9d54bb09-12c4-42e1-9237-325ab1e86384 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas S. Katauskas                                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-157-360/2015Teisėja V. Butanavičiūtė                    Teisminio proceso Nr. 1-46-3-1-00022-2014-5                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                     1.2.8.2.1.; 2.4.7.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 23 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, teisėjų Jolantos Gailevičienės ir Stasio Valužio,sekretoriaujant Sabinai Vigelytei, dalyvaujant iÅ¡teisintajam V. Å .,gynėjui advokatui Piotrui Orlovui,nukentėjusiajam O. P.,nukentėjusiojo atstovui advokatui Dainiu Žiedui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo O.

P. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. Å . dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. iÅ¡teisintas, nesant veikoje nusikaltimo požymių.O. P. civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė: V. Å . buvo kaltinamas tuo, 2014 m. liepos 23 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje (prie Tauragės autobusų stoties), Tauragės m., nukentėjusiajam O.

P. savo automobiliu MB R-320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojus degant raudonam Å¡viesoforo signalui vidurinėje eismo juostoje, kairėje eismo juostoje (sukimui į kairę, t. y. į Å ilalės g.) privažiavęs savo automobiliu Ssang Yong Musso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po pasisveikinimo su juo (galvos linktelėjimo) iÅ¡keikė nukentėjusįjį necenzÅ«riniai žodžiais ir pasakė „susitvarkyk, aÅ¡ tave sužlugdysiu, aÅ¡ tave po žeme padėsiu ir pan.“.Skundu apeliantas praÅ¡o panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendį ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį - pripažinti V.

Å . kaltu pagal BK 155 str. 1 d., patenkinti civilinį ieÅ¡kinį.Skunde nukentėjusysis nurodo, kad nuosprendžiu pripažinus, jog kaltinamasis atliko jam inkriminuotus veiksmus, teismas padarė nepagrįstas teisines iÅ¡vadas ir neteisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl priėmė neteisingÄ nuosprendį, kuris turi bÅ«ti panaikintas ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Apeliantas teigia, kad teismas vertindamas liudytojų parodymus, atsižvelgė į tai, kad visi trys liudytojai yra jo darbuotojai, o vienas jų dar ir giminaitis.

Teismas nepateikia liudytojų parodymų analizės ir nepasisako ar jų parodymai patvirtina buvus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus, kurie susiję su inkriminuota veika. Apylinkės teismas nagrinėdamas bylÄ procesinių pažeidimų nepadarė, tiesiogiai apklausė liudytojus, nukentėjusįjį, todėl jų parodymai kaip gauti įstatymo nustatyta tvarka, pagrįstai laikytini įrodymais baudžiamojoje byloje. Apeliantas teigia, kad baudžiamojoje byloje įrodyta, kad V. Å . iÅ¡keikė jį necenzÅ«riniais žodžiais – kurva, bled, pavadino idiotu, nurodinėjo susitvarkyti ir grasino sužlugdyti, padėti po žeme.

Nuosprendžiu pripažinta, kad iÅ¡sakyti žodžiai prieÅ¡tarauja įprastoms elgesio taisyklėms, kreipiantis į asmenį ir iÅ¡sakant keiksmažodžius asmuo yra žeminamas, nukenčia jo orumas ir reputacija. Apeliantas teigia, kad net ir egzistuojantis nesutarimas negali bÅ«ti sprendžiamas visuomenėje nepriimtinu bÅ«du, už kito asmens reikalavimų nevykdymÄ imantis oponento žlugdymo. Apeliantas nurodo, kad tiek liudytojų parodymai, tiek įvykių kontekstas patvirtina, kad keiksmažodžiai ir grasinimai bei kiti V.

Å . pasisakymai nebuvo neutralÅ«s, o iÅ¡sakyti jam, siekiant įžeisti. Kaip toliau teigia apeliantas, pagrindinė priežastis priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį buvo tai, jog teismas neįžiÅ«rėjo tyčios V. Å . veiksmuose, nes V. Å . nežinant, kad jo pasisakymus girdi tretieji asmenys, jis neturėjo tikslo (tyčios) vieÅ¡ai jo įžeisti. Teismui priėjus iÅ¡vados, kad V. Å . neturėjo tikslo jo vieÅ¡ai įžeisti, tokiu atveju V. Å . turėjo bÅ«ti pripažintas kaltu pagal BK 155 str. 2 d.

Apeliantas teigia, kad be liudytojų automobilyje, Å¡iuos įžeidžiančius žodžius V. Å . yra iÅ¡sakęs girdint žmonėms gatvėje.Atsikirtime į apeliacinį skundÄ iÅ¡teisintasis V. Å . praÅ¡o O. P. apeliacinį skundÄ atmesti, palikti galioti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014m. gruodžio 19 d. nuosprendį.Teismo posėdyje nukentėjusysis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. IÅ¡teisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.

IÅ¡ O. P. apeliacinio skundo motyvų matyti, kad apeliantas kvestionuoja iÅ¡teisinamÄ jį teismo nuosprendį ir pagrindine priežastimi įvardija, jog teismas neįžiÅ«rėjo tyčios V. Å . veiksmuose. Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BPK 1 str. 1 d.). Ä®siteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl Å¡is iÅ¡skirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas.

Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.Ä®rodymais baudžiamajame procese yra pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini, turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, vadovaujantis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas.

Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ , patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Ä®rodymų vertinimo rezultatas – iÅ¡vada dėl įrodymų pakankamumo teismo iÅ¡vadoms pagrįsti.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , skundžiamÄ teismo nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas ir priėmė teisingÄ , bylos duomenimis pagrįstÄ sprendimÄ , kad V.

Å . veikoje nėra BK 155 str. 1 d. numatytų nusikalstamos veikos požymių.IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos duomenų matyti, kad 2014 m. rugpjūčio 4 d. O. P. kreipėsi į Tauragės apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ su pareiÅ¡kimu, jog 2014 m. liepos 23 d. apie 12 val. S. Dariaus ir S. Girėno bei Å ilalės ir Gedimino gatvių sankryžoje (prie Tauragės autobusų stoties), Tauragės m., jam savo automobiliu MB R-320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojus degant raudonam Å¡viesoforo signalui vidurinėje eismo juostoje, kairėje eismo juostoje (sukimui į kairę, t. y.

į Å ilalės g.) privažiavęs savo automobiliu V. Å ., po O. P. pasisveikinimo su juo (galvos linktelėjimo), iÅ¡keikė jį ( O. P.) necenzÅ«riniai žodžiais ir pasakydamas „ kurva, bliad, idiote, susitvarkyk, aÅ¡ tave po žeme padėsiu ir pan.“. O. P. nurodė, kad tai įvyko girdint Å¡aligatviu einantiems žmonėms, taip pat jo automobilyje sėdint bendradarbiams ir Å¡ių žmonių akivaizdoje jis buvo pažemintas, be to patyrė emocinį bei psichologinį sukrėtimÄ . Liudytojais byloje apklausti S. L., A.

T. ir D. T., kurie parodo, kad bÅ«dami O. P. automobilyje girdėjo, kaip V. Å . iÅ¡plÅ«do O. P. iÅ¡vadindamas jį necenzÅ«riniais žodžiais, bei grasindamas padėti po žeme. Byloje priimant procesinį sprendimÄ apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į pagrindinę aplinkybę – jog visi liudytojai yra nukentėjusiojo O. P. darbuotojai, o D. T. dar ir nukentėjusiojo giminaitis, todėl Å¡iuos jų parodymus laikė kaip nepatikimus. Taip pat iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad O. P. į policijos komisariatÄ kreipėsi ne iÅ¡ kart po įvykio, o praėjus daugiau nei 10 dienų, kas sutrukdė gauti patikimus duomenis ( sankryža filmuojama, gavus įraÅ¡Ä bÅ«tų galima spręsti apie konflikto pobÅ«dį, bei nustatyti kitus liudytojus) dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, todėl galima teigti kad Å¡iuo atveju nukentėjusysis elgėsi nerÅ«pestingai.

Ta aplinkybė, kad jis buvo streso bÅ«senoje, gydėsi ir tik praėjus Å¡okui kreipėsi į policijÄ , kolegijos neįtikina, nes kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, kad tarpusavio konfliktiÅ¡ki santykiai ir nesutarimai tarp jo ir V. Å . tęsiasi apie 5 metus, tai mažai tikėtina, kad toks O. P. nurodytas V. Å . elgesys ar žodžiai galėjo bÅ«ti netikėtumas ir taip stipriai jį paveikti. Be to pateikti medicininiai įraÅ¡ai taip pat kelia abejonių, nes nurodyta gydanti gydytoja yra K.

P., kuri yra tokia pat pavarde kaip ir nukentėjusysis O. P.. Kolegija atsižvelgia į tai, kad byloje visi surinkti duomenys – gydanti gydytoja galimai yra nukentėjusiojo giminaitė, liudytojai taip pat yra susieti su nukentėjusiuoju darbo santykiais ir yra pavaldÅ«s nukentėjusiajam, vienÄ jų sieja giminystės ryÅ¡is, todėl tikslinga teigti, kad byloje nėra neginčijamų objektyvių ir patikimų duomenų, neabejotinai patvirtinančių objektyviuosius V. Å . inkriminuoto nusikaltimo – įžeidimo požymius.

Pats V. Å . nuo pat pradžių teigė, kad jokių įžeidžiančių ar necenzÅ«rinių žodžių O. P. nepasakė, tiesiog pasisveikino ir O. P. pasakius „ suk“ atsakė „pats suk“, maÅ¡inoje kitų asmenų nebuvo. IÅ¡naudojus visas procesines galimybes, apylinkės teismui nepavyko iki galo paÅ¡alinti nukentėjusiojo O. P. ir iÅ¡teisintojo V. Å . parodymų prieÅ¡taravimus, paneigti iÅ¡teisintojo nurodomas aplinkybes apie jokio konflikto gatvėje įvykio dienÄ nebuvimÄ .

Atsižvelgus į tai, kad O. P. ir liudytojų S. L., A. T. ir D. T. parodymų dėl V. Å . veiksmų įvykio dienÄ nepatvirtino kiti įrodymų Å¡altiniai, apylinkės teismas Å¡iuo atveju neturėjo pakankamų teisinių argumentų paneigti in dubio pro reo principo taikymÄ ir galimas prielaidas laikyti neginčijamai nustatytais faktais. Taigi, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kolegija patikrino pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumÄ remdamasis iÅ¡tirtų įrodymų visuma, duomenų, kuriais remiantis bÅ«tų galima teigti, kad įrodinėjimo procesas vyko iÅ¡ esmės pažeidžiant BPK nuostatas ir buvo Å¡aliÅ¡kas, nėra.Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo).

Å is principas įpareigoja iÅ¡naudojus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009). Asmens kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ turinio atskleidimas visų pirma yra susijęs su teismų atliekamo įrodymų vertinimo proceso metu nustatytomis reikÅ¡mingomis faktinėmis aplinkybėmis, kurių teisingas nustatytas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai.

Vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, esminis įrodymų vertinimui keliamas reikalavimas yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. IÅ¡samus bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas suponuoja reikalavimÄ pirmosios instancijos teismui indukuoti į šį procesÄ visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, tinkamai iÅ¡naudojant baudžiamojo proceso numatytas priemones joms gauti.Ta aplinkybė, kad O. P. pateikiami faktai įvertinti kitaip, nei jis mano esant teisinga, nereiÅ¡kia, kad Å¡is vertinimas neatitinka tai reglamentuojančių LR BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų.Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o, atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle prieÅ¡ SuomijÄ ).

Jokių naujų, teismo nuosprendyje dar neįvertintų aplinkybių, O. P. apeliaciniame skunde nenurodoma, jų nėra ir baudžiamojoje byloje. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, iÅ¡ esmės nepažeidė BPK 20 str. 4 ir 5 d., 305 str. nuostatas, bei priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1d. 1 p. n u t a r i a : Nukentėjusiojo O. P. apeliacinį skundÄ atmesti.Nutartis neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas                                                    Savinijus Katauskas Teisėjai                                                                                Jolanta Gailevičienė                                                                  Stasys Valužis                                                                                                                                                                                                                                                                                    Â