9d557618-cd6c-46b3-abb2-d7f76fe96cce · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2VP-23987-347/2018 Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00931-2016-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1; 3.5.21.1 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. rugsėjo 12 d. Kėdainiai Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų teisėja Aurelija Ozolinia, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo S. Ž. pareiÅ¡kimÄ dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys Z. B., A. B.. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti, kad skolininkei Z.

B. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su jos sutuoktiniu A. B. priklauso ½ dalis visų sutuoktinio pajamų. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad antstolis A. Å . pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ vykdo skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininkės Z. B.. 2018 m. rugpjūčio 13 d. siÅ«lymu antstolis A. Å . pasiÅ«lė iÅ¡ieÅ¡kotojui kreiptis į teismÄ dėl skolininko turto dalies nustatymo, kuriame nurodė, kad skolininkė susituokė su A. B., kuris gauna nuolatines iÅ¡mokas iÅ¡ darbovietės. CPK 593 straipsnyje nustatyta pareiÅ¡kimų, teismui pateiktų vadovaujantis CPK 667 straipsniu, nagrinėjimo tvarka.

PareiÅ¡kimÄ teismas turi iÅ¡nagrinėti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jo priėmimo dienos (CPK 593 str. 2 d.); pareiÅ¡kimas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, nepraneÅ¡us suinteresuotiems asmenims, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismas nusprendžia kitaip (CPK 593 str. 3 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). Teismas k o n s t a t u o j a : pareiÅ¡kimas tenkinamas. Ä®siteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas Civilinio proceso kodekso 18 straipsnio, kuriame numatyta, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigÅ«nams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Tais atvejais, kai sprendimas nevykdomas, asmenys, kurių naudai priimtas sprendimas, gali praÅ¡yti sprendimÄ Ä¯vykdyti priverstinai. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu sprendimas realizuojamas, o iÅ¡ieÅ¡kotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. IÅ¡ kartu su pareiÅ¡kimu pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad antstolio kontoroje vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-1652-836 dėl 2 316,96 Eur dydžio skolos, 270,51 Eur palÅ«kanų, 265 Eur žyminio mokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės Z.

B. iÅ¡ieÅ¡kotojo S. Ž. naudai. Nustatyta, kad skolininkė Z. B. susituokė su A. B., kuris gauna nuolatines iÅ¡mokas iÅ¡ UAB „Litbygas“. 2017 m. spalio 10 d. priimtas patvarkymas dėl skolininkės sutuoktiniui priklausančių iÅ¡mokų areÅ¡to, kuriuo pasiÅ«lyta skolininkei pateikti antstoliui sutikimÄ dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkė sutikimo nepateikė. CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areÅ¡tuoja bendrÄ jį turtÄ ir pasiÅ«lo skolininkui per dvideÅ¡imt dienų nuo turto areÅ¡to akto suraÅ¡ymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimÄ dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

CPK 667 straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas iÅ¡ieÅ¡kotojas per Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ pateikia antstoliui raÅ¡ytinį prieÅ¡taravimÄ dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiÅ«lo iÅ¡ieÅ¡kotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

Jeigu per antstolio nustatytÄ terminÄ Å¡is praÅ¡ymas teismui nepateikiamas, antstolis iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ šį turtÄ pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ to turto nutraukimo dienos. Vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininko – fizinio asmens – iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iÅ¡ jo dalies, įeinančios į bendrÄ jÄ dalinę ar jungtinę nuosavybę.

CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kas yra pripažįstama bendrÄ ja jungtine nuosavybe, 3.88 straipsnio 1 d. 5 punktas numato, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra pajamos, gautos po santuokos sudarymo iÅ¡ sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, paÅ¡alpos bei kitokios iÅ¡mokos, iÅ¡skyrus tikslinės paskirties iÅ¡mokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

Remiantis ankščiau paminėtomis įstatymo nuostatomis, Å¡is turtas laikomas bendrÄ ja skolininkės ir jos sutuoktinio nuosavybe, nes pajamos gaunamos po santuokos sudarymo. Be to, teismas nenustatė, kad sutuoktiniai santuokoje įgytÄ turtÄ bÅ«tų pasidalinę arba kitaip nustatę jo teisinį režimÄ . IÅ¡ Teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nenustatyta, kad santuoka yra nutraukta ar nustatyta separacija. Vedybinė sutartis, Vedybų sutarčių registro duomenimis, nėra sudaryta. Taigi, konstatuotina, kad skolininkės ir jos sutuoktinio po santuokos sudarymo gautos pajamos yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnis).

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį.

Skolininkei neturint turto ir pajamų, į kuriuos bÅ«tų galima nukreipti priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , atsižvelgiant į CK 3.88 straipsnio 1–2 dalių, 3.117 straipsnio 1 dalies nuostatas bei į tai, kad byloje nepaneigta įstatymo nustatyta prezumpcija dėl sutuoktinių bendro turto dalių, pareiÅ¡kimas tenkinamas, nustatoma, kad skolininkei priklauso ½ dalis jos sutuoktinio gaunamų pajamų, t. y. iÅ¡ Å¡ios dalies galimas priteistos skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CPK 667 straipsnio 2 dalis). PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti, kad iÅ¡ieÅ¡kotojas kaip asmuo, turintis teisę į skolos grÄ Å¾inimÄ , nesant skolininko asmeninio turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , savo nuožiÅ«ra gali rinktis veiksmingiausiÄ (greičiausiÄ , ekonomiÅ¡kiausiÄ ) „procesinį keliÄ â€œ savo reikalavimui patenkinti, t. y. arba supaprastinto proceso tvarka kreiptis į teismÄ dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, arba ginčo teisenos tvarka pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį teisme dėl skolininko turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės. Kaip jau minėta, pareiÅ¡kėja pasirinko kreiptis į Kauno apylinkės teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti skolininkės turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (CPK 667 straipsnis).

Taigi, nagrinėjamu atveju tokia byla priskirtina byloms, nagrinėjamoms ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 14 punktas). CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas.

Teismo vertinimu, kaip ir bet kuris klausimas civiliniame procese, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas turi bÅ«ti iÅ¡sprendžiamas remiantis bendraisiais protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbiÄ reikÅ¡mę sprendžiant bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ turi kaltė dėl proceso. Pagal jÄ sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo naÅ¡ta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų nustatoma pagal procesinius Å¡alių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi iÅ¡laidų priežastingumas, Å¡alių apdairumas ir rÅ«pestingumas atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieÅ¡kinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Nagrinėjamu atveju nenustatytas prieÅ¡ingas skolininkės suinteresuotumas dėl pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimo. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kimas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, nepraneÅ¡us suinteresuotiems asmenims, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ suinteresuotų asmenų nepriteisiamos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 667 straipsniu, n u t a r i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti, kad skolininkei Z. B. priklauso sutuoktinio A. B. ½ dalis gaunamo darbo užmokesčio.

PareiÅ¡kėjo S. Ž. praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmesti. Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mus. Teisėja Aurelija Ozolinia