9d4bd4bd-803c-4e61-b1da-542ea8ce5c42 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-242-394/2016Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00095-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2; 1.16.6;1.15.2.3.2; 3.21. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 7 d. Šiauliai Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Jarūnės Sedalienės, teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Žano Kubecko, sekretoriaujant Janinai Morkūnienei,dalyvaujant pareiškėjui A.

M., pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui E. M.,atsakovų Raseinių rajono savivaldybės tarybos bei Raseinių rajono savivaldybės, atstovaujamos Raseinių rajono savivaldybės tarybos, atstovui Raseinių rajono savivaldybės merui A. G.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. M. patikslintus skundus atsakovams Raseinių rajono savivaldybės tarybai bei Raseinių rajono savivaldybei, atstovaujamai Raseinių rajono savivaldybės tarybos, dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas A. M. kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį patikslino, praÅ¡ydamas panaikinti Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimÄ Nr. TS-366 „Dėl slapto balsavimo rezultatų patvirtinimo ir A. M. atleidimo iÅ¡ Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“, grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, priteisti iÅ¡ atsakovo Raseinių rajono savivaldybės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo Raseinių rajono savivaldybės 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .PareiÅ¡kėjas A.

M. patikslintuose skunduose (1 t., b. l. 174–178, 184–188) ir teismo posėdžio metu nurodė, jog susipažinęs su Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 29 d. vykusio posėdžio protokolu, o taip pat slapto balsavimo dėl jo atleidimo iÅ¡ pareigų balsų skaičiavimo komisijos protokolu Nr. l, konstatuoja, kad skundžiamas savivaldybės tarybos sprendimas priimtas remiantis suklastotais slapto balsavimo rezultatais. Kaip matyti iÅ¡ balsų skaičiavimo komisijos protokolo, komisija balsavimui iÅ¡davė 13 balsavimo biuletenių, balsavimo urnoje rasta 13 balsavimo biuletenių ir visuose juose buvo balsuota už pareiÅ¡kėjo atleidimÄ iÅ¡ pareigų.

Pagal Raseinių rajono savivaldybės tarybos balsų skaičiavimo komisijos veiklos nuostatų 11.1.1. punktÄ , slapto balsavimo biuleteniai tarybos nariams iÅ¡duodami pasiraÅ¡ytinai. Suskaičiavus prie balsų skaičiavimo protokolo pridedamame tarybos narių, gavusių balsavimo biuletenius, sÄ raÅ¡e esančius paraÅ¡us, matyti, kad pasiraÅ¡ytinai buvo iÅ¡duota 14 balsavimo biuletenių (tik prie G. K. paraÅ¡o yra prieraÅ¡as „nedalyvavau”). Biuletenius gavusių tarybos narių sÄ raÅ¡o 2-ame lape yra nurodyta, kad biuletenių pagaminta 25, iÅ¡duota 13, neiÅ¡duota 10 (kaip nurodoma, pastariesiems prieÅ¡ atidarant urnÄ nukirpti kampai), tai savaime prieÅ¡tarauja tame pačiame sÄ raÅ¡e esančiai informacijai, iÅ¡ kurios matyti, kad biuletenių gavimÄ savo paraÅ¡ais patvirtino 14 tarybos narių.

Net ir tuo atveju, jeigu informacija apie iÅ¡duotų (13) ir neiÅ¡duotų (10) biuletenių skaičių yra teisinga, akivaizdu, kad trÅ«ksta 2 balsavimo biuletenių, apie kuriuos balsų skaičiavimo komisijos dokumentuose neužsimenama. PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, iÅ¡ 13 slaptame balsavime dalyvavusių tarybos narių, 1 ar 2 galimai balsavo prieÅ¡ sprendimo priėmimÄ (Raseinių rajono savivaldybės taryboje esant 25 nariams, sprendimo priėmimui buvo bÅ«tina surinkti ne mažiau, kaip 13 balsų) ir Å¡ie biuleteniai buvo pakeisti „dingusiais“, juose pažymint, kad balsuojama „už“, taip pasiekiant balsavusių tarybos narių grupei palankų rezultatÄ .

Be to, aktas neatitinka vieÅ¡ojo administravimo įstatymo reikalavimų. Sprendime nenurodyta, nei kokiu pagrindu pareiÅ¡kėjÄ atleido, nei nuo kada. PareiÅ¡kėjui nebuvo pateiktas susipažinti sprendimas dėl atleidimo iÅ¡ pareigų. Tik dėl to, kad dalyvavo tarybos posėdyje, jis galėjo pasidaryti balsavimo biuletenio kopijÄ , iki tarybos nariams iÅ¡einant balsuoti. Esminis yra skundžiamo administracinio akto pirmasis punktas, kuriuo nusprendžiama pareiÅ¡kėjÄ atleisti iÅ¡ pareigų, tačiau iÅ¡ Å¡io akto teksto neįmanoma suprasti, kokiu faktiniu pagrindu pareiÅ¡kėjas yra atleidžiamas iÅ¡ pareigų.

Jis buvo pateikęs praÅ¡ymÄ jį atleisti iÅ¡ pareigų savo noru. Tarybos posėdyje taip pat buvo siÅ«loma ir svarstoma jį atleisti iÅ¡ pareigų praradus pasitikėjimÄ . Dėl abiejų pagrindų tarybos nariai diskutavo, tačiau kažkodėl patvirtino balsavimo biuletenį, iÅ¡ kurio pareiÅ¡kėjui niekas neaiÅ¡ku. Nurodę balsavimo biuletenyje: „Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorių A. M. iÅ¡ pareigų“, – tarybos nariai dauguma balsavo „Atleisti“.

Baigiantis metams, nenorėdamas sukelti kokių nors neigiamų pasekmių, pareiÅ¡kėjas visus savo reikalus iÅ¡ karto perdavė administracijos direktoriaus pavaduotojui J. K.. Tarybos posėdyje buvo kalbama ir apie pareiÅ¡kėjo atleidimÄ dėl pasitikėjimo praradimo ir atleidimo jo praÅ¡ymu. Po balsavimo pareiÅ¡kėjui niekas neaiÅ¡ku. Jei pareiÅ¡kėjas buvo atleistas, kaip praradęs pasitikėjimÄ , tai tas nepasitikėjimas nebuvo pagrįstas. SkundžiamÄ sprendimÄ priėmęs subjektas privalo šį deklaruojamÄ nepasitikėjimÄ pagrįsti faktiniais duomenimis, tai šiuo atveju nebuvo padaryta, todėl sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ skundžiamÄ aktÄ pripažinti negaliojančiu kaip neatitinkantį imperatyvių VieÅ¡ojo administravimo įstatymo normų reikalavimų (pripažinus negaliojančiu sprendimo 1-Ä punktÄ , naikintina likusi administracinio akto dalis, kaip iÅ¡vestinė iÅ¡ aptartos skundžiamo akto nuostatos).

Taip pat paaiÅ¡kino, kad skundžiamu sprendimu buvo pažeistos ir Vietos savivaldos įstatymo ir poįstatyminės normos. Kadangi tuo atveju, kai savivaldybės taryba priima sprendimÄ atleisti iÅ¡ pareigų savivaldybės administracijos direktorių, jo pareigas paliekant vykdyti kitam asmeniui, turi bÅ«ti laikomasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos. PareiÅ¡kėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo paaiÅ¡kino, kad atsakovas savo veiksmais sukėlė pasekmes, kurias galima vertinti kaip pareiÅ¡kėjui padarytÄ neigiamÄ poveikį.

Kasdienė įtampa ir situacijos neapibrėžtumas pareiÅ¡kėjui kelia didelius iÅ¡gyvenimus ir stresÄ , dėl to jis yra priverstas atsakovui Raseinių rajono savivaldybei reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. PareiÅ¡kėjas prašė atleisti iÅ¡ pareigų savo noru, o išėjo, kaip praradęs tarybos narių pasitikėjimÄ , tai turi reikÅ¡mę pretenduojant į kitas valstybės tarnautojo pareigas. Buvo galimybė įsidarbinti vienoje ar kitoje pozicijoje politinio pasitikėjimo pagrindu, tačiau atleidimo pagrindas sutrukdė įsidarbinti.

Konkrečių įrodymų, kad nebuvo priimtas, pateikti negali. Pareiškėjo A. M. atstovas advokatas E. M. teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo patikslintus skundus tenkinti, paaiškino, jog iš visumos byloje esančių įrodymų galima tvirtinti, kad balsavimo procedūra buvo šiurkščiai pažeista. Nė vienas iš liudytojų – komisijos narių nepatvirtino, kad balsadėžė buvo antspauduota. Visi komisijos nariai patvirtino, kad komisijos pirmininko ir sekretorės pareigas vykdė O.

B.. Dalis apklaustų komisijos narių patvirtino, kad buvo pasirašyti dvidešimt trys biuleteniai, dalis sakė, kad neatsimena, visi nariai patvirtino, kad po balsavimo biuleteniai nebuvo tinkamai įforminti, kaip reikalauja norminiai aktai, nebuvo užantspauduoti. Nebuvo užtikrinta, kad po balsavimo nebūtų galima įmesti papildomų biuletenių ar biuletenius pakeisti procedūros metu. Balsavimo procedūros pažeidimo faktas yra pagrindas naikinti balsavimo rezultatus, nes valstybės valdymo funkcijos turi būti atliekamos pagal taisykles.

Balsavimo komisijos nariai patvirtino, kad jiems nebuvo leista dalyvauti ruoÅ¡iant balsavimo komisijos protokolÄ , protokolas jiems tik buvo pateiktas pasiraÅ¡yti. Protokole nurodyta, kad „už A. M.“ balsavo trylika, „prieš“ nebalsavo niekas, tai galima suprasti dviprasmiÅ¡kai. Galima suprasti, kad buvo balsuota už A. M. palikimÄ darbe, jei nežinotume aplinkybių, galėtume taip pagalvoti. Balsavimo biuletenio forma nebuvo patvirtinta tarybos posėdyje, to biuletenio negalima laikyti tinkamu valiai iÅ¡reikÅ¡ti.

Komisijos narių suskaičiuoti biuleteniai galėjo būti pakeisti. Liudytojai sakė, kad buvo paruošti 23 biuleteniai, dalyvavo 22, išsiaiškinus, kad tas vienas balsas lemia balsavimo rezultatus, neatmetama galimybė, kad šį biuletenį galima buvo pakeisti. Balsavimas turi būti vykdomas taip, kad nekiltų jokių abejonių. Liudytoja O. B., teikdama paaiškinimus, nurodė, kad sekretorė K. buvo susijaudinusi, todėl negalėjo rašyti protokolo, tačiau pati K. teismo posėdžio metu tai paneigė.

Pati pirmininkė, kurios pareiga užtikrinti balsavimo procedÅ«rÄ , nurodė, kad balsadėžė nebuvo užantspauduota, kad biuletenių nesudėjo į vokÄ , nes neturėjo voko. Atsakovai Raseinių rajono savivaldybės taryba bei Raseinių rajono savivaldybė, atstovaujama Raseinių rajono savivaldybės tarybos, atsiliepimais (2 t., b. l. 22–30, 95–100) su pareikÅ¡tais patikslintais skundais nesutiko ir prašė juos atmesti. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl 2015 m. gruodžio 29 d.

įvykusio slapto balsavimo (dėl pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų) rezultatų yra atmestini, kadangi grindžiami iÅ¡skirtinai subjektyvia nuomone, abejonėmis ir prielaidomis, yra deklaratyvÅ«s, neįrodyti ir neatitinkantys tikrovės. PareiÅ¡kėjas neįrodė faktų, jog iÅ¡ 13 slaptame balsavime dalyvavusių tarybos narių 1 arba 2 tarybos nariai balsavo prieÅ¡ sprendimÄ atleisti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų, o komisijos nariai pakeitė balsavimo biuletenius.

Balsų skaičiavimo komisijos protokolas įrodo, kad komisija balsavimui pasiraÅ¡ytinai iÅ¡davė 13 balsavimo biuletenių, o balsavimo urnoje rasta 13 balsavimo biuletenių ir visuose biuleteniuose buvo balsuota už pareiÅ¡kėjo atleidimÄ iÅ¡ pareigų. Slapto balsavimo rezultatai teisingai įforminti balsų skaičiavimo komisijos protokole ir įrodo tikruosius balsavimo rezultatus, t. y. 13 tarybos narių balsavo už sprendimÄ atleisti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų.

PareiÅ¡kėjo abejones, jog 1 ar 2 tarybos nariai balsavo prieÅ¡ pareiÅ¡kėjo atleidimÄ iÅ¡ pareigų, paneigia Å¡ios objektyviai egzistuojančios aplinkybės ir jas patvirtinantys raÅ¡ytiniai įrodymai: Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 29 d. posėdyje, balsuojant dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus A. M. atleidimo iÅ¡ pareigų slapto balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimo, „UŽ“ balsavo 13 tarybos narių; Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 29 d. posėdyje, priimant sprendimÄ â€žDėl slapto balsavimo rezultatų patvirtinimo ir A.

M. atleidimo iÅ¡ Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“, „UŽ“ balsavo 13 tarybos narių. Balsavimas priimant sprendimÄ â€žDėl slapto balsavimo rezultatų patvirtinimo ir A. M. atleidimo iÅ¡ Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ patvirtina, kad slapto balsavimo bÅ«du balsuojant dėl pareiÅ¡kėjo atleidimo buvo susiformavusi 13 tarybos narių valia balsuoti už pareiÅ¡kėjo atleidimÄ iÅ¡ pareigų. Nepagrįsti pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog trÅ«ksta 2 balsavimo biuletenių.

Balsų skaičiavimo komisija buvo atspausdinusi 23 biuletenius. Balsų skaičiavimo komisija, vadovaujantis Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. TS-146 patvirtintų Raseinių rajono savivaldybės tarybos nuolatinės balsų skaičiavimo komisijos veiklos nuostatų 11.1.1 punktu, pasirašytinai tarybos nariams išdavė 13 antspauduotų balsavimo biuletenių. Tarybos nariams neišduoti (nepanaudoti) slapto balsavimo biuleteniai (10 vnt.) yra saugomi kartu su balsų skaičiavimo komisijos protokolu.

Be to, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, Tarybos sprendime nurodyti tinkami pareiÅ¡kėjo atleidimo teisiniai pagrindai. Tarybos sprendimo 1 punkte aiÅ¡kiai nurodyta atleidimo data – „Atleisti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorių A. M. iÅ¡ užimamų pareigų (praradus Raseinių rajono savivaldybės tarybos pasitikėjimÄ ) nuo 2015 m. gruodžio 29 d.“. Tarybos sprendimo 1 punkte nurodytas atleidimo pagrindas – „Atleisti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorių A.

M. iÅ¡ užimamų pareigų (praradus Raseinių rajono savivaldybės tarybos pasitikėjimÄ ) <...>“. PareiÅ¡kėjo atleidimo priežastys buvo aiÅ¡kiai nurodytos Tarybos sprendime ir Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015-12-29 posėdžio metu (tarybos narys R. K. pristatė sprendimo projektÄ dėl A. M. atleidimo iÅ¡ Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų, praradus jį paskyrusios Raseinių rajono savivaldybės tarybos pasitikėjimÄ . PareiÅ¡kėjui Tarybos sprendimo turinys tapo žinomas iÅ¡kart po jo priėmimo (dalyvavo Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 29 d. posėdyje, kuriame buvo priimtas Tarybos sprendimas dėl pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ pareigų).

Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 29 d. posėdžio metu iÅ¡dėstyti pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ pareigų motyvai yra pakankami priimti sprendimÄ atleisti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ pareigų. Raseinių rajono savivaldybės tarybos narių grupė iÅ¡reiÅ¡kė politinį nepasitikėjimÄ pareiÅ¡kėju ir pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjÄ atleisti iÅ¡ užimamų pareigų. Sprendimas dėl administracijos direktoriaus atleidimo iÅ¡ pareigų yra iÅ¡imtinė savivaldybės tarybos kompetencija.

Priimant Tarybos sprendimÄ dėl pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų, visos Vietos savivaldos įstatyme ir Reglamente nustatytos sÄ lygos buvo įgyvendintos ir procedÅ«ros atliktos, nepažeidžiant įstatymo ir Reglamento normų. Sprendimas dėl pareiÅ¡kėjo atleidimo yra Raseinių rajono savivaldybės tarybos (kolegialios institucijos) diskrecijos teisė, o Teikime iÅ¡dėstytus politinio nepasitikėjimo motyvus ir jų pagrįstumÄ Ä¯vertino Raseinių rajono savivaldybės taryba, priimdama sprendimÄ dėl pareiÅ¡kėjo atleidimo.

Politinio nepasitikėjimo motyvai ir jų pagrįstumas teisme nevertintini. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, pareiškėjo teiginiai dėl Tarybos sprendimo neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams yra atmestini kaip nepagrįsti. Tarybos sprendimo 3 punktas, kuriame nustatyta: „Pavesti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui J. K. atlikti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas, kol naujai paskirtas Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius pradės eiti pareigas“, materialinio pobūdžio teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, todėl pareiškėjas neturi teisės ginčyti Tarybos sprendimo dalies dėl sprendimo, kuriuo pavedama Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui J.

K. atlikti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas, kol naujai paskirtas Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius pradės eiti pareigas. Tarybos sprendimo dalis, kuria pavedama Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui J. K. atlikti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas, kol naujai paskirtas Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius pradės eiti pareigas (Tarybos sprendimo 3 punktas), nepažeidžia pareiškėjo teisių ir įstatymų saugomų interesų, todėl pareiškėjas, neturėdamas materialinio teisinio suinteresuotumo, negali jo ginčyti.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas grÄ Å¾inti į Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas yra atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi pareiÅ¡kėjas buvo teisėtai atleistas iÅ¡ Raseinių rajono savivaldybės direktoriaus pareigų. Be to, pareiÅ¡kėjo, praradusio jį paskyrusios institucijos politinį pasitikėjimÄ , grÄ Å¾inimas į pareigas teismo sprendimu yra neįmanomas, nes teismo sprendimu nebus atkurtas jį paskyrusios kolegialios institucijos politinis pasitikėjimas pareiÅ¡kėju.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ yra iÅ¡vestinis iÅ¡ pagrindinio reikalavimo pareiÅ¡kėjo atleidimÄ pripažinti neteisėtu, todėl jo tenkinimas bÅ«tų įmanomas tik pareiÅ¡kėjo atleidimÄ pripažinus neteisėtu. Atsakovai nesutinka ir su pareiÅ¡kėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ pareiÅ¡kėjas įvertino 5 000 eurų suma. PareiÅ¡kėjas neįrodė visų bÅ«tinų atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Neturinės žalos reikalavimas yra nepagrįstas, nes pareiÅ¡kėjas iÅ¡ pareigų buvo atleistas teisėtai, be to, pareiÅ¡kėjas neįrodė neturtinės žalos ir nepagrindė praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydžio. Atsakovas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas buvo vieÅ¡as asmuo (institucijos vadovas), o atleidimas iÅ¡ pareigų dėl politinio pasitikėjimo praradimo yra įprasta politinio proceso dalis. PareiÅ¡kėjas, kandidatuodamas į politinio pasitikėjimo pareigas, žinojo, kad tarybos nariai bet kuriuo metu gali pareikÅ¡ti politinį nepasitikėjimÄ , gali vieÅ¡ai kritikuoti pareiÅ¡kėjo asmenines ir dalykines savybes, pareiÅ¡kėjas gali bÅ«ti atleistas iÅ¡ pareigų, todėl pareiÅ¡kėjas, kandidatuodamas į administracijos direktoriaus pareigas, turėjo numatyti galimas pasekmes, įskaitant ir atleidimÄ iÅ¡ pareigų, praradus politinį pasitikėjimÄ , ir prisiėmė tokių pasekmių rizikÄ bei pasekmes.

Savivaldybės administracijos direktorius yra vieÅ¡as asmuo, todėl neiÅ¡vengiamai susiduria su politinių oponentų kritika ir komentarais. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad politinėse diskusijose turi bÅ«ti toleruojama net labai arÅ¡i kritika. VieÅ¡am asmeniui taikomos didesnės kritikos bei vieÅ¡ojo asmens pakantumo kritikai ribos nei privačiam asmeniui, nes Å¡ie asmenys sÄ moningai atsiveria nuodugniai kiekvieno jų žodžio ir darbo kontrolei (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus bylose Wingrove prieÅ¡ DidžiÄ jÄ BritanijÄ , Thorge ir Thorgeirson prieÅ¡ IslandijÄ , Lombardo ir kiti prieÅ¡ MaltÄ , A. prieÅ¡ DidžiÄ jÄ BritanijÄ , Cordova prieÅ¡ ItalijÄ ).

Taigi net ir tuo atveju, jei atleidimas iÅ¡ pareigų sukelia stresÄ ir neigiamas emocijas pareiÅ¡kėjui, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra netenkintinas.Raseinių rajono savivaldybės meras A. G., atstovaujantis atsakovams Raseinių rajono savivaldybės tarybai bei Raseinių rajono savivaldybei, atstovaujamai Raseinių rajono savivaldybės tarybos, 2016 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog jis atstovauja ir Tarybai ir savivaldybei, advokato atsisako, kadangi savivaldybės tarybai atstovauja meras ar mero įgaliotas asmuo, o jis nieko neįgaliojo, nori, kad jam, kaip merui, niekas neatstovautų, nes Taryba neturi teisės skirti atstovÄ .

Pateikė 2016 m. rugsėjo 27 d. raÅ¡tÄ Nr. (2.21)M2-512 (2 t., b. l. 184), nurodydamas, jog nutraukia visus su advokatais N. P. ir T. E. sudarytus susitarimus (sutartis) dėl Raseinių rajono savivaldybės bei Raseinių rajono savivaldybės tarybos atstovavimo visuose teismuose. Teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka su skundo dalimi dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo, pareiÅ¡kėjo grÄ Å¾inimo į pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , kadangi pažeidimai balsavimo metu buvo, tačiau nesutinka su reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Liudytoja O. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog dirba Raseinių rajono savivaldybės Å vietimo skyriaus metodininke, yra nuolatinės balsų skaičiavimo komisijos pirmininkė bei tarybos narė. Balsų skaičiavimo komisija patvirtinta tarybos sprendimu. Komisijos nariai: O. B., A. R., G. Å ., S. M. ir G. K.. Tarybos posėdyje buvo papraÅ¡yta komisijai susirinkti mero kabinete, organizuoti rinkimų eigÄ . Jie, t. y. keturi komisijos nariai (nebuvo S. M., jis buvo iÅ¡vykęs), nuėjo į mero kabinetÄ , susiskirstė, kas už kÄ atsakingas.

Prie urnos stebėti paskirta A. R., O. B. stebėjo visÄ procedÅ«rÄ . Biuletenius visi skaičiavo, protokolus siuntė ratu, pasirašė. Buvo atneÅ¡ti dvideÅ¡imt penki biuleteniai, žinojo, kad dviejų nebus, „įgalino“ 23 biuletenius, kad komisija turėtų visiems nariams. SpaudÄ uždėjo Aurelija. Jie dar kartÄ perskaičiavo, pakvietė tarybos narius. 13 biuletenių buvo paimta, 10 – nepaimta. Sudėjo vienus į vienÄ krÅ«velę, kitus – į kitÄ . Neatėjo sekretoriauti sekretorė, nes viena buvo nuÅ¡alinta, kita – sirgo.

Vieningai nutarė, kad sekretorė bus G. K.. Nepanaudotų skaičių jie įrašė 10, O. B. įrašė 13. Nuėjo į tribÅ«nÄ , per skubėjimÄ nukirpo kairę pusę. Perskaičiusi protokolÄ O. B. biuletenius padėjo pirmininkaujančiam ant stalo. Ant 23 biuletenių buvo visų paraÅ¡ai ir spaudai kitoje pusėje. Kodėl paraÅ¡ai yra ant 13 biuletenių, negali pasakyti, tikrai rašėsi ant visų. Gali bÅ«ti neatÅ¡viesta kita pusė. Biuleteniai bÅ«na sekretoriate. NuÅ¡alinta buvo savivaldybės tarybos sekretorė M..

Sekretorės dalyvavimÄ numato veiklos nuostatai. K. dalino balsavimo biuletenius – dėl įtampos pasiėmė sau vienÄ , pasirašė, padėjo atgal, pasirašė, kad „nedalyvavau“. Tarybos posėdyje patvirtinamas biuletenio pavyzdys, ant jų pasiraÅ¡oma. Kur laikomi biuleteniai, O. B. nežino, pagal tvarkÄ atiduodami posėdžio pirmininkui. Už atleidimÄ balsavo 13 narių. Komisijoje esant visų partijų atstovams, apie suklastojimÄ negali bÅ«ti jokios kalbos. J. M. nebuvo komisijoje, ji neatėjo (komisija jos nesulaukė).

Kas kÄ darys, pasidalino žodžiu. Komisijos veiklos nuostatai žinomi. Kad komisijos sekretorius nėra komisijos narys, žinoma, to žmogaus laukė. Kai neatėjo, paskyrė balsavimo komisijos narę. Ji parašė „nedalyvavau“, tai visi matė. Komisijos pirmininkas seka visÄ eigÄ , sekretorė atsakinga, kad visi dokumentai, skaičiai bÅ«tų suraÅ¡yti. ProtokolÄ surašė O. B., K. jautė tokiÄ Ä¯tampÄ , kad savo pavardę įrašė biuletenyje. Kitos sekretorės nepaskyrė, nes ji nurimo, ji skaičiavo biuletenius.

Kai biuleteniai buvo suskaičiuoti, jie skaičius įrašė, pasirašė protokolÄ , Visus biuletenius sudėjo į krÅ«vÄ , nepanaudotus nukarpė. Kažkas pastebėjo, kad nukirptas ne tas kampas, todėl jie nukirpo ir kitÄ kampÄ . Biuletenius visus paėmė O. B., perskaičiusi protokolÄ padavė pirmininkaujančiam. Nesudėjo į vokÄ . Balsadėžė buvo greta jų. Negali pasakyti, ar ji buvo užantspauduota. Klausimas, dėl kurio balsuota, buvo pristatytas (perskaitytas tekstas), paruoÅ¡tas tarybos narių.

Negali pasakyti, kiek laiko laukė sekretorės, suprato, kad situacija nedėkinga, nes viena pasakė, kad nedirbs, kita, kurios laukė gal tris minutes, neatėjo.Liudytoja G. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog yra Raseinių rajono savivaldybės tarybos narė. Yra balsų skaičiavimo komisijos narė. Teko skaičiuoti balsus dėl A. M.. Vadovavo B., o G. K. iÅ¡davinėjo biuletenius, ji buvo įpareigota paimti paraÅ¡Ä , paskui suskaičiuoti. Skaičiavo visi. Protokolus surašė O. B.. Juos paskirstė, kas už kÄ atsakingas.

Dalyvavo dvidešimt du tarybos nariai. Buvo paruošti dvidešimt trys biuleteniai, išduota trylika (kiti nariai atsisakė balsuoti). Slaptas balsavimas vyko mero kabinete, buvo balsavimo kabina, ten nariai ėjo užpildyti biuletenių, grįždavo įmesti į balsadėžę. Suskaičiavo trylika užpildytų, dešimt nepanaudotų padėjo į šalį. Prieš išduodant jie ant tų trylikos pasirašė. B. užpildė protokolus, jie tik pasirašė. Ji nešėsi biuletenius į tarybos posėdį perskaityti.

Neatsimena, ar tie deÅ¡imt biuletenių buvo pasiraÅ¡yti. Neatsimena, kas buvo sekretoriaujantis. B. dirbo antrÄ kadencijÄ , ji žinojo, kaip kÄ daryti. G. K. į balsų skaičiavimo komisijÄ iÅ¡rinko pirmÄ kartÄ . Pasibaigus balsavimui, negaliojantiems biuleteniams turi bÅ«ti nukirptas Å¡onas, visi sudedami į vokÄ , į salę turi bÅ«ti neÅ¡ami su voku. Susijaudinę buvo visi, perversmai niekam nėra malonÅ«s. Liudytoja A. R. teismo posėdžio metu nurodė, jog yra Raseinių rajono savivaldybės tarybos narė, yra balsų skaičiavimo komisijos narė.

Ginčo slapto balsavimo metu ji buvo atsakinga už balsadėžę. Ji buvo tuščia, stebėjo, kad biuleteniai bÅ«tų metami po vienÄ . Biuletenius atnešė M., jie pasirašė, Å . paduodavo, B. užpildė paskutinę dalį. Buvo trylika biuletenių. GrÄ Å¾ino visus biuletenius. Buvo trylika galiojančių, kiti nebalsavo. Buvo paruoÅ¡ti dvideÅ¡imt trys, atėjo balsuoti trylika, tiek biuletenių rado balsadėžėje. PažiÅ«rėjo, kad visi galiojantys, B. užpildė protokolÄ . Balsadėžė buvo tuščia, neatsimena, ar buvo užantspauduota.

Ant biuletenių pasirašė. Biuletenius davė atėjusiems balsuoti. Po slapto balsavimo biuleteniai dedami į vokÄ . Neatsimena, ar buvo sudėti į vokÄ tÄ kartÄ . Liudytojas G. Å . teismo posėdžio metu nurodė, jog yra Raseinių rajono savivaldybės tarybos narys, balsų skaičiavimo komisijos narys. Dalyvavo komisijos darbe dėl M. atleidimo. Buvo sukviesta balsų skaičiavimo komisija į mero kabinetÄ . B. pirmininkavo, G. Å . funkcija buvo stebėti, kad į kabinÄ užeitų po vienÄ . Užpildytus biuletenius metė į balsadėžę po vienÄ .

Buvo dvideÅ¡imt du nariai. Biuletenius suskaičiavo, jų buvo paruoÅ¡ta dvideÅ¡imt trys. Balsavime dalyvavo trylika, kiti nusiÅ¡alino nuo balsavimo, tarp jų ir G. Å .. Kiti biuleteniai liko ant stalo. Suskaičiuotus biuletenius B. sudėjo į krÅ«vÄ . G. Å . mano, kad O. B. visÄ pluoÅ¡tÄ atidavė merui. Kai jie atėjo į kabinetÄ , B. ėmėsi iniciatyvos, užpildžiusi padavė jiems pasiraÅ¡yti. B. atliko ir pirmininko, ir sekretoriaus pareigas. Atrodo, kad balsadėžė nebuvo antspauduota, G.

Å . antspaudavime nedalyvavo, spaudo plėšti nereikėjo. Balsadėžė buvo organinio stiklo. Liudytoja J. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog dirba Raseinių rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų ir informacinių technologijų skyriuje referente, nėra tarybos narė, niekada ja nebuvo. 2015 m. gruodžio 29 d. dalyvavo tarybos posėdyje dėl vieno klausimo, kai buvo nuÅ¡alinta sekretoriato vedėja, protokolavo. Tarybos narė D. K. J. M. davė paruoÅ¡tus balsavimo biuletenius, protokolÄ , o kai vyko balsavimas, ji juos perdavė komisijos pirmininkei.

J. M. kartu su tais dokumentais atsinešė į kabinetÄ antspaudÄ , matė kaip juos suantspaudavo. Nežino, kiek buvo biuletenių. Po to juos paliko ir išėjo. Po balsavimo, kai komisijos pirmininkė perskaitė visus rezultatus, protokolÄ , ji J. M. balsavimo biuletenius (palaidoje krÅ«velėje) padavė, J. M. juos pasidėjo ir toliau dalyvavo posėdyje. Biuleteniai į vokÄ nebuvo įdėti, kartu buvo protokolas. Jos neprašė atlikti komisijos sekretorės pareigų. Gavusi biuletenius, ji parsinešė juos, reikėjo greitai paraÅ¡yti tos dalies protokolÄ .

Per naktį suraÅ¡iusi 2015-12-29 protokolo dalį dėl A. M. atleidimo, kitos dienos rytÄ atsinešė į darbÄ , įdėjo į vokÄ , užklijavo ir atidavė sekretoriato vedėjai V. M.. Biuletenių buvo daug, užpildytų buvo trylika, tuščių neskaičiavo. Jai buvo keista, kad tuščių buvo daug. Tarybos posėdžio sekretorė buvo V. L., J. M. rašė tik dalį protokolo, sutarė, kad J. M. suraÅ¡ytÄ dalį įkels į bendrÄ protokolÄ . Kol medžiaga buvo perduota vedėjai, J.

M., juos laikė, nešėsi namo, namuose rašė protokolÄ . PareiÅ¡kėjo patikslinti skundai tenkintini iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. TS-366 „Dėl slapto balsavimo rezultatų patvirtinimo ir A. M. atleidimo iÅ¡ Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ teisėtumo ir pagrįstumo. Kartu su pagrindiniu reikalavimu keliami ir papildomi reikalavimai: grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 10 d. iki 2016 m. sausio 1 d., toliau – Vietos savivaldos įstatymas), Raseinių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentas (toliau – Reglamentas, 1 t., b. l. 125–127), patvirtintas Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. TS-134, bei Raseinių rajono savivaldybės tarybos nuolatinės balsų skaičiavimo komisijos veiklos nuostatai (toliau – Veiklos nuostatai, 2 t., b. l. 139–141), patvirtinti Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. TS-146.Ginčijamas Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015-12-29 sprendimas Nr. TS-366 „Dėl slapto balsavimo rezultatų patvirtinimo ir A.

M. atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ (toliau – ir Sprendimas) priimtas remiantis Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punktu, kuriame numatyta, jog išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priklauso savivaldybės administracijos direktoriaus <...> priėmimas į pareigas ir atleidimas iš jų <...>; Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 3 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad savivaldybės administracijos direktorius į pareigas skiriamas mero teikimu savivaldybės tarybos sprendimu savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu <...>; tol, kol administracijos direktorius ir jo pavaduotojas nėra paskirti, direktoriaus pareigas gali eiti laikinai mero pareigas einančio tarybos nario siūlymu savivaldybės tarybos paskirtas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas;

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) į pareigas skiriamas (skiriami) savivaldybės administracijos direktoriaus siÅ«lymu mero teikimu savivaldybės tarybos sprendimu politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu <...>; Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7 punktu, reglamentuojančiu, jog valstybės tarnautojas atleidžiamas iÅ¡ pareigų, kai politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimtas įstaigos vadovas praranda į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimÄ arba kai pasibaigia jo paskyrimo į pareigas terminas; ir Veiklos reglamento 12.2.8. punktu, numatančiu, jog iÅ¡imtinei tarybos kompetencijai priklauso sprendimo dėl savivaldybės administracijos direktoriaus priėmimo į pareigas ir atleidimo iÅ¡ jų <...>, sprendimų dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavadavimo priėmimas.IÅ¡ iÅ¡dėstyto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų priskyrimas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigybėms lemia jo atleidimo iÅ¡ Å¡ių pareigų nepasibaigus savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui ypatumus.

Nepasitikėjimo pareiÅ¡kimas valstybės tarnautojui, kuris į pareigas skiriamas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, yra priėmusio į pareigas valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos diskrecijos teisė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pasisakęs, kad politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimÄ iÅ¡ pareigų nepasibaigus jo paskyrimo į pareigas terminui lemia politinė politikų valia, todėl administracinis teismas, nagrinėdamas ginÄÄ dėl politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimo iÅ¡ pareigų jam praradus į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimÄ , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, turi nustatyti tik tai, ar sprendžiant atleidimo klausimÄ , buvo laikomasi teisės aktų nustatytų esminių procedÅ«rų ir taisyklių, ar nebuvo virÅ¡yta įstatymų nustatyta kompetencija (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2007 m. kovo 2 d. Nr. A14-216/07; 2009 m. balandžio 14 d. Nr. A146-451/2009; 2010 m. birželio 22 d. Nr. A143-873/2010; 2010 m. liepos 16 d. Nr. A575-868/2010 ir kt.). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad individualus administracinis aktas gali bÅ«ti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei teismas konstatuoja, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ .

NežymÅ«s, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedÅ«ros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimÄ neteisėtu ir jį panaikinti ABTÄ® 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2005 m. balandžio 22 d. Nr. A14-416/2005; 2006 m. gruodžio 6 d. Nr.A6-2202/2006; 2007 m. balandžio 24 d. Nr. A11-435/2007; 2009 m. balandžio 2 d.

Nr. A502-341/2009; 2010 m. birželio 28 d. Nr. A662-902/2010 ir kt.). Taigi nagrinėjamo ginčo atveju turi bÅ«ti nustatyta, ar atleidžiant pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ valstybės tarnybos Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTÄ®) 44 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu buvo laikytasi pagrindinių procedÅ«rų bei taisyklių, o jei jos pažeistos, ar padaryti pažeidimai yra esminiai ir dėl to galėjo bÅ«ti priimtas neteisėtas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-837/2010).PareiÅ¡kėjas patikslintuose skunduose teigia, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl padarytų pagrindinių privalomų procedÅ«rų pažeidimų, kurie, jo manymu, yra žymÅ«s ir esminiai, t. y.: 2015 m. gruodžio 29 d. vykusio slapto balsavimo procedÅ«ros metu balsadėžė nebuvo antspauduota, balsavimo biuletenio forma nebuvo patvirtinta tarybos posėdyje, komisijos pirmininko ir sekretoriaus pareigas vykdė tas pats asmuo, po balsavimo biuleteniai nebuvo tinkamai įforminti, nebuvo sudėti į vokÄ , užantspauduoti, nebuvo užtikrinta, kad po balsavimo nebÅ«tų galima įmesti papildomų biuletenių ar juos pakeisti.Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalis (atitinkamai – Reglamento 33.1, 33.4 punktai) nustato, kad dėl savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, iÅ¡skyrus atvejus, kai renkamas meras, skiriamas mero pavaduotojas, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai, sprendžiamas nepasitikėjimo meru, mero pavaduotojais, savivaldybės administracijos direktoriumi, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojais klausimas.

Reglamento 33.5–34.10 punktuose yra įtvirtintos bendrosios nuostatos, reglamentuojančios slapto balsavimo biuletenio parengimo, tvirtinimo, žymėjimo, iÅ¡davimo tvarkÄ , biuletenio turinio elementus, biuletenių pripažinimÄ negaliojančiais, balsavimo procedÅ«rÄ , tarybos dokumentų įforminimÄ . Reglamento 33.5 punkto, reglamentuojančio slapto balsavimo tvarkÄ , 33.5.1–33.5.11 papunkčiuose numatyta, kad Taryba patvirtina balsų skaičiavimo komisijos sudėtį; komisija yra atsakinga už balsavimo organizavimÄ ;

Taryba patvirtina rinkimų ar balsavimo biuletenio pavyzdį (slaptai balsuojant); patvirtinto pavyzdžio balsavimo biuletenius parengia Sekretoriatas; balsų skaičiavimo komisija pirmiausia iÅ¡sirenka pirmininkÄ ir sekretorių, su rinkimų rezultatais supažindinama Taryba; biuleteniai perduodami balsų skaičiavimo komisijai; posėdžio pirmininkas skelbia balsavimo pradžiÄ ; slaptai balsuojama per posėdžio pertraukÄ ; balsų skaičiavimo komisija antspauduoja biuletenius Tarybos antspaudu ir iÅ¡duoda juos Tarybos nariams; gaudami biuletenį, Tarybos nariai pasiraÅ¡o biuletenių iÅ¡davimo lape; balsavimo vietoje turi bÅ«ti balsavimo kabina ir balsadėžė; balsadėžė antspauduojama Tarybos antspaudu; slapto balsavimo rezultatus paskelbia balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas, perskaitydamas protokolÄ , balsavimo rezultatus tvirtina Taryba.

Pagal Reglamento 33.10 punktÄ , balsų skaičiavimo komisijos protokolÄ pasiraÅ¡o balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas ir sekretorius; balsavimo biuleteniai saugomi Savivaldybės archyve iki Tarybos kadencijos pabaigos. Remiantis Reglamento 33.14 punktu, balsavimÄ organizuoja, balsus skaičiuoja ir posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių registracijÄ vykdo balsų skaičiavimo komisija; <...> Balsų skaičiavimo komisijos nariai balsuoja bendrÄ ja tvarka. Pagal Reglamento 33.15 punktÄ , balsavimo rezultatus paskelbia balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas, vadovaudamasis balsų skaičiavimo komisijos pateiktais rezultatais.

Reglamento 33.5.1 punkte nurodyta, jog balsų skaičiavimo komisija yra atsakinga už balsavimo organizavimÄ , komisijos savo darbe vadovaujasi Tarybos patvirtintais komisijų nuostatais (17.10 punktas).Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015-04-30 sprendimu Nr. TS-146 patvirtintuose Raseinių rajono savivaldybės tarybos nuolatinės balsų skaičiavimo komisijos veiklos nuostatuose nustatytos specialios teisės normos, reglamentuojančios Nuolatinės balsų skaičiavimo komisijos veiklos principus, tikslÄ , uždavinius, funkcijas ir kitus su komisijos veikla susijusius klausimus.

Veiklos nuostatų 3 punkte reglamentuota, jog komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Raseinių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentu, kitais teisės aktais ir Å¡iais Nuostatais. Pagal Veiklos nuostatų 8 punktÄ , komisijos posėdžiuose sekretoriauja Raseinių rajono savivaldybės Tarybos sekretoriato paskirtas darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį; Komisijos sekretorius nėra Komisijos narys. Veiklos nuostatų 9 punkte įtvirtinta, jog Komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė Komisijos narių.

Vadovaujantis Veiklos nuostatų 11.1 punktu, Komisija, atlikdama slapto balsavimo procedÅ«ras: (11.1.1) pasiraÅ¡ytinai iÅ¡duoda Tarybos nariams nustatyta tvarka parengtus, Tarybos antspaudu antspauduotus balsavimo biuletenius; (11.1.2) prižiÅ«ri, kad į balsavimo patalpÄ neužeitų paÅ¡aliniai asmenys; (11.1.3.) stebi, kad į balsavimo kabinÄ užeitų tik po vienÄ Tarybos narį; (11.1.4.) suskaičiuoja balsus, sprendimÄ dėl biuletenių pripažinimo negaliojančiais priima balsuodama (jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas); (11.1.5) suraÅ¡o slapto balsavimo rezultatų nustatymo protokolÄ , kurį pasiraÅ¡o visi balsų skaičiavime dalyvaujantys Komisijos nariai ir Komisijos sekretorius; (11.1.6.) balsadėžėje rastus ir suskaičiuotus biuletenius sudeda į vokÄ , ant voko užraÅ¡o informacijÄ apie jo turinį, vokÄ užklijuoja, antspauduoja ir perduoda Tarybos posėdžio pirmininkui; (11.1.7) pasibaigus slaptam balsavimui, Komisijos pirmininkas paskelbia slapto balsavimo rezultatus ir slapto balsavimo rezultatų nustatymo protokolÄ perduoda Tarybos posėdžio pirmininkui.

Byloje nustatyta, kad Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimų projektų registre (TP) - TP (1 t., b. l. 47–49) 2015-12-18 užregistruotas 2015-12-18 sprendimo Nr. TP-415 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus A. M. atleidimo iš pareigų“ projektas; 2015-12-23 užregistruotas 2015-12-18 sprendimo Nr. TP-419 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus A. M. atleidimo iš pareigų slapto balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimo“ projektas; 2015-12-23 užregistruotas 2015-12-23 sprendimo Nr. TP-420 „Dėl slapto balsavimo rezultatų patvirtinimo ir A.

M. atleidimo iÅ¡ Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ projektas. IÅ¡ Raseinių rajono savivaldybės tarybos slapto balsavimo balsų skaičiavimo komisijos 2015 m. gruodžio 29 d. protokolo Nr. 1 bei gavusių slapto balsavimo biuletenius tarybos narių sÄ raÅ¡o (1 t., b. l. 20–22) matyti, jog slaptam balsavimui „Dėl slapto balsavimo rezultatų patvirtinimo ir A. M. atleidimo iÅ¡ Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ pagaminti 25 vienetai biuletenių 25 tarybos nariams, biuletenių iÅ¡duota 13 vnt., liko neiÅ¡duotų – 10 vnt., iki atidarant balsadėžę nukirpti deÅ¡inieji virÅ¡utiniai kampai neiÅ¡duotiems biuleteniams – 10 vnt.; biuletenius iÅ¡davė komisijos pirmininkė O.

B., nariai: G. K., G. Š., A. R.. Byloje yra 13 vnt. galiojančių Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimu patvirtintų Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus A. M. atleidimo iš pareigų slapto balsavimo biuletenių kopijų (1 t., b. l. 23–35) su antraštėmis, dėl ko balsuojama, nurodytomis dviem pozicijomis: „Atleisti“, „Neatleisti“ ir žymėjimo pavyzdžiais, antspauduoti, su O. B., G. K., G. Š., A. R. parašais antroje lapo pusėje.

Taip pat yra 10 vnt. nurodytos formos ir turinio neišduotų biuletenių kopijų (1 iš jų antspauduotas su komisijos narių parašais kitoje lapo pusėje) (1 t., b. l. 36–45). Iš 2016-01-06 Raseinių rajono savivaldybės 8-ojo šaukimo tarybos 13-ojo posėdžio protokolo Nr. T-13 kopijos (1 t., b. l. 62–123) matyti, jog 2015-12-29 posėdyje, kuris vyko nuo 10.00 iki 20.15 val., dalyvavo 22 savivaldybės tarybos nariai, posėdžio pirmininkas rajono savivaldybės meras A. G., posėdžio sekretorė 3-iajam klausimui (dėl sprendimo „Dėl slapto balsavimo rezultatų patvirtinimo ir A.

M. atleidimo iÅ¡ Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ projekto Nr. TP-420 (1 t., b. l. 66)) – Bendrųjų reikalų ir informacinių technologijų skyriaus referentė J. M.. IÅ¡ pastarojo protokolo turinio matyti, kad, įtraukus į papildomÄ darbotvarkę, be kita ko, sprendimo „Dėl slapto balsavimo rezultatų patvirtinimo ir A. M. atleidimo iÅ¡ Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ projektÄ Nr. TP-420, posėdžio metu patvirtintas ir Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus A.

M. atleidimo iÅ¡ pareigų slapto balsavimo biuletenio pavyzdys, t. y. trylika iÅ¡ keturiolikos Tarybos narių pasisakė už biuletenio pavyzdžio patvirtinimÄ , taip pat po slapto balsavimo pritarta (1 t., b. l.

77) sprendimo „Dėl slapto balsavimo rezultatų patvirtinimo ir A. M. atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ projektui. Raseinių rajono savivaldybės taryba 2015-12-29 sprendimu Nr. TS-366 „Dėl slapto balsavimo rezultatų patvirtinimo ir A. M. atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ (I t., b. l.

46) atleido Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorių A. M. iÅ¡ užimamų pareigų (praradus Raseinių rajono savivaldybės tarybos pasitikėjimÄ ) nuo 2015 m. gruodžio 29 d. (1 punktas); pavedė Raseinių rajono savivaldybės administracijai iÅ¡mokėti A. M. kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas ir darbo užmokestį už faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ (2 punktas); pavedė Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui J. K. atlikti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas, kol naujai paskirtas Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius pradės eiti pareigas (3 punktas);

įpareigojo A. M. iki 2015 m. gruodžio 29 d. darbo dienos pabaigos perduoti reikalus laikinai einančiam administracijos direktoriaus pareigas J. K. pagal reikalų perdavimo aktÄ , dalyvaujant Raseinių rajono savivaldybės merui (4); <...> (5 punktas). IÅ¡analizavus 2016 m. gegužės 19 d. bei 2016 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžiuose apklaustų liudytojų parodymus apie Nuolatinės balsų skaičiavimo komisijos 2015 m. gruodžio 29 d. posėdyje vykusio slapto balsavimo aplinkybes, pastebima, kad nei vienas iÅ¡ liudytojų:

Tarybos bei balsų skaičiavimo komisijos narių, tarp jų ir komisijos pirmininkė – negalėjo patvirtinti, ar balsadėžė buvo užantspauduota, t. y. atitiko Reglamento 33.5.10 punkto reikalavimus. Liudytojas G. Å . nurodė, jog balsadėžė nebuvo antspauduota, patvirtino, jog jis antspaudavime nedalyvavo, spaudo plėšti nereikėjo. Teismas, įvertinęs slapto balsavimo procedÅ«ros atitikimÄ Veiklos nuostatų 8 punkto nuostatoms, numatančioms, kad komisijos posėdžiuose sekretoriauja Raseinių rajono savivaldybės tarybos sekretoriato paskirtas darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, o Komisijos sekretorius turi bÅ«ti ne Komisijos narys, pažymi, jog balsų skaičiavimo komisijos protokolÄ pasirašė komisijos pirmininkė O.

B. ir sekretorė G. K. (Raseinių rajono savivaldybės tarybos slapto balsavimo balsų skaičiavimo komisijos 2015 m. gruodžio 29 d. protokolas Nr. 1 (1 t., b. l. 20–22)). Å ias aplinkybes patvirtino ir liudytoja O. B., nurodžiusi, jog „visi vieningai nutarė, kad sekretorė bus G. K.“. Tačiau pastaroji, kuri yra savivaldybės tarybos bei balsų skaičiavimo komisijos narė, apklausta kaip liudytoja 2016 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino neatsimenanti, kas buvo sekretoriaujantis, ji, bÅ«dama savivaldybės tarybos ir balsų skaičiavimo komisijos narė, buvo įpareigota „iÅ¡davinėti biuletenius, paimti paraÅ¡Ä , suskaičiuoti“.

Liudytojas G. Š. patvirtino, jog O. B. atliko ir pirmininkaujančios, ir sekretoriaujančios pareigas. Liudytoja J. M. paaiškino, jog jos neprašė atlikti balsų skaičiavimo komisijos sekretorės pareigų, ji buvo paskirta tik savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 29 d. posėdžio 3-iajam klausimui, t. y. dėl sprendimo „Dėl slapto balsavimo rezultatų patvirtinimo ir A. M. atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ projekto Nr. TP-420, protokoluoti.

Vertindama liudytojų parodymus pagal Veiklos nuostatų 11.1.6. punktÄ , reglamentuojantį privalomus komisijos veiksmus vykdant slapto balsavimo procedÅ«ras: balsadėžėje rastus ir suskaičiuotus biuletenius sudėti į vokÄ , ant voko užraÅ¡yti informacijÄ apie jo turinį, vokÄ užklijuoti, antspauduoti ir perduoti Tarybos posėdžio pirmininkui, teisėjų kolegija pastebi, jog liudytojai J. M., O. B., G. Å . nurodė aplinkybę, kad po balsavimo biuleteniai į vokÄ nebuvo įdėti, J. M., juos („palaidoje krÅ«velėje“) nešėsi namo, o suraÅ¡iusi posėdžio protokolo dalį, kitos dienos rytÄ darbe įdėjo į vokÄ , užklijavo ir atidavė sekretoriato vedėjai.

Liudytoja patvirtino aplinkybę, jog balsavimo biuletenių nesudėjo į vokÄ , nes voko niekas neatnešė. Liudytojas taip pat nurodė manantis, jog O. B. visÄ pluoÅ¡tÄ atidavė merui. Pastebėtina ir tai, jog, iÅ¡analizavus byloje esančių Raseinių rajono savivaldybės tarybos slapto balsavimo balsų skaičiavimo komisijos 2015 m. gruodžio 29 d. protokolo Nr. 1 (1 t., b. l. 20), Raseinių rajono savivaldybės 8-ojo Å¡aukimo tarybos narių, 2015 m. gruodžio 29 d. gavusių slapto balsavimo biuletenius „Dėl slapto balsavimo rezultatų patvirtinimo ir A.

M. atleidimo iÅ¡ Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ sÄ raÅ¡o (1 t., b. l. 21-22) bei 2016-01-06 Raseinių rajono savivaldybės 8-ojo Å¡aukimo tarybos 13-ojo posėdžio protokolo Nr. T-13 (1 t., b. l. 62–123) turinį, apžiÅ«rėjus teismui pateiktus balsavimo biuletenių originalus (2 t., vokas b. l. 163), matyti dokumentuose esančių duomenų neatitikimai. Balsų skaičiavimo komisijos 2015 m. gruodžio 29 d. protokole Nr. 1 pažymėta, kad biuletenių iÅ¡duota 13 vnt., liko neiÅ¡duotų 10 vnt., iki atidarant balsadėžę nukirpti deÅ¡inieji virÅ¡utiniai kampai neiÅ¡duotiems biuleteniams – 10 vnt., o iÅ¡ Raseinių rajono savivaldybės 8-ojo Å¡aukimo tarybos narių, 2015 m. gruodžio 29 d. gavusių slapto balsavimo biuletenius, sÄ raÅ¡o (1 t., b. l. 21–22) matyti, kad pagaminti 25 vienetai biuletenių 25 tarybos nariams, patvirtinusių slapto balsavimo biuletenių gavimÄ tarybos narių parašų – 14, prie G.

K. – jos paraÅ¡as, patvirtinantis biuletenio gavimÄ , su prieraÅ¡u „nedalyvavau“. IÅ¡ 2016 m. sausio 6 d. Raseinių rajono savivaldybės 8-ojo Å¡aukimo tarybos 13-ojo posėdžio protokolo Nr. T-13 matyti, jog posėdyje dalyvavo 22 nariai, slaptam balsavimui iÅ¡duota 13 biuletenių, iÅ¡ jų galiojančių – 13, negaliojančių nebuvo (1 t., b. l. 77). Liudytoja G. K. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog buvo paruoÅ¡ti 23 biuleteniai, iÅ¡duota 13, likusieji atsisakė balsuoti. Byloje yra 13 vnt. galiojančių iÅ¡duotų slapto balsavimo biuletenių ir 10 vnt. neiÅ¡duotų biuletenių, 1 iÅ¡ jų antspauduotas su komisijos narių paraÅ¡ais kitoje lapo pusėje.

Aptarti neatitikimai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad vis tik 2015 m. gruodžio 29 d. slapto balsavimo metu buvo iÅ¡duota 14 balsavimo biuletenių, tačiau tik 13 buvo įmesta į balsadėžę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apie likusius du biuletenius nėra duomenų nei byloje esančioje raÅ¡ytinėje medžiagoje, Å¡ių aplinkybių negalėjo paaiÅ¡kinti ir bylos Å¡alys bei teismo apklausti liudytojai. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija laiko, kad slaptas balsavimas dėl A.

M. atleidimo iÅ¡ Raseinių rajono savivaldybės administracijos pareigų vyko pažeidžiant Vietos savivaldos įstatymo (13 str. 9 d.), Reglamento (33.4 p., 33.5.4 p., 33.5.10 p., 33.10 p.) ir Veiklos nuostatų (8, 11.1.5 p., 11.1.6 p.) privalomus reikalavimus. IÅ¡ tekste aptartų Vietos savivaldos įstatymo normų matyti, kad jose yra įtvirtinta, jog klausimas dėl nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriumi ir naujo administracijos direktoriaus skyrimas vykdomi slaptu balsavimu. Tačiau nei minėtas įstatymas, nei jo nuostatas detalizuojantis Reglamentas neįtvirtina slapto balsavimo sÄ vokos apibrėžimo.Konstitucinis Teismas 2008 m. spalio 1 d. nutarime yra konstatavęs, jog slapto balsavimo principas reikalauja sudaryti tokias sÄ lygas rinkėjo valiai balsavimo metu pareikÅ¡ti, kad niekas negalėtų jo kontroliuoti, daryti įtakos jo pasirinkimui ar kitaip kliudyti laisvai ir nevaržomai reikÅ¡ti savo valios.

Europos komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisijos), kuri yra patariamasis Europos Tarybos organas konstituciniais klausimais, parengto ir Europos Tarybos Parlamentiniame Susirinkime 2003 metais patvirtinto Rinkimų geros praktikos kodekso (toliau – ir Rinkimų geros praktikos kodeksas) I skyriaus 4 dalies a punkte yra numatyta, kad rinkėjui balsavimo slaptumo principas yra ne tik teisė, bet ir pareiga, kurios nesilaikymas privalo bÅ«ti baudžiamas pripažįstant negaliojančiu kiekvienÄ balsÄ , kuris buvo atskleistas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje slapto balsavimo principas suprantamas taip, kad tik rinkėjui bÅ«tų žinomas jo rinkimų valios turinys, kuris neturėtų bÅ«ti žinomas kitiems asmenims. Balsavimo slaptumas yra bÅ«tina garantija rinkėjui laisvai pareikÅ¡ti savo valiÄ . Taigi nėra abejonių, jog balsavimo slaptumas turėtų bÅ«ti suprantamas kaip rinkėjo teisė pareikÅ¡ti savo valiÄ rinkimuose, neatskleidžiant jos turinio kitiems asmenims. MinėtÄ jÄ rinkėjo teisę atitinka institucijų, organizuojančių rinkimus, pareiga užtikrinti tokias sÄ lygas rinkimų patalpose, kad rinkėjas turėtų galimybę pareikÅ¡ti savo valiÄ taip, kad niekam nebÅ«tų žinoma konkretaus rinkėjo valia (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2480-602/2016).

Vertindama nustatytų slapto balsavimo procedÅ«ros pažeidimų reikÅ¡mę, teisėjų kolegija remiasi ir Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 5 straipsnyje apibrėžtu slapto balsavimo sÄ vokos apibrėžimu, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog „su biuleteniu draudžiama atlikti tokius veiksmus, kurie galėtų atskleisti balsavimo paslaptį.“Nagrinėjamu atveju, įvertinusi byloje esančiÄ raÅ¡ytinę medžiagÄ , Å¡alių, liudytojų paaiÅ¡kinimus, atsižvelgdama į slapto balsavimo principo esmę, teisėjų kolegija sprendžia, jog Raseinių rajono savivaldybės taryba, 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. TS-366 „Dėl slapto balsavimo rezultatų patvirtinimo ir A.

M. atleidimo iÅ¡ Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ atleisdama pareiÅ¡kėjÄ A. M. iÅ¡ Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų praradus Raseinių rajono savivaldybės tarybos pasitikėjimÄ , nesilaikė slapto balsavimo procedÅ«ros, pažeidė lygių rinkimų principÄ ir, neatsižvelgdama į balsavimo procedÅ«rų pažeidimus, priėmė neteisėtÄ (skundžiamÄ ) sprendimÄ . Vadovaujantis ABTÄ® 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu sprendimas gali bÅ«ti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei teismas konstatuoja, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ .

Byloje nustatyti Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. TS-366 „Dėl slapto balsavimo rezultatų patvirtinimo ir A. M. atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ priėmimo procedūros pažeidimai, kurie tiesiogiai galėjo turėti įtakos neobjektyvaus ir nepagrįsto pareiškėjo atžvilgiu balsavimo dėl nepasitikėjimo rezultatams bei (procedūros atlikimo aspektu) pažeisti pareiškėjo (kaip Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punkto taikymo subjekto) teisės aktų nustatytas teises ar įstatymų saugomus interesus, todėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015-12-29 sprendimo Nr. TS-366 „Dėl slapto balsavimo rezultatų patvirtinimo ir A.

M. atleidimo iÅ¡ Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ 1 punktas dėl pareiÅ¡kėjo atleidimo pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu bei naikintinas (ABTÄ® 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad visi kiti skundžiamo sprendimo punktai (2, 3, 4, 5 punktai) iÅ¡ esmės yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ Sprendimo 1 punkto, todėl pripažinus neteisėtu, nepagrįstu bei panaikinus Sprendimo 1 punktÄ , iÅ¡vestiniai punktai taip pat naikintini, vadovaujantis ABTÄ® 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje van de Hurk v. Netherlands). Pripažinus Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015-12-29 sprendimÄ Nr. TS-366 „Dėl slapto balsavimo rezultatų patvirtinimo ir A. M. atleidimo iÅ¡ Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ neteisėtu ir jį panaikinus yra pagrindas, atsižvelgiant į pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ A.

M. į administracijos direktoriaus pareigas, įpareigojant atsakovÄ sumokėti jam darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .Teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad Valstybės tarnybos įstatyme nėra nustatytos konkrečios teisinės pasekmės, kai valstybės tarnautojo atleidimas iÅ¡ pareigų pripažįstamas neteisėtu, todėl vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tokiu atveju taikytinas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas, DK) 297 straipsnis (nuo 2013 m. sausio 1 d.

DK 300 straipsnis) (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2748/2012).Darbo kodekso 300 straipsnio 3 dalis numato, jeigu darbuotojas buvo atleistas iÅ¡ darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ , teismas grÄ Å¾ina jį į pirmesnį darbÄ ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumÄ už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad kompensacijos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimas atlieka ne tik socialinę funkcijÄ , bet yra vertinamas ir kaip įstatyme nustatyti neigiamo pobÅ«džio turtiniai padariniai (sankcija), taikytini darbdaviui už neteisėtus veiksmus prieÅ¡ darbuotojÄ ir turintys preventyviÄ reikÅ¡mę (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2012). Kadangi Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015-12-29 sprendimas Nr. TS-366 pripažintinas neteisėtu, byloje duomenų, kad pareiÅ¡kėjas A.

M. negalėtų toliau dirbti nėra, jų nepateikė ir atsakovų atstovas, todėl pareiÅ¡kėjas grÄ Å¾intinas į iki atleidimo eitas administracijos direktoriaus pareigas, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. IÅ¡ byloje esančios Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2016 m. vasario 2 d. pažymos apie A. M. vidutinį darbo užmokestį Nr. (11.33)F9-4 matyti, jog pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ pareigų dienÄ jo vidutinis vienos darbo dienos užmokestis buvo 95,78 Eur.

Taigi pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėtinas vidutinis darbo užmokestis už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ apskaičiuojamas vadovaujantis Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o (2008 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1279 redakcija) 6.1, 6.2, 8, 9 punktų nuostatomis bei nuo 2015 m. sausio 1 d. galiojančio Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigÅ«no vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o (2014 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1288 redakcija) 7.1, 7.2, 9 punktų nuostatomis.Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. gruodžio 12 d.

įsakymo Nr. A1-646 „Dėl metinių darbo dienų koeficientų ir metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2015 metais patvirtinimo“ 1.2.1.1. punktÄ , 2015 metais metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius, esant penkių darbo dienų savaitei, – 21 darbo diena; pagal 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. A1-789 „Dėl metinių darbo dienų koeficientų ir metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2016 metais patvirtinimo” 1.2.1 punktÄ , 2016 metais metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius, esant penkių darbo dienų savaitei, – 21 darbo diena.

Tai reiÅ¡kia, kad 2015–2016 metais pareiÅ¡kėjo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis buvo 2 011,38 Eur, todėl pareiÅ¡kėjui nuo 2015 m. gruodžio 30 d. (preziumuojama, jog su pareiÅ¡kėju buvo visiÅ¡kai atsiskaityta jo atleidimo iÅ¡ pareigų dienÄ â€“ 2015 m. gruodžio 29 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2016 m. spalio 7 d.) turi bÅ«ti iÅ¡mokėtas 18 772,88 Eur (9 mėn. x 2 011,38 Eur + 7 d. x 95,78 Eur) atlyginimas už priverstinę pravaikÅ¡tÄ , o iki sprendimo įvykdymo dienos, t. y. pareiÅ¡kėjo grÄ Å¾inimo į tarnybÄ , po 95,78 Eur už kiekvienÄ priverstinės pravaikÅ¡tos darbo dienÄ (pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėtinos pinigų sumos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nurodomos neatskaičius mokesčių).

PareiÅ¡kėjas patikslintais skundais taip pat praÅ¡o priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti iÅ¡ atsakovo Raseinių rajono savivaldybės, atstovaujamos Raseinių rajono savivaldybės tarybos. PatirtÄ neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas grindžia tuo, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų jis patyrė didelius iÅ¡gyvenimus ir stresÄ dėl kasdienės įtampos ir situacijos neapibrėžtumo, be to, atleidimo įraÅ¡as trukdė įsidarbinti. Siekiant nustatyti, ar atsakovui dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, bÅ«tina įvertinti, ar pareiÅ¡kėjui dėl neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat, ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryÅ¡ys.Vertinant tai, jog byloje nustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas dėl skundžiamo sprendimo procedÅ«ros pažeidimų, kurie tiesiogiai galėjo turėti įtakos neobjektyvaus ir nepagrįsto pareiÅ¡kėjo atžvilgiu slapto balsavimo dėl nepasitikėjimo rezultatams bei (procedÅ«ros atlikimo aspektu) pažeisti pareiÅ¡kėjo teisės aktų nustatytas teises ar įstatymų saugomus interesus, pažymėtina, kad siekiant nustatyti, ar atsakovui dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, bÅ«tina įvertinti ir tai, ar pareiÅ¡kėjui dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryÅ¡ys.

Žalos atlyginimo prievolei kilti bÅ«tinas tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys (nukentėjusio asmens patirta žala turi bÅ«ti kaltininko veiksmų rezultatas), o ne prielaida žalai atsirasti ir prieÅ¡ingai – veiksmai, sudarę tik prielaidas žalai atsirasti, bet jos tiesiogiai nesukėlę, nėra žalos atlyginimo prievolės atsiradimo pagrindas. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pabrėžė, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimo institutas suponuoja inter alia tai, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Pažymėtina, kad neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktÄ bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais (CK 6.271 str. prasme) privalo įrodyti pareiÅ¡kėjas.

Kreipdamasis į teismÄ pareiÅ¡kėjas turi nurodyti, kaip pasireiÅ¡kė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismÄ visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkinti reikalavimÄ dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka. PaaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Å ioje teisės normoje nėra pateiktas iÅ¡samus neturtinės žalos dydžio kriterijų sÄ raÅ¡as, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus. Pažymėtina, jog neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio, asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).PareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės neturtinę žalÄ sieja su tuo, jog jis prašė, kad bÅ«tų atleistas iÅ¡ pareigų savo noru, tačiau buvo atleistas kaip praradęs tarybos narių pasitikėjimÄ â€“ tai turi reikÅ¡mės pretenduojant į kitas valstybės tarnautojo pareigas.

PareiÅ¡kėjas savo skunde ir posėdžio metu akcentavo, jog dėl kasdienės įtampos ir situacijos neapibrėžtumo patiria didelius iÅ¡gyvenimus ir stresÄ , be to, atleidimo įraÅ¡as sutrukdė įsidarbinti. Vis dėlto pareiÅ¡kėjas nepateikė Å¡ias aplinkybes patvirtinančių konkrečių įrodymų. Atkreiptinas dėmesys, jog vien tik paaiÅ¡kinimų, susijusių su patirta neturtine žala, nepakanka. PaaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, o nagrinėjamoje administracinėje byloje tokių taip pat nėra nustatyta.

Teismui taip nėra pateikta raÅ¡ytinių įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas po jo atleidimo iÅ¡ pareigų bÅ«tų kreipęsis į gydytojÄ dėl pablogėjusios sveikatos, taip pat byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad sveikatos sutrikimus sukėlė bÅ«tent ginčijamo sprendimo priėmimas. Vis dėlto, teisėjų kolegija pripažįsta iÅ¡ dalies pagrįstais pareiÅ¡kėjo argumentus, kad atsakovo veiksmai priimant neteisėtÄ individualų administracinį aktÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjas atleistas iÅ¡ Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų praradus savivaldybės kolegialios institucijos pasitikėjimÄ , jam sukėlė dvasinių iÅ¡gyvenimų.

Kita vertus nėra pagrindo pripažinti, kad jie buvo tokio pobÅ«džio, kad to nekompensuotų teismo pripažinimas, jog atsakovas Raseinių rajono savivaldybės taryba, spręsdamas pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ pareigų klausimÄ , nesilaikė teisės aktų nustatytų esminių procedÅ«rų ir taisyklių.Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartÄ yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ ; 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, į tai, jog pažeistos vieÅ¡o asmens – politiko teisės, teismo pripažinimas, kad atsakovas nesilaikė slapto balsavimo procedÅ«ros, pažeidė lygių rinkimų principÄ ir neatsižvelgdamas į balsavimo procedÅ«rų pažeidimus priėmė neteisėtÄ SprendimÄ , teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankama ir teisinga satisfakcija.

Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais teisėjų kolegija pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais vertina kaip nepagrįstÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo A. M. patikslintus skundus tenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimÄ Nr. TS-366 „Dėl slapto balsavimo rezultatų patvirtinimo ir A.

M. atleidimo iÅ¡ Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“.GrÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ A. M. į Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas. SprendimÄ dėl A. M. grÄ Å¾inimo į Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas vykdyti skubiai.Priteisti pareiÅ¡kėjui A. M. iÅ¡ atsakovo Raseinių rajono savivaldybės 18 772, 88 Eur (aÅ¡tuoniolikos tÅ«kstančių septynių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt dviejų eurų ir 88 centų) atlyginimÄ už priverstinę pravaikÅ¡tÄ nuo 2015 m. gruodžio 30 d. iki 2016 m. spalio 7 d. (įskaitytinai) ir vidutinį darbo užmokestį po 95,78 Eur (devyniasdeÅ¡imt penkis eurus ir 78 centus) už kiekvienÄ priverstinės pravaikÅ¡tos darbo dienÄ , esant penkių darbo dienų savaitei, nuo 2016 m. spalio 8 d. iki pareiÅ¡kėjo grÄ Å¾inimo į pareigas.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į tinkamÄ savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo iÅ¡ pareigų procedÅ«rÄ , o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimÄ priėmusį teismÄ . Teisėjai                                                            JarÅ«nė Sedalienė                                                                          Laisvutė Kartanaitė                                                                          Žanas Kubeckas