2017-10-31 Nr. AB-19807-3-61-3-03394-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1284-261/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03394-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. P. skundą atsakovei Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja E. P. pateikė teismui skundą, kurį vėliau patikslino, prašydama panaikinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2015 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. KT-5 bei įpareigoti Tarybą pareiškėjos E. P. skundą dėl eksperto D. T. veiksmų išnagrinėti iš naujo.

2. Patikslintame skunde pareiškėja nurodė, kad Taryba išnagrinėjo pareiškėjos skundą, kuriuo buvo prašoma įvertinti, ar teismo psichiatrijos ekspertas D. T., atlikdamas teismo ekspertizę civilinėje byloje Nr. 2-586-367/2014, nepažeidė Teismo ekspertų profesinės etikos kodekse, patvirtintame Tarybos 2014 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. B-16 (toliau – Etikos kodeksas), įtvirtintų principų. Taryba 2015 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. KT-5 (toliau – Sprendimas) nusprendė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, konstatuodama, kad minėtas ekspertas nepažeidė Etikos kodekso nuostatų.

3. Pareiškėjos nuomone, Sprendimas buvo priimtas neišanalizavus ir neįvertinus pareiškėjos skundo faktinių aplinkybių, o pateiktas abstraktus ir formalus atsakymas į pareiškėjos skundo argumentus. Nurodė, jog Tarybai buvo pateiktas skundas dėl to, kad teismo ekspertas D. T. pasirašė ekspertizės aktą, nors savarankiškai neatliko tyrimo (neapklausė tiriamojo asmens, o susipažino tik su medicininiais dokumentais ir išklausė kitų ekspertų pasakojimų). Dėl to, pareiškėjos nuomone, tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai. Taip pat, pareiškėjos nuomone ekspertas piktnaudžiavo savo įgaliojimais, nes savo iniciatyva atliko teismo psichologijos ekspertizę, savavališkai išplėsdamas ekspertizės apimtį, todėl turėjo išankstinį nusistatymą dėl tyrimo išvadų ir buvo neobjektyvus. Ekspertas taip pat surašė ir pasirašė ekspertizės aktą, kuriame nebuvo įrašyti jo atliktų tyrimų rezultatai, nenurodyta, kad ekspertizės išvada pagrįsta tik vieno eksperto atliktų tyrimų rezultatais.

4. Pareiškėja atkreipė dėmesį, jog skundžiamame Tarybos sprendime iš esmės buvo pasisakyta tik dėl teismo psichologo įtraukimo atliekant ekspertizę. Dėl visų kitų principų pažeidimo Taryba visiškai nepasisakė. Sprendime tik buvo pateikta bendro pobūdžio informacija, paminėti teisės aktai. Skundžiamame sprendime buvo nurodoma, kad vadovaujantis teisės aktais, ekspertas gali savarankiškai pasirinkti atliekamo tyrimo būdus ir metodus, nors pareiškėja Tarybai skundė eksperto veiksmus, pažeidžiančius Etikos kodekse įtvirtintus principus. Pareiškėjos nuomone Taryba turėjo motyvuotai patvirtinti arba paneigti pareiškėjos argumentus dėl Etikos kodekso principų pažeidimų, tačiau skundą išnagrinėjo formaliai, neįsigilindama į skundžiamą situaciją. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad skundžiamame sprendime buvo nurodoma, jog D. T. vertino kitų dviejų ekspertų, kurie apklausė tiriamąjį asmenį, atliktų tyrimų duomenis, nors teismo posėdžio metu šis ekspertas pripažino, kad tiriamąjį asmenį apklausė tik viena ekspertė. Sprendime nėra motyvuoto atsakymo, kodėl ši medžiaga nebuvo tiriama, jeigu buvo nuspręsta jos neišsireikalauti.

5. Pasak pareiškėjos Teismo ekspertizės prieštaringumą įrodė ir 2014 m. gruodžio 4 d. dr. K. D. išvada Nr. S17/2014 (toliau – Specialisto išvada), kurioje nurodyta, kad nebuvo atlikta išsami, visapusiška, moksliškai argumentuota civilinės bylos medžiagos ir medicininės dokumentacijos duomenų analizė bei V. J. psichikos būsenos teismo psichiatriniai psichologiniai ekspertiniai tyrimai. Taip pat ekspertiniame psichikos būsenos tyrime yra nemažai prieštaravimų, o ekspertinėje išvadoje –netikslumų. Todėl specialistas nurodė, jog yra objektyvus pagrindas pakartotinai spręsti V. J. veiksnumo klausimą.

6. Pareiškėjos nuomone nagrinėdama pareiškėjos skundą, Taryba turėjo išnagrinėti visą pateiktą ir prašomą išreikalauti medžiagą, motyvuotai bei pagrįstai atsakyti dėl kiekvieno iš nurodytų principų pažeidimo, išsamiai nurodant, kodėl laikė, kad skunde nurodomi eksperto veiksmai nepažeidė Etikos kodekso. Atkreipė dėmesį, kad skundžiamo sprendimo pabaigoje konstatuojama, jog eksperto veikla neprieštarauja jo pareigybės aprašymo nuostatoms, nors toks klausimas skunde nebuvo keliamas.

7. Atsakovė Taryba atsiliepime į pareiškėjos patikslintą skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į pareiškėjos patikslintą skundą Taryba nurodė, kad Tarybos uždaviniai ir funkcijos yra aiškiai apibrėžtos Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1R-34 (toliau – Tarybos nuostatai). Nurodė, kad teisės aktai nesuteikė Tarybai teisės nagrinėti skundus dėl teismo ekspertų proceso veiksmų, įskaitant skundus dėl ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundus, kurių nagrinėjimas priskirtinas teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencijai.

8. Nurodė, kad Taryba priėmė Sprendimą Pareiškėjos 2015 m. vasario 20 d. skundą laikyti nepagrįstu, motyvuodama tuo, kad pareiškėjos skundžiamas ekspertas turėjo kompetenciją pasisakyti teismo psichiatrijos klausimais. D. T., būdamas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus (toliau – VTPT Klaipėdos skyrius) viršininku, turėjo įgaliojimus organizuoti teismo ekspertų darbą, paskirti komisijinę ekspertizę, susipažinti su atliekamos ekspertizės eiga ir rezultatais, teikti metodinę pagalbą ekspertams, juos konsultuoti bei apibendrinti gautus tyrimo rezultatus. Nagrinėjamu atveju buvo atlikta komisijinė ekspertizė, kurios metu kiekvienas komisijos ekspertas savarankiškai atlieka tyrimus, įvertina savo ir kitų komisijos ekspertų rezultatus, savo kompetencijos ribose formuoja išvadas. Todėl nebuvo būtina kiekvienam ekspertui atskirai apklausti tiriamąjį asmenį. Pažymėjo, kad komisijinės ekspertizės išvada rodo visų ekspertinį tyrimą atlikusių ekspertų nuomonę, todėl nesuprantama pareiškėjos pozicija, kaltinant vieną ekspertą Etikos kodekso pažeidimu. Kadangi ekspertizė buvo atlikta nepažeidžiant kompetencijos, naudojant moksliškai patvirtintus, visuotinai pripažintus ir patikimus ar akredituotus tyrimo metodus, atsakovė nesutiko, kad buvo pažeistas profesionalumo principas.

9. Taip pat nurodė, kad nebuvo pažeistas ir pagarbos teisės aktams bei asmenų teisėms principas, nes buvo atlikta trijų ekspertų komisijinė ekspertizė, o Sprendime nurodyti tokio pobūdžio ekspertizės atlikimo ir įforminimo ypatumai. Todėl pareiškėjos argumentus, kad ekspertizės išvada neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes tiriamą asmenį apklausė tik viena ekspertė, vertino kaip nepagrįstus. Nurodė, kad Tarybos Sprendime buvo pateiktas paaiškinimas, kad nagrinėjamu atveju buvo atlikta ne teismo psichologijos ekspertizė, o atliekant psichiatrijos ekspertizę taikytas psichologinis tyrimas kaip teismo paskirtos užduoties įvykdymui būtinas ekspertinio tyrimo metodas. Tyrimo metodų bei priemonių pasirinkimas ir jų taikymas yra teismo eksperto teisių ir pareigų, įtvirtintų teisės aktuose, sudedamoji dalis, o ne tik etiško ir moralaus elgesio elementas. Paaiškino, kad nei teismas, nei teisminio proceso dalyviai negali nurodyti kokius tyrimo metodus ekspertas privalo taikyti. Tačiau ekspertas savo pasirinkimą privalo pagrįsti teismui, o teismas privalo patikrinti, ar tyrimo rezultatams gauti buvo taikyti moksliškai patvirtinti, visuotinai pripažinti, akredituoti ir konkrečiam atvejui skirti metodai. Nebuvus teismo, nagrinėjusio bylą, ekspertizės akto įvertinimo, Taryba neturėjo pagrindo konstatuoti, kad teismo ekspertas pažeidė profesionalumo, teisingumo ir nešališkumo principus.

10. Vertindama pareiškėjos argumentus dėl Specialisto išvados, kurioje neigiamai įvertinta Eksperto išvada, atsakovė pažymėjo, kad tik teismas turi teisę vertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, teismo gali būti įvertinti ir atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Tačiau net ir tuo atveju, kai konstatuojami ekspertizės akto trūkumai, tai savaime nereiškia, kad teismas nebegali remtis šiuo įrodymu. Todėl pasisakė, kad tik teismas turi teisę spręsti dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo (CPK 219 straipsnis), ar priimti sprendimą kitų pakankamų įrodymų byloje pagrindu.

11. |Nurodė, kad nagrinėjamuoju atveju dr. K. D. neatliko civilinėje byloje teismo psichiatrijos ekspertizės, o vertino tik kitų teismo ekspertų surašytą ekspertizės aktą, kas yra teismo kompetencija, ir tai negalėjo būti vertintina kaip pakankamas įrodymas, kad ekspertizė buvo atlikta netinkamai. Tokia išvada gali būti vertintina kaip prieštaraujanti Etikos kodekso 13 punkto reikalavimui susilaikyti nuo nuomonės apie kito teismo eksperto profesinę veiklą reiškimo.

12. Kadangi teisės aktų nuostatos nesuteikia Tarybai teisės vertinti teismo eksperto procesinių veiksmų, atsakovė laikėsi nuomonės, kad etikos normų pažeidimo klausimas apskritai nepatenkintų tyrimu asmenų galėtų būti keliamas tik tuo atveju, kai ekspertizės aktas būtų pripažintas netinkamu procese ir būtų pasibaigęs teisminis ginčas.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

14. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Tarybos 2015 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. KT-5, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas dėl Etikos kodekso nuostatų pažeidimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Teismas iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad Tauragės rajono apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą dėl asmens pripažinimo neveiksniu pagal prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą. 2014 m. kovo 28 d. nutartimi teismas paskyrė V. J. ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę, siekiant įvertinti asmens veiksnumą, gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę. Atlikti ekspertizę buvo pavesta VTPT Klaipėdos skyriui. Ekspertizės rezultatai pateikti 2014 m. rugsėjo 9 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-28/2014 (toliau – Ekspertizės aktas). Ekspertizės metu buvo nustatyta, kad V. J. geba suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti įgyjant bei realizuojant savo civilines teises ir pareigas. Susipažinęs su ekspertizės išvadomis, pareiškimą padavęs prokuroras jo atsisakė, todėl civilinė byla buvo nutraukta.

16. Teismas nustatė, kad skundžiamame sprendime buvo konstatuota, kad Tarybai nėra priskirta nagrinėti skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų, todėl skundas buvo nagrinėtas nevertinant eksperto išvadų teisėtumo ir pagrįstumo, nustatytos diagnozės teisingumo. Taryba pripažino, kad ekspertas D. T. teisėtai paskyrė komisijinę ekspertizę, pasitelkė psichologo konsultaciją ir savo veiksmais nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

17. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje buvo svarbu nustatyti, ar Taryba tinkamai įvertino visas svarbias aplinkybes, o nustačius šios procedūros pažeidimą, nustatyti, ar jis galėjo lemti neteisingo sprendimo priėmimą.

18. Vertindamas Tarybos priimto sprendimo teisėtumą teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo nuostatomis.

19. Pažymėjo, kad, vadovaujantis Tarybos nuostatų 6.3 papunkčiu, Taryba, vykdydama jai pavestas funkcijas, turi teisę gauti iš teismo ekspertų, teismo ekspertizės įstaigų, valstybės ir savivaldybės, mokslo ir studijų institucijų ir įstaigų, kitų suinteresuotų asmenų informaciją, išvadas ar paaiškinimus, būtinus savo funkcijoms vykdyti. Tačiau nei Teismo ekspertizės įstatyme, nei Tarybos darbą reglamentuojančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose nėra pateikta atvejų, kuomet Taryba besąlygiškai privalo išreikalauti pareiškėjo nurodytus įrodymus. Teismas atkreipė dėmesį, kad LVAT, spręsdamas klausimą dėl teismui pateikto prašymo išreikalauti įrodymus, laikosi pozicijos, kad teismui nėra privalomas prašymas dėl įrodymų išreikalavimo. Teismas, tenkindamas ar atmesdamas tokį prašymą, turi teisę spręsti įrodymų liečiamumo klausimą, t. y., ar prašyme nurodytas įrodymas yra reikšmingas nagrinėjamam ginčui. Įvertinęs teisinį reglamentavimą ir LVAT išaiškinimą, teismas darė išvadą, kad Tarybai, kaip asmenų skundus nagrinėjančiai institucijai, nėra privalomas pareiškėjo prašymas išreikalauti nurodytus įrodymus. Tačiau, nagrinėdama pareiškėjo skundą, Taryba privalo laikytis bendro iš ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto išplaukiančio reikalavimo objektyviais faktais bei teisės aktų normomis pagrįsti savo sprendimą. Todėl sprendė, kad nagrinėjamoje byloje turi būti vertinama, ar Taryba tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir pagrindė savo Sprendimą.

20. Teismas atkreipė dėmesį, jog skundžiamame Sprendime yra nurodoma, kad buvo vertinamas Ekspertizės aktas bei eksperto D. T. pateikti paaiškinimai. Įvertinusi Ekspertizės akto turinį bei paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, Taryba nustatė, kad asmenį apklausė ir jo būklę vertino ne tik L. Š.. Todėl teismas sprendė, kad vien aplinkybė, kad Taryba nesivadovavo pareiškėjos nurodytais įrodymais, nereiškė, jog Taryba neatliko objektyvaus faktinių aplinkybių įvertinimo ir priėmė neteisėtą Sprendimą.

21. Teismas į pareiškėjos argumentus, kad D. T. padarytus Etikos kodekso pažeidimus įrodo ir dr. K. D. atliktas Ekspertizės akto įvertinimas, kurio išvados pateiktos 2014 m. gruodžio 4 d. Specialisto išvadoje, pasisakė Tarybos kompetencijai nėra priskirta vertinti teismo ekspertų proceso veiksmų, ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo. Todėl sprendė, kad Taryba neprivalėjo patvirtinti arba paneigti Specialisto išvadoje nustatytų aplinkybių, susijusių su Ekspertizės akto pagrįstumu. Teismas pažymėjo tai, kad Ekspertizės aktas, kaip įrodymas, nebuvo vertinamas ir teismo, nagrinėjusio civilinę bylą, kadangi civilinė byla buvo nutraukta, prokurorui atsisakius pareiškimo. Tai patvirtino Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-646-123/2015, kuria buvo atmestas E. P. atskirasis skundas.

22. Teismas atkreipė dėmesį, kad Apygardos teismo sprendime buvo konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylos nutraukimo, pagrįstai nevertino Ekspertizės akto išvadų patikimumo. Todėl darė išvadą, kad Taryba pati negalėjo tikrinti Specialisto išvadoje pateiktų aplinkybių, susijusių su Ekspertizės akto teisingumu, ir priimdama Sprendimą vadovautis Specialisto išvadoje pateikta nuomone. Nagrinėjamu atveju, teismas pasisakė, kad Taryba vertino, ar ekspertas D. T. veikė savo kompetencijos ribose, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų ir Etikos kodekse įtvirtintų principų ir įvertinusi pareiškėjos nurodytas aplinkybes, Ekspertizės aktą bei D. T. paaiškinimus, Taryba minėtų pažeidimų nenustatė.

23. Teismas pažymėjo, kad Etikos kodekse pateikti Teismo ekspertų profesinės veiklos principai yra bendro pobūdžio taisyklės, nustatančios gaires, kuriomis savo veikloje privalo vadovautis teismo ekspertai. Konkretūs teismo ekspertizių atlikimo ypatumai ir reikalavimai nustatyti specialiuose teisės aktuose. Pareiškėjai skunde Tarybai įvardinus konkrečius D. T. veiksmus, kuriuos ji laikė Etikos kodekse įtvirtintų principų pažeidimais, Taryba, vadovaudamasi specialiais teisės aktais, tarp jų ir Pareigybės aprašymu, konstatavo, kad pareiškėjos nurodyti eksperto veiksmai buvo atliekami jo kompetencijos ribose, nepažeidžiant teisės normų. Teismas vertino, kad siekiant išsamiai išspręsti klausimą dėl Etikos kodekse įtvirtintų principų pažeidimo, būtina įvertinti eksperto veiksmus ir vadovaujantis specialiuose teisės aktuose įtvirtintomis nuostatomis, todėl darytina išvadą, kad Taryba, priimdama Sprendimą, pagrįstai vadovavosi Pareigybės aprašymo ir kitų specialių teisės aktų nuostatomis.

24. Remdamasis byloje esančių duomenų ir įstatymų analize, teismas darė išvadą, kad Taryba visapusiškai ir išsamiai įvertino pareiškėjos skundo Tarybai aplinkybes, tinkamai taikė tai reglamentuojančius teisės aktus, procedūrų nepažeidė. Sprendė, kad Taryba priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą, todėl jo naikinti nebuvo teisinio pagrindo.

III. 25. Pareiškėja E. P. nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinis teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimu pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą, nagrinėti bylą pagal E. P. apeliacinį skundą iš esmės ir byloje paskirti ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinei teismo psichiatrijos tarybai. Įpareigoti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybą pareiškėjos E. P. skundą dėl eksperto D. T. veiksmų išnagrinėti iš naujo.

26. Pareiškėja nurodo, kad Teismas netinkamai išnagrinėjo jos skundą, kadangi jos manymu sprendimas priimtas neišanalizavus ir neįvertinus pareiškėjos skundo aplinkybių, buvo pateiktas abstraktus ir formalus atsakymas į pareiškėjos skundo argumentus.

27. Pareiškėja nesutinka su teismo pozicija, kad Taryba neprivalėjo išreikalauti nurodomų įrodymų, kadangi, tik juos (šiuo atveju - civilinės bylos Nr. 2-8-367/2015 teismo posėdžio garso įrašą taip pat, civilinės bylos medžiagą) išreikalavus buvo galima susipažinti su tikrąja situacija, taip pat civilinės bylos medžiaga, kas būtų patvirtinę visas skunde (Tarybai) nurodytas aplinkybes apie eksperto D. T. padarytus Teismo ekspertų profesinės veiklos kodekso pažeidimus, apie tai, jog ekspertui, atliekant ekspertizę pažeidžiant minėtus principus, ekspertizė yra abejotina, prieštaringa. Todėl pareiškėjos manymu teismas į šią situaciją pažiūrėjo formaliai, taip pat neįsigilino į esamą situaciją ir prašomų išreikalauti įrodymų svarbą. Atkreipia dėmesį, kad Ekspertizės akte nebuvo numatyti ir nagrinėti visi įmanomi alternatyvūs ekspertiniai sprendimai, dėl to ekspertinės išvados negalima laikyti moksliškai pagrįsta ir objektyvia.

28. Pareiškėjos teigimu, kad teismo ekspertizė, atlikta 2014 m. rugsėjo 9 d. yra prieštaringa ir vertintina kritiškai, patvirtino ir 2014 m. gruodžio 4 d. specialisto išvada Nr. S17/2014, kurią pareiškėjos E. P. prašymu atliko specialistas dr. K. D., kuris nurodė, kad atlikus VTPT Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus pirminės teismo psichiatrijos ekspertizės Nr. 85TPK-284/2014, atliktos 2014 m. rugsėjo 9 d., analizę dėl ekspertizės išvados pagrįstumo, galima konstatuoti, jog šiame akte neatlikta išsami, visapusiška, moksliškai argumentuota civilinės bylos medžiagos ir medicininės dokumentacijos duomenų analizė bei V. J. psichikos būsenos teismo psichiatriniai psichologiniai ekspertiniai tyrimai.

29. Pareiškėja teigia tai, kad 2014 m. rugsėjo 9 d. ekspertizė nebuvo tinkama įrodo 2016 m. sausio 27 d. – 2016 m. vasario 26 d. atlikta dar viena teismo paskirta ekspertizė, teismui pritrūkus psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodomų duomenų. Pareiškėjos nuomone palyginus šiuos du ekspertizės aktus, kuriais buvo tiriamas V. J., yra akivaizdūs ne tik pačių ekspertizės aktų apimties skirtumai, tačiau matosi, jog pirmoji ekspertizė, kurios aktą pasirašė teismo ekspertas D. T., atlikta neišsamiai, neatidžiai vertinant medicininius dokumentus, nepasisakyta dėl 2013 m. sausio 2 d. psichiatro įrašytų diagnozių. Skundžiamoje ekspertizėje nebuvo tirta tiriamojo V. J. gebėjimo valdyti turtą, apskaičiuoti pajamas, taip pat nebuvo tirta, ar V. J. orientuojasi piniginiuose klausimuose, ar suvokia sumas, gaunamas pajamas, savo disponuojamo turto vertę.

30. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas netenkino pareiškėjos prašymo skirti pakartotinę ekspertizę V. J., šį prašymą nemotyvuotai atmetė, kas, pareiškėjos manymu, sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto skundžiamo sprendimo priėmimą.

31. Atsakovė atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą, nurodo, kad su juo nesutinka, prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32. Atsakovė pabrėžia, kad pareiškėjos skundžiamas teismo ekspertas D. T. minėtos teismo ekspertizės atlikimo metu turėjo kompetenciją kaip teismo ekspertas pasisakyti teismo psichiatrijos klausimais, tai yra turėjo galiojantį teismo psichiatro eksperto kvalifikaciją liudijantį pažymėjimą ir buvo įrašytas į Teisingumo ministerijos tvarkomą Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, kas parodo, kad teismo ekspertas turėjo tinkamą kvalifikaciją teismo paskirtam tyrimui atlikti.

33. Atkreipia dėmesį, kad iš surašyto teismo ekspertizės akto Nr. 85TPK-284/2014 nustatyta, kad buvo atlikta komisijinė ekspertizė, kurią kartu su kitais teismo ekspertais (teismo psichiatre L. Š. ir teismo psichologu Mykolu Ridiku) atliko teismo psichiatras D. T.. Nurodo, kad kaip nustatyta Nuostatuose, atliekant komisijinę ekspertizę, kiekvienas komisijos ekspertas savarankiškai atlieka tyrimus, įvertina savo ir kitų komisijos ekspertų rezultatus, savo kompetencijos ribose formuoja išvadas, o atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjamuoju atveju, nebuvo pateikta atskira komisijos eksperto nuomonė, darytina išvada, kad visų komisijos ekspertų nuomonės sutapo ir buvo pateiktas bendras ekspertizės aktas. Todėl teigia, kad komisijos darbas organizuojamas taip, kad kiekvienas komisijos ekspertas pagal jam pateiktus klausimus turi atlikti jam priskirtas funkcijas (vienas gali atlikti apžiūrą ar apklausą, kitas gali dirbti tik su dokumentais), palyginus tarpusavyje rezultatus, pateikti bendrą išvadą, todėl nėra būtina kiekvienam ekspertui atskirai apklausti tiriamąjį asmenį. Pažymi, kad komisijinės ekspertizės išvada rodo visų ekspertinį tyrimą atlikusių ekspertų nuomonę situacijos atžvilgiu, todėl kaltinti tik vieną ekspertą Etikos kodekso pažeidimu, o kitų ne, yra sistemiškai, logiškai ir teisiškai nepagrįsta.

34. Atsakovė pažymi, kad tyrimo metodų bei priemonių pasirinkimas ir jų taikymas yra specialiųjų žinių sritis, ir tai yra teismo eksperto teisių ir pareigų, suteiktų jam proceso ir kitais specialiaisiais įstatymais sudedamoji dalis, o ne tik etiško ir moralaus elgesio elementas. Atitinkamai Teismo ekspertizės įstatymo 13 straipsnio nuostata garantuoja teismo ekspertui nepriklausomumą atliekant ekspertinį tyrimą, o šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir Nuostatų 9.7. punktas suteikia ekspertui teisę savarankiškai pasirinkti tyrimo metodus, juos taikyti, vertinti gautus rezultatus ir formuluoti išvadas. Todėl, atsakovės manymu nei teismas, nei bylos šalys, nei kiti teisminio proceso dalyviai negali nurodyti kokius tyrimo metodus teismo ekspertas turi taikyti. Tačiau pasirinktus tyrimo metodus ekspertas privalo pagrįsti teismui, o teismas privalo patikrinti, ar tyrimo rezultatams gauti buvo taikyti moksliškai patvirtinti, visuotinai pripažinti, akredituoti ir konkrečiam atvejui skirti metodai. Todėl pabrėžia, kad teismo eksperto tyrimo metodų bei priemonių pasirinkimas yra teismo eksperto procesinis veiksmas, o pritaikyto metodo leistinumo, patikimumo (ar atliekant ekspertizę buvo atlikti visi reikiami diagnostiniai psichiatriniai tyrimai, ar buvo būtinas taikyti psichologinis tyrimas) nustatymas yra teismo kompetencija. Atsižvelgiant į tai, kad nesant teismo, nagrinėjusio bylą, ekspertizės akto įvertinimo, Taryba neturi pagrindo konstatuoti, kad teismo ekspertas pažeidė profesionalumo, teisingumo bei nešališkumo principus.

35. Atkreipia dėmesį, kad duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, teismo gali būti įvertinti ir atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų, jei ekspertizės turinys prieštaringas, jei išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, jei tyrimas atliktas neišsamiai, jei kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, kai jie prieštarauja kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, paaiškėjus faktams, keliantiems abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija. Nurodo, kad net ir tuo atveju, kai konstatuojami ekspertizės akto trūkumai, tai savaime nereiškia, kad teismas praranda galimybę remtis šiuo įrodymu. Pabrėžia, kad ekspertizės akto vertinimas yra ne Tarybos, ne kito teismo eksperto, o tik bylą nagrinėjančio teismo kompetencija, ir tik teismas turi teisę spręsti dėl papildomos (kai eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami) ar pakartotinės (kai kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų) ekspertizės skyrimo (CPK 219 str.), ar priimti sprendimą kitų pakankamų įrodymų byloje pagrindu.

36. Pažymi, kad nagrinėjamuoju atveju dr. K. D. neatliko civilinėje byloje teismo psichiatrijos ekspertizės (jam nebuvo teismo pavesta atlikti pakartotinę ekspertizę, jis neapklausė byloje tiriamojo asmens, jam nebuvo pateikta visa bylos medžiaga, jis nepateikė savo tyrimo rezultatų, įformintų teismo ekspertizės aktu), o vertino tik kitų teismo ekspertų surašytą ekspertizės aktą, kas yra teismo kompetencija, todėl tai negali būti vertintina kaip pakankamas įrodymas, kad teismo ekspertas ekspertizę atliko pažeisdamas Etikos kodeksą. Šiuo atveju, dr. K. D. specialisto išvada gali būti vertintina kaip prieštaraujanti Etikos kodekso 13 punkto reikalavimui susilaikyti nuo nuomonės apie kito teismo eksperto profesinę veiklą reiškimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 37. Byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) redakcija, galiojusia iki 2016 m. liepos 1 d. (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), kadangi byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta iki 2016 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 1–3 d.).

38. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Tarybos 2015 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. KT-5, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas dėl Etikos kodekso nuostatų pažeidimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

39. Iš esmės byloje keliamas klausimas, ar taryba gali vertinti teismo eksperto taikytus ekspertizės metodus ir prieitas išvadas, bei ar ekspertas nepažeidžia Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso nuostatų pasirašydamas ekspertizės aktą, jeigu pats nedalyvavo atliekant tiriamojo asmens apklausą.

40. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją;

LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja.

Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėja apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas.

41. Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismo ekspertizė – proceso veiksmas, kuriuo teismas ar teisėjas skiria teismo ekspertui atlikti ekspertizę ir atsakyti į specialių žinių reikalaujančius klausimus, o teismo ekspertas atlieka jam pavestus tyrimus ir jų rezultatus fiksuoja ekspertizės akte. Ekspertinis tyrimas - pagal teismo ar teisėjo nutartį, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno užduotį arba fizinio ar juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinių prašymą atliekamas tyrimas, kuriam reikia specialių žinių ir kurio eiga, analitiniai rezultatai ir su jais tiesiogiai susietas aiškinimas fiksuojami ekspertizės akte ar specialisto išvadoje (3 str. 1 d.). Teismo ekspertas - asmuo, turintis teismo eksperto kvalifikaciją ir įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą (3 str. 3 d.).

42. Nuo 2014 m. kovo 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo redakcijos 41 straipsnio 2 dalimi Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai buvo pavesta nagrinėti fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių skundus (pranešimus) dėl Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų, nustatant, kad Taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų. Tai reiškia, kad Tarybai yra suteikti įgaliojimai vertinti, ar teismo ekspertai, atlikdami ekspertinį tyrimą, nepažeidė Etikos kodekse įtvirtintų teismo ekspertų profesinės veiklos principų. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir nuo 2014 m. vasario 12 d. galiojančių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1R-34 patvirtintų Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos nuostatų 5.3 punkte. Pagal Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo straipsnio 41 straipsnio 4 punktą, Taryba, nustačiusi Etikos kodekso pažeidimų, turi teisę priimti šiuos sprendimus: 1) pareikšti įspėjimą; 2) pareikšti viešą įspėjimą, apie kurį paskelbiama Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše; šis viešas įspėjimas Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše skelbiamas vienus metus; 3) siūlyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui išbraukti teismo ekspertą iš Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašo.

43. Teisėjų kolegija, vertindama ginčo turinį ir Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos sprendimo pagrįstumą, atkreipia dėmesį, kad kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo nagrinėti skundus pagal jam įstatymų leidėjo suteiktus įgaliojimus. Taigi Taryba skundus susijusius su teismo eksperto veiksmais nagrinėja vertindama ar ekspertas veikė savo kompetencijos ribose, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų ir Etikos kodekse įtvirtintų principų, o pačios ekspertizės turinio vertinimas yra teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencija.

44. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Taryba savo sprendimą motyvavo teisės aktų nuostatomis, įtvirtinančiomis eksperto teisę savarankiškai rinktis tyrimo metodus bei D. T., kaip VTPT Klaipėdos skyriaus viršininko teisę sudaryti ekspertų komisiją, teikti konsultacijas ekspertams. Taip pat pareiškėjai skundžiamu sprendimu buvo paaiškinti komisijos atliekamos ekspertizės ypatumai bei nurodyta, kad D. T., kaip VTPT Klaipėdos skyriaus viršininkas, sudarė komisiją ekspertizei atlikti ir teikė konsultacijas tyrimą atlikusiems ekspertams, nes tyrimo metu buvo paneigta ankstesnė diagnozė. Taryba nurodė D. T. kvalifikaciją, bei pateikė ją patvirtinančius dokumentus. Taip pat, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, aiškindama teismo eksperto teises, VTPT Klaipėdos skyriaus viršininko įgaliojimus bei komisijos atliekamos ekspertizės ypatumus Taryba konstatavo, kad ekspertas D. T. veikė nepažeisdamas sprendime nurodytų teisės aktų reikalavimų. Skundžiamame sprendime Taryba pareiškėjai atsakė, kodėl eksperto D. T. tiesioginis nebendravimas su tiriamuoju V. J. nepažeidė Etikos kodekse įtvirtintų principų.

45. Teisėtumo aspektu eksperto išvada galėtų būti paneigta, jei būtų nustatyta, kad ekspertizė paskirta ir atlikta neteisėtai, kad ekspertas nekompetentingas šioje mokslo srityje ir pan. (2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1077/2009). Tačiau, pareiškėja byloje nekelia ginčo dėl ekspertizės neteisėtumo šiuo aspektu, pareiškėjos netenkina ekspertizės akto turinys, bei tai, kad ekspertizės atlikta jos manymu neišnaudojus visų alternatyvių jos atlikimo metodų.

46. Atsakant į pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, kaip ir jos skundą nagrinėjusi Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba turėjo išreikalauti jos nurodymus įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo pozicija šiuo klausimu, kad Taryba neprivalėjo išreikalauti pareiškėjos pageidaujamų įrodymų, kadangi, nagrinėdama ginčus ji pati savarankiškai sprendžia tokių įrodymų poreikį tyrimui, kaip ir pirmosios instancijos teismas yra nesaistomas šalių prašymų ir pats sprendžia dėl įrodymų, sprendimo priėmimui, pakankamumo. Todėl tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Taryba neturėjo pagrindo vertinant eksperto D. T. veiksmus išsireikalauti pareiškėjos nurodytus įrodymus – teismo posėdžio garso įrašą. Pareiškėja apeliaciniame skunde aiškių argumentų ką minėtas įrašas įrodytų nepateikia, todėl ir apeliacine tvarka pareiškėjos apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad poreikio šių duomenų prijungimui prie bylos nėra.

47. Dėl pareiškėjos argumentų, kad ekspertizės akte nebuvo numatyti ir nagrinėti visi įmanomi alternatyvūs ekspertiniai sprendimai, dėl ko ekspertinės išvados negalima laikyti moksliškai pagrįsta ir objektyvia, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į eksperto profesinės veiklos nepriklausomumo principą, kuris reiškia, kad ekspertas ekspertinio tyrimo išvadas teikia remdamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu specialiomis žiniomis ir atliktų tyrimų rezultatais, vadovaudamasis įstatymais ir kitais teisės aktais (Etikos kodeksas 4 str. 1. p.). Atitinkamai, svarbu paminėti, kad teismo ekspertas turi teisę savarankiškai pasirinkti atliekamų tyrimų būdus (Lietuvos Respublikos Teismo ekspertizės įstatymas 11 str. 2 d. 1 p.). Todėl, teisėjų kolegija įvertinusi teisinį reguliavimą, ir byloje keliamą ginčą, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo klausimas nėra Tarybos kompetencija, kadangi jų nagrinėjimas yra priskirtinas teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencijai. Be to, ekspertinio tyrimo išvada gali būti paneigiama tik kita atitinkama ekspertize, o ne Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos veiksmais.

48. Pagal Ekspertizių (tyrimų) atlikimo Lietuvos teismo ekspertizės centre nuostatų 5.3. punktą komisijinė ekspertizė (tyrimas) – ekspertizė (tyrimas), kai tuos pačius objektus tirti ir klausimus spręsti pavedama keliems tos pačios srities ekspertams (specialistams), kurie, apibendrinę ir įvertinę tyrimo rezultatus, pateikia bendrą išvadą.

49. Pareiškėjos ginčijamam ekspertizės aktui surašyti, buvo atlikta komisijinė ekspertizė, kurią kartu su kitais teismo ekspertais atliko teismo psichiatras D. T.. Kaip nustatyta Ekspertizių (tyrimų) atlikimo Lietuvos teismo ekspertizės centre nuostatuose, atliekant komisijinę ekspertizę, kiekvienas komisijos ekspertas savarankiškai atlieka tyrimus, įvertina savo ir kitų komisijos ekspertų rezultatus, savo kompetencijos ribose formuoja išvadas, surašomas vienas bendras ekspertizės aktas ir bendrai pasirašomas (58 p.). Kai išvados nesutampa, kiekvienas ekspertas pasirašo savo atliktų tyrimų ir duotos išvados ekspertizės akto dalį arba surašo atskirą ekspertizės aktą ir motyvuotai išdėsto skirtingos išvados davimo priežastis (59 p.). Kadangi nagrinėjamuoju atveju, nebuvo pateikta atskira komisijos eksperto nuomonė, spręstina, kad visų komisijos ekspertų nuomonės sutapo.

50. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčą reglamentuojančių įstatymų nuostatas, sutinka su atsakovo pozicija, kad komisijinės ekspertizės tinkamam atlikimui nėra būtina, kad visi ekspertizę atliekantys ekspertai turi atlikti vienodus tyrimo veiksmus. Teismo ekspertas turi teisę savarankiškai pasirinkti tyrimo metodus, juos taikyti, vertinti gautus rezultatus ir formuluoti išvadas. Tyrimo metodų bei priemonių pasirinkimas ir jų taikymas yra teismo eksperto teisių ir pareigų, suteiktų jam proceso ir kitais specialiaisiais įstatymais sudedamoji dalis, todėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, susiję su eksperto D. T. pareigų netinkamu atlikimu bei jo veiksmų neteisėtumu yra nepagrįsti ir atmestini.

51. Konstatuotina, kad pareiškėja šiuo atveju nepaneigė ekspertizės akto ir jame pateiktų išvadų kitais pagrįstais, specialiomis žiniomis paremtais įrodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja nesutikimą su atlikta ekspertize grindžia tik savo samprotavimais, pastebėjimais, prielaidomis ir nuomone. Pareiškėjos nurodomas 2016 m. sausio 27 d. – 2016 m. vasario 26 d. ekspertizės aktas ir 2014 m. rugsėjo 9 d. ekspertizės aktas negali būti tarpusavyje lyginami kaip lygiaverčiai, kadangi juos skiria didelis laiko tarpas, t. y. daugiau negu vieni metai ir šių ekspertizių vertinimas būtų netikslingas, kadangi jais buvo nustatinėjamos pareiškėjui diagnozuotų ligų progresavimas bei jų įtaka jo veiksnumui. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog 2016 m. sausio 27 d. – 2016 m. vasario 26 d. ekspertizės aktu nebuvo padaryta išvada, kad pareiškėjas vienareikšmiškai negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

52. Teisėjų kolegija įvertinusi susiklosčiusią situaciją, teisinį reglamentavimą bei pareiškėjos apeliacinio skundo motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad Taryba visapusiškai ir išsamiai įvertino pareiškėjos skundo Tarybai aplinkybes, tinkamai taikė tai reglamentuojančius teisės aktus, procedūrų nepažeidė, todėl pareiškėjos apeliacinį skundą tenkinti ir įpareigoti Tarybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą pagrindo nėra.

53. Įvertinęs visas byloje esančias faktines aplinkybes ir vadovaujantis tuo, kas nustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos E. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas