9d526fd7-e172-4199-819d-8ae1a70e9030 · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-659-924/2023 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00466-2023-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.1; 3.1.7.1.4; 3.1.11.4; 3.3.2.3; 3.3.2.5 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 11 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės R.

B. ieÅ¡kinį atsakovui R. B. dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė R. B. (toliau ir – ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o atidalinti ieÅ¡kovei priklausančias nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis: ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti atsakovui R.

B. (toliau – ir atsakovas) nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), t. y. žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), natÅ«ra, o ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisti 87 500 Eur piniginę kompensacijÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini) Santuoka buvo įregistruota Alytaus miesto civilinės metrikacijos įstaigoje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini). Santuoka tarp Å¡alių nutraukta Didžiojoje Britanijoje, priimant galutinį teismo sprendimÄ dėl santuokos nutraukimo 2023 m. sausio 12 d. Nutraukus santuokÄ liko nepadalintas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo atsakovas neiÅ¡reiÅ¡kė noro taikiai susitarti dėl santuokoje įgyto turto atidalijimo, todėl ieÅ¡kovė yra priversta kreiptis į teismÄ dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimo turto atidalijimo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. kovo 15 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovei R. B. deÅ¡imties dienų terminÄ , skaičiuojamÄ nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, paÅ¡alinti nutartyje nurodytus ieÅ¡kinio trÅ«kumus.

4. Teismas nurodė, kad Å¡alių santuoka nutraukta Jungtinėje Karalystėje, tačiau nutraukus santuokÄ , liko nepadalintas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas.

5. Teismas pažymėjo, kad nors ieÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ atidalinti nekilnojamÄ jį turtÄ ir šį reikalavimÄ vertina kaip neturtinį, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio matyti, kad ieÅ¡kovė praÅ¡o padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ â€“ priteisti atsakovui visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ natÅ«ra, o jai iÅ¡ atsakovo priteisti 87 500 Eur piniginę kompensacijÄ . Teismas įpareigojo ieÅ¡kovę patikslinti reiÅ¡kiamÄ turtinį reikalavimÄ , nurodant dalintino turto vertę, ieÅ¡kinio sumÄ bei primokėti trÅ«kstamÄ Å¾yminį mokestį.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 6. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė R. B. (toliau – ir apeliantė) praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartį ir ieÅ¡kinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 1.1. IeÅ¡kovė siekia įgyvendinti vienÄ iÅ¡ bendraturčio nuosavybės teisių į bendrosios nuosavybės dalį. IeÅ¡kovė praÅ¡o pakeisti teisinį santykį ir nustatyti, kad vietoj nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ ji gautų to turto vertę pinigais, t. y. ieÅ¡kovė nepraÅ¡o didesnės vertės turto, negu ji turėjo iki ieÅ¡kinio reikalavimo pateikimo.

Kompensacija, galimai atitinka turto, kurį praÅ¡oma atidalinti, vertę, todėl net ir tenkinus aptariamÄ ieÅ¡kovės reikalavimÄ , ji vietoj turimos ir praÅ¡omos atidalinti nekilnojamojo turto dalies gautų tos pačios vertės lėšas. Taigi ieÅ¡kovės turtinė padėtis nepasikeistų, keistųsi tik nuosavybės rÅ«Å¡is ir nuosavybės teisės objektas. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje pareikÅ¡tas ieÅ¡kinio reikalavimas yra turtinio pobÅ«džio. IeÅ¡kinio reikalavimas, kaip jis suformuluotas ieÅ¡kinyje, laikomas neturtiniu reikalavimu, apmokamu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu žyminiu mokesčiu, kurį ieÅ¡kovė apmokėjo ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau Å¡i teisė negali bÅ«ti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du, nes, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodÄ teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiÅ¡kumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarkÄ , kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybÄ .

Šios tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius. Dėl paminėtų priežasčių ieškinio pareiškimui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, kuriuo inicijuojama civilinė byla, keliami imperatyvūs turinio ir formos reikalavimai (CPK 135 straipsnis, 111 straipsnis), kurių privalo laikytis kiekvienas teismui ieškinį paduodantis asmuo.

10. Viena iÅ¡ tinkamo kreipimosi į teismÄ sÄ lygų – žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos konkrečios arba proporcinės pinigų sumos, kuri mokama už teismo atliekamus (atliktinus) procesinius veiksmus bylose, sumokėjimas. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvienÄ ieÅ¡kinį (pradinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį), pareiÅ¡kimÄ dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiÅ¡kusio savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ dėl ginčo dalyko, pareiÅ¡kimÄ jau pradėtoje byloje, pareiÅ¡kimÄ ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis, kurio dydis apskaičiuojamas Å¡ioje teisės normoje nustatyta tvarka.

Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , žyminis mokestis turtiniuose ginčuose mokamas nuo ieÅ¡kinio sumos: iki trisdeÅ¡imt tÅ«kstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvideÅ¡imt eurų; nuo didesnės kaip trisdeÅ¡imt tÅ«kstančių eurų sumos iki vieno Å¡imto tÅ«kstančių eurų – devyni Å¡imtai eurų plius 2 procentai nuo ieÅ¡kinio sumos, virÅ¡ijančios trisdeÅ¡imt tÅ«kstančių eurų. CPK 135 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo, teikiantis ieÅ¡kinį, turi pateikti teismui duomenis, jog žyminis mokestis sumokėtas, o CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo, pateikęs ieÅ¡kinį, nesumokėjo žyminio mokesčio, yra laikoma, kad procesinis dokumentas yra paduotas su trÅ«kumais, todėl teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamÄ , ne trumpesnį kaip septynios dienos, terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti.

11. Nustatyta, kad apeliantė R. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama atidalinti jai priklausančias nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis: ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti atsakovui R.

B. nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), t. y. žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), natÅ«ra, o ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisti 87 500 Eur piniginę kompensacijÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad Å¡alių santuoka nutraukta Didžiojoje Britanijoje, priimant galutinį teismo sprendimÄ dėl santuokos nutraukimo 2023 m. sausio 12 d. Nutraukus santuokÄ liko nepadalintas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieÅ¡kovei nustatė terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti – patikslinti reiÅ¡kiamÄ turtinį reikalavimÄ , nurodant dalintino turto vertę, ieÅ¡kinio sumÄ bei primokėti trÅ«kstamÄ Å¾yminį mokestį.

Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė R. B. pateikė atskirÄ jį skundÄ .

12. Pagal nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , nutraukiant santuokÄ turi bÅ«ti iÅ¡sprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas laikosi praktikos, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi bÅ«ti iÅ¡spręsti santuokos nutraukimo byloje, o Å¡ios taisyklės iÅ¡imtys galėtų bÅ«ti taikomos tik iÅ¡skirtiniais atvejais, siekiant apsaugoti proceso Å¡alių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011; 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017; 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-378/2018).

13. CK 3.100 straipsnio 4 punktas numato, kad nutraukus santuokÄ , bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia. Tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuokÄ , jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai). Tokiu atveju buvę sutuoktiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektÄ valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), turi teisę reikalauti atidalyti kiekvienam jų tenkančiÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį (CK 4.80 straipsnis), negalėdami susitarti, turi teisę kreiptis į teismÄ (4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011).

14. Nagrinėjamu atveju apeliantė pateikusi ieÅ¡kinį teismui nurodė, jog nutraukus santuokÄ liko nepadalintas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Minėta, kad, nutraukus santuokÄ , bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, bet, turto nepadalijus, Å¡alys nenustoja bÅ«ti jo bendraturtėmis. Taigi, nutraukus Å¡alių santuokÄ , ginčo turto teisinis režimas iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės pasikeitė į bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, kurioje Å¡alių dalys nenustatytos. Apeliantė ieÅ¡kiniu praÅ¡o atidalinti ieÅ¡kovei priklausančias nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, priteisiant atsakovui turtÄ natÅ«ra, o ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisiant 87 500 Eur piniginę kompensacijÄ .

Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovės reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto atidalijimo yra kvalifikuotinas kaip turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Apeliantė nurodo, kad tenkinus ieÅ¡kovės reikalavimÄ , jos turtinė padėtis nepasikeistų, keistųsi tik nuosavybės rÅ«Å¡is ir nuosavybės teisės objektas, todėl ieÅ¡kinio reikalavimas, kaip jis suformuluotas ieÅ¡kinyje, laikomas neturtiniu reikalavimu, apmokamu CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu žyminiu mokesčiu, kurį ieÅ¡kovė apmokėjo ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas sutikti su atskirojo skundo argumentais neturi teisinio pagrindo.

15. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad viena žyminio mokesčio funkcijų – nepagrįstų ieÅ¡kinio reikalavimų reiÅ¡kimo prevencija, skatinant bylos dalyvius atsakingai reikÅ¡ti reikalavimus kitai Å¡aliai, įvertinti jų pagrįstumÄ , savo teisių į ginčo objektÄ realumÄ . Å aliai pareiÅ¡kus pagrįsto dydžio reikalavimÄ , teismas, patenkinęs jį, Å¡aliai priteisia jos sumokėtÄ Å¾yminį mokestį iÅ¡ antrosios Å¡alies, todėl tokiu atveju ji nepatiria nuostolių (CPK 93 straipsnis).

Turtinį ieÅ¡kinį dėl kokių nors priežasčių kvalifikuojant neturtiniu ir dėl to neapmokestinant proporciniu žyminiu mokesčiu, nelieka tokio mokesčio sukuriamos paskatos Å¡aliai atidžiai įvertinti reiÅ¡kiamų reikalavimų turinį, sudaromos prielaidos reikÅ¡ti nepasvertus, nepagrįsto dydžio turtinius reikalavimus. Siekiant užtikrinti Å¡ios žyminio mokesčio funkcijos veiksmingumÄ , bÅ«tina laikytis pirmiau iÅ¡dėstytų įstatymo nuostatų, pagal kurias už pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ priteisti tam tikrÄ pinigų sumÄ mokėtinas pagal Å¡iÄ sumÄ apskaičiuotas proporcinis žyminis mokestis.

16. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad apeliantė teismui pateiktu ieÅ¡kiniu reiÅ¡kia turtinį reikalavimÄ â€“ atidalinti ieÅ¡kovei priklausančias nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, priteisiant atsakovui turtÄ natÅ«ra, o ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisiant 87 500 Eur piniginę kompensacijÄ . Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), vis dar registruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Ta aplinkybė, kad reikalavimas pareikÅ¡tas ne santuokos nutraukimo byloje, nekeičia reikalavimo, kaip kylančio iÅ¡ Å¡eimos teisinių santykių, pobÅ«džio. Akcentuotina, kad pagal CPK 786 straipsnį Lietuvos Respublikos teismai turi iÅ¡imtinę jurisdikcijÄ nagrinėti bylas dėl daiktinių teisinių santykių, susijusių su Lietuvos Respublikoje esančiu nekilnojamuoju daiktu. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad tokios bylos neteismingos kitų valstybių teismams, užsienio teismui priėmus sprendimÄ dėl Lietuvos Respublikoje esančio nekilnojamojo turto, tokį sprendimÄ bÅ«tų atsisakyta pripažinti CPK 810 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu dėl pažeistų iÅ¡imtinio teismingumo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018).

Taigi vien faktas, kad apeliantės ir atsakovo santuoka Jungtinėje Karalystėje buvo nutraukta, tačiau liko nepadalintas santuokinis turtas, nėra pakankamas ieÅ¡kinio reikalavimÄ vertinti kaip neturtinį. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieÅ¡kovės keliamas ginčas yra dėl turto, todėl ieÅ¡kinys turi bÅ«ti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu dydžiu.

17. Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigÄ laikytis savo pačių ar aukÅ¡tesnės instancijos teismų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumÄ ir nuspėjamumÄ ; remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panaÅ¡ios į nagrinėjamos bylos; nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiÅ¡kina ir taiko ne a priori (iÅ¡ anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisės norma; dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiÅ¡kinimas gali ir turi bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes Å¡is aiÅ¡kinimas yra teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020 60 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

18. Atsižvelgdamas į Å¡iuos kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, apeliacinės instancijos teismas nesiremia apeliantės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020, kuria buvo sprendžiami turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės klausimai, priteisiant kompensacijÄ , kadangi ji nelaikytina precedentu, nustatant žyminio mokesčio dydį tuo atveju, kai pareiÅ¡kiamas buvusių sutuoktinių, nutraukusių santuokÄ ne Lietuvos Respublikoje, reikalavimas atidalinti turtÄ iÅ¡ bendrosios nuosavybės.

19. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip dėl teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų teisingam Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

20. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio trÅ«kumų nustatymo ir žyminio mokesčio klausimus, ir priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ nutartį, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti jau yra pasibaigęs, apeliantei nustato naujÄ 10 dienų terminÄ , skaičiuojamÄ nuo Å¡ios teismo nutarties įteikimo dienos, paÅ¡alinti skundžiamoje nutartyje nurodytus ieÅ¡kinio trÅ«kumus.

22. IÅ¡aiÅ¡kintina apeliantei, kad neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytÄ terminÄ , teismas turi teisę procesinį dokumentÄ laikyti nepaduotu ir grÄ Å¾inti jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas n u t a r i a : Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nustatyti ieÅ¡kovei R. B. naujÄ 10 (deÅ¡imties) dienų terminÄ , skaičiuojamÄ nuo Å¡ios nutarties įteikimo dienos, paÅ¡alinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartyje nurodytus ieÅ¡kinio trÅ«kumus. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Edvardas Paliokas