9d49c2a2-9cf5-4e5c-acf5-e40740057ebf · Vilniaus apygardos teismas

Civiline byla NrCiviline byla Nr2-4381-464/2011Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00342-2011-8Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.3.; 44.2.4.2.; 76.5.; 78.2.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A S  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 18 d.VilniusVilniaus apygardos teismo teiseja Dalia Kacinskiene,sekretoriaujant D. S.,dalyvaujant ieškovui A. K.,atsakovams R. K., L. K.,atsakovu atstovui M. V.,teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo A. K. ieškini atsakovams R. K. ir L. K. del turtines ir neturtines žalos atlyginimo, ir n u s t a t e : ieškovas A. K. 2011-02-02 kreipesi i Vilniaus apygardos teisma su ieškiniu (t. 1, b.l. 1-5), kuriuo prašo:

1) priteisti iš atsakovo R. K. 21 600 Lt suma už jo sunaus išlaikyma laikotarpiu nuo 2005-05-20 iki 2009-12-31;

2) priteisti iš atsakoves L. K. 6400 Lt už nepilnamecio sunaus išlaikyma laikotarpiu nuo 2006-06-20 iki 2007 m. rugsejo menesio;

3) priteisti iš atsakoves L. K. 12 800 Lt už jos išlaikyma;

4) priteisti iš atsakoves L. K. 2960 Lt už studijas;

5) priteisti solidariai iš atsakovu R. K. ir L. K. 70 000 Lt neturtinei žalai atlyginti;

6) priteisti solidariai iš atsakovu R. K. ir L. K. 600 Lt bylinejimosi išlaidu, patirtu civilineje byloje Nr. N2-77-424/2010, kaip nuostoliu atlyginima. Nurodo, kad su atsakove L. K. buvo sudares santuoka, kurioje gime sunus. Nutraukus santuoka ieškovas isipareigojo teikti sunui 200 Lt išlaikyma per menesi, rupinosi sunumi, dalyvavo jo auklejime. Atsakovas R. K. kreipesi i teisma del tevystes nugincijimo, ir, atlikus DNR tyrimus, paaiškejo, kad biologinis vaiko tevas yra ne ieškovas, o atsakovas R. K.. Taigi ieškovas neturejo pareigos teikti išlaikymo nepilnameciui vaikui, todel išlaikymo suma priteistina iš atsakovo R.

K.. Iš atsakoves L. K. priteistinas išlaikymo isiskolinimas, kadangi kol atsakove neturejo pajamu, ieškovas 16 menesiu vaika išlaike vienas. Taip pat iš atsakoves priteistina skola, kuria sudaro sumos, sumoketos už pacios atsakoves L. K. išlaikyma bei studijas. Sužinojus apie vaiko biologini teva ir atsakoves L. K. neištikimybes fakta, ieškovas patyre psichologini sukretima, stiprius emocinius išgyvenimus, depresine nuotaika, todel iš atsakovu ieškovui priteistina neturtine žala.Atsakove L. K. atsiliepimu (t. 1, b.l. 185-192) prašo ieškovo ieškini atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinejimosi išlaidas.

Nurodo, kad santuokoje gimusio sunaus tevyste ji neturejo pagrindo abejoti, kadangi tuo metu su ieškovu gyveno kaip sutuoktiniai. Nutraukiant santuoka siule ieškovui atlikti DNR tyrima, kas butu padeje jau ištuokos proceso metu išspresti vaiko kilmes ir jo išlaikymo klausimus, taciau ieškovas ta daryti kategoriškai atsisake, nors jau tuomet žinojo, kad ji turi drauga. Todel atsakovas R. K. buvo priverstas kreiptis i teisma del tevystes nugincijimo. Ieškovas iki tevystes nugincijimo išlaike sunu savo noru, todel toks išlaikymas negali buti išreikalautas kaip suteiktas nepagristai, juo labiau, kad vaiko biologinio tevo, atsakovo R.

K., pareiga išlaikyti sunu atsirado nuo tevystes nustatymo dienos, o ne nuo vaiko gimimo. Be to, ieškovas nurodo nepagristas sumas, kuriomis neva prisidejo prie vaiko išlaikymo. Ji pati visada prisidedavo prie sunaus išlaikymo, pati mokejo ir už savo studijas. Ieškovas kuri laika pats negaudavo darbo užmokescio, o darbo užmokescio skola iš darbdavio atgavo tik po šaliu santuokos nutraukimo. Ieškovas nepateike teismui jokiu irodymu, pagrindžianciu patirtu nuostoliu dydi. Ieškovo reikalavimas del neturtines žalos atlyginimo yra nepagristas, kadangi del to nera atsakoves kaltes, neirodytas nuostoliu dydis.

Bylinejimosi išlaidu klausimas jau yra išsprestas isiteisejusiu teismo sprendimu, todel ieškovo reikalavimas del tokiu išlaidu priteisimo kitoje civilineje byloje yra nepagristas.Atsakovas R. K. atsiliepimu (t 1, b.l. 233-237) prašo ieškovo ieškini atmesti ir priteisti bylinejimosi išlaidas. Nurodo, kad neiteisinus nepilnamecio vaiko ir atsakovo R. K. santykiu, atsakovas neturejo prievoles išlaikyti vaika, tokia pareiga atsakovui atsirado tik nustacius vaiko tevyste. Vaiko biologine kilme nebuvo slepiama samoningai, o paties ieškovo elgesys, nesutinkant atlikti biologiniu tyrimu, laikytinas nesažiningu.

Ieškovo reikalavimas del nuostoliu atlyginimo atmestinas atsižvelgiant i prioritetini vaiko teisiu ir interesu apsaugos principa. Be to, ieškovo reikalavimai del nuostoliu priteisimo yra nepagristi irodymais. Ieškovas nepagristai prašo priteisti išlaidas, patirtas kitoje civilineje byloje, kadangi del šiu išlaidu priteisimo pagristumo jau yra pasisakyta isiteisejusiu teismo sprendimu.Ieškovas dubliku (t. 2, b.l. 1-10) palaiko ieškinyje išdestytus reikalavimus. Nurodo, kad išlaike sunu ir atsakove L. K., rupinosi šeima.

Del atsakoves L. K. neištikimybes ieškovui buvo padaryta žala, kuri turi buti atlyginta. Atsakovai tripliku (t. 2, b. l. 156-161) palaike savo atsikirtimus. Mano, kad ieškovas pateiktu ieškiniu siekia nepagristai pasipelnyti, nepagristai nurodo ir skaiciuoja prašomas priteisti sumas. Ieškovo ir atsakoves L. K. turtiniai klausimai buvo išspresti ištuokos metu, todel ieškovas nepagristai kelia turtinius reikalavimus. Teismo posedyje ieškovas ir atsakovu atstovas palaike savo reikalavimuose ir atsikirtimuose i juos išdestytas pozicijas.

Ieškinys iš dalies tenkintinas.Byloje nustatyta, kad ieškovas A. K. ir atsakove L. K. susituoke 2003-08-23, ju santuokoje gime sunus I.. Traku rajono apylinkes teismo 2009-02-06 sprendimu (t.1, b.l. 163) šaliu santuoka buvo nutraukta bendru pareiškimu ir patvirtinta ju sutartis del santuokos nutraukimo pasekmiu, pagal kuria ieškovas isipareigojo moketi nepilnamecio sunaus išlaikymui po 200 Lt kas menesi iki jo pilnametystes. Šio teismo sprendimo pagrindu ieškovas sumokejo vaiko išlaikymui 2400 Lt (t.1, b.l. 22-33). Traku rajono apylinkes teismo 2010-02-11 sprendimu (t.1, b.l. 164, 165-166) buvo pripažinta, kad ieškovas nera I. tevas.

Ieškovo teigimu, atsakovei nutylejus fakta apie savo neištikimybe ir kad I. gali buti ne jo vaikas, o biologiniam vaiko tevui toki ieškini pareiškus tik po judvieju santuokos nutraukimo, jis buvo samoningai apgautas. Tiek vaikui, tiek paciai ieškovei, kol ši nedirbo ir augino vaika, iš savo pajamu ir santaupu teike išlaikyma, be to, anksciau yra sumokejes už jos mokslus kaip investicija i šeimos gerove. Laikydamas, kad atsakoves ir vaiko išlaikymui sumoketi pinigai yra jo patirti nuostoliai, ieškovas prašo priteisti jam iš vaiko biologinio tevo R.

K. išlaikyma sunui laikotarpiu nuo šio gimimo iki 2009-12-31, kuri ivertino 21 600 Lt suma, skaiciuodamas po 800 Lt, kai atsakove nedirbo, ir po 400 Lt, kai ši gaudavo pajamu. Iš atsakoves prašoma priteisti 22 160 Lt nuostoliu suma apskaiciavo už laikotarpi, kai ši neturejo savarankišku pajamu, t.y. po 400 Lt už 16 men. už jos vaiko išlaikyma ir po 800 Lt už 16 men. už pacios atsakoves išlaikyma, taip pat prašo priteisti 2960 Lt už jos studijas. Reikalavima del 70 000 Lt neturtines žalos atlyginimo, nukreipta abiems atsakovams, sieja su faktu, kad atsakovas turejo lytiniu santykiu su tuo metu dar buvusia jo sutuoktine bei šios amoraliu elgesiu ir neštumu, ka traktuoja kaip sutuoktines teisiu bei pareigu pažeidima, penkerius metus nesirupinant išsiaiškinti gimusio vaiko kilme (neveikima), o ji grindžia CK 6.250 str. nuostatomis.   Aptarti ieškovo reikalavimai reiškia, kad nagrinejamoje byloje sprendžiama del atsakovu atsakomybes už žala, ieškovo kildinama iš delikto – bendro pobudžio pareigos elgtis atidžiai ir rupestingai (CK 6.246 str. 1 d.), t. y. laikytis tokio elgesio taisykliu, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytu kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.), pažeidimo.

Pripažinti atsakovu pareiga atlyginti žala galima tik nustacius visas bendrasias civilines atsakomybes salygas: veikos neteisetuma (veiksmus ar neveikima); žalos padarymo fakta ir jos dydi; priežastini ryši tarp neteisetos veikos ir atsiradusios žalos; kalte (CK 6.246 str. – 6.249 str.). Bent vienos iš ivardintu salygu nenustacius, prielaidu civilinei atsakomybei taikyti neatsiranda.  Nagrinejamos bylos kontekste aktualus vaiko kilmes iš tevo nustatymo teisinis reglamentavimas. Antai CK 3.140 str. 1 d. yra itvirtinta teisine tevystes prezumpcija, pagal kuria, jei vaika pagimdo susituokusi motina, kaip vaiko tevas gimimo iraše irašomas vaiko motinos sutuoktinis.

Tokiu atveju pagrindas irašyti vyra kaip teva yra santuokos liudijimas. Toks itvirtintas teisinis reguliavimas iš esmes nepanaikina galimybes, kad vaiko kilmes iš konkretaus tevo nurodymas teisiniuose dokumentuose neatitinka biologinei šio vaiko kilmei, t.y. gali buti situaciju, kuomet vaiko motinos sutuoktinis, vaiko gimimo iraše irašytas kaip vaiko tevas, nera biologinis šio vaiko tevas, o kartu ir subjektas, kuriam pagal istatyma gali atsirasti vaiko kilme grindžiama asmenine pareiga išlaikyti ši vaika. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas kasacine tvarka nagrinetoje byloje yra akcentaves, kad teisines ir biologines atitikties buvimas yra susijes su labai svarbiomis vaiko ir tevo tarpusavio asmeninemis bei turtinemis teisemis ir pareigomis, taip pat apima istatyme nereglamentuojamus asmeninio pobudžio psichologinius, socialinius vaiko ir tevo santykius, todel atitinkamas vaiko tevu elgesys, užtikrinantis šios atitikties egzistavima, yra butinoji tevu pareigu (2009-07-10 nutartis c.b.

Nr. 3K-3-239/2009). Nagrinejamos bylos atveju tokia situacija ir susikloste, kuomet atsakovo R. K. galimos tevystes klausimas buvo iškeltas praejus nemažam laiko tarpui po vaiko gimimo. Kadangi prievole išlaikyti vaika, kuri gali buti vykdoma ir priverstine tvarka, pagal istatyma atsiranda tiems tevams, kurie vaiko gimimo iraše nurodyti kaip vaiko tevas (motina), nutraukiant ieškovo ir atsakoves santuoka butent jis isipareigojo teikti I. išlaikyma po 200 Lt kas menesi ir tokia pareiga vienerius metus, iki jo tevyste buvo paneigta, vykde.

Kraujo giminystes pagrindu vaiko išlaikymo pareiga atsiranda tik teisiškai iforminus biologine tevyste, o ši pareiga, priešingai nei tai traktuoja savo procesiniuose dokumentuose atsakovai, galioja ir i praeiti, t.y. atsiranda ne nuo tevystes iregistravimo momento, o nuo vaiko gimimo dienos (CK 3.137 str. 3 d.), nes vaiko kilme tik patvirtinama CK 3.138 str. – 3.140 str. nustatyta tvarka. Pagal CK 3.137 str. nuostatas vaiko kilmes iš tevu patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo irašo padarymo data arba su teismo sprendimo, nustatancio tevyste, priemimo (jo isiteisejimo) data, priešingai, vaiko kilme yra kildinama iš jo gimimo iš konkreciu tevu ir nuo jo gimimo dienos.

Todel nors šioje byloje vaiko I. kilme iš tevo R. K. nustatyta ne nuo gimimo dienos, o veliau, tevo ir vaiko tarpusavio teises bei pareigos atsirado nuo vaiko gimimo dienos, kaip tai numato CK 3.137 str. 3 d. Pagal CK 3.192 str. 1 d. ir 3.200 str., tevai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamecius vaikus nuo teises i išlaikyma atsiradimo dienos, t.y. nuo vaiku gimimo dienos. Kita vertus, šios bylos kontekste šis išaiškinimas butu aktualus tik atsakovei L. K., kadangi reikalavima del išlaikymo vaikui priteisimo pagal minetas materialines teises normas biologiniam vaiko tevui, kurio tevyste buvo nustatyta ne nuo vaiko gimimo, o veliau, galetu pareikšti tik asmuo, pagal istatyma atstovaujantis nepilnamecio vaiko interesams – jo motina, teisetas globejas ar pan.

Ieškovas tokios reikalavimo teises neturi, be to, reikalavima kildina iš delikto, teigdamas turejes nuostoliu del vaiko išlaikymo. Tokiu atveju butina irodyti atsakovo D. K. veiksmu neteisetuma bei priežastini ryši tarp šiu neteisetu veiksmu (neveikimo) bei atsiradusios žalos. Ieškovas faktiniu aplinkybiu, kuo pasireiškia šio atsakovo veiksmu neteisetumas, kad vaikas, gimes santuokoje, buvo iregistruotas kaip ieškovo sunus, nenurode. R. K. byloje del ieškovo tevystes nugincijimo tvirtino, kad apie galima savo tevyste iš L.

K. sužinojo tik 2009 m,. balandžio men., kai sutuoktiniai K., ju paciu teigimu - nuo 2008 m. lapkricio men. (t.1, b.l. 163) pradejo gyventi skyrium (t.1, b.l. 164). Šie teiginiai nera paneigti jokiais objektyviais duomenimis ar irodymais, (CPK 12 str., 178 str.), išskyrus subjektyvu ieškovo vertinima, kad R. K. žinojes apie galima tevyste anksciau ir samoningai neteikes vaikui išlaikymo. Taciau tokiu teiginiu nepakanka atsakovo kaltei žalos teisiniuose santykiuose ir esant tokiam reikalavimu pagrindui konstatuoti. Pastebetina, kad tevystes nugincijimo civilineje byloje teismas yra konstataves L.

K. (tuometine pavarde K.) nesažininga elgesi ir paciam R. K. pripažines teise i nuostoliu atlyginima iš L. K. (t.1, b.l. 164, 165-166).Be to, ieškovas neigyvendino ir dar vienos pagal istatyma butent jam tenkancios pareigos, siekiant žalos, kurios pinigine išraiška yra nuostoliai, atlyginimo – irodyti patirtu nuostoliu fakta bei dydi. Pažymetina, kad delikto atveju yra atlyginamos tik realiai turetos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) (CK 6.249 str. 1 d.), nuostoliu dydžio bylose iš delikto teisiniu santykiu negalima gristi tiketinomis prielaidomis ar hipotetiniais paskaiciavimais, jog paprastai tokie buna vaiko poreikiai, nes nuostoliai nepreziumuojami.

Ši aplinkybe taip pat leidžia teismo išvadai susiformuoti, kad ieškinys R. K. del 21 600 Lt už vaiko išlaikyma nuo 2005-05-20 iki 2009-12-31 yra nepagristas ir atmestinas.Reikalavimas priteisti iš L. K. 22 160 Lt kaip ieškovo nuostolius iš dalies tenkintinas. Faktas, kad ji santuokos metu artimai bendravo ne tik su sutuoktiniu (ieškovu), bet ir su atsakovu, turejo kelti jai pagristas abejones del biologines sunaus tevystes. Taciau šios aplinkybes ji ieškovui neatskleide, ypac priimant domen paskesni santuokos nutraukima bei alimentines (išlaikymo) teisines pareigos teismo sprendimu ieškovui nustatymo.

Nesiimdama priemoniu tikrajai sunaus tevystei išsiaiškinti, t.y. eliminuoti abejones, kad vaiko biologiniu tevu galetu buti ir R. K., ji neveikimu sudare salygas šaliu sutarciai del santuokos nutraukimo pasekmiu, pagal kuria ieškovas isipareigojo teikti nepilnamecio I. išlaikymui po 200 Lt kas menesi, sudaryti ir ja patvirtinti teismo sprendimu. Toks elgesys teises aktu prasme jau gali buti vertinamas kaip neatitinkantis pareigos elgtis atidžiai ir rupestingai (CK 6.246 str., 6.263 str.) ir taip išvengti žalos kitam asmeniui padarymo.

Asmens kalte, kaip civilines atsakomybes salyga, gali pasireikšti ne tik tycia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybemis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rupestingai. Tokius atsakoves kaltus veiksmus ir ieškovui kilusias pasekmes sieja priežastinis ryšys, todel sumoketa šio teismo sprendimo pagrindu vaikui išlaikyti 2400 Lt suma priteistina ieškovui iš atsakoves. Byloje su panašiomis faktinemis aplinkybemis kasacinis teismas yra pripažines, kad vaiko motinos veiksmai (veikimas ar neveikimas), leme jos sutuoktinio, nesancio biologiniu jos vaiko tevu, taigi ir prigimtines (vaiko kilme grindžiamos) pareigos teikti šiam vaikui išlaikyma turetoju, irašyma tevu vaiko gimimo iraše, taip sudarant salygas ipareigoti toki asmeni vykdyti pagal istatyma ne jam, o kitam asmeniui – biologiniam vaiko tevui – priklausancia asmeninio pobudžio prievole, pripažintini netinkamu (nesažiningu, neatidžiu ir nerupestingu) istatyme (CK 3.185 str. 1 d., 3.186 str. 2 d.) vaiko motinai, kaip uzufruktorei, nustatytu su jos vaikui nuosavybes teise priklausanciu turtu, be kita ko, gaunamu ir kaip išlaikymas, tvarkymu susijusiu pareigu vykdymu.

Tevu, nevykdanciu ar netinkamai vykdanciu savo pareigas vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei, t. y. neteisetais (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2009-07-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-239/2009). Kita šio reikalavimo dalis atmestina kaip neirodyta. Nei iki santuokos nutraukimo teikto vaikui išlaikymo dydžio, nei konkreciu vaiko poreikiu, kuriuos ieškovas tenkino iš savo paties asmeniniu lešu, atitinkamais paskaiciavimais (kokie yra vaiko poreikiai, kiek butent vaikui per menesi buvo išleidžiama maistui, drabužiams, ikimokyklinio ugdymo istaigai, žaislams ir laisvalaikiui, sveikatai ir pan.) ar tokias išlaidas patvirtinanciais dokumentais ieškovas nepagrinde.

Vien ieškovo darbo grafikai ar ikimokyklines ugdymo istaigos lankymo apskaitos dokumentai bei išrašai iš vaiko sveikatos istorijos vaikui teikto išlaikymo dydžio patys savaime dar nepatvirtina. Buvimas su vaiku namuose, nenuvedant vaiko i darželi, ka pabrežia ieškovas, taip pat negali buti sutapatintas su teikiamu materialiniu išlaikymu ar, juo labiau, nepagrindžia tokio išlaikymo dydžio. Teismas atsižvelgia ir i tai, kad apmokejimo už vaiku lopšelio – darželio paslaugas dokumentus pateike atsakove L.

K. (t.1, b.l. 196-198), ši taip pat pateike bustui, kuriame šeima tuo metu gyveno - Liepu g. 20a - 4, Vievis, Traku raj., teikiamu komunaliniu paslaugu ir mokesciu apmokejimo dokumentus (t.1, b.l. 199-229), patvirtinancius jos teiginius, kad sutuoktiniu biudžetai buvo atskiri, kiekvienas atskirai disponuodavo uždirbtais pinigais, o tevu dovanoto jai buto, kuris kartu buvo šeimos bustas, paslaugas ji apmokedavusi pati, buvo sudariusi ir sutartis su paslaugu tiekejais. Atsakoves teiginius apie buvusius atskirus sutuoktiniu biudžetus patvirtina ir kiti byloje esantys dokumentai, iš kuriu matyti, kad ieškovas sumokedavo mokescius už jam nuosavybes teise priklausanti turta, veliau perleista dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sutartimis ieškovo motinai, mokedavo už išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarciu pagrindu igytus daiktus (t.2, b.l 65-67, 94-96, 97, 98-140), kuriuos, pasak atsakoves, jis pats ir šeimos gyvenamojo busto ir išsiveže, kad šio turto netektu sutuoktiniams dalintis (t.1, b.l. 186-187).

Esant šioms aplinkybems reikalavimas del ieškovo teikto išlaikymo vaikui šalims tebegyvenant santuokoje nepagristas ir atmestinas.Teismas taip pat netenkina ieškovo reikalavimo del sutuoktinei (atsakovei L. K.) teikto išlaikymo, kuomet ši nedirbo, priteisimo ieškovui kaip nuostoliu. Pirma, vien šaliu buvimo sutuoktiniais tuo laikotarpiu faktas jau savaime apsprendžia pareiga vienas kita remti materialiai, nepriklausomai nuo to, del kuriu priežasciu kyla toks poreikis ar sutuoktinis nedirba (CK 3.27 str.). Antra, ieškovas ši savo reikalavima, kaip ir kitus, kildindamas iš delikto teisiniu santykiu, neirode atsakoves veiksmu neteisetumo del jai galimai atsiradusio poreikio i materialini išlaikyma.

Trecia, sutuoktinis gali netureti oficialiu darbo santykiu visa laika, kol gyvena santuokoje, taciau turi teisiu ir pareigu namu ukyje, taigi tai anaiptol nereiškia nedirbancio sutuoktinio kaltes ar veiksmu neteisetumo; tokiu atveju bendru šeimos poreikiu tenkinimu pasirupina kitas sutuoktinis. Ketvirta, visus su sutuoktinio kalte ir iš to sekanciomis pasekmemis klausimus privalu išspresti byloje del santuokos nutraukimo (CK 3.49 str. 2 d., 3.53 str. 3 d., 3.60 str., 3.70 str.). Ieškovas sutuoktines (atsakoves) kaltes klausimo ištuokos byloje nekele, santuoka buvo nutraukta bendru šaliu pareiškimu, nors vienas iš motyvu ja nutraukti buvo tai, kad sutuoktiniai faktiškai kartu jau negyvena, o sutuoktine turi nauja gyvenimo drauga (t.1, b.l. 163).

Taigi šis ieškovo reikalavimas faktiškai ir teisiškai nepagristas.Teismas taip pat atmeta ieškovo reikalavima priteisti jam kaip nuostolius imokas už atsakoves studijas. Vienu aspektu teismas jau pasisake – sutuoktines kalte butent del santuokos iširimo teismo sprendimu nekonstatuota, todel ieškovo teise i nuostoliu atlyginima šiame etape jau savaime apribota. Nenustatytas ir neirodytas taip pat atsakoves veiksmu neteisetumas kaip teisine prielaida jos civilinei atsakomybei kilti. Dar daugiau, tokiu savo išlaidu, kaip nuostoliu, fakto bei dydžio ieškovas net neirode.

Priešingai, mokejimo dokumentu kopijos (t.1, b.l. 34-46) patvirtina, kad už moksla mokejo pati ieškove, kvituose ties grafa „moketojas“ nurodyta jos ikisantuokine pavarde - L. P.. Nors ieškovas šioje ieškinio dalyje reikalavima grindžia pateiktomis Valstybinei mokesciu inspekcijai deklaracijomis, jos nagrinejamojoje situacijoje negali paneigti pirminiu finansiniu dokumentu, t.y. imokos kvitu, irodomosios reikšmes. Pažymetina, kad tokiu imoku sumokejimo nurodymas butent ieškovo mokestinese deklaracijose gali buti nulemtas ir kitu priežasciu – ne mokejimo faktui patvirtinti (deklaracijos tokios funkcijos ir neatlieka), o susigražinti iš valstybes atitinkama dali pajamu mokescio už šias imokas.

Tokiu atveju neabejotinai imokas deklaruoja tas sutuoktinis, kuriam tokiu imoku butu sugražinta didesne dalis, tai yra šeimai finansiškai naudingiau. Todel ieškovo pateiktos i byla deklaracijos nepatvirtina aptariamo reikalavimo pagristumo.        Vertinant dar vieno ieškovo reikalavimo pagristuma, t.y. del atsakovu solidarios pareigos atlyginti neturtine žala, kuria ieškovas ivertina 70 000 Lt suma, butina pastebeti, kad ir tokios žalos atlyginimo prielaidos yra visu civilines atsakomybes bendruju salygu - veikos neteisetumo (veiksmu ar neveikimo), žalos padarymo fakto bei jos dydžio, priežastinio ryšio tarp neteisetos veikos ir atsiradusios žalos, kaltes - nustatymas.

Teismas jau nurode motyvus del atsakovo R. K. kaltes, kuris tik po keleriu metu nuo vaiko gimimo emesi teisiniu veiksmu savo biologinei tevystei iteisinti, nebuvimo. Taigi, vertinant vien šiame kontekste, salygu jo veiksmu (neveikimo) neteisetumui pripažinti nesusikloste. Jokiu kitu aplinkybiu, kurios galetu nulemti šio atsakovo prievole atlyginti neturtine žala, nagrinejamos bylos atveju nera. Pastebetina, kad istatymu leidejo valia neturtine žala gali buti atlyginama tik tuomet, kai tokia galimybe (neturtines žalos atlyginima) tiesiogiai nustato kuri nors teises norma.

Remtis vien CK 6.250 str. nuostatomis, kuo iš esmes savo reikalavima grindžia ieškovas, šiuo atveju nepakanka, nes ši teises norma pati savaime nera pagrindu spresti neturtines žalos atlyginimo klausima (CK 6.250 str. 2 d.). Taikyti šeimos teisinius santykius reglamentuojancias teises normas, numatancias galimybe taikyti neturtines žalos atlyginimo instituta, taip pat negalima, nes R. K. nebuvo šeimos teisiniu santykiu, iš kuriu kiles gincas, subjektas. Reikalavimas del neturtines žalos atlyginimo atsakovei L.

K. yra kildinamas iš buvusiu šeimos teisiniu santykiu, siejant ji su sutuoktinio pareigu pažeidimu (sutuoktinio neištikimybe). Taciau atsakoves L. K. atveju kaltes klausimas, kaip pagrindas reikalauti turtines ir neturtines žalos atlyginimo, turejo buti sprendžiamas jau santuokos nutraukimo byloje (CK 3.70 str. 2 d.). Santuokos iširimo priežastimi ieškoves neištikimybes ieškovas neivardijo, nors jam toks faktas buvo žinomas ir tai akivaizdu iš šaliu bendro pareiškimo teismui turinio. Tai reiškia, kad aplinkybes, jog ši, dar nenutraukusi santuokos su ieškovu, jau turi kita partneri ieškovas netraktavo kaip atsakoves kaltes del judvieju santuokos iširimo.

Nagrinejamojoje byloje isiteisejes teismo sprendimas del santuokos nutraukimo yra prejudicinis sutuoktiniams ir ši aplinkybe negali buti nagrinejama iš naujo (CPK 182 str. 2 p.). Butina atkreipti demesi ir i tai, kad už veiksmus (neveikima), susijusius su vaiko biologines kilmes patvirtinimu, neturtines žalos atlyginimas asmeniui, anksciau buvusiam irašytu kaip vaiko tevas, nera nustatytas (CK 3.147 str. – 3.153 str.) Neturtines žalos padarymo sutuoktiniui klausimas, kaip mineta, galejo buti sprendžiamas tik pagal bendrasias, susijusias su santuokos nutraukimu del vieno sutuoktinio kaltes, teises normas.

Konstatuotina, kad priteisti iš atsakoves L. K. neturtines žalos atlyginima pagrindo taip pat nera, todel del šio reikalavimo dydžio pagristumo nepasisakytina. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš abieju atsakovu solidariai 600 Lt bylinejimosi išlaidu (t.1, b.l. 9), sumoketu už atstovavimo paslaugas civilineje byloje Nr. N2-77-424/2010, iškeltoje del jo tevystes nugincijimo (t.1, b.l.164,165-166), kaip patirtu nuostoliu atlyginima. Reikalavimo atsakovo R. K. atžvilgiu tenkinti nera teisinio pagrindo, kadangi šis nurodytoje byloje buvo priešinga teisini suinteresuotuma byloje turintis asmuo, bylos šalimi, taigi toks prašymas bei bylinejimosi išlaidu dydi pagrindžiantys irodymai turejo buti pateikti civilineje byloje Nr. N2-77-424/2010, o prašymas sprendžiamas pagal CPK 93 str. ir 98 str. taisykles, kaip kad apeliacines instancijos teismas išsprende klausima del toje byloje buvusio ieškovu R.

K. turetu bylinejimosi išlaidu. Kartu Vilniaus apygardos teismo 2010-12-06 nutartyje konstatuota, kad susiklosciusioje situacijoje del vaiko kilmes nustatymo nesažiningai veike L. K. (tuometine pavarde K.), kuri turetu kompensuoti bylinejimosi toje byloje išlaidas R. K. per nuostoliu atlyginimo instituta. Todel tokia pati pareiga, teismo nuomone, jai tenka ir ieškovo A. K. toje byloje turetu bylinejimosi išlaidu atžvilgiu. Iš atsakoves L. K. priteistina ieškovo naudai 600 Lt nuostoliams atlyginti (CK 6.246 str., 6.263 str.). Sprendžiant del šioje civilineje byloje turetu bylinejimosi išlaidu paskirstymo šalims, atsižvelgtina i tai, kad teismas patenkino vos 2,62 proc. ieškovo reikalavimu (3000 Lt), lyginant su pareikšto ieškinio suma – 114 360 Lt.).

Paduodamas ieškini ieškovas sumokejo 3298 Lt žyminio mokescio (t.1, b.l. 178). Remiantis CPK 93 str. 2 d., iš atsakoves L. K. jam priteistina 90 Lt ( 3000 Lt x 3 proc.) žyminio mokescio išlaidu. Su atstovavimu, procesiniu dokumentu rengimu ir konsultacijomis šioje konkrecioje byloje susijusiu ir tokiu išlaidu dydi pagrindžianciu irodymu ieškovas iki bylos išnagrinejimo iš esmes pabaigos nepateike, todel tokios išlaidos jam negali buti priteisiamos (CPK 98 str. 1 d.).Bylinejimosi išlaidu turejo ir atsakovai, atitinkamai atsakove L.

K. už procesiniu dokumentu rengima bei konsultacijas sumokejo 700 Lt ( t.1, b.l. 231-232), atsakovas R. K. – 300 Lt (t.1, b.l. 239), ir 2000 Lt sumokejo už atstovavima teismo posedyje kitam atstovui (irodymai pateikti šiame teismo posedyje). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šaliu tureto bylinejimosi išlaidos paskirstomos proporcijomis, t.y. ieškovui iš antrosios šalies (atsakovo) jos priteisimas proporcingai patenkintu reikalavimu daliai, o atsakovui atitinkamai iš ieškovo – proporcingai teismo atmestu ieškinio reikalavimu daliai (CPK 93 str. 1 d. ir 2 d., 98 str.).

Todel L. K. priteistina iš ieškovo 682 Lt už teisines paslaugas (700 Lt x 97,38 proc.).Atsakovo R. K. atžvilgiu ieškinys atmestas visiškai, todel už procesiniu dokumentu surašyma jam iš ieškovo priteistina 300 Lt, o už advokato dalyvavima 2 val. teismo posedyje – 240 Lt ([800 MMA x 0,15] x 2), iš viso 540 Lt Sprendžiant del pastaruju išlaidu kompensuojamosios dalies, teismas atsižvelgia i Lietuvos advokatu tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 isakymu Nr. 1R-85 patvirtintu „Rekomendaciju del civilinese bylose priteistino užmokescio už advokato arba advokato padejejo teikiama teisine pagalba (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytu kriterijus bei maksimaliu dydžius.

Pastebetina, kad savo procesiniuose dokumentuose atsakovas nurode, jog ves byla per atstova, o jo duomenis pateiks po atstovavimo sutarties sudarymo (t.2, b.l. 149). Tokia sutartis su advokatu M. V. sudaryta tik 2011-09-20, t.y. vos savaite iki teismo posedžio, o kita diena ja sumoketa už atstovavimo paslaugas. Todel vertinti, kad sumoketoji 2000 Lt suma apima ir kitu teisiniu paslaugu teikima šiuo atveju negalima.      Nors ieškinys patenkintas tik iš dalies, bylinejimosi išlaidos valstybes naudai, t.y. 18,80 Lt procesiniu dokumentu siuntimo (pašto) išlaidos priteistinos tik iš atsakoves L.

K. (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.), šios išlaidos del sumos menkumo bei vadovaujantis protingumo ir sažiningumo principu neskaidytinos proporcijomis (CPK 3 str. 1 d.). Vadovaudamasi CPK 259, 268 – 270  str. str., n u s p r e n d e : ieškini iš dalies patenkinti.Priteisti iš L. K. 3000 (tris tukstancius) litu žalai atlyginti ir 90 (devyniasdešimt) litu bylinejimosi išlaidu A. K. naudai.Kita ieškinio dali atmesti.Priteisti iš A. K. 682 (šešis šimtus aštuoniasdešimt du) litus atstovavimo išlaidu L.

K. naudai.Priteisti iš A. K. 540 (penkis šimtus keturiasdešimt) litu R. K. naudai.Priteisti iš L. K. 18 (aštuoniolika) litu 80 centu procesiniu dokumentu siuntimo (pašot) išlaidu valstybes naudai.Sprendimas per 30 dienu gali buti apskustas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teisma. Teiseja                                                           Dalia Kacinskiene