kimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Taigi minėtoje teisės normoje nustatyti reikalavimai bet kokiam ieÅ¡kinio modifikavimui, įskaitant ieÅ¡kinio dalyko padidinimÄ , tokio veiksmo procesinė tvarka ir sÄ lygos.

41. CPK 265 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas turi priimti sprendimÄ dėl visų ieÅ¡kovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikÅ¡tų reikalavimų, iÅ¡skyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų, iÅ¡skyrus CPK numatytus atvejus.

42. Taigi į teismÄ besikreipiantis asmuo turi nurodyti, ko ir kokia apimtimi jis praÅ¡o iÅ¡ teismo, ieÅ¡kinio dalykas turi bÅ«ti suformuluotas aiÅ¡kiai. Kitaip prieÅ¡ingai bylos Å¡aliai bÅ«tų sudėtinga gintis nuo pareikÅ¡to reikalavimo, o teismas rizikuotų pažeisti minėtÄ CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ draudimÄ peržengti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų ribas, kurias peržengti leidžiama tik CPK iÅ¡vardytais atvejais. 43. Byloje nustatyta, kad pradiniu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas prašė iÅ¡ atsakovės priteisti 13419,98 Eur skolÄ , ir nors vėliau teikė pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio reikalavimų tikslinimo, teismas Å¡io ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimo nepriėmė ir nutarė bylÄ nagrinėti pagal ieÅ¡kovo pradinį ieÅ¡kinį. 2018 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdyje ieÅ¡kovui atsisakius ieÅ¡kinio reikalavimo dėl nuosavybės teisės pripažinimo į bendrai sukurtÄ turtÄ , liko nagrinėtinas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 13419,98 Eur skolos priteisimo.

Pirmosios instancijos teismas, išėjęs priimti sprendimo byloje, 2021 m. vasario 5 d. nutartimi bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės atnaujino, kadangi nutarė papildomai iÅ¡siaiÅ¡kinti neiÅ¡tirtas bylos aplinkybes, susijusias su ieÅ¡kinio reikalavimo dydžiu. Minėtoje nutartyje nurodyta, kad patikslinęs ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir atsisakęs ieÅ¡kinio reikalavimo dalies dėl bendrosios dalinės nuosavybės nustatymo, ieÅ¡kovas prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovės 13419,98 Eur skolÄ , kaip nepagrįstÄ praturtėjimÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, o ieÅ¡kovÄ atstovaujantis advokatas baigiamųjų kalbų metu prašė ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti 18844,98 Eur lėšas, kurias ieÅ¡kovas panaudojo pagerindamas atsakovės turtÄ .

44. Atnaujinus bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, 2021 m. vasario 17 d. teismo posėdyje teismas aiÅ¡kinosi aplinkybes, susijusias su ieÅ¡kinio reikalavimų dydžiu, ieÅ¡kovo atstovas advokatas teismo posėdžio metu žodžiu pareiÅ¡kė, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 15694,98 Eur, Å¡iÄ sumÄ skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ir priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės.

45. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad raÅ¡ytinio pareiÅ¡kimo dėl ieÅ¡kinio reikalavimų tikslinimo, praÅ¡ant priteisti 15694,98 Eur, kaip to reikalauja CPK 141 straipsnis, byloje nebuvo pateikta. Todėl pirmosios instancijos teismas, visiÅ¡kai tenkindamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, galėjo priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės tik 13419,98 Eur, t. y. tokiÄ sumÄ , dėl kurios priteisimo raÅ¡tu buvo suformuluotas ieÅ¡kinio reikalavimas, su kuriuo buvo susipažinusi kita bylos Å¡alis ir dėl kurio ji galėjo teikti atsikirtimus (CPK 142 straipsnis, 265 straipsnio 2 dalis).

46. Atsižvelgusi į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija keičia skundžiamo sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteista 15694,98 Eur, ir priteisia ieÅ¡kovui D. K. iÅ¡ atsakovės L. K. ieÅ¡kovo raÅ¡tu suformuluotu ieÅ¡kinio reikalavimu praÅ¡omÄ priteisti sumÄ , tai yra 13419,98 Eur, kaip be teisinio pagrindo įgytas lėšas.

47. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ , todėl pagrindo tenkinti atsakovės apeliacinį skundÄ nėra. Tačiau atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡sprendė dalies ieÅ¡kinio atsisakymo teisinių pasekmių klausimo bei neteisingai sprendė dėl ieÅ¡kinio ribų, yra pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas ir skundžiamÄ Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. vasario 24 d. sprendimÄ pakeisti, priimant ieÅ¡kovo atsisakymÄ ir nutraukiant bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti ieÅ¡kovui nuosavybės teises į ½ dalį bendrai su atsakove sukurto turto – pastatÄ -gyvenamÄ jį namÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir sumažinant ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistÄ sumÄ pagal nustatyta tvarka pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimÄ - iki 13419,98 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose 48. Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, jeigu ieÅ¡kinys atsiimamas pradėjus bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės arba ieÅ¡kovas atsisako pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, arba Å¡alys sudaro taikos sutartį, Å¡alims grÄ Å¾inama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Kadangi ieÅ¡kovas pradėjus bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės atsisakė reikalavimo dėl nuosavybės teisės pripažinimo, kuris įvertintas 2275 Eur ir nuo jo mokėtina žyminio mokesčio suma yra 51 Eur (teikiant ieÅ¡kinį elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis), ieÅ¡kovui grÄ Å¾intini 38,25 Eur žyminio mokesčio.

Atitinkamai šia suma sumažintina iš atsakovės ieškovui priteista bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, suma, priteisiant ieškovui iš atsakovės iš viso 939,75 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

49. Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovės patirtos iÅ¡laidos apeliacinėje instancijoje neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis), tačiau atsižvelgus į tai, kad teisėjų kolegija sumažino ieÅ¡kinio sumÄ , o tuo pačiu sumažėjo ir apeliaciniu skundu ginčijama suma, nuo kurios skaičiuojamas mokėtinas žyminis mokestis, atsakovei gražintina dalis žyminio mokesčio sumos – 51 Eur, sumokėtos už apeliacinį skundÄ (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).

50. Kadangi ieÅ¡kovas teikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ ir dėl to patyrė 400 Eur iÅ¡laidų atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymui, Å¡ios iÅ¡laidos pagrįstos į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, skundo netenkinus, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistinos 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsniu, 93 straipsniu, 320 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. vasario 24 d. sprendimÄ pakeisti ir iÅ¡dėstyti jį taip: „Priimti ieÅ¡kovo D. K. atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti ieÅ¡kovui nuosavybės teisę į ½ dalį bendrai su atsakove L. K. sukurto turto – ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir civilinę bylÄ dėl Å¡io reikalavimo nutraukti. IeÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Priteisti iÅ¡ L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13419,98 Eur (trylikos tÅ«kstančių keturių Å¡imtų devyniolikos eurų 98 ct) skolÄ ir 939,75 Eur (devynių Å¡imtų trisdeÅ¡imt devynių eurų 75 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas. Priteisti iÅ¡ L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 51,30 Eur (penkiasdeÅ¡imt vieno euro 30 ct) dydžio procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas valstybei, Å¡iÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

GrÄ Å¾inti D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 38,25 Eur (trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 25 ct) žyminio mokesčio, iÅ¡aiÅ¡kinant, kad žyminio mokesčio grÄ Å¾inimÄ vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pateikus teismo nutartį. GrÄ Å¾inti L. K. (mokėtoja L. K.) 30,00 Eur dydžio užstatÄ , sumokėtÄ 2018-08-24 mokėjimo nurodymu į Panevėžio apylinkės teismo depozitų sÄ skaitÄ Nr. LT86 7300 0100 0238 4514, „Swedbank“, AB, galimoms liudytojų iÅ¡laidoms padengti, grÄ Å¾inimo vykdymÄ pavedant Panevėžio apylinkės teismo finansų skyriui.“ Priteisti iÅ¡ L.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturių Å¡imtų eurų 75) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. GrÄ Å¾inti L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 51 Eur (penkiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundÄ , iÅ¡aiÅ¡kinant, kad žyminio mokesčio grÄ Å¾inimÄ vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pateikus teismo nutartį. Teisėjos Dalia Pranckienė Laimutė Sankauskaitė Birutė Valiulienė