2025-09-10 Nr. AB-14044-3-61-3-01256-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2189-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01256-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos kalėjimų tarnybos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į valstybės tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, LKT, atsakovas) pareiškėjui 107,16 Eur dydžio vienos dienos vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2023 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, išskaičiuojant pareiškėjui išmokėtą dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką; 2) įpareigoti Tarnybą apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui 107,16 Eur vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, susidariusią už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2023 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 3) priteisti iš atsakovo Tarnybos pareiškėjui visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. Pareiškėjas atsakovo Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. P-65 „Dėl J. K. atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų“ (toliau – ir Įsakymas) buvo atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų.

2.2. Išnagrinėjęs pareiškėjo skundą Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4524-595/2023 nusprendė: pareiškėjo skundą tenkinti; panaikinti Tarnybos direktoriaus Įsakymą; įpareigoti Tarnybą grąžinti pareiškėją į prieš tai eitas Tarnybos Personalo valdymo skyriaus karjeros valstybės tarnautojo pareigas (pareigybės grupė 7.1, pareigybės lygmuo – VIII), o nesant galimybės grąžinti į kitas lygiavertes pareigas; priteisti iš Tarnybos pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2023 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (išskaičiuojant pareiškėjui su jo atleidimu susijusias išmokėtas išmokas); priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), išnagrinėjęs pareiškėjo ir atsakovo apeliacinius skundus 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2022-629/2023 nutarė: VAAT 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš Tarnybos pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2023 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (išskaičiuojant pareiškėjui su jo atleidimu susijusias išmokėtas išmokas), panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitą VAAT 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

LVAT 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi nustatė, kad nors pirmosios instancijos teismas išsireikalavo rašytinius įrodymus, būtinus sprendžiant vidutinio darbo užmokesčio priteisimo pareiškėjui už priverstinės pravaikštos laiką klausimą, tačiau byloje kilusio ginčo dėl konkrečios priteistinos vidutinio darbo užmokesčio sumos neišsprendė, o tik abstrakčiai nurodė, kad priteisia vidutinį darbo užmokestį. Taip pat pažymėjo, kad byloje yra kilęs ginčas dėl piniginių sumų, kurios turi būti išskaičiuotos iš priteistino vidutinio darbo užmokesčio sumos (nutarties 29 punktas).

Be to, pasisakė, kad apeliacinės instancijos teismui iš dalies patenkinus pareiškėjo apeliacinį skundą ir perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, byla nėra baigta, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas, o pirmosios instancijos teismas šį išvestinį reikalavimą turės išspręsti iš naujo.

2.3. Tarnybos direktorius 2023 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. P-1273 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Personalo valdymo skyriaus patarėjui J. K. ir jo atleidimo iš pareigų“ 2023 m. rugsėjo 5 d. pareiškėją dar kartą atleido iš pareigų (ginčas nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. eI3-765-1066/2025). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nebegali pasinaudoti jam priklausančiomis kasmetinėmis atostogomis, todėl jam paskaičiuotina bei išmokėtina ir piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, susidariusi už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį, kaip tokiu atveju išaiškinta ir nurodytoje suformuotoje administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 15 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-157-789/2023 40, 46-50 punktai ir juose nurodoma teismų praktika). Tokiu atveju pareiškėją 2023 m. sausio 15 d. neteisėtai atleidus iš pareigų, 2023 m. sausio 13 d. Įsakymo 2.2. papunkčiu jam 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka išmokama praėjus mėnesiui nuo atleidimo, t. y. nuo 2023 m. vasario 15 d. iki 2023 m. kovo 15 d. ir nuo 2023 m. kovo 15 d. iki 2023 m. balandžio 15 d., kas reiškia, jog Tarnyba pareiškėjui privalo sumokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir nuo 2023 m. sausio 15 d. iki 2023 m. vasario 15 d., ir laikotarpį nuo 2023 m. vasario 15 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Atitinkamai pareiškėjui paskaičiuotina bei išmokėtina ir piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, susidariusi už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2023 m. sausio 15 d. iki 2023 m. vasario 15 d., ir laikotarpį nuo 2023 m. vasario 15 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Taigi, teismui panaikinus Tarnybos direktoriaus Įsakymą ir įpareigojus Tarnybą grąžinti pareiškėją į prieš tai eitas pareigas, o nesant galimybės grąžinti į kitas lygiavertes pareigas, pareiškėjui iš Tarnybos priteistinas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2023 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, išskaičiuojant tik pareiškėjui sumokėtą 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 218 straipsnio 2 dalis).

2.4. Atsakovas į bylą pateikė 2023 m. kovo 9 d. pažymą Nr. S-5412 (DOK 9800) ir 2023 m. kovo 31 d. pažymą Nr. S-6721 apie J. K. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (DOK 12286). 2023 m. kovo 31 d. pažymoje Nr. S-6721 yra įrašytas neteisingas (galimai rašymo apsirikimas) pareiškėjui priskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis už 2022 m. gruodžio mėnesį (2 323,90 Eur), nes teisingas yra 2 431,60 Eur, kuris yra nurodytas pirmoje 2023 m. kovo 9 d. pažymoje Nr. S-5412, kas atitinka (įrodo) ir J. K. 2022 m. gruodžio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. atsiskaitymo lapelyje nurodytą ir jam išmokėtą priskaičiuotą sumą. Atsižvelgiant į tai, 2023 m. kovo 31 d. pažymoje Nr. S-6721 už 2022 m. gruodžio mėnesį vietoje 2 323,90 Eur taikant teisingus duomenis – 2 431,60 Eur, šios pažymos 5 eilutėje gaunasi ne 2 153,90 Eur, o 2 261,60 Eur (2 431,60 – 170 = 2 261,60). Todėl pagal 2023 m. kovo 31 d. pažymoje Nr. S-6721 pateiktus skaičiavimus J. K. vidutinis vienos dienos darbo užmokestis yra 107,16 Eur (106,39 Eur (5 851,44 ÷ 55) + 0,77 (170 ÷ 4 = 42,50 ÷ 55), nes šios pažymos 5 eilutėje „Iš viso“ vietoje 5 743,74 turi būti 5 851,44 (1 435,94 + 2 153,90 + 2 261,60 (2 431,60 – 170)).

3. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Tarnyba atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus:

3.1. LKT buhalterinės apskaitos organizavimo ir personalo administravimo funkcijos buvo perduotos centralizuotai personalo ir buhalterinės apskaitos organizavimo įstaigai – Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui (toliau – ir NBFC), todėl byloje pateiktos pažymos (pažyma Nr. S-6721 ir pažyma Nr. S-5412) apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas buvo rengtos ne LKT, tačiau NBFC pagal kompetenciją. Nors pareiškėjas ir atlieka savo skaičiavimus bei juos pateikia, tačiau LKT neturi pagrindo nesutikti su kompetentingos institucijos – NBFC atliktais skaičiavimais, kurie buvo patikslinti ir pridėti kartu su LKT 2023 m. kovo 31 d. Nr. 1S-2012 (pažyma Nr. S-6721), todėl 2022 m. gruodžio mėn. pareiškėjo darbo užmokestis sudarė 2 323,9 Eur, priešingai nei nurodo pareiškėjas. Patikslinta NBFC pažyma Nr. S-6721 buvo pateikta po to, kai pats pareiškėjas pastebėjo, jog pirmiau byloje pateikta pažyma Nr. S-5412 (LKT 2023 m. kovo 14 d. raštas Nr. 1S-1571) yra netinkama. Taigi, nesuprantama pareiškėjo pozicija, kodėl pareiškėjas skaičiavimus atlieka iš, jo teigimu, „klaidinančių duomenų“, pateiktų pažymoje Nr. S-5412, tačiau ne iš patikslintų duomenų, pateiktų pažymoje Nr. S-6721.

3.2. LKT su pareiškėju yra atsiskaičiusi: 1) vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-4524-595/2023 ir priėmus pareiškėjo grąžinimo į tarnybą įsakymą (LKT 2023 m. birželio 15 d. įsakymas Nr. P-944 „Dėl J. K. grąžinimo į pareigas“) su pareiškėju buvo atsiskaityta už priverstinės pravaikštos laiką; 2) pareiškėjui neatvykus į tarnybą, buvo priimtas pareiškėjo atleidimo įsakymas (LKT 2023 m. rugsėjo 1 d. įsakymas Nr. P-1273), kuriuo pareiškėjui nuspręsta išmokėti piniginę kompensaciją už 10,55 darbo dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų, už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 16 d. iki 2023 m. birželio 15 d. Taigi, pareiškėjui kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nuo jo atleidimo dienos (nuo 2023 m. sausio 16 d.) jau yra išmokėta, todėl šis pareiškėjo prašymo reikalavimas neturėtų būti tenkinamas. LKT prašė teismo sumažinti pareiškėjo prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidas mažiausiai per pusę.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui J. K. iš Lietuvos kalėjimų tarnybos 107,16 Eur dydžio vienos dienos vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2023 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (2023 m. birželio 15 d. (imtinai), išskaičiuojant pareiškėjui išmokėtą dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką bei 2023 m. birželio 16 d. išmokėtą vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką dalį; netenkino pareiškėjo J. K. skundo reikalavimo, susijusio su kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimu. Teismas taip pat priteisė iš Lietuvos kalėjimų tarnybos J. K. 4 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nustatė, kad:

5.1. Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. P-241 „Dėl J. K. priėmimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas konkurso būdu“ pareiškėjas nuo 2021 m. liepos 30 d. užėmė Kalėjimų departamento Veiklos organizavimo skyriaus patarėjo (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas. Kalėjimų departamento direktorius 2022 m. lapkričio 15 d. įspėjimu pareiškėją įspėjo, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. naikinama jo, karjeros valstybės tarnautojo – Personalo valdymo skyriaus patarėjo – pareigybė. Taip pat informavo, kad atskirai pranešant jam bus siūloma eiti kitas lygiavertes ar žemesnes jo kvalifikaciją atitinkančias pareigas Lietuvos kalėjimų tarnyboje, o atsisakius siūlomų pareigų, 2023 m. sausio 15 d. bus atleistas iš užimamų pareigų vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius Įsakymu atleido pareiškėją iš Kalėjimų departamento Personalo valdymo skyriaus patarėjo (karjeros valstybės tarnautojo) pareigų 2023 m. sausio 15 d., pasibaigus įspėjimo dėl Kalėjimų departamento Personalo valdymo skyriaus patarėjo pareigybės naikinimo terminui. Pareiškėjas buvo atleistas iš pareigų VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama).

5.2. Pareiškėjas, nesutikdamas su Tarnybos Įsakymu, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti LKT direktoriaus Įsakymą; 2) įpareigoti LKT grąžinti pareiškėją į prieš tai eitas LKT Personalo valdymo skyriaus karjeros valstybės tarnautojo pareigas (pareigybės grupė 7.1, pareigybės lygmuo – VIII), o nesant galimybės grąžinti į kitas lygiavertes pareigas; 3) priteisti iš LKT pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2023 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti iš atsakovo LKT pareiškėjui jo patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas ir išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu. VAAT 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4524-595/2023 pareiškėjo skundą tenkino: panaikino LKT direktoriaus Įsakymą, įpareigojo LKT grąžinti pareiškėją į prieš tai eitas Lietuvos kalėjimų tarnybos Personalo valdymo skyriaus karjeros valstybės tarnautojo pareigas (pareigybės grupė 7.1, pareigybės lygmuo – VIII), o nesant galimybės grąžinti į kitas lygiavertes pareigas, bei priteisė pareiškėjui iš LKT vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2023 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (išskaičiuojant pareiškėjui su jo atleidimu susijusias išmokėtas išmokas). Taip pat pareiškėjui buvo priteistas iš LKT bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

5.3. LKT direktorius 2023 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. P-944 „Dėl J. K. grąžinimo į pareigas“ grąžino pareiškėją nuo 2023 m. birželio 16 d. į Lietuvos kalėjimų tarnybos Personalo valdymo skyriaus patarėjo (7.1 karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupė, VIII pareigybės lygmuo) pareigas, paliekant turėtą pareiginės algos koeficientą (baziniais dydžiais) – 10,0. Taip pat šiuo įsakymu nustatyta, kad pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažas 2023 m. birželio 16 d. yra 9 metai 10 mėnesių 28 dienos. LKT direktorius 2023 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. P-1273 „Dėl nuobaudos skyrimo Personalo valdymo skyriaus patarėjui J. K. ir jo atleidimo iš pareigų“ pripažino, kad pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį jam skyrė atleidimą iš pareigų. Šio įsakymo 3 punktu pareiškėjas atleistas iš pareigų 2023 m. rugsėjo 5 d. Pagal šio įsakymo 4 punktą nurodyta išmokėti pareiškėjui piniginę kompensaciją už 10,55 darbo dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų, už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 16 d. iki 2023 m. birželio 15 d.

5.4. LVAT 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2022-629/2023 pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies; atsakovo LKT apeliacinį skundą tenkino iš dalies; VAAT 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš Lietuvos kalėjimų tarnybos pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2023 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (išskaičiuojant pareiškėjui su jo atleidimu susijusias išmokėtas išmokas) panaikino ir perdavė klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitą VAAT 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą. LVAT nurodė, kad nors pirmosios instancijos teismas ir išsireikalavo rašytinius įrodymus, būtinus sprendžiant vidutinio darbo užmokesčio priteisimą pareiškėjui už priverstinės pravaikštos laiką, tačiau byloje kilusio ginčo dėl konkrečios priteistinos vidutinio darbo užmokesčio sumos neišsprendė (pareiškėjas 2023 m. balandžio 30 d. pateikė rašytinius paaiškinimus / prašymą, kuriuose nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo pažymose pateiktais duomenimis ir prašo priteisti pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojant 110,25 Eur už kiekvieną darbo dieną, už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2023 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos), o tik abstrakčiai nurodė, kad priteisia vidutinį darbo užmokestį. Pažymėjo, jog byloje yra kilęs ginčas dėl piniginių sumų, kurios turi būti išskaičiuotos iš priteistino vidutinio darbo užmokesčio sumos.

6. Teismas, vadovaudamasis VTĮ 5 straipsniu, pagal kurį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja VTĮ, konstatavo, kad ginčo teisiniams santykiams taikytinas Darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį, jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

7. Spręsdamas dėl pareiškėjui priteistino vidutinio darbo užmokesčio dydžio teismas vadovavosi Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496, (toliau – ir Aprašas) nuostatomis. Teismas, vadovaudamasis Aprašo 5 punkto nuostatomis, konstatavo, kad skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį nagrinėjamu atveju, turi būti vertinamas 2022 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesių pareiškėjo gautas darbo užmokestis, nes pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos 2023 m. sausio 15 d. (t. y. ne paskutinę to mėnesio darbo dieną). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad 2023 m. kovo 9 d. pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nėra tinkama, nes joje pateiktas skaičiavimas, vertinant 2022 m. lapkričio, gruodžio ir 2023 m. sausio mėnesius, t. y. pasirinktas netinkamas laikotarpis. Teismas, įvertinęs patikslintą 2023 m. kovo 31 d. pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, nustatė, kad šioje pažymoje tinkamai pasirinktas vertinimo laikotarpis – 2022 m. spalio–gruodžio mėnesiai. Tačiau sutiko su pareiškėju, kad nurodant 2022 m. gruodžio mėnesio atlyginimą galimai padaryta klaida – nurodytas darbo užmokestis 2 153,9 Eur, tačiau pagal į bylą pateiktą 2022 m. gruodžio mėnesio pareiškėjo atsiskaitymo lapelį ir 2023 m. kovo 9 d. pažymą, pareiškėjo 2022 m. gruodžio mėnesio darbo užmokestis buvo 2 261,6 Eur. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neginčijo atsiskaitymo lapelio teisingumo, argumentų, kurie paaiškintų kitokio darbo užmokesčio dydžio 2022 m. gruodžio mėn. įrašymą, nepateikė. Teismas nurodė, kad perskaičiavus vidutinį darbo užmokestį pagal 2023 m. kovo 31 d. pažymoje taikytą formulę, tačiau įrašius 2022 m. gruodžio mėnesio atlyginimą – 2 261,6 Eur, vidutinis vienos dienos darbo užmokestis yra 107,16 Eur ((1 435,94+2 153,9+2 261,6)/55 + ((170/4)/55) = 107,16). Atsižvelgiant į tai pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti iš LKT pareiškėjui 107,16 Eur dydžio vienos dienos vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2023 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, išskaičiuojant pareiškėjui išmokėtą dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, tenkintas.

8. Iš byloje esančių duomenų (2023 m. birželio mėnesio atsiskaitymo lapelis, 2023 m. birželio 16 d. Mokėjimo nurodymas Nr. LKT12) teismas nustatė, kad vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, apskaičiuotas taikant 105,20 Eur vidutinį vienos dienos darbo užmokestį, pareiškėjui buvo išmokėtas, todėl nagrinėjamu atveju Tarnyba įpareigota perskaičiuoti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2023 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (išskaičiuojant pareiškėjui išmokėtą dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką), ir išmokėti pareiškėjui susidariusį skirtumą tarp naujai apskaičiuotos sumos ir išmokėtos sumos.

9. Spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Tarnybą apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui 107,16 Eur vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, susidariusias už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2023 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, teismas konstatavo, kad vadovaujantis DK 127 straipsnio nuostatomis pareiškėjas įgijo teisę į priverstinės pravaikštos metu sukauptas atostogas. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nuo 2023 m. birželio 16 d. grąžintas į pareigas Tarnyboje (taigi sudaryta ir galimybė pasinaudoti sukauptomis atostogomis), o 2023 m. rugsėjo 1 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. P-1273 vėl atleistas iš pareigų, nurodant išmokėti J. K. piniginę kompensaciją už 10,55 darbo dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų, už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 16 d. iki 2023 m. birželio 15 d. (t. y. už priverstinės pravaikštos laiką), teismas vertino, kad nėra pagrindo pareiškėjui priteisti piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas už tą patį laikotarpį. Atsižvelgiant į tai pareiškėjo skundo reikalavimas, susijęs su kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimu, netenkintas.

10. Nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl 4 470 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas konstatavo, kad pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų maksimalaus dydžio ribų, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad vienas iš pareiškėjo pateiktų patikslintų reikalavimų netenkinamas sprendė, kad yra pagrindas sumažinti už rašytinių paaiškinimų-prašymo surašymą prašomų priteisti teisinio atstovavimo išlaidų sumą ir priteisti pareiškėjui 4 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 11. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

12. Atsakovas nurodo:

12.1. Teismas netinkamai apskaičiavo pareiškėjo vidutinį vienos dienos darbo užmokestį. Teismas nepagrįstai sprendė, kad rengiant 2023 m. kovo 31 d. pažymą buvo padaryta klaida ir vietoj pareiškėjui paskaičiuoto 2 431,60 Eur darbo užmokesčio už 2022 m. gruodžio mėnesį buvo neteisingai nurodyta 2 323,90 Eur. Minėtoje pažymoje jokios klaidos nebuvo ir skaičiavimai buvo teisingi. Pareiškėjo teismui pateiktas atsiskaitymo lapelis už 2022 m. gruodžio mėnesį buvo jam išduotas iki darbo užmokesčio perskaičiavimo ir yra klaidingas. Be to, pareiškėjo pateiktas lapelis neturi jokių identifikavimo duomenų, todėl teismas nepagrįstai prioritetą suteikė šiam įrodymui, o ne kompetentingos institucijos (Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro) pateiktiems duomenims.

12.2. Teismas, priteisdamas pareiškėjui 4 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, netinkamai taikė Rekomendacijose įtvirtintus kriterijus. Atsakovo vertinimu, nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, sprendžiami teisiniai klausimai nebuvo nauji, ypač atsižvelgiant į pareiškėjo teismuose inicijuojamų bylų skaičių, todėl priteista suma nėra teisinga.

13. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

14. Pareiškėjas nurodo šiuos argumentus:

14.1. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu teikia apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau neprašo jų prijungti prie bylos. Pareiškėjas prašo atsakovo teikiamų naujų įrodymų neprijungti prie bylos ir jais nesivadovauti. Pareiškėjo vertinimu, atsakovui nebuvo jokių kliūčių minėtus įrodymus pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

14.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi atsiskaitymo lapelio duomenimis, nustatydamas pareiškėjo darbo užmokestį 2022 m. gruodžio mėnesį. Atsakovas atsiskaitymo lapelio teisingumo neginčijo, todėl apeliaciniame skunde dėstomi nauji argumentai dėl jo klaidingumo atmestini. Pareiškėjui už 2022 m. gruodžio mėnesį buvo išmokėtas būtent 2023 m. kovo 9 d. pažymoje nurodyto dydžio darbo užmokestis, t. y. 2 431,60 Eur bruto ir atsakovas jokių pretenzijų dėl neva neteisingai išmokėto darbo užmokesčio pareiškėjui nereiškė.

14.3. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, susijusi su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, yra teisėta ir pagrįsta, atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Nagrinėjama byla yra išskirtinė, sudėtinga teisės taikymo ir aiškinimo aspektu, reikalaujanti specialių žinių, sprendžiami klausimai yra nauji. Atsakovas neteikė savalaikiai dokumentų į bylą, todėl pareiškėjo prašymai buvo būtini. Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas net už aštuonių procesinių dokumentų parengimą, taigi priteistas atstovavimo išlaidų dydis atitinka advokato patirtas darbo ir laiko sąnaudas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo prašymų i) priteisti jam iš Tarnybos 107,16 Eur dydžio vienos dienos vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2023 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, išskaičiuojant pareiškėjui išmokėtą dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką; ii) įpareigoti Tarnybą apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui 107,16 Eur vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas susidariusią už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2023 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; iii) priteisti bylinėjimosi išlaidas teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 107,16 Eur dydžio vienos dienos vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2023 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (2023 m. birželio 15 d. (imtinai)), išskaičiuojant pareiškėjui išmokėtą dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką bei 2023 m. birželio 16 d. išmokėtą vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką dalį; netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo, susijusio su kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimu, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 4 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.

17. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka tik su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo tenkinta pareiškėjo skundo dalis (priteisti 1,96 Eur didesnį vienos dienos vidutinį darbo užmokestį ir bylinėjimosi išlaidas) ir laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, teikia į bylą dokumentus, kuriuos prašo pridėti prie bylos ir jais vadovautis. Pareiškėjas apeliacinio skundo nepateikė.

18. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Administracinėje byloje nėra nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą peržengti atsakovo apeliacinio skundo ribas, ir nėra nustatyti teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, įtvirtinti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies nuostatose. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija nagrinėja administracinę bylą ir patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama atsakovo apeliacinio skundo ribų (tik dėl 1,96 Eur didesnio vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų).

Dėl prašomų prie bylos pridėti įrodymų

20. Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė ir prie bylos prašo pridėti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. P-352 „Dėl priemokos skyrimo J. K.“, 2021 m. liepos 28 d. įsakymą Nr. P-241 „Dėl J. K. priėmimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas konkurso būdu“ (dokumento metaduomenyse nurodyti kitokie žodžiai pavadinime „Dėl J. K. priėmimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas laimėjus konkursą“ laikytini techniniu apsirikimu), 2022 m. gruodžio 23 d.

įsakymą P-467 „Dėl vienkartinių piniginių išmokų ir premijų skyrimo“, 2021 m. rugpjūčio 3 d. įsakymą Nr. P-248 „Dėl J. K. tarnybos Lietuvos valstybei stažo“, 2022 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. P-242 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos darbuotojų darbo ar tarnybos santykių“, Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro raštą „Dėl J. K. pateikto prašymo“ (data ir numeris nenurodyti), Lietuvos kalėjimų tarnybos raštą „Dėl J. K. prašymų persiuntimo pagal kompetenciją“ (data ir numeris nenurodyti), 2023 m. birželio 26 d. pareiškėjo el. laiško kopiją (išsiųstas 15 val. 41 min.), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimą „Dėl apdraustojo (ųjų) duomenų tikslinimo pagal Lietuvos kalėjimų tarnyba (draudėjo kodas 51054) PT prašymą (us)“ (data ir numeris nenurodyti), 2023 m. birželio 26 d. pareiškėjo el. laiško kopiją (išsiųstas 17 val. 03 min.), 2023 m. birželio 27 d. pareiškėjo el. laiško kopiją (išsiųstas 11 val. 54 min.), penkis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimus „Dėl apdraustojo (ųjų) duomenų tikslinimo pagal Lietuvos kalėjimų tarnyba (draudėjo kodas 51054) PT prašymą (us)“ (data ir numeris nenurodyti), Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro Personalo administravimo departamento 2021 m. liepos 28 d. pažymą Nr. PPK-717-(10.3E) „Apie J.

K. tarnybos Lietuvos valstybei stažą“, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 3 d. įsakymą Nr. P-248 „Dėl J. K. tarnybos Lietuvos valstybei stažo“, Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. P-65 „Dėl J. K. atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų“, Personalo valdymo skyriaus 2023 m. sausio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. BD-127, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 27 d. lydraštį „Dėl įrodymų pateikimo“, 2023 m. kovo 15 d. pareiškėjo prašymą „Dėl baudos skyrimo ir įrodymų išreikalavimo“, adresuotą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, duomenis apie 2023 m. sausio 13 d.

Lietuvos kalėjimų tarnybos J. K. atliktą mokėjimą, Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro lydraštį „Dėl pažymos pateikimo“, 2023 m. kovo 29 d. Pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas J. K. Nr. S-6721 (dokumento metaduomenyse nurodyta M. G. pažymos pasirašymo data 2023 m. kovo 31 d.), Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro raštą „Dėl gauto skundo“ (data ir numeris nenurodyti), 2023 m. kovo 15 d. pareiškėjo el. laiško kopiją (išsiųstas 14 val. 36 min.), Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 6 d. lydraštį „Dėl įrodymų pateikimo“, 2023 m. kovo 3 d. pareiškėjo prašymą „Dėl įrodymų išreikalavimo“, adresuotą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, 2023 m. kovo 9 d.

Pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas J. K. Nr. S-5412, Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro 2023 m. balandžio 11 d. raštą Nr. S-7313 „Dėl J. K. darbo užmokesčio ir kitų išmokų perskaičiavimo“, Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro direktoriaus 2022 m. gruodžio 14 d. įsakymą Nr. V-471 „Dėl Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro direktoriaus 2020 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. V-453 „Dėl Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro darbuotojų darbo pareigų pažeidimų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, J.

K. atsiskaitymo lapelį už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 15 d., Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Personalo valdymo skyriaus 2022 m. spalio mėn., lapkričio mėn., gruodžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir duomenis apie juos.

21. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalis nustato: jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus, visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai turi būti pateikti, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningo, operatyvaus teismo proceso pirmosios instancijos teisme buvimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-229-858/2016; 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-600-575/2020; 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-50-1047/2024; ir kt.). Teisėjų kolegija, susipažinusi su prašomais pridėti prie bylos įrodymais, netenkina atsakovo prašymo dėl šių įrodymų pridėjimo prie bylos: i) dalis prašomų pridėti įrodymų jau yra byloje (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 27 d. lydraštis „Dėl įrodymų pateikimo“, 2023 m. kovo 15 d. pareiškėjo prašymas „Dėl baudos skyrimo ir įrodymų išreikalavimo“, adresuotas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, 2023 m. kovo 9 d. pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas J. K. Nr. S-5412 ir kt.), ii) kita dalis prašomų pridėti prie bylos įrodymų yra dokumentai, surašyti iki pirmosios instancijos teismas pakartotinai išnagrinėjo bylą pirmojoje instancijoje ir atsakovas nenurodė pagrįstų priežasčių, dėl kurių nepateikė šių įrodymų pirmosios instancijos teismui.

Dėl įrodymų vertinimo nustatant vidutinio darbo užmokesčio dydį

23. Darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas (Valstybės tarnybos įstatymo 5 str.). Tokiais atvejais sistemiškai su Valstybės tarnybos įstatymu taikomos neteisėto atleidimo iš darbo pasekmes reglamentuojančios DK nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-773/2011; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4600-520/2016; išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5042-556/2017; 2018 m. vasario 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018).

24. DK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

25. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

26. Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Pareiškėjas teigė, kad gruodžio mėnesį jo atlyginimas buvo 2 261,6 Eur (iš viso už gruodžio mėnesį 2 261,6 Eur+170 Eur= 2 431,6 Eur), todėl jo vienos dienos vidutinis darbo užmokesčio dydis yra 107,16 Eur, o atsakovas teigė, kad pareiškėjui priklausantis darbo užmokestis už gruodžio mėnesį yra 2 153,9 Eur (iš viso už gruodžio mėnesį 2 153,9 Eur+170 Eur= 2 323,9 Eur), todėl jo vienos dienos vidutinis darbo užmokesčio dydis yra 105,20 Eur. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad patikslintoje 2023 m. kovo 29 d. pažymoje apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, nurodant 2022 m. gruodžio mėnesio atlyginimą galimai padaryta klaida (nurodyta 2 153,9 Eur, nors turėjo būti 2 261,6 Eur), todėl konstatavo, kad pareiškėjo vienos dienos vidutinis darbo užmokesčio dydis yra 107,16 Eur.

27. Teisėjų kolegija, susipažinusi su patikslinta 2023 m. kovo 29 d. pažyma ir joje nurodytais duomenimis (tiek konkrečiai apie gruodžio mėnesį, tiek visais pažymos duomenimis ir paaiškinimais bei apskaičiavimais su nurodytais dedamaisiais) daro išvadą, kad patikslintoje 2023 m. kovo 29 d. pažymoje nurodyti duomenys apie pareiškėjui priklausiusį gauti darbo užmokestį už gruodžio mėnesį buvo teisingi ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai fiksavo klaidą. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro remdamasi patikslintoje 2023 m. kovo 29 d. pažymoje nurodytais paaiškinimais ir skaičiavimais: pareiškėjo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga (pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas 10, valstybės tarnautojams 2022 m. taikytas bazinis dydis 181 Eur), 9 procentų pareiginės algos priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir 10 procentų pareiginės algos dydžio priemoka už papildomų užduočių, suformuotų raštu, atlikimą, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis, vykdant Kalėjimų departamento Centrinės etikos komisijos primininko funkcijas (181 Eur x 10 (pareiginė alga)+1 810 x 10/100 (priedas už stažą)+162,9 Eur (priemoka už papildomų užduočių atlikimą)=2 153,9 Eur).

Taigi patikslintoje 2023 m. kovo 29 d. pažymoje teisingai apskaičiuotas pareiškėjui priklausantis darbo užmokestis už gruodžio mėnesį, todėl pareiškėjo vienos dienos vidutinis darbo užmokesčio dydis yra 105,20 Eur. Pareiškėjo pateiktas 2022 m. gruodžio mėnesio atsiskaitymo lapelis patvirtina 2023 m. kovo 9 d. pažymos duomenis, tačiau 2023 m. kovo 9 d. pažyma teisėjų kolegija nesivadovauja, nes ji neatitinka teisės aktų reikalavimų. Teisėjų kolegija vadovaujasi pirmosios instancijos teismo išreikalauta patikslinta pažyma (2023 m. kovo 29 d. pažyma) su detalizacijomis, paaiškinimais ir skaičiavimais.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai (2023 m. birželio mėnesio atsiskaitymo lapelis, 2023 m. birželio 16 d. Mokėjimo nurodymas Nr. LKT12) patvirtina, kad vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, apskaičiuotas taikant 105,20 Eur vidutinį vienos dienos darbo užmokestį, pareiškėjui buvo išmokėtas. Dėl to ginčo byloje nėra. Nesant pagrindo priteisti pareiškėjo prašomą 1,96 Eur didesnį vienos dienos vidutinį darbo užmokestį, pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti iš LKT pareiškėjui 107,16 Eur dydžio vienos dienos vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2023 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, išskaičiuojant pareiškėjui išmokėtą dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, atmetamas (atsakovas iki galutinio teismo sprendimo priėmimo išmokėjo pareiškėjui priklausančias sumas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

29. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

30. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

31. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui iš Lietuvos kalėjimų tarnybos priteisė 4 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, 1 900 Eur.

32. Įvertinusi pareiškėjo pateiktus patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą pirmosios instancijos ir apeliaciniame teisme pareiškėjo yra realiai patirtos ir pagrįstos, bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl jų dalis, proporcinga patenkintų reikalavimų daliai, gali būti priteistina iš atsakovo pareiškėjui.

33. Teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus, kad byla nebuvo sudėtinga, pareiškėjas yra teisininkas, advokatą turėjo tik fiktyviai, pareiškėjo patirtos išlaidos ženkliai didesnės už jo kitose bylose patiriamas bylinėjimosi išlaidas, kaip neįrodytus ir subjektyvius. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas pats pasirenka kokiu būdu ginti savo teises, o tai, kad pareiškėjas turi teisinį išsilavinimą, savaime nepaneigia jo teisės gauti teisinę pagalbą iš kito teisininko ir neeliminuoja patirtų išlaidų fakto. Priešingu atveju, tai pažeistų ABTĮ 47 straipsnyje įtvirtintą principą, jog asmuo gali ginti savo interesus teisme per atstovą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-111-492/2023; ir kt.).

34. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija, konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1996 m. balandžio 18 d., 2002 m. liepos 2 d. nutarimus). Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarime Nr. KT45-A-N3/2021 konstatavo ir tai, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą ir iš Konstitucijos, inter alia (be kita ko) jos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, nuostatų kylantis reikalavimas asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, be kita ko, reiškia, kad asmuo, gindamas savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, be kita ko, kreipdamasis į teismą, turi teisę naudotis veiksminga advokato teikiama teisine pagalba; iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą kyla ir valstybės institucijų pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali; asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. EŽTT 2020 m. vasario 18 d. sprendime byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą (peticijų Nr. 73579/17 ir 14620/18), bylinėjimosi išlaidų atlyginimo aspektu aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnyje įtvirtintą teisę kreiptis į teismą, dėl advokato išlaidų atlyginimo administracinėje byloje konstatavo, kad Konvencija yra skirta veiksmingoms ir praktiškai naudojamoms, o ne teorinėms ar iliuzinėms teisėms užtikrinti; sprendime pažymėta, jog teismas nesutinka su tuo, kad galimybės inicijuoti teisminį procesą ir apskųsti paskirtas baudas turėjimas savaime atitinka visus Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus; kreipimosi į teismą tikslas yra ne tiesiog dalyvauti teismo procese, o pasiekti norimą rezultatą; kreiptis į teismą siekiant apginti savo teises yra beprasmiška, jei galiausiai atsiduriama blogesnėje padėtyje nei prieš bylinėjimąsi; ex post facto (po fakto) atsisakymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas yra kliūtis teisei kreiptis į teismą (68 punktas).

35. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į tai, kad kreipdamasis į teismą pareiškėjas prašė panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. P-65 „Dėl J. K. atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų“ (patenkintas); įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybą grąžinti J. K. į prieš tai eitas Lietuvos kalėjimų tarnybos Personalo valdymo skyriaus karjeros valstybės tarnautojo pareigas (pareigybės grupė 7.1, pareigybės lygmuo – VIII), o nesant galimybės grąžinti į kitas lygiavertes pareigas (patenkintas); priteisti iš Lietuvos kalėjimų tarnybos J. K. vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2023 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (išskaičiuojant pareiškėjui su jo atleidimu susijusias išmokėtas išmokas) (atsakovas įvykdė iki buvo priimtas galutinis teismo sprendimas) ir jų baigtį (iš esmės patenkinti, atmesta tik nedidelė dalis reikalavimų – dėl didesnių mokėtinų sumų skaičiuojant vidutinį mėnesinį darbo užmokestį ir kompensacijas už atostogas), darytina išvada, kad pareiškėjas bylą iš esmės laimėjo. Įvertinusi byloje pateiktų dokumentų turinį, kiekį ir apimtį, proceso dalyvių elgesį proceso metu (įskaitant, bet neapsiribojant, dėl pažymų ne/teikimo ir jų tikslinimo), tai, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteisti 4 400 Eur atitinka Rekomendacijose įtvirtintus kriterijus, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, teisėjų kolegija atmeta atsakovo apeliacinio skundo reikalavimą sumažinti pareiškėjui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą šiuo klausimu, todėl atsakovo apeliacinio skundo dalis atmetama, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliekama nepakeista.

36. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti jam 1 900 Eur, kurias jis sumokėjo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pridėjo aktualius įrodymus. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad apeliacinio proceso išlaidos paskirstomos pagal apeliacijos, o ne pirmosios instancijos baigtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2186/2011; 2017 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3609-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-918-520/2017; 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-981-858/2017). Atsakovo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, todėl pareiškėjui gali būti priteisiama dalis apeliacinėje instancijoje patirtų ir Rekomendacijų neviršijančių bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų dalį (pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas: patenkintas apeliacinio skundo reikalavimas atmesti pareiškėjo o reikalavimą priteisti iš Lietuvos kalėjimų tarnybos 107,16 Eur dydžio vienos dienos vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2023 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (2023 m. birželio 15 d. (imtinai)), išskaičiuojant pareiškėjui išmokėtą dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, atmestas apeliacinio skundo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo), pareiškėjui priteistina 950 Eur (1900/2) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

37. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

38. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai vertino įrodymus ir aiškino bei taikė teisės normas, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, atsakovo ginčijama teismo sprendimo dalis keičiama, išdėstant ją taip: „Pareiškėjo J. K. skundą tenkinti iš dalies. Pareiškėjo J. K. reikalavimą priteisti iš Lietuvos kalėjimų tarnybos 107,16 Eur dydžio vienos dienos vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2023 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (2023 m. birželio 15 d. (imtinai)), išskaičiuojant pareiškėjui išmokėtą dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką atmesti. Pareiškėjo J. K. skundo reikalavimo, susijusio su kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimu, netenkinti. Priteisti pareiškėjui J. K. iš Lietuvos kalėjimų tarnybos J. K. 4 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.“ Taip pat pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos kalėjimų tarnybos priteisiama 950 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos kalėjimų tarnybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 8 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo J. K. skundą tenkinti iš dalies.

Pareiškėjo J. K. reikalavimą priteisti iš Lietuvos kalėjimų tarnybos 107,16 Eur dydžio vienos dienos vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2023 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (2023 m. birželio 15 d. (imtinai)), išskaičiuojant pareiškėjui išmokėtą dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, atmesti.

Pareiškėjo J. K. skundo reikalavimo, susijusio su kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimu, netenkinti.

Priteisti pareiškėjui J. K. iš Lietuvos kalėjimų tarnybos J. K. 4 400 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti pareiškėjui J. K. iš Lietuvos kalėjimų tarnybos 950 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Beata Martišienė

Virginija Volskienė