2018-09-20 Nr. AB-16137-3-65-3-00184-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1525-629/2018

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00184-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.6.1.5; 18.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. V. ir G. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. V. ir G. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai E. V. ir G. V. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. 23S-126-(14.23.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui“, kuriuo nuspręsta atkurti pareiškėjui E. V. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,0353 ha žemės pinigais (neindeksuota vertė 84 Eur, indeksuota vertė 134 Eur), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. 23S-127-(14.23.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui“, kuriuo nuspręsta atkurti pareiškėjai G. V. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,0359 ha žemės pinigais (neindeksuota vertė 86 Eur, indeksuota vertė 138 Eur) (toliau – ir skundžiami sprendimai), taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

1.1. Pareiškėjai paaiškino, jog skundžiamais sprendimais atsakovas atkūrė nuosavybės teises pareiškėjams į žemę, kuri pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) yra valstybės išperkama, tačiau pareiškėjai niekada nebuvo išreiškę valios gauti piniginę kompensaciją už šią valstybės išperkamą žemę. Šiuo atveju yra galimybė atkurti pareiškėjams nuosavybės teises kitu įstatyme nustatytu būdu – ne pinigais, o ekvivalentine natūra Panevėžio mieste. Taip pat prie atkurto nuosavybės yra galimybė pridėti dalį žemės, kad būtų kompensuota atkuriamos žemės vertė. Įstatymai nenustato prievartinio būdo atkurti nuosavybės teises pinigais. Į pretendentų valią privalo būti atsižvelgta.

2. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

2.1. Nurodė, kad pareiškėjai 2001 m. gruodžio 17 d. ir 2001 m. gruodžio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartimis iš R. A. G. nusipirko teisę į 1,21994 ha ir 0,2502 ha dalį žemės jam priklausančios dalies nuosavybės teises į A. G. 1,47014 ha žemės, turėtos Panevėžio mieste, t. y. R. A. G. perleido pareiškėjams jam priklausiusią teisę į nuosavybės teisėmis atkuriamą žemės sklypo dalį. Pareiškėja G. V. 2001 m. gruodžio 28 d. prašyme atkurti nuosavybės teises nurodė, kad prašo, jog būtų atkurtos nuosavybės teisės: atkurti nuosavybės teises į jos naudojamą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o likusią žemę grąžinti Panevėžio miesto centre.

Pareiškėjas E. V. 2001 m. gruodžio 18 d. prašyme atkurti nuosavybės teises nurodė, kad prašo, jog būtų atkurtos nuosavybės teisės: atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn jo naudojamus žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), o likusią žemę grąžinti Panevėžio mieste. Panevėžio apskrities viršininko 2002 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 80417-834 E. V. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 0,0953 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje.

Panevėžio apskrities viršininko 2002 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. 81942-846 G. V. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 0,0502 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Pagal E. V. 2004 m. kovo 8 d. prašymą Panevėžio apskrities viršininko 2004 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 95840-1310 E. V. atkurtos nuosavybės teisės į 0,9246 ha žemės, atlyginant vertybiniais popieriais (akcijomis). Pasinaudodami Atkūrimo įstatymo 10, 16 ir 21 straipsnių pakeitimu, įsigaliojusiu 2014 m. lapkričio 1 d., pareiškėjai 2014 m. lapkričio 26 d. pateikė prašymus pakeisti valią ir kiekvienam už 10 arų atlyginti lygiaverčiu miško plotu Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini).

NŽT Panevėžio skyriaus vedėjas 2014 m. gruodžio 5 d. priėmė išvadas Nr. 23IP-33 ir Nr. 23IP-34 dėl lygiaverčių miško sklypų perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini). Pagal nustatytą eiliškumą pareiškėjai 2015 m. lapkričio 23 d. buvo pakviesti į Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai skirstymo komisiją dėl naujo žemės sklypo Panevėžio mieste pasirinkimo iš detaliaisiais planais suprojektuotų naujų žemės sklypų. Pagal jų pasirinktus naujus žemės sklypus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimais Nr. 23S-358-(14.23.3) ir Nr. 23S-358-(14.23.3) atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (G.

V. 0,0641 ha ploto) ir (duomenys neskelbtini) (E. V. 0,0647 ha ploto). Taigi pareiškėjams už valstybės išperkamą žemę yra priimti sprendimai (perduoti neatlygintinai nuosavybėn naudojami ir nauji žemės sklypai Panevėžio mieste, lygiaverčiai miško sklypai, vertybiniais popieriais), todėl likusi žemės dalis pareiškėjui E. V. sudarė 0,0353 ha, o G. V. – 0,0359 ha. Kadangi pareiškėjai nustatytu laiku nebuvo pakeitę valios dėl atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdo, o prašyme nurodytu būdu nuosavybės teisių atkurti nebuvo galima, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, priimti skundžiami sprendimai atkurti nuosavybės teises į likusią žemę pinigais.

Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Šiuo metu Atkūrimo įstatymas nebenumato galimybės atkurti nuosavybės teises ekvivalentine natūra ir tai negali būti prilyginama atlyginimo būdui perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį savininko turėtajam žemės sklypą kaimo vietovėje. Atlyginimas pinigais apskaičiuotas, vadovaujantis Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo metodikos (toliau – ir Metodika), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“, nuostatomis, pagal kurias nenumatyta, kad už valstybės išperkamą žemę gali būti atlyginama pagal rinkos kainas.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

3.1. Nurodė, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2015 m. kovo 13 d. raštu Nr. 8A-196 (18.7.) „Dėl neatlygintinai nuosavybėn naujų parengtų žemės sklypų individualiai statybai kadastrinių matavimų bylų perdavimo“ perdavė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui naujai paženklintų parengtų kadastrinių matavimų bylas. NŽT Panevėžio skyrius 2016 m. liepos 13 d. raštu Nr. 23SD-5336-(14.23.7.) informavo, kad Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje 2016 metais planuojama piliečiams grąžinti natūra ir perduoti (suteikti) neatlygintinai nuosavybėn 85 naujus žemės sklypus, parduoti – 50 valstybinės žemės sklypų, o išnuomoti – 160 valstybinės žemės sklypų. NŽT Panevėžio skyrius 2016 m. liepos 20 d. raštu Nr. 23SD-5659-(l4.23.7.) patikslino informaciją ir nurodė, kad NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2016 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 23 VĮ-732-(14.23.2) patvirtintoje Piliečių, pageidaujančių neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ar kitai paskirčiai bei lygiaverčių naujų žemės sklypų individualiai statybai Panevėžio mieste, eilėje įrašyti 85 piliečiai (45 piliečiai pageidauja gauti naują žemės sklypą (per plotą), 40 piliečių – lygiavertį (per vertę) naują žemės sklypą), kurie pageidauja naujų žemės sklypų individualiai statybai. Taip pat nurodoma, kad iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos perduotų naujų žemės sklypų, numatytų perduoti piliečiams neatlygintinai nuosavybėn, detaliųjų planų ir žemės sklypų kadastro duomenų bylų iki šios dienos (t. y. 2016 m. liepos 20 d.) yra dar likę 100 naujų žemės sklypų, kurie nustatyta tvarka siūlomi piliečiams. Taigi, šių antrajam pusmečiui grąžinamų natūra ir perduodamų (suteikiamų) neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypų detaliesiems planams ir žemės sklypų kadastro duomenų byloms poreikio nėra. Buvo suprojektuota pakankamai žemės sklypų, perduodamų piliečiams neatlygintinai nuosavybėn ir grąžintinų natūra.

3.2. Pažymėjo, kad pareiškėjams už valstybės išperkamą žemę priimti sprendimai numatyti Atkūrimo įstatyme. Būtent, pareiškėjai G. V. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 0,0502 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, taip pat perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Pareiškėjui E. V. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 0,0953 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, taip pat atkurtos nuosavybės teisės į 0,9246 ha žemės, atlyginant vertybiniais popieriais (akcijomis). Be to, pareiškėjams pateikus prašymus ir pakeitus valią, perduota neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai miško sklypai Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini). Nėra aišku ir pareiškėjai skunde nenurodo, kokiu dar būdu jiems turėtų būti atkurtos nuosavybės teisės ir kurioje teritorijoje.

II. 4. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 1 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

5. Teismas pažymėjo, jog, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo (nuo 2002 m. balandžio 19 d. galiojusios redakcijos bei 2002 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. IX-1139 redakcijos) 21 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pareiškėjai turėjo teisę iki 2003 m. balandžio 1 d. išreikšti valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo arba pakeisti jau išreikštą valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo. Vėliau po 2003 m. balandžio 1 d. pateikti pareiškėjų prašymai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo išreiškimo (pakeitimo) negalėjo sukurti besąlyginės teisinės pareigos institucijai atkurti nuosavybės teises bet kokiu kitu pareiškėjų nurodytu būdu, išskyrus Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, kai piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtą miestų teritorijoms, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, iki 2012 m. birželio 1 d. galėjo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę atlyginti pinigais, kuria pareiškėjai nepasinaudojo, ir Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą nuostatą, kai piliečiai iki 2015 m. kovo 1 d. galėjo pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo už miestams priskirtose teritorijose esančią žemę ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu mišku iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, kuria pareiškėjai pasinaudojo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2012 m. gruodžio 11 d. prašyme atsakovui pareiškėjas E. V. buvo išreiškęs valią tuo atveju, jei jam nebus pasiūlyti kiti nauji sklypai, atkurti nuosavybės teises buvusios žemės ribose (nuosavybės teisių atkūrimo bylos l. 275), kadangi Atkūrimo įstatymas nenumatė galimybės keisti valią dėl nuosavybės teisės atkūrimo būdo. Taip pat pareiškėjai nebegali prašyti perduoti neatlygintinai jų nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą Panevėžio mieste, kaip nurodė pareiškėjų atstovas teismo posėdžio metu.

6. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjai savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo išreiškė 2001 m. gruodžio 18 d. ir 2001 m. gruodžio 28 d. prašymuose, kuriuose nebuvo išreiškę valios atkurti nuosavybės teisių į žemę natūra, o pasirinko nuosavybės teisių atkūrimo būdą, numatytą Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte – į likusią žemę pareiškėjas E. V. prašė atkurti nuosavybės teises ją perduodant Panevėžio mieste, o G. V. – Panevėžio miesto centre. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjams buvo perduoti neatlygintinai jų naudojami žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjui E. V. už 0,9246 ha žemės buvo atlyginta vertybiniais popieriais, taip pat pagal nuo 2014 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusias Atkūrimo įstatymo 10, 16 ir 21 straipsnių pataisas pareiškėjams buvo priimtos išvados dėl atlyginimo už žemę, kiekvienam už 10 arų žemės, lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, o 2015 metų gruodžio mėn. abiem pareiškėjams buvo perduoti neatlygintinai nuosavybėn jų pasirinkti nauji sklypai Panevėžio mieste.

7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad už likusią negrąžintos žemės dalį pareiškėjai pageidauja gauti naujus sklypus individualiai statybai ar kitai paskirčiai arba lygiaverčius sklypus, jie sutinka gauti vieną iš minėtų sklypų bendrosios dalinės nuosavybės teise. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai pasirinko Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą ir toks nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdas pareiškėjams buvo taikytas. Be to, pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatas minimalus neatlygintinai perduodamo nuosavybėn naujo žemės sklypo Panevėžio mieste plotas – 0,04 ha, o maksimalus – 0,2 ha. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui E. V. perduoto neatlygintinai nuosavybėn 0,0953 ha ploto naudojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, ir 0,0647 ha ploto naujo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, bendras plotas yra 0,16 ha, o pareiškėjai G. V. perduoto neatlygintinai nuosavybėn 0,0502 ha ploto naudojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, ir 0,0641 ha ploto naujo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, bendras plotas yra 0,1143 ha. Abiem pareiškėjams kartu perduotų neatlygintinai nuosavybėn jų naudojamų ir naujų žemės sklypų plotas yra 0,2743 ha ir 0,0743 ha ploto dalimi viršija bendrą Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje numatytą maksimalų plotą, kuris Panevėžio mieste yra 0,2 ha, nors pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį pareiškėjai negalėjo įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo perleidėjas R. A. G.

8. Vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir atsižvelgęs į Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje numatytus ribojimus, teismas konstatavo, jog pareiškėjų siekis, kad jiems Panevėžio miesto centre ar kitose Panevėžio miesto vietose būtų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai ar sklypas, yra nepagrįstas ir dėl aukščiau aptarto teisinio reguliavimo šiuo būdu nėra galimybių atkurti pareiškėjams nuosavybės teisių ir atlyginti už nekilnojamąjį turtą jų pageidaujamu ir prašymuose išreikštu būdu. Todėl teismas padarė išvadą, kad vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, skundžiami sprendimai, kuriais pareiškėjams nuosavybės teisės į likusią neatkurtą žemės sklypo dalį atkurtos atlyginant pinigais, yra teisėti ir pagrįsti, o pareiškėjų skundas atmestinas. Skundą atmetęs, teismas neturėjo pagrindo priteisti pareiškėjų patirtų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.

III. 9. Pareiškėjai E. V. ir G. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą visiškai tenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatas, kadangi R. A. G. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises lygiaverčiu žemės sklypu ne į 0,2 ha žemės sklypo plotą, o į didesnį žemės plotą. Todėl ir pareiškėjai įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į didesnį negu 0,2 ha žemės sklypo plotą.

9.2. Tiek Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1, 2, 3 punktų, 16 straipsnio nuostatos, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimo Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 32–36 punktų nuostatos nustato, kad nuosavybės teisės atkuriamos pirmiausia natūra ir suteikiant lygiaverčius žemės sklypus – suteikiant naudojamus žemės sklypus ir individualiai statybai iki 0,2 ha Panevėžyje. Tačiau Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 5 dalies, 16 straipsnio 4 dalies nuostatos nustato galimybę gauti vienam asmeniui didesnį negu bendrą 0,2 ha ploto žemės sklypą Panevėžyje. Taip pat ir Tvarkos 39 punktas nustato, kad jeigu piliečiui sugrąžintas ar perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypas miesto teritorijai priskirtoje žemėje yra mažesnio ploto už sklypą, į kurį atkuriama nuosavybės teisė, valstybė jam atlygina šios tvarkos 82 punkte nurodytais būdais (t. y. perduodama lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą; perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų (nepriklausomai nuo turėtos žemės vietos). Šiuos teisės aktus aiškinant sistemiškai, teismas neatsižvelgė į tai, kad 0,2 ha ploto žemės sklypas yra numatytas kaip suteikiamas taikant Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, o taikant to paties įstatymo 16 straipsnio nuostatas, papildomai suteikiami žemės sklypai, kurie neribojami 0,2 ha plotu.

9.3. Pagal byloje pateiktus duomenis yra laisvos žemės, kuri gali būti sugrąžinta. Pareiškėjai yra išreiškę valią gauti lygiaverčius žemės sklypus ir tokių sklypų gavimo (grąžinimo) galimybė yra. Tai patvirtino tiek Panevėžio miesto savivaldybė, tiek atsakovas.

10. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, išnagrinėtas tinkamai. Atsakovo pozicija, išreikšta pirmosios instancijos teisme, nesikeičia.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo sprendimą dėl jo priimti teismo nuožiūra. Atsiliepime pateikiami iš esmės tie patys argumentai kaip ir atsiliepime į pareiškėjų skundą pirmosios instancijos teismui, nurodant, kad dėl apeliaciniame skunde dėstomų motyvų ir argumentų nepasisakytina.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovo – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos – sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pareiškėjams už neatkurtas nuosavybės teises į likusią neatkurtos žemės dalį.

13. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjų skundą dėl NŽT skundžiamų sprendimų, nurodė, kad pareiškėjų valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo buvo įgyvendinta perdavus jiems neatlygintinai nuosavybėn naudojamus ir naujus žemės sklypus Panevėžio mieste, lygiaverčius miško sklypus bei vertybiniais popieriais. Į likusią žemės dalį – 0,0353 ha – pareiškėjui E. V. bei – 0,0359 ha – G. V. pagrįstai ir teisėtai, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, buvo priimti skundžiami sprendimai atkurti tenkančias nekilnojamojo turto dalis pinigais. Kadangi pareiškėjai nustatytu laiku nebuvo pakeitę valios dėl atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdo, o prašyme nurodytu būdu nuosavybės teisių atkurti nebuvo galima, priimti skundžiami sprendimai atkurti nuosavybės teises į likusią žemę pinigais yra teisėti ir pagrįsti.

14. Pareiškėjai apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatas ir nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjai neįgijo teisės atkurti nuosavybės teises į didesnį negu 0,2 ha žemės sklypo plotą. Rėmėsi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1, 2, 3 punktų, 5 dalies, 16 straipsnio nuostatomis, Tvarkos 32-36, 39 punktų nuostatomis teigdami, jog 0,2 ha ploto žemės sklypas yra numatytas kaip suteikiamas taikant Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, o taikant to paties įstatymo 16 straipsnio nuostatas, papildomai suteikiami žemės sklypai, kurie neribojami 0,2 ha plotu. Pareiškėjai yra tinkamai išreiškę valią gauti lygiaverčius žemės sklypus, o tokių sklypų gavimo (grąžinimo) galimybė yra.

15. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

16. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisės taikymu ir padarytomis išvadomis dėl ginčo esmės.

17. Papildydama pirmosios instancijos teismo motyvus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose yra ne kartą konstatuota, kad įstatymo leidėjas, nustatęs nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas, pabrėžė pirmenybę buvusiems savininkams žemę susigrąžinti natūra; tačiau jeigu dėl susiklosčiusių faktinių žemėnaudos santykių ir visuomenės poreikių nėra galimybių grąžinti žemę natūra, buvusiam savininkui yra garantuota teisė pasirinkti nuosavybės teisės atkūrimo būdą įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis, inter alia (be kita ko) ekvivalentine natūra (Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 d., 2002 m. gegužės 10 d. nutarimai, 2008 m. liepos 4 d. sprendimas).

18. Lietuvos valstybė, siekdama bent iš dalies atkurti teisingumą – atkurti pažeistas nuosavybės teises, – pasirinko ne restitutio in integrum (visiškas teisių atkūrimas), bet ribotą restituciją. Lietuvos Respublikos Konstitucija nedraudžia nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo santykių įstatymu diferencijuotai reguliuoti ir tuo aspektu, kad nuosavybės teisių atkūrimo sąlygos ir tvarka gali skirtis inter alia pagal tai, į kokios rūšies nuosavybę (žemę, mišką, vandens telkinį) yra atkuriamos nuosavybės teisės, taip pat pagal tai, kokioje teritorijoje yra nuosavybė, į kurią atkuriamos nuosavybės teisės. Tačiau turi būti paisoma konstitucinio teisinės valstybės principo, apimančio inter alia teisėtų lūkesčių apsaugą, teisinį tikrumą, teisinį saugumą (Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimas).

19. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos, be kita ko, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, arba piliečių pageidavimu mieste, kuriame jie gyvena. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad piliečiams neatlygintinai perduodamo nuosavybėn naujo žemės sklypo, esančio miesto teritorijai priskirtoje žemėje, dydį kiekviename mieste tvirtina Vyriausybė miesto, rajono savivaldybės siūlymu. Minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis – 0,04 ha (išskyrus nuosavybės teise turėtą mažesnį žemės sklypą). Pagal šio straipsnio 4, 5 dalis, jeigu piliečiui sugrąžintas ar perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo plotas miesto teritorijai priskirtoje žemėje yra mažesnis už žemės sklypo plotą, į kurį pagal šį įstatymą jam atkuriamos nuosavybės teisės, už likusį žemės sklypo plotą valstybė jam atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį.

20. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjų teisių gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtiems naujus žemės sklypus individualiai statybai Panevėžio mieste, įvertino aplinkybę, kad piliečiams neatlygintinai perduodamų nuosavybėn naujų žemės sklypų, esančių miesto teritorijai priskirtoje žemėje, dydžiai yra ribojami; dydį kiekviename mieste tvirtina Vyriausybė miesto, rajono savivaldybės siūlymu (Atkūrimo įstatymo 5 str. 3 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 36 punkte įtvirtinta, kad bendras piliečiui perduoto nuosavybėn jo naudojamo žemės sklypo ir papildomai perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo plotas negali būti didesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimo Nr. 920 nustatytą perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai bei kitai paskirčiai tame mieste plotą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 920 patvirtintame Savivaldybių nustatomų naujų žemės sklypų, kuriuos kaip atlyginimą piliečiams už nuosavybės teise turėtą žemę, gyvenamuosius namus, jų dalis, butus numatoma perduoti individualiai statybai ir kitai paskirčiai miestuose, dydžių sąraše nustatyta, kad naujų žemės sklypų dydžiai Panevėžio mieste yra nuo 0,04 ha ir ne didesni kaip 0,02 ha.

21. Pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį neatsižvelgiant į piliečių, kurie pagal sutartį dėl teisės perleidimo įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į miesto žemę, skaičių, šios teisės jiems atkuriamos tokiomis pat sąlygomis ir tvarka, kaip jos būtų atkuriamos šių teisių perleidėjui.

22. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad abiem pareiškėjams kartu perduotų neatlygintinai nuosavybėn jų naudojamų ir naujų žemės sklypų plotas Panevėžio mieste yra 0,2743 ha, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pastarasis plotas 0,0743 ha ploto dalimi viršija bendrą Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje numatytą maksimalų plotą, kuris Panevėžio mieste yra 0,2 ha. Taip pat išvadai, kad pareiškėjai negalėjo įgyti daugiau teisių nei jų turėjo teisės perleidėjas. Tokiu būdu pareiškėjams negali būti taikoma ir jų nurodoma Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 5 dalis, nukreipianti į šio įstatymo 16 straipsnį.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendime yra pateikta argumentuota, pagrįsta galiojančios teisės nuostatomis bei byloje nustatytais faktais išvada, kad nuosavybės teisės pareiškėjams pagrįstai į likusią neatkurtą žemės sklypo dalį atkurtos atlyginant pinigais.

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje inicijuoto ginčo faktinius ir teisinius aspektus, byloje pateiktus įrodymus, iš jų ir bylos šalių paaiškinimus, daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo abejoti, jog nustatant ir konstatuojant skundžiamame sprendime padarytas išvadas atsakovo buvo padaryta faktų vertinimo ar teisės normų aiškinimo klaida.

25. Priešingai, nei tvirtina pareiškėjai, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjų nurodytų argumentų, susijusių su skundžiamų sprendimų neteisėtumu ir nepagrįstumu, juos išanalizavo pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jį keisti, nenustatė, todėl sutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija šių motyvų nekartoja.

26. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų E. V. ir G. V. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė