2022-06-15 Nr. AB-16567-3-64-3-00546-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-483-520/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00546-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 14.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Jūrpa“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Jūrpa“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Departamentas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovą uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Jūrpa“ per teismo nustatytą terminą įvykdyti 2020 m. gruodžio 9 d. privalomajame nurodyme Nr. 22/135 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) nustatytus reikalavimus, t. y. užtikrinti, kad Aplinkos apsaugos agentūrai (toliau – ir Agentūra) būtų pateikta nuoroda į Kairiškių hidroelektrinės (toliau – ir HE) interneto svetainę, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. D1-179 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. 33 „Dėl tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Tvenkinio naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) (patikrinimo metu galiojanti redakcija) 421 punkte; 2) įvykdžius Privalomojo nurodymo reikalavimus, apie įvykdymą ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo įvykdymo pranešti raštu (pateikiant tiesiogiai, paštu, el. paštu) Mažeikių aplinkos apsaugos inspekcijos (duomenys neskelbtini) R. K. ((duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini)).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2020 m. lapkričio 27 d. Departamento Šiaulių valdybos Mažeikių aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai atliko UAB „Jūrpa“ (toliau – ir atsakovas, Įmonė) eksploatuojamos Kairiškių HE neplaninį patikrinimą Kairiškių k., Papilės sen., Akmenės r. sav. (2020 m. gruodžio 9 d. Patikrinimo aktas Nr. PA53-252-20). Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Jūrpa“ Kairiškių HE dirbo, vandens lygiai tvenkinyje ir žemutiniame bjefe matuojami ir registruojami automatinėmis vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis. UAB „Jūrpa“ direktorė J. G. pateikė interneto svetainę hidro.lt, Kairiškių HE, vartotojo vardą ir slaptažodį. Taip pat nustatyta, kad nuo 2020 m. birželio 1 d. tvenkinyje ir žemutiniame bjefe vandens lygiai kas valandą registruojami ir realiu laiku (saugomi) internete (www.hidro.lt), tačiau iki 2020 m. birželio 1 d. UAB „Jūrpa“ direktorė nepateikė Agentūrai nuorodos į Kairiškių HE interneto svetainėje skelbiamus vandens lygių duomenis. UAB „Jūrpa“ direktorė neužtikrino, kad iki 2020 m. birželio 1 d. Agentūrai būtų pateikta nuoroda į Kairiškių HE interneto svetainę, kaip numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. D1-179 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. 33 „Dėl tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) (toliau – ir Taisyklės (LAND 2-95)) 421 punkte. Dėl to atsakovui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Kontrolės įstatymas) 18 straipsnio 1 dalies 9 punktu, duotas Privalomasis nurodymas, kuriuo nurodyta iki 2021 m. sausio 9 d. užtikrinti, kad Agentūrai būtų pateikta nuoroda į UAB „Jūrpa“ eksploatuojamos Kairiškių HE interneto svetainę, kurioje būtų viešai skelbiami vandens lygių duomenys, kaip tai numatyta LAND 2-95 421 punkte.

3. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. sausio 9 d. Agentūros interneto tinklalapyje buvo patikrinti hidroelektrinių eksploatuojamų tvenkinių vandens lygių duomenys ir nustatyta, kad UAB „Jūrpa“ direktorė neįvykdė Privalomojo nurodymo, t. y. neužtikrino, kad UAB „Jūrpa“ Kairiškių HE tvenkinio vandens lygių duomenys realiu laiku viešai būtų prieinami Agentūros nurodytame tinklalapyje http://vanduo.gamta.lt/, kaip tai numatyta aplinkos ministro 2019 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. D1-179 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. 33 „Dėl tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) patvirtinimo“ pakeitimo 3.5 punkte (pirmą kartą HE savininkai iki 2020 m. birželio 1 d. pateikia ar patikslina Agentūrai nuorodas į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis, kaip tai nustatyta šiuo įsakymu patvirtintame Taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 punkte, t. y. „vandens lygiai tvenkinyje ar patvenktame ežere ir jo žemutiniame bjefe kas valandą būtų matuojami ir registruojami automatinėmis vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis ir realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) internete (.xlsx) arba (.ods) failų formatu. Duomenys turi būti prieinami (saugomi) ne trumpiau kaip vienus metus. Šie duomenys pateikiami pagal Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių formos pavyzdžio 5 priedą.“

4. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad dėl Privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymo laiku atsakovo atsakingam asmeniui administracinė atsakomybė netaikyta. Atsakovas Kontrolės įstatymo nustatyta tvarka Privalomojo nurodymo neskundė ir iki pareiškimo padavimo teismui dienos neįvykdė Privalomojo nurodymo. Todėl pareiškėjas, vadovaudamasis Kontrolės įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi, kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo įvykdyti Privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus.

5. Atsakovas UAB „Jūrpa“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas teigia, jog HE savininkas pažeidė pareigą pirmą kartą iki 2020 m. birželio 1 d. pateikti ar patikslinti Agentūrai nuorodą į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis, tačiau Departamentas neteigia, jog atsakovas po šios datos neteikia nuorodų į viešai skelbiamus vandens lygių duomenis, o tiesiog nurodo, kad tokios pareigos atsakovas neįvykdė nustatytu terminu. Todėl nėra pagrindo Departamentui, jau turint visą reikiamą informaciją, prašyti teismo įpareigoti atsakovą įvykdyti tariamai iki 2020 m. birželio 1 d. neįvykdytos pareigos. Byloje nėra įrodymų apie 2021 m. sausio 9 d. atliktą patikrinimą, todėl šis faktas nėra įrodytas. Departamento 2020 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. PA53-252-20 ir Privalomajame nurodyme nurodyta, kad tikrinimo metu UAB „Jūrpa“ direktorė pateikė interneto svetainę www.hidro.lt ir Kairiškių HE vartotojo vardą bei slaptažodį. Privalomajame nurodyme nėra nurodyta atsakovo pareiga, kad UAB „Jūrpa“ Kairiškių HE tvenkinio vandens lygių duomenys realiu laiku viešai būtų prieinami būtent Agentūros HE interneto svetainėje nurodytame tinklalapyje http://vanduo.gamta.lt/. Atsakovas 2020 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 20-12-21 pateikė Departamentui paaiškinimą, kad aplinkos ministro 2019 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. D1-179 3.5 punkto reikalavimus yra įvykdęs. Kadangi atsakovas Privalomąjį nurodymą įvykdė, atsakovui nebuvo pagrindo jį ginčyti teisme.

7. Atsakovas teigė, kad Taisyklėse (LAND 2-95) nėra nurodyta konkreti interneto svetainė (jos pavadinimas ar IP adresas), kurioje HE savininkas privalo paskelbti duomenis. Interneto svetainę (tinklalapį) https://vanduo.gamta.lt/cms/index administruoja Agentūra, todėl atsakovas negali užtikrinti, kad jo pateikiama informacija būtų ten tinkamai skelbiama ar saugoma, tai priklauso nuo Agentūros. Prieigą prie minėtos interneto svetainės bei tų duomenų teikimo atlygintinumą tretiesiems asmenims lemia būtent Aplinkos apsaugos agentūros, o ne atsakovo sprendimai. Dėl šių priežasčių Taisyklių (LAND 2-95) priedo 421 punkto reikalavimas ir suformuluotas taip, kad HE savininkai pateikia ir (ar) patikslina Agentūrai nuorodas į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis. Kai HE savininkas yra privatus juridinis asmuo, o Taisyklės (LAND2-95) reikalauja teikti nuorodas į HE interneto svetaines, tai nėra reikalavimas duomenis laikyti valstybės įstaigos sukurtoje ar administruojamoje interneto svetainėje.

8. Atsakovas nurodė, jog energetikos ministro 2012 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1-211 „Dėl elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklės) 217.1 punkte nustatyta, kad elektrinės iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Hidrometeorologijos tarnyba) turi gauti informaciją, be kita ko, apie vandens šaltinio: debitus, vandens lygius, temperatūrą, ledo susidarymo reiškinius. Tokia nuostata įpareigoja būtent valstybės įstaigą suteikti reikiamą informaciją atsakovui, o ne atvirkščiai. Hidrometeorologijos tarnybos direktoriaus 2015 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-50 „Dėl Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos teikiamų specialiųjų (monopolinių) hidrometeorologijos paslaugų“ yra nustatyta, kad tokie duomenys yra mokami. Valstybės įstaiga privatiems HE savininkams savo duomenis, kuriuos privalo pateikti pagal minėtą Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių 217 punktą, teikia atlygintinai. Atsakovo viešai skelbiami duomenys neprivalo būti nemokami. Atsakovo ginčo duomenys prieinami visiems norintiems. Valstybės įstaiga atsakovui viešus duomenis teikia atlygintinai.

9. Atsakovo teigimu, jis dėl viešo duomenų parengimo, apskaitos, informacinių sistemų įsigijimo, palaikymo, priežiūros ir pan. patiria sąnaudų, kurios turi būti atlyginamos. Nors Departamentas pareiškimą grindžia tariamai neįvykdyta atsakovo pareiga duoti nuorodą į viešai skelbiamą HE informaciją apie veiklą, tačiau kitais atvejais pats Departamentas pripažįsta, kad tokių duomenų paskelbimas interneto svetainėje (tinklalapyje http://hidro.lt/duomenys/) yra pakankamas ir tokiu būdu Taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 punkto reikalavimas nepažeidžiamas (pvz., Departamento 2020 m. lapkričio 23 d. patikrinimo akte Nr. PA 12-127, kuriuo buvo tikrinta kita HE, nustatyta, kad duomenų paskelbimas http://hidro.lt/duomenys/ yra teisingas reikalavimo įvykdymas; 2020 m. lapkričio 30 d. patikrinimo akte Nr. PA13-86 nustatyta tas pat ir tokia situacija nelaikoma pažeidimu).

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. birželio 16 d. sprendimu pareiškėjo Departamento pareiškimą tenkino, t. y. įpareigojo atsakovą UAB „Jūrpa“ ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Privalomajame nurodyme Nr. 22/135 nustatytus reikalavimus, t. y. užtikrinti, kad Agentūrai būtų pateikta nuoroda į Kairiškių HE interneto svetainę, kaip tai numatyta Taisyklių (LAND 2-95) (patikrinimo metu galiojanti redakcija) 421 punkte, įvykdžius Privalomojo nurodymo reikalavimus apie nurodymo įvykdymą ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo įvykdymo pranešti raštu (pateikiant tiesiogiai, paštu, el. paštu) Mažeikių aplinkos apsaugos inspekcijos (duomenys neskelbtini) R. K. ((duomenys neskelbtini), el. paštu (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini).).

11. Teismas nurodė, kad Privalomajame nurodyme buvo nustatytas įpareigojimas užtikrinti, kad Agentūrai būtų pateikta nuoroda į Kairiškių HE interneto svetainę, kurioje būtų viešai skelbiami vandens lygių duomenys. Privalomasis nurodymas turėjo būti įvykdytas iki 2021 m. sausio 9 d.

12. Teismas nustatė, kad 2020 m. lapkričio 27 d. Departamento pareigūnai atliko neplaninį patikrinimą UAB „Jūrpa“ priklausančioje Kairiškių HE. Patikrinimo akte Nr. PA53-252-20 užfiksuota, jog tikrinimo metu Kairiškių HE dirbo, vandens lygiai tvenkinyje ir žemutiniame bjefe matuojami ir registruojami automatinėmis vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis, UAB „Jūrpa“ direktorė pateikė interneto svetainę hidro.lt, Kairiškių HE vartojo vardą ir slaptažodį. Taip pat nustatyta, kad nuo 2020 m. birželio 1 d. tvenkinyje ir žemutiniame bjefe vandens lygiai kas valandą registruojami ir realiu laiku (saugomi) internete (www.hidro.lt), tačiau iki 2020 m. birželio 1 d. UAB „Jūrpa“ direktorė nepateikė Aplinkos apsaugos agentūrai nuorodos į Kairiškių HE interneto svetainėje skelbiamus vandens lygių duomenis. Tuo atsakovas pažeidė Taisyklių (LAND 2-95) 421 punkto reikalavimą. Atsakovas Privalomuoju nurodymu buvo įpareigotas užtikrinti, kad Agentūrai būtų pateikta nuoroda į Kairiškių HE interneto svetainę, kurioje būtų viešai skelbiami vandens lygių duomenys, vadovaujantis Taisyklių (LAND 2-95) 421 punkto reikalavimais.

13. Teismas pažymėjo, kad atsakovas Privalomojo nurodymo, t. y. įpareigojimo užtikrinti, kad Aplinkos apsaugos agentūrai būtų pateikta nuoroda į Kairiškių HE interneto svetainę, kurioje būtų viešai skelbiami vandens lygių duomenys, vadovaujantis Taisyklių (LAND 2-95) 421 punktu, neįvykdė.

14. Teismas nurodė, kad aplinkos ministro 2019 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. D1-179 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. 33 „Dėl tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) pakeitimo“ buvo pakeistas 42 punktas, kuris nustatė, jog jei prie tvenkinio ar patvenkto ežero įrengta HE, jos savininkai privalo užtikrinti, kad: „vandens lygiai tvenkinyje ar patvenktame ežere ir jo žemutiniame bjefe kas valandą būtų matuojami ir registruojami automatinėmis vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis ir realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) internete (.xlsx) arba (.ods) failų formatu. Duomenys turi būti prieinami (saugomi) ne trumpiau kaip vienus metus. Šie duomenys pateikiami pagal Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių formos pavyzdžio 5 priedą.“

15. Teismas nustatė, kad aplinkos ministro 2019 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. D1-179 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. 33 „Dėl tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) pakeitimo“ buvo papildytas priedas 421 punktu, kuriame numatyta, jog HE savininkai pateikia ir (ar) patikslina Aplinkos apsaugos agentūrai nuorodas į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis, kaip tai nustatyta šiuo įsakymu patvirtintame Taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 punkte. Vadovaujantis aplinkos ministro 2019 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. D1-179 nustatyta, kad pirmą kartą HE savininkai iki 2020 m. birželio 1 d. pateikia ar patikslina Aplinkos apsaugos agentūrai nuorodas į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis, kaip tai nustatyta įsakymu Nr. D1-179 pakeistame Taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 punkte.

16. Teismas pažymėjo, kad Lietuvių kalbos žodynas nurodo šias žodžio „viešas“ reikšmes: 1) visiems skirtas, visuomenės naudojamas; 2) atviras, visiems žinomas, prieinamas, neslaptas; 3) aiškiai matomas, esantis aikštėje, nepridengtas.

17. Teismas rėmėsi į bylą pateiktu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos ministerija) raštu, kuris grindžiamas tuo, jog Taisyklių (LAND 2-95) tikslas užtikrinti visuomenės teisę gauti informaciją apie aplinką, kurią garantuoja Aplinkos apsaugos įstatymas, Informacijos apie aplinką Lietuvos Respublikoje teikimo visuomenei tvarkos aprašas, patvirtintas 1999 m. spalio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1175, (toliau – ir Tvarkos aprašas), taip tuo, kad nuostatos buvo tikslinamos, jog vandens lygių duomenys būtų realiu laiku viešai teikiami internete, t. y. pasiekiami ir matomi ne tik aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę atliekantiems pareigūnams, bet ir visuomenei, kitiems suinteresuotiems asmenims ar organizacijoms.

18. Teismas nustatė, kad UAB „Jūrpa“ 2020 m. liepos 1 d. ir 2020 m. gruodžio 21 d. raštu Departamentui pateikė nuorodą į Kairiškių HE tvenkinių skelbiamus vandens lygius – http://hidro.lt/duomenys/. Lietuvos hidroenergetikų asociacija 2020 m. liepos 1 d. raštu Aplinkos apsaugos agentūrai, Departamentui, Aplinkos ministerijai taip pat pateikė nuorodą – http://hidro.lt/duomenys/. Teismas pažymėjo, kad pastarieji raštai nesudaro pagrindo teigti, kad Privalomasis nurodymas buvo įvykdytas tinkamai.

19. Teismas nurodė, kad atsidarius interneto svetainę (http://hidro.lt/duomenys/) pateikiamos duomenų naudojimo taisyklės, jog „Interneto svetainėje pateikta medžiaga yra Lietuvos hidroenergetikų asociacijos ir kitų įmonių nuosavybė. Bet koks viso ir (arba) dalies duomenų turinio kopijavimas, platinimas, atkūrimas ar atvaizdavimas, bet kokiu būdu ir bet kokioje terpėje, yra neleistinas be asociacijos sutikimo“, galima spausti mygtuką „susipažinau ir sutinku“ arba „nesutinku“. Tik paspaudus mygtuką „susipažinau ir sutinku“ matyti HE vandens lygių duomenys prisijungimo metu (nurodant vieną datą ir laiką), kiti vandens lygių istorijos duomenys yra mokami ir viešai neskelbiami (http://hidro.lt/uzsakymas/). Atsidarius interneto svetainę (http://hidro.lt/lt/accounts/login/?next=/duomenys/) prašoma įvesti vartotojo vardą ir slaptažodį, taip pat nurodoma, jog „Prieiga suteikiama ūkio subjektų veiklos planinius ir neplaninius aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės patikrinimus vykdantiems pareigūnams“. Atsižvelgęs į žodžio „viešas“ reikšmes, remdamasis lingvistiniu ir teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo metodais, teismas sprendė, kad interneto svetainės (www.hidro.lt/duomenys ar http://hidro.lt/lt/accounts/login/?next=/duomenys/) duomenys, kai vandens lygių istorijos duomenys gali būti prieinami tik sumokėjus atitinkamą mokestį ar pareigūnams jungiantis su vartotoju vardu ir slaptažodžiu, yra viešai neprieinami (neskelbiami), todėl 2020 m. liepos 1 d. ir 2020 m. gruodžio 21 d. raštais teiktos nuorodos į interneto svetainę neatitinka Taisyklių (LAND 2-95) 421 punkto reikalavimų.

20. Teismas konstatavo, kad atsakovas kitų duomenų ar įrodymų, patvirtinančių, jog Privalomasis nurodymas yra įvykdytas visiškai, teismui nepateikė, o byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas per numatytą terminą Privalomojo nurodymo neįvykdė, jo termino pratęsti neprašė ir jo neskundė, todėl jis yra galiojantis bei nepanaikintas. Agentūros prie 2020 m. gruodžio 4 d. rašto Nr. (25)-A4E-11310 pridėtoje lentelėje „Informacija apie Agentūrai pateiktas nuorodas į HE vandens lygių duomenis“, Kairiškių HE nuoroda į vandens lygių duomenis nepateikta (informacija parengta pagal iki 2020 m. gruodžio 4 d. pateiktus HE savininkų pranešimus).

21. Teismas sprendė, kad pareiškėjo reikalavimai yra pagrįsti ir tenkintini, atsakovas įpareigotinas ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus.

III. 22. Atsakovas UAB „Jūrpa“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Departamento pareiškimą atmesti.

23. Atsakovas pažymi, kad pats Privalomasis nurodymas bei kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas jau pateikė nuorodą į interneto svetainę www.hidro.lt, t. y. visi norintys, įskaitant ir Departamentą bei Agentūrą, nuo 2020 m. birželio 1 d. turėjo galimybę žinoti Kairiškių HE realiu laiku skelbiamus vandens lygių duomenis. Vienintelė problema, kurią kėlė pareiškėjas, kad pati nuoroda į interneto svetainę www.hidro.lt nebuvo dar iki 2020 m. birželio 1 d. pateikta Agentūrai. Tačiau Departamentas nekelia klausimo, kad nuo 2020 m. birželio 1 d. būtų nevykdoma pareiga matuoti ir registruoti automatinėmis vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis realiu laiku skelbti (saugoti) kas valandą Kairiškių HE duomenis.

24. Atsakovas laikosi pozicijos, kad byloje nėra įrodymo, jog Departamentas 2021 m. sausio 9 d. būtų patikrinęs Agentūros interneto tinklalapį, todėl Departamentas neįrodė teiginio, kad atsakovas neįvykdė Privalomojo nurodymo.

25. Atsakovas teigia, kad teismas visiškai nenagrinėjo ir nepasisakė, ar Privalomąjį nurodymą reikia vykdyti tokiu būdu, kokiu įsivaizdavo Departamentas – užtikrinti duomenų paskelbimą Agentūros valdomame tinklalapyje http://vanduo.gamta.lt/.

26. Atsakovo vertinimu, teismas nepagrįstai sąvoką „viešai skelbiamas“ tapatina su sąvoka „nemokamai skelbiamas“. Lietuvių kalbos žodynas nenurodo, kad „viešas“ savaime turi būti laikomas neatlygintinu. Tokio žodžio apibūdinant sąvoką „viešas“ nėra. Tą pripažino ir teismas, sprendime cituodamas Lietuvių kalbos žodyną. Atsakovas, aptardamas Taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 ir 421 punktų nuostatas, teigia, kad pagal šias nuostatas hidroelektrinės savininkas privalo užtikrinti, jog vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis gaunami duomenys būtų realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) internete; duomenys turi būti prieinami (saugomi) ne trumpiau kaip vienus metus (čia nėra įtvirtinta sąlyga, kad ne trumpiau kaip vienus metus prieinami (saugomi) duomenys taip pat turi būti pateikiami viešai); Agentūrai turi būti pateiktos ir (ar) patikslintos nuorodos į hidroelektrinės interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis.

27. Atsakovas pažymi, kad Departamentas 2020 m. lapkričio 27 d. patikrinimo metu jau nustatė, jog vandens lygiai yra matuojami ir registruojami realiu laiku ir gavo prieigas (vartotojo vardą ir slaptažodį) prie saugomų HE vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis gaunamų istorinių duomenų. Atsakovo interneto svetainėje teikiami duomenys yra realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) ir jie yra pasiekiami neatlygintinai visiems to norintiems (https://hidro.lt/duomenys/). Realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) automatinėmis vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis kas valandą pamatuoti ir registruoti vandens lygių tvenkinyje ir jo žemutiniame bjefe duomenys, kaip tai numato Taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 punktas.

28. Atsakovo vertinimu, byloje nėra ginčo, kad duomenys saugomi ne trumpiau kaip vienus metus bei, jog pareigūnai minimus HE duomenis (tiek realaus laiko, tiek ir istorinius) gauna nemokamai. Atsakovas teigia, kad teismas įžvelgė problemą, jog HE matuoti ir registruoti vandens lygių duomenys už ne trumpiau kaip vienus metus, kurie saugomi interneto svetainėje www.hidro.lt, yra teikiami visuomenei už tam tikrą mokestį.

29. Atsakovas pažymi, kad Taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 punkte išskiriamos sąvokos „realiu laiku viešai pateikiami (saugomi)“ ir „prieinami (saugomi) ne trumpiau kaip vienus metus“. Sąvokos „viešai pateikti“ ir „padaryti prieinamais“ yra skirtingos, jas išskiria ir teisės aktas. Duomenys „padaromi prieinamais“ tik tokiu būdu, kai ši funkcija interneto svetainėje reikalauja papildomų sąnaudų – t. y. kaupti duomenis reikalingi serveriai, programinė įranga, jų priežiūra, administravimas, darbuotojų laikas informaciją apdoroti ir pateikti ir pan.

30. Atsakovas teigia, kad teismo sprendime tapatinant šias sąvokas reiškia, jog Taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 bei 421 punktai prieštarauja teisėkūroje taikomam aiškumo principui, reiškiančiam, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas 3 str. 2 d. 6 p.), kadangi šiuo atveju Taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 bei 421 punktai suformuluoti neaiškiai, netiksliai ir dviprasmiškai. Visi neaiškumai, kylantys iš netiksliai ir dviprasmiškai suformuluotos teisės normos, turi būti aiškinami ūkio subjekto, kuriam teisės norma taikoma (šiuo atveju – atsakovo), naudai, priešingu atveju būtų pažeidžiami konstitucinis teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principai.

31. Atsakovas nurodo, kad Tvarkos aprašas priimtas įgyvendinant Konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais, kuri pasirašyta 1998 m. birželio 25 d. Orhuse ir Europos bendrijos vardu patvirtinta 2005 m. vasario 17 d. Tarybos sprendimu 2005/370/EB (toliau – ir Orhuso konvencija), taip pat 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinančios Tarybos direktyvą 90/313/EeB (toliau ir – Direktyva 2003/4/EB). Teismas sprendime pripažįsta Tvarkos aprašo 27 punkto nuostatą, jog norintis gauti duomenis asmuo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi padengti tik informacijos teikimo sąnaudas (sumokėti už kopijavimą, leidybą ir panašiai). Duomenis kaupiant ir administruojant elektronine forma, sąnaudų forma (kopijavimas, leidyba ir pan.) kinta, tačiau tai savaime nereiškia, kad sąnaudų nebėra. Išlaidos, susijusios su informacijos apie aplinką „pateikimu“, kurios atlygintinos remiantis Direktyvos 2003/4/EB 5 straipsnio 2 dalimi, apima ne tik pašto ir kopijavimo išlaidas, bet ir išlaidas, susijusias su laiku, kurį atitinkami įmonės darbuotojai praleido atsakydami į individualų prašymą suteikti informaciją; į tą laiką, be kita ko, įeina laikas, skirtas atitinkamos informacijos paieškai ir jos pateikimui prašoma forma. Ginčo atveju teismas nesprendė, ar atsakovo išlaidos, susijusios su prašomos informacijos apie aplinką „pateikimu“ ir ar jos yra „priimtino dydžio“. Teismas sprendime tiesiog nutarė, kad tokių išlaidų apskritai negalima prašyti iš pareiškėjų, nes tik nemokamas paskelbimas laikytinas viešu ir tinkamu. Atsakovo vertinimu, teismo sprendime yra logikos klaida: teismas, nurodydamas, kad viešas – tolygu nemokamas pagal Tvarkos aprašo 26 punktą, paneigia Tvarkos aprašo 27 punktą, nes nebegali susidaryti tokios situacijos, kai bus prašoma sąnaudų atlyginimo.

32. Atsakovas nurodo, kad energetikos ministro 2012 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1-211 „Dėl elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių 217.1 punkte nustatyta, jog elektrinės iš Hidrometeorologijos tarnybos turi gauti informaciją, be kita ko, vandens šaltinio: debitus, vandens lygius, temperatūrą, ledo susidarymo reiškinius. Tačiau Hidrometeorologijos tarnybos direktoriaus 2015 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-50 „Dėl Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos teikiamų specialiųjų (monopolinių) hidrometeorologijos paslaugų“ yra nustatyta, kad tokie duomenys reikalauja laiko sąnaudų (kartu įsakymo 2 punkte nustatomas ir tarnybos darbuotojų vidutinės vienos valandos išlaikymo išlaidos) ir yra mokami. Hidrometeorologijos tarnybos vienos stoties vandens lygio arba debito paros vidutinės reikšmės suteikimo kaina yra 1,26 Eur, mėnesio – 11,82 Eur, metų – 17 Eur. Valstybė turi teisę teikti privačioms hidroelektrinėms ir bet kokiems kitiems asmenims vandens lygių duomenis atlygintinai, o HE privalo visiems skelbti juos viešai, t. y. teismo vertinimu, neatlygintinai. Atsakovo įsitikinimu, taip negali būti, kad viena įstaiga (ypač valstybės, išlaikoma ir iš hidroelektrinių savininkų sumokamų mokesčių) tokių pat duomenų skelbimui ir pateikimui patiria sąnaudas, kurių atlyginimo gali reikalauti, o kita (privati) – nepatiria ir negali reikalauti. Tai prieštarauja asmenų lygybės prieš įstatymą principui.

33. Pareiškėjas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

34. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nustatė, jog UAB „Jūrpa“ 2020 m. liepos 1 d. ir 2020 m. gruodžio 21 d. raštu Departamentui pateikė nuorodą į Kairiškių HE tvenkinių skelbiamus vandens lygius – http://hidro.lt/duomenys/. Lietuvos hidroenergetikų asociacija 2020 m. liepos 1 d. raštu Agentūrai, Departamentui, Aplinkos ministerijai taip pat pateikė nuorodą – http://hidro.lt/duomenys/. Pastarieji raštai nesudaro pagrindo teigti, kad Privalomasis nurodymas buvo įvykdytas, kadangi UAB „Jūrpa“ Agentūrai teikdama nuorodą į vandens lygių duomenis, pagal kurias pasiekiama tik viena vandens lygio reikšmė realiu laiku (prisijungimo metu), o kiti vandens lygių duomenys, nurodyti Taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 punkte (matuojami kas valandą ir viešai pateikiami (saugomi) internete (.xlsx) arba (.ods) failų formatu, prieinami (saugomi) ne trumpiau kaip vienus metus), pasiekiami tik sumokėjus nustatyto dydžio mokestį, netinkamai įgyvendina Taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 ir 421 punktų nuostatas.

35. Pareiškėjo vertinimu, teismas pagrįstai sprendė, kad interneto svetainės (www.hidro.lt/duomenys ar http://hidro.lt/lt/accounts/login/?next=/duomenys/) duomenys, kai vandens lygių istorijos duomenys gali būti prieinami tik sumokėjus atitinkamą mokestį ar pareigūnams jungiantis su vartotojo vardu ir slaptažodžiu, yra viešai neprieinami (neskelbiami), todėl 2020 m. liepos 1 d. ir 2020 m. gruodžio 21 d. raštais teiktos nuorodos į interneto svetainę neatitinka Taisyklių (LAND 2-95) 421 punkto reikalavimų. Atsakovas kitų duomenų ar įrodymų, patvirtinančių, kad Privalomasis nurodymas yra įvykdytas visiškai, nepateikė. Surinkti duomenys patvirtina, jog atsakovas per numatytą terminą Privalomojo nurodymo neįvykdė, jo termino pratęsti neprašė ir jo neskundė, jis yra galiojantis ir nepanaikintas, todėl pareiškėjo reikalavimai yra pagrįsti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 36. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atsakovas UAB „Jūrpa“ pagal pareiškėjo Departamento reikalavimą įpareigotas ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti 2020 m. gruodžio 9 d. privalomajame nurodyme Nr. 22/135 nustatytus reikalavimus, pagrįstumas ir teisėtumas.

37. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas nustatytu laiku neįvykdė Privalomojo nurodymo reikalavimų: Agentūrai pateikti nuorodą į Kairiškių HE interneto svetainę, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. D1-179 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. 33 „Dėl tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas) patvirtintų Tvenkinio naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) (patikrinimo metu galiojanti redakcija) 421 punkte, ir dėl to sprendė, kad atsakovas įpareigotinas įvykdyti šiuos reikalavimus (Kontrolės įstatymo 26 str. 1 d.). Įvertinęs atsakovo Agentūrai pateiktas nuorodas į vandens lygių duomenis, pagal kurias pasiekiama tik viena vandens lygio reikšmė realiu laiku (prisijungimo metu), o kiti vandens lygių duomenys, nurodyti Taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 punkte (matuojami kas valandą ir viešai pateikiami (saugomi) internete (.xlsx) arba (.ods) failų formatu, prieinami (saugomi) ne trumpiau kaip vienus metus), pasiekiami tik sumokėjus nustatyto dydžio mokestį, pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad jis tinkamai įgyvendino Taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 ir 421 punktų nuostatas.

38. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jis tinkamai įvykdė Privalomojo nurodymo reikalavimus, nes Departamentas 2020 m. lapkričio 27 d. patikrinimo metu jau nustatė, jog vandens lygiai yra matuojami ir registruojami realiu laiku, ir gavo prieigas (vartotojo vardą ir slaptažodį) prie saugomų Kairiškių HE vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis gaunamų istorinių duomenų; interneto svetainėje (https://hidro.lt/duomenys/) realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) automatinėmis vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis kas valandą pamatuoti ir registruoti vandens lygių tvenkinyje ir jo žemutiniame bjefe duomenys, kaip tai nustato Taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 punktas. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo Taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 ir 421 punktų išaiškinimu, kad HE savininko tiek realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) automatinėmis vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis kas valandą pamatuoti ir registruoti vandens lygių tvenkinyje ir jo žemutiniame bjefe duomenys, tiek ir vandens lygių istorijos duomenys turi būti pateikiami viešai ir neatlygintinai ne tik aplinkos apsaugos kontrolę atliekantiems pareigūnams, bet ir visuomenei, kitiems suinteresuotiems asmenims ir organizacijoms.

39. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus ir tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymėtina, kad ginčo teisinius santykius reglamentuojantis Įsakymas, kuriuo patvirtintos Taisyklės (LAND 2-95), priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad tvenkiniai įrengiami ir (arba) ežerai patvenkiami ir šių paviršinių vandens telkinių priežiūra vykdoma vadovaujantis aplinkos ministro patvirtintu tvarkos aprašu, kuriame nustatomi šie pagrindiniai reikalavimai: 1) vandens lygio svyravimas tvenkinyje ir (arba) patvenktame ežere neturi daryti neigiamo poveikio tvenkinio ir (arba) patvenkto ežero ekosistemai ir aplinkinėms teritorijoms; 2) turi būti užtikrinta, kad užtvankos ir (arba) patvankos praleistų ne mažiau vandens už nustatytą gamtosauginį debitą; 3) turi būti įrengtos ir tinkamai naudojamos veiksmingos žuvų apsaugos ir jų migracijos priemonės; 4) turi būti imamasi priemonių erozijos procesams tvenkinių ir (arba) patvenktų ežerų krantuose mažinti; 5) hidroelektrinių darbas neturi keisti natūralaus upės nuotėkio režimo, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žemiau užtvankų esantiems upių ruožams, neblogintų jų hidromorfologinių sąlygų ir nepažeistų ekosistemų stabilumo; 6) turi būti tvarkoma per užtvankas (patvankas) pratekančio vandens apskaita ir teikiami apskaitos duomenys.

40. Taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 punkte nustatyta, jog jei prie tvenkinio ar patvenkto ežero įrengta HE, jos savininkai privalo užtikrinti, kad: 42.1. „vandens lygiai tvenkinyje ar patvenktame ežere ir jo žemutiniame bjefe kas valandą būtų matuojami ir registruojami automatinėmis vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis ir realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) internete (.xlsx) arba (.ods) failų formatu. Duomenys turi būti prieinami (saugomi) ne trumpiau kaip vienus metus. Šie duomenys pateikiami pagal Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių formos pavyzdžio 5 priedą. Dėl gedimų nutrūkus vandens lygių automatiniam matavimui ir (ar) duomenų teikimui internete šio papunkčio reikalavimai gali būti nevykdomi ne daugiau kaip 10 parų per metus“. Taisyklių (LAND 2-95) priedo 421 punktas nustato, kad HE savininkai „pateikia ir (ar) patikslina Aplinkos apsaugos agentūrai nuorodas į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis, kaip tai nustatyta šiuo įsakymu patvirtintame Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 papunktyje“.

41. Akcentuotina, kad Įsakymo priėmimo teisiniu pagrindu nėra nurodomi teisės aktai, kurie reglamentuoja ir nustato visuomenės teisę gauti informaciją apie aplinką. Aplinkos ministerija, kuri teikė Taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 ir 421 punktų nuostatų išaiškinimą, nurodė teisės aktus, kurie kalba apie visuomenės ir kitų suinteresuotų asmenų ir organizacijų teisę gauti informaciją apie aplinką (Aplinkos apsaugos įstatymo 7 str. 1 d. 1 p.; Informacijos apie aplinką Lietuvos Respublikoje teikimo visuomenei tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 1175, 26 ir 27 p.).

42. Aplinkos apsaugos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų, suinteresuota visuomenė turi teisę nustatyta tvarka gauti informaciją apie aplinką. Tokia tvarka nustatyta minėtame Tvarkos apraše, kur nurodyta, kad institucijų turima ar joms skirta informacija yra nemokama (26 p.); pareiškėjas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi padengti tik informacijos teikimo sąnaudas (sumokėti už kopijavimą, leidybą ir panašiai) (27 p.). Pagal Tvarkos aprašo 4 punktą, institucija: Vyriausybė, savivaldybės ar kita valdymo institucija; kiti viešojo administravimo funkcijas atliekantys fiziniai ar juridiniai asmenys, kurių sprendimai turi ar gali turėti įtakos aplinkai; nurodytosioms institucijoms pavaldūs arba tos institucijos kontroliuojami fiziniai ar juridiniai asmenys, kurių veikla turi ar gali turėti įtakos aplinkai; institucijos turima informacija – institucijos parengta arba gauta ir jos žinioje esanti informacija apie aplinką; institucijai skirta informacija – institucijos vardu fizinio ar juridinio asmens fiziškai saugoma informacija apie aplinką.

43. Pažymėtina ir tai, kad Vandens įstatymo 26 straipsnis nustato, jog Aplinkos ministerija ir (arba) jos įgaliota įstaiga (įgaliotos įstaigos), atsakinga (atsakingos) už upių baseinų rajonų arba jų dalių, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, administravimą, aplinkos ministro nustatyta tvarka renka ir tvarko informaciją, reikalingą upių baseinų rajonų valdymo dokumentams rengti. Vandens įstatymo 27 straipsnis nurodo, kad Aplinkos ministerija ir (arba) jos įgaliota įstaiga (įgaliotos įstaigos) ir kiti viešieji juridiniai asmenys, turintys informacijos apie upių baseinų rajonus, aplinkos ministro nustatyta tvarka teikia informaciją apie upių baseinų rajonus visuomenei, vandens telkinių ir (arba) jų vandens naudotojams ir kitiems suinteresuotiems asmenims.

44. HE savininkams pareiga kas valandą matuoti ir registruoti vandens lygius automatinėmis vandens lygio matavimo ir registravimo priemonėmis bei šiuos duomenis realiu laiku perduoti į duomenų bazę (priklausomai nuo HE galios) atsirado nuo 2006 m. rugsėjo 24 d. (įsigaliojus Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2006 m. rugsėjo 13 d. įsakymui Nr. D1-415 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. 33 „Dėl tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių“ pakeitimo), t. y. kai buvo nustatyta, kad duomenų bazėje registruoti vandens lygiai turi būti kaupiami ir saugomi ne mažiau kaip vienus metus, o HE savininkas turi užtikrinti galimybę kontroliuojančioms institucijoms gauti duomenų bazėje registruojamus duomenis.

45. Nuo 2020 m. birželio 1 d., įsigaliojus šiam ginčui aktualiam Įsakymui, minėta pareiga nebepriklauso nuo HE galios, be to, nustatyta, kad nurodyti duomenys turi būti viešai pateikiami (saugomi) internete (. xlsx) arba (. ods) failų formatu pagal Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių formos pavyzdžio 5 priedą. Pirminio projekto dėl šių aplinkos ministro Įsakymo pakeitimų lydraštyje nurodyta, kad projekto tikslas – neatsižvelgiant į hidroelektrinės galingumą, užtikrinti, kad vandens lygis būtų matuojamas ir registruojamas automatinėmis vandens lygio matavimo ir registravimo priemonėmis ir realiu laiku viešai pateikiamas internete. Tačiau daugiau nieko dėl minėtų pakeitimų (juos paskatinusių priežasčių) nepaaiškinta. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos išvadoje dėl pirminio projekto atkreiptas dėmesys, kad „projekto lydinčiuosiuose dokumentuose nėra atskleidžiamos teisės akto pakeitimus sąlygojusios priežastys“. Todėl pasiūlyta „taisyti projekto lydinčiuosius dokumentus, nurodant konkrečias priežastis, dėl kurių inicijuotas teisės akto pakeitimas“.

46. Po gautų išvadų dėl pirminio projekto buvo pateiktas pakoreguotas Įsakymo pakeitimo projektas (kuris ir buvo priimtas), tačiau prie jo Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) jokie lydintys dokumentai, kuriuose būtų nurodytos minėtus pakeitimus lėmusios priežastys, taip pat nepridėti.

47. Iš Teisės aktų informacinės sistemos matyti, kad 2021 metais buvo rengiamas aplinkos ministro Įsakymo pakeitimas jį išdėstant nauja redakcija (pagal Teisės aktų informacinės sistemos duomenis projekto būsena – derintas, tačiau derinimo data nurodyta iki 2021 m. gegužės 19 d.). Šiame projekte jau numatoma expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nustatyti, kad duomenys pateikiami neatlygintinai. Pastarojo projekto lydraštyje nurodyta, jog: „Projektas rengiamas atsižvelgiant į 2021 m sausio 27 d. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdžio (protokolo Nr. 107-P-05) sprendimą „Iki gegužės 1 d. patvirtinti Tvenkinių naudojimo ir priežiūros taisykles, numatytas įstatyme, arba parengti atitinkamą įstatymo projektą (perkeliant šias nuostatas į įstatymo lygmenį)“. Informuojama, kad 2021 metų pabaigos planuojama parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui tvirtinti Vandens įstatymo pakeitimo projektą, siekiant nustatyti aiškias pareigas užtvankų, tvenkinių ir hidroelektrinių valdytojams, žuvų migracijos kelių atlaisvinimo principus, leidimų sistemą visoms hidroelektrinėms. Atsižvelgiant į tai gali keistis Tvenkinių ir patvenktų ežerų naudojimo ir priežiūros tvarkos aprašo projekto nuostatos. Projekto įsigaliojimas numatomas ne anksčiau nei įsigalios Vandens įstatymo pakeitimo įstatymas.“ Tačiau toks Vandens įstatymo pakeitimo projektas nebuvo pateiktas.

48. Aplinkos ministerija aiškinamajame rašte, kuriuo išvadas dėl ginčo grindė tiek pareiškėjas, tiek ir pirmosios instancijos teismas, nurodyta, kad Taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 patikslinimas padarytas dėl to, jog vandens lygių duomenys būtų realiu laiku viešai teikiami internete, t. y. pasiekiami ir matomi ne tik aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę atliekantiems pareigūnams, bet ir visuomenei, kitiems suinteresuotiems asmenims, tačiau nėra detaliai paaiškinta, dėl kokių priežasčių HE savininkai (privatūs asmenys) pagal aplinkos ministro Įsakymą buvo įpareigoti ne tik užtikrinti, jog vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis gaunami duomenys būtų realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) internete, bet ir viešai bei neatlygintinai skelbti šiuos duomenys už vienus metus. Kaip jau minėta, Įsakymas yra priimtas vadovaujantis Vandens įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, kurioje nėra nurodyta apie tai, kad HE savininkai turi viešai ir nemokamai skelbti minėtus duomenis visuomenei.

49. Sutiktina su atsakovo argumentais, kad nei Orhuso konvencija, nei Europos Sąjungos teisės aktai bei minėtas Tvarkos aprašas neįpareigoja privačių asmenų teikti neatlygintinai visuomenei kaupiamus ir saugomus už metus duomenis.

50. Orhuso konvencija įtvirtina, kad už informacijos teikimą pagal asmens prašymą netgi valstybės institucijoms gali imti mokestį – pagal Konvencijos 4 straipsnio 8 dalį „Kiekviena Šalis gali leisti savo valstybės institucijoms imti mokestį už informacijos suteikimą, tačiau šis mokestis neturi būti nepagrįstai didelis. Valstybės institucijos, ketindamos imti mokestį už informacijos suteikimą, pateikia klausėjams kainoraštį, kuriame nurodomos aplinkybės, kada mokesčiai gali būti imami arba kada klausėjai nuo jų atleidžiami, bei atvejai, kai informacija suteikiama reikalaujant mokestį sumokėti iš anksto.“ Kita vertus, Orhuso konvencijos 5 straipsnio 2 dalies c punktas nustato, jog „Kiekviena Šalis užtikrina, kad, vadovaujantis nacionaliniais įstatymais, valstybės institucijų teikiamos informacijos apie aplinką tvarka būtų suprantama ir aiški visuomenei ir kad informacija būtų lengvai prieinama, be kita ko: <...> sudarant galimybę nemokamai naudotis sąrašuose, registruose arba archyvinėse bylose, nurodytose šio straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje, esančia informacija apie aplinką”.

51. Nurodytas Orhuso konvencijos nuostatas Europos Sąjungos lygiu, be kita ko, įgyvendina 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/313/EEB, kurios preambulės 18 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad „Valdžios institucijos turėtų turėti galimybę nustatyti mokestį už informacijos apie aplinką teikimą, tačiau toks mokestis turėtų būti priimtinas. Tai reiškia, kad paprastai mokestis negali būti didesnis už atitinkamos medžiagos pateikimo faktines sąnaudas. Reikalavimas atlikti išankstinį mokėjimą turėtų būti ribotas. Konkrečiais atvejais, jei valdžios institucijos pateikia informaciją apie aplinką komerciniais pagrindais ir jei to būtina siekiant užtikrinti tokios informacijos tolesnį rinkimą ir paskelbimą, atsižvelgiant į rinką nustatytas mokestis laikomas priimtinu; gali būti reikalaujama išankstinio mokėjimo. Mokesčių tarifai ir informacija apie mokesčio rinkimo ar panaikinimo aplinkybes turėtų būti skelbiama ir pateikiama pareiškėjams.“ Atitinkamai Direktyvos 90/313/EEB 5 straipsnis, reglamentuojantis mokesčius už informacijos teikimą, nustato: „1. Galimybė susipažinti su pagal 3 straipsnio 5 dalį nustatytais ir saugomais valstybės registrais arba sąrašais ir prašomos informacijos nagrinėjimas in situ neapmokestinamas. 2. Valdžios institucijos gali imti mokestį už informacijos apie aplinką pateikimą, bet toks mokestis neturi viršyti priimtino dydžio. 3. Kai imamas mokestis, valdžios institucijos paskelbia ir pateikia pareiškėjams tokių mokesčių tarifus bei informaciją apie aplinkybes, kuriomis mokestis gali būti imamas arba nuo jo gali būti atleidžiama.“ Vyriausybė, be kita ko, įgyvendindama Direktyvą 2003/4/EB, Tvarkos aprašo 26 punkte nustatė, kad „Institucijų turima ar joms skirta informacija yra nemokama“. Pagal Tvarkos aprašo 27 punktą, „Pareiškėjas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi padengti tik informacijos teikimo sąnaudas (sumokėti už kopijavimą, leidybą ir panašiai)“.

52. Nagrinėjamu atveju taip pat sutiktina su atsakovu, kad ir lingvistiškai aiškinant Taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 ir 421 punktų nuostatas, negalima daryti vienareikšmiškos ir aiškios išvados, jog HE savininkai yra įpareigoti ne trumpiau kaip vienus metus prieinamus (saugomus) duomenis pateikti viešai ir neatlygintinai visuomenei.

53. Pagal Taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 ir 421 punktų nuostatas: 1) HE savininkas privalo užtikrinti, kad vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis gaunami duomenys būtų realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) internete; 2) duomenys turi būti prieinami (saugomi) ne trumpiau kaip vienus metu (nėra įtvirtinta sąlyga, kad ne trumpiau kaip vienus metus prieinami (saugomi) duomenys turi būti pateikiami viešai); 3) Agentūrai turi būti pateiktos ir (ar) patikslintos nuorodos į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis (viešai skelbiami tik realiu laiku gauti duomenys)).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

54. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje byloje nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo ir netinkamai taikydamas ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, konstatavo, kad atsakovas neįvykdė Privalomojo nurodymo reikalavimų, ir tenkino pareiškėjo Departamento pareiškimą (ABTĮ 147 str.). Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo pareiškimas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p.).

55. Iš byloje atsakovo pateiktų dokumentų nustatyta, kad atsakovas advokatui už teisinę pagalbą, suteiktą pirmosios instancijos teisme, 2021 m. balandžio 23 d. sumokėjo 1 815 Eur (nurodyta, kad ši pinigų suma sumokėta už ginčo su Departamentu aplinkybių aptarimą su klientu, ginčo dokumentų vertinimą, įrodymų rinkimą, prašymo pratęsti procesinį terminą, atsiliepimo į pareiškimą, prašymo sujungti bylas rengimą, atstovavimą posėdžiuose). Atsakovas sumokėjo 11,25 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, taip pat 2021 m. liepos 12 d. advokatui už apeliacinio skundo parengimą sumokėjo 1 205,16 Eur.

56. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi sprendimas priimtas atsakovo naudai, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, partirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

57. Atsakovui iš pareiškėjo priteistinas 11,25 Eur sumokėtas žyminis mokestis.

58. Sprendžiant klausimą dėl atsakovui priteistinų advokato atstovavimo išlaidų dydžio, pažymėtina, kad šių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).

59. CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

60. Pažymėtina, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; kt.).

61. Akcentuotina ir tai, kad ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

62. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Šioje byloje apskaičiuojant atsakovo patirtas advokato atstovavimo išlaidas pirmosios instancijos teisme remiamasi 2020 m. IV ketvirčio mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu (1 524,20 Eur), apskaičiuojant patirtas advokato išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 2021 m. I ketvirčio mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu (1 517,40 Eur).

63. Nagrinėjamu atveju atsakovas pirmosios instancijos teismui nurodė tik bendrą advokatui sumokėtą sumą už suteiktą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme, t. y. nepateikė konkretaus šių išlaidų apskaičiavimo.

64. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad teismo posėdis truko 1 val. 20 min., ir vadovaudamasi Rekomendacijų 8.19, 9 ir 10 punktais daro išvadą, kad už teismo posėdį atsakovui priteistina 152,42 (1 524,20x0,1) Eur. Prašymas sujungti bylas netenkintas, procesinis termino atsakovui pateikti atsiliepimą į pareiškimą pratęsimas nebuvo susijęs su pareiškėjo veiksmais, todėl už šių prašymų parengimą nepriteistinos patirtos išlaidos. Atsakovui nepriteistina 304,84 (2x152,42(1 524,20x0,1)) Eur (Rekomendacijų 7, 8 ir 17 p.).

65. Už atsiliepimo į pareiškimą parengimą maksimalus užmokestis pagal Rekomendacijas būtų 3 810,50 (1 524,20x2,5) Eur, todėl atsakovo advokatui sumokėta 1 357,74 Eur suma už atsiliepimo į pareiškimą suma yra pagrįsta, atitinkanti advokato darbo laiko sąnaudas, ir priteistina atsakovui iš pareiškėjo.

66. Pagal Rekomendacijų 7 ir 8.10 punktus maksimali suma už apeliacinio skundo parengimą, kai advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, yra 2 579,58 (1 517,40x1,7) Eur. Įvertinus ginčo pobūdį, advokato darbo laiko sąnaudas, darytina išvada, kad atsakovui priteistina jo sumokėta advokatui 1 205,16 Eur suma už apeliacinio skundo parengimą.

67. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovui iš pareiškėjo iš viso priteistina 2 726,57 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Jūrpa“ apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareiškimą atmesti.

Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Jūrpa“ iš pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2 726,57 Eur (du tūkstančius septynis šimtus dvidešimt šešis eurus ir 57 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Artūras Drigotas Arūnas Sutkevičius Dalia Višinskienė