2018-10-24 Nr. AB-19013-3-61-3-03801-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Transakis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Transakis“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2018-10-24 Nr. AB-19013-3-61-3-03801-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vadovavosi MAĮ 97 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 2 dalimi ir pažymėjo, kad delspinigius VMI turėjo teisę civiliniu ieškiniu baudžiamojoje byloje prisiteisti iš pareiškėjo vadovo A. Š., tačiau priteisti delspinigių neprašė. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui nėra atsiradusi prievolė mokėti 4 257 Eur PVM sumą, prievolė mokėti delspinigius jam taip pat negali būti nustatoma. Tuo atveju, jeigu tokią prievolę nusprendžiama nustatyti, delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau, kaip už 180 dienų, tačiau Komisijos sprendimu, prieštaraujant imperatyvioms įstatymo nuostatoms, pareiškėjui nustatyta delspinigių suma apskaičiuota už 5 metus.
Full text
Administracinės byla Nr
Administracinė byla Nr. A-1497-442/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03801-2016-4
Procesinio sprendimo kategorija 12.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Transakis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Transakis“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Transakis“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino (b. l. 1–3, 20–22), prašydamas panaikinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Šiaulių AVMI) 2016 m. kovo 2 d. sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 69-66 „Dėl UAB „Transakis“ (Į. K. 302325554) 2016-03-23 skundo“ ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą „Dėl UAB „Transakis“ 2016-06-27 skundo“ dalyje, kuria patvirtintas VMI 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 69-66 nurodymas sumokėti 2 781 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) delspinigius.
2. Paaiškino, kad ginčijamais sprendimais pareiškėjui nepagrįstai apskaičiuota 2 781 Eur PVM delspinigių. Komisija ginčijamame sprendime pažymėjo, kad 4 257 Eur PVM mokestinė prievolė yra nustatyta pareiškėjo vadovui A. Š., todėl tokios prievolės negalima nustatyti pareiškėjui, tačiau nepagrįstai nustatė pareiškėjui prievolę sumokėti 2 781 Eur PVM delspinigių teigdama, kad jam išlieka prievolė mokėti PVM delspinigius, nes 4 257 Eur PVM išieškojimo procedūra nebuvo pradėta nei iš pareiškėjo, nei iš jo vadovo A. Š. Komisija sprendime taip pat nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nuostatas dėl delspinigių skaičiavimo. Komisija pati pažymėjo, kad, kol mokestinis ginčas nėra pasibaigęs galutiniu ir įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu, nėra atsiradusi teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką, todėl nėra prasidėjęs ir įstatyme nustatytas 180 dienų delspinigių skaičiavimo terminas. Nurodytas terminas pradedamas skaičiuoti nuo MAĮ 105 straipsnyje apibrėžto šios teisės įgijimo momento, o ne nuo prievolės sumokėti mokestį į biudžetą atsiradimo dienos. Šiuo atveju nėra suprantama, kodėl delspinigiai pareiškėjui buvo skaičiuojami, nes mokestinis ginčas nėra pasibaigęs įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu. VMI delspinigius apskaičiavo pareiškėjui nuo 4 257 Eur sumos, kuri, kaip pažymėjo Komisija, iš pareiškėjo neišieškotina už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 26 d. iki patikrinimo akto surašymo, t. y. 2015 m. gruodžio 30 d. Taigi delspinigiai pareiškėjui buvo apskaičiuoti už 5 metus, nors, kol mokestinis ginčas nėra pasibaigęs galutiniu ir įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu, nėra atsiradusi teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką.
3. Vadovavosi MAĮ 97 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 2 dalimi ir pažymėjo, kad delspinigius VMI turėjo teisę civiliniu ieškiniu baudžiamojoje byloje prisiteisti iš pareiškėjo vadovo A. Š., tačiau priteisti delspinigių neprašė. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui nėra atsiradusi prievolė mokėti 4 257 Eur PVM sumą, prievolė mokėti delspinigius jam taip pat negali būti nustatoma. Tuo atveju, jeigu tokią prievolę nusprendžiama nustatyti, delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau, kaip už 180 dienų, tačiau Komisijos sprendimu, prieštaraujant imperatyvioms įstatymo nuostatoms, pareiškėjui nustatyta delspinigių suma apskaičiuota už 5 metus.
4. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 64–66) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
5. Paaiškino, kad ginčijamais mokesčių administratoriaus sprendimais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 123 straipsnio 1 dalimi, MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 97 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjui nuo papildomai apskaičiuotos sumokėti į biudžetą 4 257,41 Eur PVM sumos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 26 d. iki patikrinimo akto surašymo dienos (2015 m. gruodžio 30 d.) dėl pavėluoto PVM sumokėjimo pagrįstai apskaičiuota 2 781 Eur PVM delspinigių. Įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu UAB „Transakis“ direktorius A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam 3 466 Eur baudą, taip pat minėtu nuosprendžiu iš A. Š. priteista 4 257,41 Eur valstybės biudžetui padarytai žalai atlyginti. A. Š. priteisto civilinio ieškinio sumos nėra sumokėjęs. Komisija ginčijamu sprendimu pagrįstai panaikino Šiaulių AVMI 2016 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. (44.1)-FR0682-115 nurodymą pareiškėjui sumokėti 4 257 Eur PVM, nes ta pati mokestinė prievolė yra apskaičiuota ir kaip civilinis ieškinys priteista iš pareiškėjo vadovo A. Š. Pagal PVMĮ nuostatas pareiškėjas yra mokesčių mokėtojas ir atsakingas už tinkamą mokestinių prievolių vykdymą. Netinkamai mokestines prievoles vykdančiam mokesčių mokėtojui yra taikomos poveikio priemonės: skaičiuojami delspinigiai ir skiriamos baudos. Esant įstatyme nurodytiems delspinigių skaičiavimo pagrindams, mokesčių administratorius negali jų neskaičiuoti, nes tai būtų įstatymo pažeidimas. Delspinigių išieškojimo procedūra nei pareiškėjo, nei jo vadovo atžvilgiu pradėta nebuvo, todėl pareiškėjas turi pareigą sumokėti jam apskaičiuotus PVM delspinigius. Ginčijamais sprendimais pareiškėjui pagrįstai apskaičiuoti PVM delspinigiai už laikotarpį iki patikrinimo akto surašymo dienos.
II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Transakis“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.
7. Teismas pažymėjo, kad byloje esanti medžiaga patvirtina, jog Šiaulių AVMI, vadovaudamasi MAĮ 72 straipsnio nuostatomis ir remdamasi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) ūkinės finansinės veiklos tyrimo Šiaulių apygardos valdybos pateikta 2013 m. gegužės 31 d. specialisto išvada Nr. 5-4/57 dėl UAB „Transakis“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo bei Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nuosprendžio duomenimis, atliko UAB „Transakis“ PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą ir 2015 m. gruodžio 30 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (41.2)-FR0680-901, kuriame nustatė, jog UAB „Transakis“ tikrinamuoju laikotarpiu nepagrįstai į PVM atskaitą įtraukė 14 700 Lt pirkimo PVM pagal UAB „Mistralis“ vardu išrašytą juridinės galios neturinčią PVM sąskaitą faktūrą už stogo ardymo, betono laužo išvežimo ir patalpų ardymo darbų įsigijimą, nes minėta ūkinė operacija realiai neįvyko. Šiaulių AVMI patikrinimo akte konstatavo, kad UAB „Transakis“ pažeidė PVMĮ 62, 64, 65, 80 straipsnių nuostatas ir, įvertinusi nustatytą pažeidimą, pareiškėjui papildomai apskaičiavo 4 257 Eur PVM.
8. Šiaulių AVM 2016 m. kovo 2 d. sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. (44.1)FR0682-115 patvirtino 2015 m. gruodžio 30 d. patikrinimo aktą Nr. FR0680-901, t. y. patvirtino juo apskaičiuotą 4 257 Eur PVM ir vadovaudamasi PVMĮ 123 straipsnio 2 dalimi, MAĮ 96 straipsniu UAB „Transakis“ apskaičiavo 2 781,07 Eur PVM delspinigių (b. l. 24–29).
9. Nesutikdamas su Šiaulių AVMI 2016 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. (44.1)FR0682-115, pareiškėjas pateikė skundą VMI, kuri 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu „Dėl UAB „Transakis“ (Į. K. 302325554) 2016-03-23 skundo“ Nr. 69-66 pakeitė Šiaulių AVMI 2016 m. kovo 2 d. sprendimą – patvirtino 2015 m. gruodžio 30 d. patikrinimo aktą Nr. FR0680-901 ir nurodė UAB „Transakis“ sumokėti į biudžetą 4 257 Eur PVM, 2 781,07 Eur PVM delspinigių ir 426 Eur baudą (b. l. 31–36).
10. Nesutikdamas su VMI 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 69-66, pareiškėjas 2016 m. birželio 27 d. pateikė skundą Komisijai. Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, Komisija 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu „Dėl UAB „Transakis“ 2016-06-27 skundo“ Nr. S-181 (7-135/2016) jį patenkino iš dalies – panaikino VMI 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 69-66 dalį, kuria pareiškėjui nurodyta sumokėti į biudžetą 4 257 Eur PVM ir 426 Eur PVM baudą, ir patvirtino VMI 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 69-66 dalį, kuria pareiškėjui nurodyta sumokėti į biudžetą 2 781,07 Eur PVM delspinigių (b. l. 39–49).
11. Byloje ginčas kilo dėl mokesčių administratoriaus sprendimų, kuriais pareiškėjui apskaičiuota 2 781,07 Eur PVM delspinigių, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Pareiškėjas nesutiko su ginčijamais mokesčių administratoriaus sprendimais jam apskaičiuotais 2 781,07 Eur PVM delspinigiais, teigdamas, kad delspinigiai jam apskaičiuoti nepagrįstai, nes jis neturi prievolės mokėti PVM, be to, jie apskaičiuoti pažeidžiant MAĮ 97 straipsnio 1, 2 dalių ir 98 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
13. Teismas vadovavosi MAĮ 26 straipsniu, 2 straipsnio 17 dalimi ir pažymėjo, kad konkretaus mokesčio apskaičiavimo pagrindus ir sąlygas nagrinėjamu atveju nustato PVMĮ, pagal kurio nuostatas PVM mokesčių mokėtoju laikomas ekonominę veiklą vykdantis asmuo, kuriam tenka prievolė pateikti PVM deklaraciją, apskaičiuoti pardavimo PVM, ir kuris turi teisę, esant PVMĮ nustatytiems pagrindams ir tai pagrindžiantiems apskaitos dokumentams, atskaityti pirkimo PVM sumas.
14. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys pavirtina, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-66-409/2015 A. Š. pripažintas kaltu dėl to, kad, būdamas Bendrovės direktoriumi, siekdamas išvengti mokėtino PVM, suklastojo dokumentus, suklastotus dokumentus pateikdamas įtraukti į Bendrovės apskaitą. Taip pat nustatyta, kad Šiaulių AVMI minėtoje baudžiamojoje byloje buvo pareiškusi 14 700 Lt (4 257,41 Eur) dydžio civilini ieškinį dėl žalos valstybės biudžetui atlyginimo. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nuosprendyje nurodyta, kad „žala valstybės biudžetui padaryta tyčiniais kaltinamojo A. Š. veiksmais, todėl civilinis ieškinys tekintinas ir iš A. Š. priteistina Šiaulių AVMI 4257 eurų žalai atlyginti“. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atmetė nuteistojo A. Š. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nuosprendžio panaikinimo. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-66-409/2015 įsiteisėjo 2015 m. rugsėjo 23 d.
15. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. lapkričio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-1221/2014 akcentavo draudimą viešojo administravimo subjektui priimti sprendimą, jeigu teismas arba jis pats jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu, kas lemia, jog viešojo administravimo subjektui taip pat yra draudžiama pradėti bei vykdyti dvi administracines procedūras, dėl kurių būtų priimti du galutiniai sprendimai tuo pačiu klausimu.
16. Minėta, kad nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius, tikrindamas pareiškėjo PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumą, 2015 m. gruodžio 30 d. patikrinimo akte Nr. (41.2)-FR0680-901 konstatavo, kad Bendrovė buhalterinėje apskaitoje atskaitė pirkimo PVM sumas, remdamasi UAB „Mistralis“ apskaitos dokumentu, kuriame fiksuota realiai neįvykusi ūkinė operacija, todėl ji neturėjo teisės atskaityti pirkimo PVM sumų. Nurodytu pagrindu Šiaulių AVMI Bendrovei papildomai apskaičiavo 4 257 Eur PVM ir nuo šios sumos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 26 d. iki patikrinimo akto surašymo dienos dėl pavėluoto PVM sumokėjimo apskaičiavo 2 781,07 Eur PVM delspinigius. Komisija panaikino Šiaulių apskrities VMI 2016 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. (44.1)-FR0682-115 nurodymą Bendrovei sumokėti 4 257 Eur PVM tuo pagrindu, kad ta pati mokestinė prievolė yra apskaičiuota ir kaip civilinis ieškinys priteista iš A. Š.
17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija PVM apskaičiavimo teisinio ir faktinio pagrindo, t. y. aplinkybių, kad ūkinė operacija, dėl kurios jis atskaitė pirkimo PVM, yra realiai neįvykusi ir apskaitoje apskaityti stogo ardymo, betono laužo išvežimo ir patalpų ardymo darbai negali būti pripažinti, kaip panaudoti Bendrovės PVM apmokestinamojoje veikloje. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad Bendrovės direktorius A. Š. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu priteistos 4 527,41 Eur sumos į biudžetą nėra sumokėjęs.
18. Teismas vadovavosi MAĮ 95 straipsniu, 96 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 97 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 98 straipsnio 2 dalimi ir pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jam nėra nustatyta mokestinė prievolė, todėl Bendrovei neturi būti skaičiuojami ir PVM delspinigiai. Teismas pažymėjo, kad delspinigiai yra mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas (MAĮ 95 str. 1 d. 1 p.), todėl esant įstatyme nurodytiems delspinigių skaičiavimo pagrindams, mokesčių administratorius neturi teisės jų neskaičiuoti. Aplinkybė, kad Komisija 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. S-181 (7-135/2016) panaikino Bendrovei apskaičiuotą 4 257 Eur PVM, nereiškia, kad pareiškėjas neturi pareigos sumokėti PVM delspinigius. Teismas pabrėžė, kad tų pačių faktinių aplinkybių pagrindu 4 257 Eur suma įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-66-409/2015 Bendrovės direktoriui apskaičiuota ir nurodyta sumokėti kaip civilinės žalos atlyginimas. Minėtu nuosprendžiu mokesčių administratoriaus civilinis ieškinys buvo patenkintas tik dėl nesumokėto PVM, o delspinigių išieškojimo procedūra nei Bendrovės, nei jos direktoriaus atžvilgiu pradėta nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas klausimą dėl priteistino civilinio ieškinio dydžio ir apimties, 2016 m. kovo 22 d. nutartyje byloje Nr. 2K-99-648/2016 pažymėjo, kad mokestinius teisinius santykius reguliuoja viešosios teisės normos, todėl nėra pagrindo priteisti delspinigius taikant privatinės (civilinės) teisės normas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylą, 2011 m. gruodžio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-3633/2011 pažymėjo, kad mokesčiai tokiu atveju negali būti priteisiami antrą kartą, tačiau mokestiniai delspinigiai turi būti apskaičiuojami. Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius nustatė, kad Bendrovė už 2009 m. gruodžio mėnesį turėjo prievolę papildomai sumokėti 4 257 Eur PVM, nes, neturėdama realią ūkinę operaciją pagrindžiančių dokumentų, atskaitė pirkimo PVM, tuo nepagrįstai sumažindama į biudžetą mokėtiną PVM, todėl Šiaulių AVMI 2016 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. (44.1)FR0682-115 Bendrovei pagrįstai apskaičiavo šio mokesčio delspinigius.
19. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-438/2010, 2011 m. gegužės 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-851/2011 pateiktu MAĮ 81 straipsnio 2 dalies, 96 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 97 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimu ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius ginčijamais sprendimais PVM delspinigius Bendrovei pagrįstai apskaičiavo už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 26 d. iki patikrinimo akto surašymo dienos (2015 m. gruodžio 30 d.). Teismas neturėjo pagrindo kitaip interpretuoti delspinigių skaičiavimą reglamentuojančias teisės normas, todėl pareiškėjo argumentus dėl teisiškai nepagrįsto delspinigių apskaičiavimo laikotarpio atmetė kaip nepagrįstus.
20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas darė išvadą, kad ginčijamomis Komisijos 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. S-181 (7-135/2015), VMI 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 69-66, Šiaulių AVM 2016 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. (44.1)-FR0682-115 dalimis pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai nurodyta sumokėti į biudžetą 2 781,07 Eur PVM delspinigių, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 str. 1 d.).
III. 21. Pareiškėjas UAB „Transakis“ (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo tokius pagrindinius argumentus:
21.1. Pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai išnagrinėjo pareiškėjo skundą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 4 257 Eur PVM mokestinė prievolė yra priteista apelianto vadovui. Teismo nuosprendžiu yra pripažinta, kad už mokestinės prievolės neįvykdymą yra atsakingas apelianto vadovas, todėl delspinigiai, apskaičiuoti už tą pačią prievolę, taip pat turi būti skaičiuojami apelianto vadovui, bet ne apeliantui. Šiaulių AVMI, prisiteisusi 4 257 Eur PVM iš apelianto vadovo, tuo pačiu pagrindu gali prisiteisti ir delspinigius.
21.2. Apeliantui nėra suprantama, kodėl delspinigiai apeliantui apskritai skaičiuojami, jei mokestinis ginčas nėra pasibaigęs įsiteisėjusiu procesiniu teismo sprendimu. Delspinigiai buvo paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 26 d. iki patikrinimo akto surašymo – 2015 m. gruodžio 30 d. Taigi delspinigiai paskaičiuoti už 5 metus, nors Komisija nurodė, kad, kol mokestinis ginčas nėra pasibaigęs galutiniu ir įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu, nėra atsiradusi teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką. Kadangi apeliantui nėra atsiradusi prievolė mokėti 4 257 Eur PVM, prievolė mokėti delspinigius taip pat negali būti nustatoma, o jei nusprendžiama ją nustatyti, delspinigiai negali būti skaičiuojami daugiau nei už 180 dienų.
22. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
23. Atsiliepime nurodo, kad Bendrovė yra mokesčių mokėtoja, kuri yra atsakinga už tinkamą mokestinių prievolių vykdymą. Esant įstatyme nustatytiems pagrindams, mokesčių administratorius negali neskaičiuoti delspinigių. Aplinkybės, dėl kurių Bendrovei panaikintas nurodymas sumokėti 4 257 Eur PVM, nėra pagrindas naikinti nurodymą sumokėti PVM delspinigius, nes Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu civilinis ieškinys buvo patenkintas tik dėl nesumokėto PVM. Priešingu atveju, apelianto padėtis taps geresnė negu to mokesčių mokėtojo, kurio atžvilgiu baudžiamojo persekiojimo veiksmai nebuvo atlikti ir kuriam, vadovaujantis MAĮ nuostatomis, bus apskaičiuoti ne tik papildomai mokėtini mokesčiai, bet ir delspinigiai, ir taip bus pažeistas mokesčių mokėtojų lygybės principas. Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-3633/2011 ir pažymi, kad delspinigiai tokiais atvejais turi būti skaičiuojami. Pažymi, kad Bendrovei delspinigiai pagrįstai apskaičiuoti už laikotarpį iki patikrinimo akto surašymo dienos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-851/2011).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl mokesčių administratorių sprendimų, kuriais pareiškėjui UAB „Transakis“ apskaičiuota 2 781,07 Eur PVM delspinigių, teisėtumo ir pagrįstumo.
25. Šiaulių AVMI atliko pareiškėjo PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą už 2009 m. gruodžio mėnesį ir 2015 m. gruodžio 30 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (41.2)-FR0680-901, kuriame nustatė, jog pareiškėjas tikrinamuoju laikotarpiu nepagrįstai į PVM atskaitą įtraukė 14 700 Lt pirkimo PVM pagal UAB „Mistralis“ vardu išrašytą juridinės galios neturinčią PVM sąskaitą faktūrą už stogo ardymo, betono laužo išvežimo ir patalpų ardymo darbų įsigijimą, nes minėta ūkinė operacija realiai neįvyko, todėl pareiškėjui papildomai apskaičiavo 4 257 Eur PVM.
26. Šiaulių AVMI 2016 m. kovo 2 d. sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. (44.1)FR0682-115 patvirtino 2015 m. gruodžio 30 d. patikrinimo aktą Nr. FR0680-901 ir pareiškėjui nurodė sumokėti į biudžetą 2 781,07 Eur PVM delspinigių.
27. VMI, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Šiaulių AVMI 2016 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. (44.1)FR0682-115, 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 69-66 pakeitė Šiaulių AVMI 2016 m. kovo 2 d. sprendimą ir nusprendė patvirtinti 2015 m. gruodžio 30 d. patikrinimo aktą Nr. FR0680-901 bei nurodė pareiškėjui sumokėti į biudžetą 2 781,07 Eur PVM delspinigių ir 426 Eur baudą.
28. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl VMI 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 69-66, 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. S-181 (7-135/2016) jį patenkino iš dalies ir nusprendė panaikini VMI 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 69-66 dalį, kuria pareiškėjui nurodyta sumokėti į biudžetą 4 257 Eur PVM ir 426 Eur PVM baudą, bei patvirtino VMI 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 69-66 dalį, kuria pareiškėjui nurodyta sumokėti į biudžetą 2 781,07 Eur PVM delspinigių (b. l. 39–49).
29. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-66-409/2015 A. Š. buvo pripažintas kaltu dėl to, kad jis, būdamas UAB „Transakis“ direktoriumi, siekdamas išvengti mokėtino PVM, suklastojo dokumentus. Šiame teismo nuosprendyje konstatuota, kad A. Š. įtraukti į UAB „Transakis“ apskaitą pateikė UAB „Mistralis“ vardu išrašytą 2009 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą MIS Nr. 000015 84 700 Lt sumai, kuria buvo įforminta neįvykusi ūkinė operacija, nes šioje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyti patalpų ardymo ir statybinio laužo išvežimo darbai nebuvo atlikti ir UAB „Transakis“ tokių darbų nepirko, tokiu būdu buvo sumažinta 2009 m. gruodžio mėnesį mokėtina į valstybės biudžetą PVM suma 14 700 Lt (4 257 Eur), t. y. PVM deklaracijoje kaip atskaitomas PVM nurodyta 14 700 Lt (4 257,41 Eur). Taip pat buvo patenkintas Šiaulių AVMI minėtoje baudžiamojoje byloje pareikštas 14 700 Lt (4 257,41 Eur) dydžio civilinis ieškinys ir iš A. Š. priteista 4 257,41 Eur valstybės biudžetui padarytai žalai atlyginti.
30. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atmetė nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-66-409/2015 panaikinimo, todėl šis apylinkės teismo nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. rugsėjo 23 d.
31. Pareiškėjas, ginčydamas mokesčių administratoriaus nurodymą sumokėti delspinigius, apeliaciniame skunde nurodė, kad apylinkės teismo nuosprendžiu yra pripažinta, jog už 4 257 Eur PVM mokestinės prievolės neįvykdymą yra atsakingas UAB „Transakis“ vadovas, todėl delspinigiai, apskaičiuoti už tą pačią prievolę, taip pat turi būti skaičiuojami pareiškėjo vadovui, bet ne pareiškėjui.
32. Mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu (Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalis). Mokestis – mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei (Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 25 dalis).
33. Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 1 dalis nustato, kad vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis. Pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Pagal šio straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais.
34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas, remdamasis PVM sąskaita faktūra, kurioje buvo užfiksuota realiai neįvykusi ūkinė operacija, sumažino 2009 m. gruodžio mėnesį mokėtiną į valstybės biudžetą PVM sumą 14 700 Lt (4 257 Eur).
35. Nors pareiškėjo mokėtina į valstybės biudžetą PVM suma neteisėtai buvo sumažinta pagal pareiškėjo vadovo pateiktus suklastotus dokumentus (kaip nustatyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu), tačiau tai nepanaikina pareiškėjo mokestinės prievolės Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nustatyta tvarka teisingai apskaičiuoti ir laiku sumokėti į biudžetą PVM, nes fiskalinio neutralumo principas paprastai neleidžia daryti takoskyros tarp teisėtų ir neteisėtų sandorių bei teisėtų (teisėtai įsigytų ar sukurtų) ir neteisėtų (neteisėtai įsigytų ar sukurtų) prekių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A403-238/2007).
36. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 123 straipsnio 2 dalį, jeigu nustatoma, kad PVM mokėtojas nepagrįstai sumažino apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM sumą (padidino apskaičiuotą grąžintiną iš biudžeto PVM sumą), apskaičiuojama papildomai mokėtina PVM suma, kuria atitinkamai didinama mokėtina į biudžetą PVM suma (mažinama grąžintina iš biudžeto PVM suma).
37. Taigi mokesčių administratorius, nustatęs, jog pareiškėjas, būdamas PVM mokėtojas, nepagrįstai pasinaudojo teise į PVM atskaitą ir neteisėtai sumažino mokėtiną į valstybės biudžetą PVM sumą, t. y. neteisingai apskaičiavo ir sumokėjo į valstybės biudžetą PVM pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą, pagrįstai apskaičiavo papildomą PVM sumą.
38. Nors ginčijamais mokesčių administratorių sprendimais ir yra apskaičiuota papildoma PVM suma, tačiau šiuo atveju nėra siekiama tuos pačius mokesčius išieškoti du kartus, t. y. kaip mokestinę prievolę ir kaip žalos atlyginimą baudžiamojoje byloje, nes Komisija panaikino centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo dalį, kuria pareiškėjui nurodyta sumokėti į biudžetą 4 257 Eur PVM ir ši Komisijos sprendimo dalis nėra sprendžiamo mokestinio ginčo dalykas.
39. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 123 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenims, pažeidusiems šio įstatymo nuostatas, delspinigiai skaičiuojami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojam už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant mokestį, kuris turėjo būti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje). Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 97 straipsnio 2 dalį šio įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos.
40. Vietos mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėjas už 2009 m. gruodžio mėnesį turėjo mokestinę prievolę papildomai sumokėti 4 257 Eur PVM, nes nepagrįstai sumažino į biudžetą mokėtiną PVM, todėl vietos mokesčių administratorius pagrįstai skaičiavo delspinigius. Kaip matyti iš Šiaulių AVMI 2016 m. kovo 2 d. sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. (44.1)FR0682-115 (Komisijos byla, b. l. 65–70) 2 781,07 Eur delspinigių buvo apskaičiuota už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 30 d. (patikrinimo akto surašymo dienos).
41. Teisėjų kolegijos nuomone, vietos mokesčių administratorius turėjo pagrindą apskaičiuoti pareiškėjui delspinigius, tačiau, atsižvelgiant į šios administracinės bylos faktines aplinkybes, netinkamai nustatė delspinigių apskaičiavimo laikotarpį.
42. Minėta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-66-409/2015 iš A. Š. buvo priteista 4 257,41 Eur suma valstybės biudžetui žalai atlyginti. Kaip matyti iš šio nuosprendžio, apylinkės teismas pareiškėjo 2009 m. gruodžio mėnesį sumažintą į biudžetą mokėtiną 4 257,41 Eur PVM sumą vertino, kaip valstybės biudžetui padarytą turtinę žalą. Šiuo atveju, 2015 m. rugsėjo 23 d. įsiteisėjus minėtam apylinkės teismo nuosprendžiui, pareiškėjo mokestinės prievolės dėl nesumokėto 4 257 Eur PVM sumos įvykdymas perėjo kitam asmeniui (A. Š.).
43. Tai reiškia, jog pareiškėjas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nėra atsakingas už mokestinės prievolės įvykdymą (sumokėjimą į valstybės biudžetą), o delspinigiai dėl nesumokėtos 4 257 Eur PVM sumos skaičiuotini tik iki 2015 m. rugsėjo 23 d. (nuosprendžio įsiteisėjimo dienos), todėl mokesčių administratorių nurodymas pareiškėjui sumokėti PVM delspinigius už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. iki 2015 m. gruodžio 30 d. nėra pagrįstas.
44. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad nagrinėjamu atveju delspinigiai negalėjo būti skaičiuojami daugiau nei už 180 dienų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, išanalizavo teisinį reguliavimą, susijusį su delspinigių skaičiavimo trukme. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, todėl jų nekartoja.
45. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas ir pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, panaikinant Šiaulių AVMI 2016 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. (44.1)FR0682-115, VMI 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 69-66 ir Komisijos 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. S-181 (7-135/2016) dalyje dėl nurodymo pareiškėjui sumokėti PVM delspinigius už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. iki 2015 m. gruodžio 30 d. Kita skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Transakis“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą pakeisti.
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Transakis“ skundą patenkinti iš dalies ir panaikinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. kovo 2 d. sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. (44.1)FR0682-115, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 69-66, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. S-181 (7-135/2016) dalyje dėl nurodymo uždarajai akcinei bendrovei „Transakis“ sumokėti pridėtinės vertės mokesčio delspinigius už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. iki 2015 m. gruodžio 30 d.
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Dainius Raižys
Virginija Volskienė