9d57032b-e2fe-45d5-9d1f-40440aa9d6c4 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr   Baudžiamoji byla Nr. 1A–103/2013    Proceso Nr. 1-85-2-00008-2008-4 Procesinio sprendimo kategorija:                                 1.2.1.2.; 1.1.8.1.2.; 2.4.6.3.2.                                                                                                                          LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 14 d.

Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Aloyzo Kruopio ir RÅ«tos Mickevičienės, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui,nuteistajam V. K.,gynėjai advokatei Eleonorai Adai Unčiurienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, V.

K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 102 straipsnį (2011-03-22 įstatymo Nr. XI-1291 redakcija) ir, pritaikius BK 54 str. 3 d., nuteistas 30 MGL (3900 Lt) bauda.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, bÅ«damas Lietuvos SSR Valstybės saugumo ministerijos (MGB) Klaipėdos srities Tauragės rajono skyriaus vyr. operatyviniu įgaliotiniu, vykdydamas SSSR okupacinės valdžios sprendimus dėl Lietuvos partizanų Å¡eimų, partizanų pagalbininkų ir stambių Å«kininkų iÅ¡keldinimo iÅ¡ Lietuvos į SSRS Å¡iaurės ir rytinius rajonus bei LSSR Valstybės saugumo ministerijos (MGB) Tauragės rajono skyriaus virÅ¡ininko pulkininko A.

L., Tauragės rajono vykdomojo komiteto pirmininko V. Å . nurodymus, veikdamas grupe su tyrimo metu nenustatytais sovietų okupacinės valdžios represinių struktÅ«rų pareigÅ«nais bei sovietų komunistų partijos aktyvistais, SSSR įvykdytos Lietuvos Respublikos okupacijos metu trėmė civilius gyventojus iÅ¡ okupuotos teritorijos į okupavusios Å¡alies teritorijÄ . 1952 m. rugpjūčio 5 d. atvyko kartu su trėmimo vykdytojais į civilio gyventojo J. J., gyvenusio (duomenys neskelbtini), namus, kuriuose, dalyvaudamas civilių gyventojų J.

J., gim. 1905 m., P. J., gim. 1908 m., P. J., gim. 1936 m., B. J., gim. 1937 m., trėmimo akcijoje ir vykdydamas trėmimo metu buvusias privalomas atlikti Å¡iems gyventojams taikomas okupacinio režimo procedÅ«ras, apklausė Å¡ių tremiamų gyventojų Å¡eimos galvÄ J. J., gim. 1905 m., pasirašė jo apklausos lapÄ , po to paminėtus civilius gyventojus pristatė į Viduklės geležinkelio stotį. 1952 m. rugpjūčio 6 d. tremiamų gyventojų J. Å¡eima geležinkelio eÅ¡elono vagonu buvo prievarta iÅ¡vežta iÅ¡ Lietuvos Respublikos į SSSR Krasnojarsko sritį, Mansko rajonÄ , Sergejevkos kaimÄ , kuriame Å¡ios iÅ¡tremtos civilių gyventojų Å¡eimos nariai priverstinai gyveno iki 1957 m.Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroras praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. nuosprendį pakeisti:

V. K., pripažintam kaltu pagal BK 102 str., skirti 5 metų laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose.Prokuroro nuomone, skiriant V. K. bausmę, reikia atsižvelgti į padaryto nusikaltimo sunkumÄ ir pavojingumÄ , nuteistojo asmenybę, bei kitas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. V. K. padarė labai sunkų nusikaltimÄ , kuris taip pat yra ir sunkus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas. V. K. padaryto nusikaltimo padariniai labai sunkÅ«s, nulėmę ilgalaikę nukentėjusiosios ir jos Å¡eimos narių tremtį, prievartinį darbÄ , izoliacijÄ nuo artimųjų.

Teismas nepagrįstai nepripažino V. K. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė veikdamas bendrininkų grupe, tokiu bÅ«du netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Atsižvelgiant į tai, kad V. K. padarytas nusikaltimas įvykdytas esant atitinkamoms politinėms sÄ lygoms, kurios vėliau pasikeitė, kad jis dalyvavo tik vienos civilių Å¡eimos gyventojų trėmime, taip pat įvertinus nuteistojo asmenybę, jo amžių, sveikatos bÅ«klę, V. K. skirtina minimali sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.Skunde nurodyta, kad pagal BK 54 str. 3 d. kitokia nei straipsnio sankcijoje už padarytÄ nusikaltimÄ numatyta bausmė gali bÅ«ti paskiriama tik esant iÅ¡imtinėms aplinkybėms ir jeigu nėra pagrindo paskirti Å¡velnesnę negu įstatymo numatytÄ bausmę vadovaujantis BK 62 str. nuostatomis, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms.

Prokuroro manymu, teismas, skirdamas V. K. bausmę, netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normas ir neteisingai už nusikaltimo, numatyto BK 102 str., padarymÄ paskyrė nuteistajam aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę. Atsižvelgiant į kaltės formÄ ir rūšį bei į skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytus bausmių skyrimo motyvus ir BK 54 str., 61 str. numatytus bausmių skyrimo pagrindus, V. K. už nusikaltimo, numatyto BK 102 str., padarymÄ skirtina minimali sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė skundÄ tenkinti jame iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu, nuteistasis V.

K. ir jo gynėja prašė skundÄ atmesti.Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas dalinai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės         ( BPK 328 straipsnio 2 punktas ).Vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumÄ ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ .

Baudžiamosios teisės paskirties ( BK 1 straipsnis ) kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra ( proporcija ). Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytÄ bausmę. Tokia galimybė yra įtvirtinta BK 54 straipsnyje.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 102 straipsnyje, padarymÄ , taikė BK 54 straipsnio 3 dalį, tačiau prieÅ¡taravimÄ teisingumo principui dėl bausmės motyvavo atsižvelgęs tik į nuteistojo amžių ir sveikatos bÅ«klę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nuosprendyje iÅ¡dėstyti bausmės skyrimo pagal BK 54 straipsnio 3 dalį argumentai yra aiÅ¡kiai nepakankami, nes teismas rėmėsi tik vienu kriterijumi, be to, paskirtos bausmės rÅ«Å¡is yra visiÅ¡kai neadekvati padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsniui.

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad taikydamas LR BK 54 str. 3 d. nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Kartu akcentuojama, kad taikyti LR BK 54 str. 3 d. nuostatas galima, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.13 punktas ).

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima taikyti V. K. atžvilgiu BK 62 straipsnio nuostatas ir skirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Kolegijos nuomone, byloje yra nustatytos aplinkybės, kurios yra pakankamos iÅ¡vadai, kad BK 102 straipsnio sankcijos minimume nustatytos bausmės V. K. skyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, todėl skiriant bausmę turi bÅ«ti taikoma BK 54 straipsnio 3 dalis.Pirmosios instancijos teismas į teisiamÄ jį posėdį iÅ¡kvietė teismo medicinos specialistÄ D.

V., kuris davė iÅ¡vadÄ , kad pagal medicininius dokumentus V. K. serga Å¡lapimo pÅ«slės ir prostatos vėžiu, tačiau onkologinė liga nėra ketvirtos klinikinės grupės, todėl jis negali bÅ«ti atleistas nuo bausmės dėl ligos, tačiau dėl reikalingos pastovios medicininės priežiÅ«ros V. K. yra rimtas ambulatorinis ligonis. Kaip matyti iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies turinio, Å¡i specialisto konsultacija turėjo lemiamos įtakos bausmės skyrimui, tačiau kolegijos nuomone, ji yra nepakankama.

Pirmosios instancijos teismas neiÅ¡sprendė klausimo, ar iÅ¡ viso V. K. gali atlikti laisvės atėmimo bausmę ir yra BK 76 straipsnyje numatyti atleidimo nuo bausmės dėl ligos pagrindai. Kadangi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai kilo pagrįstos abejonės ar V. K. negali bÅ«ti per sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę, teismo posėdyje buvo paskirta teismo medicininė ekspertizė. IÅ¡vadoje konstatuojama, kad V. K. serga pirmine arterine antro laipsnio hipertenzija, kuri nėra sunki, tačiau laikoma nepagydoma, jam diagnozuota liga ir esama sveikatos bÅ«klė nėra nurodyta „Nepagydomų ligų ir sveikatos bÅ«klių, dėl kurių nuteistieji gali bÅ«ti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos“ sÄ raÅ¡e, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministerijų 1995-11-02 įsakymu Nr. 969/578 ( 3 t., 23-28 b.l. ).

Remdamasi Å¡ia iÅ¡vada, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. K. negali bÅ«ti atleistas nuo bausmės atlikimo pagal BK 76 straipsnį. V. K. nuteistas už J. J. Å¡eimos trėmimÄ Ä¯ LietuvÄ okupavusios Å¡alies teritorijÄ . Nors tremiamų civilių skaičius nusikaltimo kvalifikavimui pagal BK 102 straipsnį įtakos neturi, tačiau skiriant bausmę V. K. turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, kad jis tiesiogiai dalyvavo tik vienos Å¡eimos trėmime. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nenustatyta V.

K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Nėra pagrindo pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad V. K. nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupėje. Byloje nustatyta, kad nusikalstamÄ veikÄ V. K. padarė vykdydamas aukÅ¡tesnių pagal užimamas pareigas okupacinės valdžios atstovų nurodymus ir jo veika pasireiÅ¡kė tremiamų gyventojų apklausa ir jų atvežimu į Viduklės geležinkelio stotį. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad V. K. veikė grupe su tyrimo metu nenustatytais sovietų okupacinės valdžios represinių struktÅ«rų pareigÅ«nais bei sovietų komunistų partijos aktyvistais, tačiau trÅ«kstant objektyvių faktinių duomenų, nenustatyta bendrai veikusios grupės sudėtis ir kitų bendrininkų konkretÅ«s veiksmai, kurie lėmė nusikalstamos veikos pasekmes.

Atskirai vertinant V. K. padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir laipsnį, jo neteisėto elgesio įtakÄ nusikalstamų tikslų realizavimui, atliktų veiksmų apimtį ir įtakÄ atsiradusiems padariniams, nelaikytina, kad V. K. nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupe.Viena iÅ¡ baudžiamojo proceso paskirčių, kurie įtvirtinti BPK 1 straipsnyje yra reikalavimas greitai atskleisti nusikalstamas veikas. Å is reikalavimas susijęs su 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens teise į jo bylos iÅ¡sprendimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ .

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Specialiųjų tyrimų skyrius 2007-07-30 pranešė Tauragės rajono apylinkės prokurorui apie galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , t.y. kad V. K. nuo 1948 m. iki 1949 m. dirbo LSSR MGB Tauragės apskrities skyriaus kontržvalgybos poskyrio operatyviniu įgaliotiniu ir pagal užimamas pareigas galėjo Å¡iuo laikotarpiu dalyvauti civilių trėmimuose į okupavusios Å¡alies teritorijÄ . Minėtos informacijos pagrindu prokuroras pradėjo ikiteisminį tyrimÄ dėl nusikalstamos V.

K. veikos, numatytos BK 102 straipsnyje ir bylÄ su kaltinamuoju aktu 2007-11-12 perdavė į teismÄ . Baudžiamasis įstatymas numatantis atsakomybę už okupuotos valstybės civilių trėmimÄ buvo priimtas 1998 m. birželio 9 d., dar galiojant senajam 1961 m. BK, vėliau jis buvo pakeistas ir Å¡iuo metu galiojantis BK 102 straipsnis, numatantis baudžiamÄ jÄ atsakomybę už okupuotos valstybės civilių trėmimÄ , įsigaliojo kartu su naujuoju 2000 m. BK ( LR 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495, įsigaliojusio 2003 m. gegužės 1 d. redakcija ).

Remdamasi iÅ¡dėstytu, kolegija konstatuoja, kad proceso operatyvumo principas V. K. atžvilgiu nebuvo tinkamai užtikrintas, nes pareiga persekioti jį už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯statyme įtvirtinta nuo 1998 metų, nors kaip matyti iÅ¡ bylos dokumentų, baudžiamasis persekiojimas pradėtas tik 2007 metais. Byloje nėra duomenų, kad V. K. bÅ«tų slapstęsis ar kitokiu bÅ«du trukdęs ikiteisminiam tyrimui, todėl įvertinus laikotarpį nuo įstatymo įsigaliojimo iki V. K. baudžiamojo persekiojimo už padarytÄ veikÄ pradžios, yra pagrindo konstatuoti, kad jis užtruko per ilgai ir tuo buvo pažeista nuteistojo teisė į kiek įmanoma greitesnį procesÄ .

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo asmenybė, jo amžius, sveikatos bÅ«klė, nusikalstamos veikos apimtis, delsimas pradėti baudžiamÄ jį persekiojimÄ bei kitos, iÅ¡ esmės iÅ¡imtinės bylos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai Å¡ioje byloje gali bÅ«ti pasiekiami skiriant V. K. Å¡velnesnę laisvės atėmimo bausmę, nei numatyta BK 102 straipsnio sankcijos minimume ( BK 54 straipsnio 3 dalis ).Už okupuotos valstybės civilių trėmimÄ ar okupavusios valstybės civilių gyventojų perkėlimÄ BK 102 straipsnyje numatyta laisvės atėmimo nuo penkerių iki penkiolikos metų bausmė.

Skirti V. K. švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmės rūšį, prieštarautų BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams ir neatitiktų teisingumo principo įgyvendinimo, todėl kolegijos nuomone, jam turi būti paskirta ne didesnė kaip šešių mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausmė.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :              Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. nuosprendį pakeisti.             V.

K., pripažintam kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 102 straipsnyje ( 2011-03-22 įstatymo Nr. XI-1291 redakcija ), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteisti jį 6 ( Å¡eÅ¡iems ) mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.             Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo V. K. sulaikymo dienos.          KitÄ Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                                             Linas Žukauskas Teisėjai                                                                                                          Aloyzas Kruopys                                                                                                                      RÅ«ta Mickevičienė