2019-01-31 Nr. AB-3123-3-61-3-04373-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-263-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04373-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 6.1.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. B. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus III teritorinis skyrius) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas L. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir jo patikslinimu, prašė panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus III teritorinio skyriaus 2016 m. liepos 13 d. aktą Nr. DL-2578 (toliau – ir Aktas Nr. DL-2578), Tarnybos 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. SS-2483 (toliau – ir Sprendimas Nr. SS-2483), Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2016 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. S-247 (toliau – ir Sprendimas Nr. S-247) bei įpareigoti Tarnybą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais iš naujo įvertinti pareiškėjo darbingumo lygį.

2. Skunde pareiškėjas nurodė, kad dėl prieš 11 metų patirtos traumos jis buvo operuotas, atlikta (duomenys neskelbtini), vystosi (duomenys neskelbtini), taikytas stacionarus, ambulatorinis, medikamentinis ir chirurginis gydymas. 2014–2016 metais pareiškėjas buvo pripažintas iš dalies darbingu (darbingumo lygis – 50 proc.), anksčiau buvo dar didesnio laipsnio nedarbingumas. Pareiškėjui nebuvo taikytas ypatingas gydymas, jo sveikatos būklė ir funkciniai kriterijai pamažu blogėjo, todėl neaišku, kodėl konstatuota, kad darbingumo lygis padidėjo iki 90 proc. Pareiškėjui buvo nurodyta atlikti įvairius tyrimus, kreiptis dėl konsultacijų. Tarp darbingumo aplinkybių ir medicininių kriterijų vertinimo yra prieštaravimų. Tarnybos Vilniaus III teritoriniame skyriuje darbingumo vertinimas buvo atliktas atmestinai ir nerūpestingai, o sprendimus peržiūrinčios institucijos neįsigilino į esmę, nesikreipė dėl neaiškaus, kriterijų neatitinkančio sprendimo į kitus specialistus ar ekspertus.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Tarnyba atsiliepime nurodė, kad išnagrinėjus 2016 m. rugpjūčio 4 d. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriuje vykusiame posėdyje gautus objektyvius duomenis nuspręsta kreiptis į siuntimą išdavusią asmens sveikatos priežiūros įstaigą, nes pareiškėjas nurodė gretutinius susirgimus, kurių pateiktuose dokumentuose nebuvo. Dėl kitų siuntime nurodytų susirgimų papildomai kreiptasi nebuvo, nes diagnozės ir funkciniai sutrikimai buvo patvirtinti gydytojų specialistų konsultacijų išvadomis ir atliktų tyrimų duomenimis. Pareiškėjas taip pat buvo pakviestas dalyvauti Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus posėdyje.

Todėl nepagrįsti pareiškėjo skundo teiginiai dėl darbingumo lygio vertinimo neišsamumo. Vertinant pareiškėjo darbingumo lygį dėl (duomenys neskelbtini) funkcinio sutrikimo taikytas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (toliau – ir Kriterijų aprašas) 1 priedo XIII dalies 76.1.2 papunktis, įvertintas 90 proc. bazinio darbingumo verte ir taikomas esant (duomenys neskelbtini).

Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.2.2 papunktis, įvertintas 60 proc. bazinio darbingumo verte ir taikomas esant dviejų ir daugiau sąnarių artrozėms, II funkcinio nepakankamumo klasei ir II rentgenologinei stadijai, negali būti taikomas pareiškėjo atveju, nes siuntimo į Tarnybą duomenimis ir gydytojų išvadomis patvirtinta, kad pareiškėjui buvo taikytas ambulatorinis gydymas, todėl gydymo eigoje asmens funkcinio nepakankamumo klasė mažėjo: 2014 metais nustatytas (duomenys neskelbtini), o šiuo metu – (duomenys neskelbtini).

Vertinant pareiškėjo darbingumo lygį dėl (duomenys neskelbtini) funkcinio sutrikimo, taikytas Kriterijų aprašo 1 priedo I dalies 14.1 papunktis, įvertintas 80 proc. bazinio darbingumo verte ir taikomas (duomenys neskelbtini) atveju, nustačius, kad ligos simptomai lengvi, sukeliantys lengvą funkcijos sutrikimą. Mažesnę bazinio darbingumo lygio procentinę vertę atitinkantis Kriterijų aprašo 1 priedo I dalies punktas netaikytas, kadangi asmeniui nediagnozuotas vidutinis funkcijos sutrikimas. Siuntime pareiškėjo savarankiškumo lygis įvertintas 100 balų pagal Bartelio indeksą, tai reiškia, kad asmuo yra visiškai savarankiškas ir jam nereikalinga kitų asmenų pagalba.

Kiti pareiškėjui nustatyti organizmo funkciniai sutrikimai neatitinka Kriterijų aprašo 1 priede įtvirtintų kriterijų ar į juos neįtraukti, todėl nevertinami. Tarnyba vertina ne kiekvieną ligą atskirai, o susirgimų sukeltus nuolatinius organizmo funkcinius sutrikimus. Tik tais atvejais, kai asmeniui yra diagnozuoti kelių organų ar jų sistemų pažeidimai, įvertinus juos 80 proc. ir mažesne bazine verte, yra taikomas bendrą darbingumo lygį mažinantis koeficientas. Gebėjimo dalyvauti klausimyno vertinimas yra darbingumo lygio nustatymo procedūros dalis, kurio vertinimo funkcija išimtinai priklauso Tarnybos specialistams.

Pareiškėjo 2016 m. liepos 1 d. Tarnybos teritoriniame skyriuje užpildytas klausimynas patvirtintas pareiškėjo parašu. Pareiškėjui nustatytas darbingumo lygis pasikeitė ir dėl teisinio reglamentavimo, nes nuo 2014 m. liepos 1 d. pradėta vertinti asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti, bazinis darbingumo lygis dėl diagnozuotos (duomenys neskelbtini) nebemažinamas. Jei pareiškėjo sveikatos būklė po paskutinio vertinimo pasikeitė, jis turi teisę kreiptis į gydantį gydytoją dėl naujo siuntimo į Tarnybą dėl pakartotinio darbingumo lygio vertinimo.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Centro poliklinika 2016 m. birželio 17 d. pareiškėjui išdavė siuntimą į Tarnybą darbingumo lygiui nustatyti; Tarnybos Vilniaus III teritorinis skyrius 2016 m. liepos 13 d. nedarbingumo lygio vertinimo Aktu Nr. DL-2578, pritaikęs Kriterijų aprašo 1 priedo 14.1 ir 76.1.2 papunkčius, nuo 2016 m. liepos 1 d. nustatė pareiškėjui 90 proc. darbingumo lygį; pareiškėjas 2016 m. liepos 18 d. padavė skundą Tarnybai dėl Akto Nr. DL-2578 peržiūrėjimo, tačiau Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, atlikęs pakartotinį darbingumo lygio vertinimą, 2016 m. rugsėjo 2 d. Sprendimu Nr. SS-2483 nusprendė palikti galioti teritorinio skyriaus nustatytą 90 proc. pareiškėjo darbingumo lygį; Ginčų komisija 2016 m. spalio 18 d. Sprendimu Nr. S-247 Tarnybos Sprendimą Nr. SS-2483 paliko nepakeistą.

7. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka su bazinio darbingumo vertinimu, o argumentų dėl asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijų įvertinimo nereiškia. Todėl teismas skundžiamų sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą vertino bazinio darbingumo vertinimo aspektu, t. y. ar konkrečių Kriterijų aprašo 1 priedo punktų taikymas atsakovo sprendimuose yra pagrįstas ir tinkamai motyvuotas, ar nepažeistas Kriterijų aprašo 4 punktas, reikalaujantis bazinį darbingumą vertinti atsižvelgiant į visas darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus.

8. Įvertinęs bylos medžiagą pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Kriterijų aprašo 1 priedo 14.1 papunktis pritaikytas dėl pareiškėjui diagnozuotos būklės, pagal tarptautinį ligų klasifikatorių žymimos (duomenys neskelbtini), o 76.1.2 papunktis – dėl pareiškėjui diagnozuotų būklių, pagal tarptautinį ligų klasifikatorių žymimų (duomenys neskelbtini), t. y. dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teismui nenurodė konkrečių argumentų, dėl kurių būtų galima suabejoti atsakovo pritaikytų Kriterijų aprašo 1 priedo 14.1 ir 76.1.2 papunkčių atitiktimi pareiškėjo sveikatos būklei. Tarnybos ir Ginčų komisijos sprendimuose pateikti išsamūs argumentai, kodėl šiuo atveju dėl minėtų sveikatos būklių negali būti taikomi šių punktų papunkčiai, nustatantys mažesnį bazinio darbingumo procentą. Tokie argumentai patvirtinti medicininių dokumentų duomenimis. VšĮ Centro poliklinika siuntimo į Tarnybą antrasis lapas, 2016 m. gegužės 27 d. gydytojos neurologės medicininių dokumentų išrašas patvirtina, kad dėl pareiškėjui diagnozuotos (duomenys neskelbtini) nustatytas lengvas funkcijos sutrikimas, o Kriterijų aprašo 1 priedo 14.2–14.5 papunkčiai gali būti taikomi tik esant sunkesniems funkcijos sutrikimams. Su (duomenys neskelbtini) susijusios būklės medicininiuose dokumentuose įvertintos kaip I funkcinio nepakankamumo klasės ir II rentgenologinės stadijos, o Kriterijų aprašo 1 priedo 76.2–76.4 punktų atitinkami papunkčiai gali būti taikomi tik esant II–IV funkcinio nepakankamumo klasei, taigi su (duomenys neskelbtini) susijusi pareiškėjo būklė negali būti vertinama mažesniu bazinio darbingumo procentu.

9. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl jam diagnozuotų kitų sveikatos sutrikimų, pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad nei Tarnybos Vilniaus III teritorinio skyriaus Akte Nr. DL-2578, nei Tarnybos Sprendime Nr. SS-2483 nėra nurodyti išsamūs šių pareiškėjo sveikatos sutrikimų nevertinimo pagal Kriterijų aprašo 1 priedą motyvai, tačiau šis skundžiamų atsakovo sprendimų motyvavimo trūkumas yra ištaisytas Ginčų komisijos sprendime. Ginčų komisijos sprendime aiškiai ir išsamiai nurodyta, kodėl nevertintos diagnozės (duomenys neskelbtini) (pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) išgydytas), (duomenys neskelbtini) (pagal 2016 m. gegužės 13 d. atliktą (duomenys neskelbtini) nustatyti rodikliai neatitinka Kriterijų aprašo 1 priedo IV dalies rodiklių), (duomenys neskelbtini) (sutrikimai neatitinka Kriterijų aprašo 1 priedo VII dalies punktų reikalavimų, šiuo metu, remiantis 2015 m. sausio 13 d. išrašu iš medicininių dokumentų, nustatoma ligos remisijos stadija), (duomenys neskelbtini) (sutrikimas neatitinka Kriterijų aprašo 1 priedo XV dalies punktų reikalavimų, pareiškėjui atlikta operacija, pooperaciniai pažeidimai nediagnozuoti).

Ginčų komisijos sprendime nurodyti argumentai ir dėl atsakovo nevertintų diagnozių (duomenys neskelbtini). Kaip nurodyta VšĮ Centro poliklinikos 2016 m. birželio 17 d. siuntime, pareiškėjas prieš 11 metų patyrė traumą (duomenys neskelbtini), buvo operuotas, atlikta (duomenys neskelbtini), vystosi (duomenys neskelbtini). Siuntime nurodyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini). VšĮ Centro poliklinikos gydytojos traumatologės-ortopedės 2016 m. birželio 15 d. medicininių dokumentų išraše nurodytos diagnozės (duomenys neskelbtini), funkcijos sutrikimas įvertintas kaip vidutinis, II laipsnio.

Ginčų komisijos sprendime nurodyta, kad šios diagnozės nevertintos pagrįstai, nes, vertinant (duomenys neskelbtini), turi būti diagnozuotos ne mažiau kaip dviejų sąnarių artrozės (kelio, klubo, stuburo ir kitų sąnarių). Teismas konstatavo, kad šį Ginčų komisijos teiginį pagrindžia Kriterijų aprašo 1 priedo 76 punkto formuluotė, iš kurios matyti, kad atitinkamo papunkčio taikymą lemia ne mažiau kaip dviejų sąnarių funkcinio nepakankamumo klasė. Šiuo atveju antra funkcinio nepakankamumo klasė nustatyta tik (duomenys neskelbtini).

Dėl to atsakovas pagrįstai nevertino diagnozių (duomenys neskelbtini) pagal Kriterijų aprašo 1 priedo 76 punkto atitinkamus papunkčius, taikytinus antrajai funkcinio nepakankamumo klasei. Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) būklė pagal Kriterijų aprašo 1 priedo 79.17 punktą nebuvo vertinta, kadangi nustatyta (duomenys neskelbtini) judesių amplitudė neatitinka šiame punkte nurodytų reikšmių. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, darbingumo lygio vertinimo ir ginčo nagrinėjimo Ginčų komisijoje metu buvo išnagrinėti visi pareiškėjo sveikatos sutrikimai ir apsvarstyta galimybė juos įvertinti pagal Kriterijų aprašo 1 priedą, dalis sutrikimų nebuvo klasifikuoti pagal atitinkamus Kriterijų aprašo 1 priedo punktus, kadangi jie neatitiko būtinųjų jų taikymo sąlygų.

10. Dėl pareiškėjo argumentų, kad anksčiau jam buvo nustatytas mažesnis darbingumo lygis ir kad jo sveikatos būklė tik blogėjo, teismas pažymėjo, kad darbingumo lygio vertinimas atliekamas pagal tuo metu užfiksuotą asmens sveikatos būklę. Iš Tarnybos Vilniaus I teritorinio skyriaus 2014 m. birželio 17 d. darbingumo lygio vertinimo akto matyti, pareiškėjo darbingumo lygis nuo 2014 m. birželio 6 d. iki 2016 m. birželio 11 d. buvo įvertintas 50 proc., nes medicininiuose dokumentuose buvo užfiksuota (duomenys neskelbtini) diagnozės antra funkcinio nepakankamumo klasė, kuri lėmė Kriterijų aprašo 76.2.2 papunkčio taikymą ir ženkliai mažesnio bazinio darbingumo procento nustatymą, taip pat Kriterijų aprašo 6.1 punkte nustatyto 0,9 koeficiento taikymą (dėl esančio kito funkcinio sutrikimo). Šiuo atveju atliekant darbingumo lygio vertinimą, kaip minėta, Tarnybai buvo pateikti medicininiai duomenys, kad pareiškėjui nustatyta pirma funkcinio nepakankamumo klasė. Vadinasi, priešingai, nei teigia pareiškėjas, pagal medicininius dokumentus pareiškėjo funkciniai sutrikimai ankstesnio darbingumo lygio vertinimo metu buvo didesnio lygmens, nei nagrinėjamu atveju.

11. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintą Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašą (toliau – ir Tvarkos aprašas), darbingumo lygio vertinimas atliekamas Tarnybai pateikus Tvarkos aprašo 8 punkte nurodytus medicininius dokumentus. Pagal Tvarkos aprašo 13 punktą Tarnybos teritoriniai skyriai turi teisę kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios gydytojas išdavė siuntimą, dėl galimybės susipažinti su asmens ambulatorinėje kortelėje (forma 025/a) esančia medicinine informacija ir (ar) dėl papildomų medicininių dokumentų (informacijos) pateikimo, į kitas įstaigas ar institucijas dėl papildomų dokumentų (informacijos) pateikimo, jeigu gauti medicininiai ar kiti dokumentai yra neišsamūs ar jų nepakanka; spręsti dėl asmens apžiūros poreikio. Pagal Tvarkos aprašo 161 punktą, nustatydama darbingumo lygį, jo priežastį ir terminą Tarnyba turi teisę pasitelkti specialistų iš Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų konsultantų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. V-688 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos specialistų konsultantų sąrašo patvirtinimo“. Pareiškėjas, teigdamas, kad darbingumo lygio vertinimui turėjo būti pasitelkti medicinos ekspertai, nenurodė, kokiems konkretiems medicinos klausimams, reikšmingiems darbingumo lygio vertinimui, ekspertai aptariamu atveju turėjo būti pasitelkti, kokie medicininiai klausimai, pareiškėjo manymu, nebuvo aiškūs iš medicininių dokumentų ir pan. Dėl to teismas atmetė šiuos pareiškėjo argumentus.

III. 12. Pareiškėjas L. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.

13. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad dėl prieš 12 metų patirtos traumos pareiškėjo bazinis darbingumas nepagerėjo, nes jam buvo taikomas tik palaikomasis ambulatorinis gydymas. Ne visi abejonių kėlę pareiškėjo (duomenys neskelbtini) buvo ištirti, tyrimams nebuvo pasitelkti specialistai. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, jog nesutinka su darbingumo vertinimu ir jo lygio nustatymu Tarnyboje, tačiau teismas tik nurašė vertinimo eiliškumą ir pačią procedūrą, o tokiu būdu neįmanoma įvertinti ir patikrinti norminių aktų teisėtumo. Pareiškėjas serga daugiau nei 10 metų, todėl vertinti savo sveikatos pablogėjimą ar pagerėjimą jis sugeba. Nagrinėjamu atveju iš esmės nepakitus jo fiziologinėms ir darbingumo sąlygoms, pareiškėjas buvo įvertintas kaip darbingas. Pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino pareiškėjo kelto ginčo esmės, nenurodė, kodėl rėmėsi atsakovo, o ne pareiškėjo motyvais. Teismas turėjo galimybę pasinaudoti specialisto ar eksperto paslaugomis, tačiau to nepadarė, nors byloje reikia specialiųjų žinių. Pareiškėjo teigimu, priimti norminiai aktai prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams.

14. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją, apeliacinį skundą prašo atmesti. Pažymi, kad pareiškėjas nenurodė objektyvių motyvų, dėl kurių skundžiami sprendimai yra nepagrįsti. Pareiškėjo skundas paremtas bendro pobūdžio teiginiais. Pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjas taip pat nepateikė klausimų, į kuriuos turėtų atsakyti ekspertai. Atsakovas pabrėžia, kad Tarnyba nėra sveikatos priežiūros įstaiga ir neturi įgaliojimų spręsti su asmens sveikata susijusių klausimų, t. y. stebėti asmens sveikatos būklę, atlikti reikalingus tyrimus ar skirti gydymą. Tarnyba tiesiogiai netiria asmens sveikatos būklės, o jos specialistai, atlikdami vertinimą, vadovaujasi asmenį gydančio gydytojo parengtais medicininiais dokumentais. Teisės aktai nesuteikia Tarnybai teisės nustatyti ir (arba) vertinti pareiškėjo ligas ar būkles, kurios nėra nurodytos Tarnybai pateiktuose dokumentuose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Tarnybos Vilniaus III teritorinio skyriaus Akto Nr. DL-2578, kuriuo pareiškėjui iki senatvės pensijos amžiaus nustatytas 90 proc. darbingumo lygis, taip pat Tarnybos Sprendimo Nr. SS-2483 ir Ginčų komisijos Sprendimo Nr. S-247, kuriais patvirtintas minėtas pareiškėjui nustatytas darbingumo lygis, teisėtumas ir pagrįstumas.

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nustatęs, kad pareiškėjui diagnozuotos būklės (duomenys neskelbtini) pagrįstai buvo įvertintos pagal Kriterijų aprašo 1 priedo 14.1 ir 76.1.2 punktus, nes tokios išvados patvirtintos medicininių dokumentų duomenimis, o pareiškėjas jas paneigiančių duomenų nepateikė; diagnozės (duomenys neskelbtini) neatitinka Kriterijų aprašo nuostatų, todėl nevertintos pagrįstai.

17. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad ne visi abejonių kėlę pareiškėjo (duomenys neskelbtini) buvo ištirti, o tyrimams nebuvo pasitelkti specialistai. Pareiškėjas serga daugiau nei 10 metų, todėl gali įvertinti savo sveikatos pablogėjimą ar pagerėjimą. Pareiškėjo įsitikinimu, priimti norminiai aktai prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams. Kitų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvų pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė.

18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

19. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

20. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai patikrinusi bylą sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

21. Kaip minėta, pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad priimti norminiai aktai prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams, tačiau nenurodo, nei kokie konkrečiai norminiai teisės aktai (Kriterijų aprašas, Tvarkos aprašas ir (ar) kt.), nei kokios jų nuostatos bei kokia apimtimi tariamai neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų. Todėl pareiškėjo argumentai dėl norminių aktų prieštaravimo sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams vertintini kaip abstraktūs ir teisiškai nereikšmingi.

22. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad buvo ištirti ne visi abejonių kėlę (duomenys neskelbtini), tyrimams nebuvo pasitelkti specialistai, o pareiškėjo sveikatos būklei blogėjant, jis buvo įvertintas kaip darbingas.

23. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (pareiškėjo sveikatos būklės vertinimo Tarnyboje metu galiojusios įstatymo redakcijos) nuostatomis, darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus (2 str. 3 d.). Darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės (20 str. 4 d.). Darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Nustatant darbingumo lygį turi teisę dalyvauti asmuo, kurio darbingumo lygis vertinamas, ir (ar) jo atstovas pagal įstatymą. Darbingumo lygį nustatanti institucija gali nuspręsti pakviesti asmenį ir (ar) jo atstovą pagal įstatymą dalyvauti nustatant darbingumo lygį (20 str. 6 d.).

24. Darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką detaliau reglamentuoja Tvarkos aprašas, kuriame (2016 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. A1-299/V-763 redakcija, galiojusi nuo 2016 m. birželio 18 d. iki 2017 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad asmuo arba jo atstovas kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigos jį gydantį gydytoją ir pateikia laisvos formos prašymą dėl siuntimo į Tarnybą darbingumo lygiui nustatyti (7 p.). Asmenį gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad, taikant gydymą ir (ar) medicininės reabilitacijos priemones, išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, parengia ir įteikia asmeniui ar pateikia Tarnybai elektroniniu būdu šiuos dokumentus: asmens prašymą dėl siuntimo į Tarnybą darbingumo lygiui nustatyti; užpildytą siuntimą į Tarnybą (1 priedas); medicininių tyrimų išrašus (instrumentinių, laboratorinių), patvirtinančius ligos sunkumą ir diagnozę, prireikus išrašus iš Gydymo stacionare ligos istorijos (forma Nr. 003/a), Asmens sveikatos istorijos (forma Nr. 025/a) (priklausomai nuo asmens organizmo funkcijų sutrikimo pobūdžio pateikiami dokumentai: informuojantys apie Bartelio indeksą, funkcinio nepriklausomumo testą, skausmo įvertinimo skalę, raumenų būklės vertinimą, judėjimo funkcijos sutrikimo laipsnį, esant judėjimo funkcijos sutrikimams; informuojantys apie asmens intelekto koeficientą (IQ), atliktą Mini mental testą, psichologinį asmenybės tyrimą, patvirtinantys silpnaprotystės laipsnį, elgesio, emocijų, valios ir kitus sutrikimus, esant psichikos ligoms ir sutrikimams; informuojantys apie specialius kontrolinius tyrimus, patvirtinančius regos ir (ar) klausos sutrikimų laipsnį, esant regos ir klausos sutrikimams; kalbos tyrimo testas, esant kalbos funkcijos sutrikimui);

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išduotą rekomendaciją siųsti į Tarnybą, jei siunčiamas asmuo yra vidaus tarnybos sistemos pareigūnas (8.1–8.5 p.). Gydantis gydytojas 8 punkte nurodytų dokumentų nerengia, jeigu asmens sveikatos būklė neatitinka Bazinio darbingumo lygio nustatymo kriterijų, nebaigtas asmens gydymas, nenustatyta aiški diagnozė arba neišnaudotos visos medicininės reabilitacijos priemonės (81 p.). Tarnybos teritoriniai skyriai per 3 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos: esant reikalui, kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios gydytojas išdavė siuntimą, dėl galimybės susipažinti su asmens ambulatorinėje kortelėje (forma 025/a) esančia medicinine informacija ir (ar) dėl papildomų medicininių dokumentų (informacijos) pateikimo, į kitas įstaigas ar institucijas dėl papildomų dokumentų (informacijos) pateikimo, jeigu gauti medicininiai ar kiti dokumentai yra neišsamūs ar jų nepakanka (13.1 p.); sprendžia dėl asmens apžiūros poreikio, jos vietos, laiko ir apie tai informuoja asmenį (13.2 p.).

Asmens darbingumo lygio vertinimo metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms, turinčioms reikšmės darbingumo lygiui, Tarnybos teritorinis skyrius turi teisę kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios gydytojas išdavė siuntimą, dėl papildomų medicininių dokumentų (informacijos) pateikimo, į kitas įstaigas ar institucijas dėl papildomų dokumentų (informacijos) pateikimo (131 p.).

25. Kriterijų apraše (2016 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. A1-299/V-763 redakcija, galiojusi nuo 2016 m. birželio 18 d. iki 2017 m. liepos 1 d.) įtvirtinta, kad sprendimą dėl asmens darbingumo lygio Tarnyba priima įvertinusi medicininius kriterijus, t. y. asmens bazinį darbingumą, ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus (3.1, 3.2 p.). Bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus (4 p.). Tuo atveju, kai į Tarnybą siunčiamo asmens sveikatos būklė neatitinka Kriterijų apraše nurodytų kriterijų ir (ar) nepanaudotos visos būtinos medicininės reabilitacijos ir gydymo priemonės, Tarnyba priima sprendimą nevertinti asmens darbingumo lygio, vadovaudamasi siuntime į Tarnybą pateiktais duomenimis ir informacija (13 p.).

26. Pateiktą teisinį reglamentavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad siuntimą į Tarnybą dėl darbingumo lygio, t. y. asmens pajėgumo įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus, nustatymo asmeniui įteikia jį gydantis gydytojas, kuris nustato galutinę diagnozę bei kartu su siuntimu išduoda nustatytą diagnozę patvirtinančius medicininius dokumentus (tyrimų išrašus, Gydymo stacionare ligos istoriją, Asmens sveikatos istoriją ir (ar) atskirus asmens organizmo funkcijų sutrikimus patvirtinančius medicininius dokumentus). Tarnyba, gavusi minėtus dokumentus bei įvertinusi jų turinį (juose objektyviai apibūdintą darbingumo lygio nustatymo metu esančią asmens sveikatos būklę), taip pat tai, ar šiuose dokumentuose pateiktų duomenų pakanka asmens sveikatos būklei patvirtinti, remdamasi jai pateiktuose dokumentuose nurodytomis diagnozėmis (jų sukeliamais funkciniais sutrikimais), priima sprendimą dėl vertinamo asmens darbingumo lygio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-685-602/2018). Pažymėtina, kad vertinant asmens darbingumo lygį kiekvienu konkrečiu atveju pagal pateiktus asmens medicininius dokumentus yra atsižvelgiama tik į Kriterijų apraše įtvirtintus kriterijus atitinkančių tokio asmens ligų, traumų bei patologinių būklių rezultatą, t. y. šių būklių sąlygotus organizmo funkcijų sutrikimus (bendrą vertinamo asmens medicininę būklę), atsiradusius po to, kai panaudojamos visos būtinos medicininės reabilitacijos ir gydymo priemonės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-540-502/2018).

27. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad jam buvo atlikti ne visi reikiami tyrimai ir kad Tarnyba šiam vertinimui nepasitelkė specialistų, teisėjų kolegija pažymi, kad šie pareiškėjo teiginiai yra itin abstraktaus pobūdžio – pareiškėjas nedetalizavo, kokių (duomenys neskelbtini) ir kokie tyrimai, jam tariamai turėjo būti, bet nebuvo atlikti, kokia diagnozė, pareiškėjo manymu, dėl to turėjo būti nustatyta, kokias konkrečiai (duomenys neskelbtini) ligų pareiškėjui sukeltas pasekmes turėjo įvertinti Tarnyba bei kuo pareiškėjas grindžia savo abejones dėl Tarnybai pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodytų išvadų apie pareiškėjo (duomenys neskelbtini) būklę.

Pareiškėjas nepateikė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kad Tarnyba kurias nors jai pateiktuose medicininiuose dokumentuose bei siuntime nurodytas diagnozes ir jų sukeliamus funkcinius organizmo sutrikimus turėjo vertinti kitaip, nei tai padaryta Akte Nr. DL-2578 bei Sprendime Nr. SS-2483. Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, vertinant pareiškėjo darbingumą, buvo įvertintos pareiškėjui diagnozuotos (duomenys neskelbtini). Tarnyba 2016 metais pareiškėjo darbingumo lygį vertino atsižvelgusi į siuntime nurodytą informaciją bei kartu su juo pateiktus naujus medicininius dokumentus, o pareiškėjo darbingumo lygio kitimą vertino atsižvelgusi į objektyvią pareiškėjo sveikatos būklę vertinimo laikotarpiu, kuri ir nulėmė pareiškėjui nustatyto darbingumo lygio procentinę išraišką.

Pareiškėjas nepateikė teismui kitų medicininių duomenų, patvirtinančių jo teiginius, kad jo sveikatos būklė nuo paskutinio jo darbingumo lygio vertinimo ne pagerėjo, o pablogėjo. Byloje pateiktų medicininių dokumentų išvadų apie darbingumo lygio vertinimo metu objektyviai buvusią pareiškėjo sveikatos būklę ir pagal jas (išvadas) nustatyto darbingumo lygio nepaneigia ir pareiškėjo argumentai, esą Tarnyba jo sveikatos būklei įvertinti turėjo pasitelkti specialistus. Atsakant į šiuos pareiškėjo argumentus visų pirma pažymėtina, kad asmens darbingumo lygio vertinimas Tarnyboje niekaip nėra susijęs su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu tokiam asmeniui, t. y. pati Tarnyba vertinamo asmens sveikatos būklės netiria, o tik vadovaujasi kartu su siuntimu sveikatos priežiūros įstaigos pateiktais medicininiais dokumentais, už kurių duomenų teisingumą atsako asmenį gydantis gydytojas (Tvarkos aprašo 45 p.).

Į gydantį gydytoją, profesinės reabilitacijos ir kitą specialistą Tarnyba dėl papildomų duomenų kreipiasi tik tais atvejais, kai pateiktos informacijos neužtenka nustatyti konkrečios diagnozės sukeliamų organizmo funkcinių sutrikimų pobūdį, t. y. kai tokia informacija (privalomi pateikti dokumentai) nėra pateikta, o ne tada, kai pareiškėjas iš esmės nesutinka su medicininiuose dokumentuose pateiktais duomenimis apie jo sveikatos būklę. Kaip minėta, pagal Tvarkos aprašo bei Kriterijų aprašo nuostatas medicininiai dokumentai dėl asmens darbingumo lygio nustatymo Tarnybai nerengiami, jeigu asmens sveikatos būklė neatitinka Bazinio darbingumo lygio nustatymo kriterijų, nebaigtas asmens gydymas, nenustatyta aiški diagnozė arba neišnaudotos visos medicininės reabilitacijos priemonės, o jei tokie dokumentai Tarnybai vis dėlto yra pateikiami, Tarnyba nevertina tų siunčiamo asmens sveikatos būklių, kurios neatitinka Kriterijų apraše nurodytų kriterijų ir (ar) dėl kurių nepanaudotos visos būtinos medicininės reabilitacijos ir gydymo priemonės. Taigi aplinkybė, kad tam tikra siuntime į Tarnybą asmeniui nurodyta diagnozė neatitinka Kriterijų aprašo nuostatų, yra pagrindas tokios asmens diagnozės apskritai nevertinti, o ne papildomai dėl jos kreiptis į specialistus.

28. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad Tarnybos Vilniaus III teritorinis skyrius bei Tarnyba, priimdami sprendimus dėl pareiškėjo darbingumo lygio, atsižvelgė ir įvertino visus jai pateiktus pareiškėjo sveikatos būklę (funkcinius organizmo sutrikimus) patvirtinančius medicininius dokumentus bei nepažeidė teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių darbingumo lygio nustatymo procedūras, todėl Ginčų komisija neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Aktą Nr. DL-2578 bei Sprendimą Nr. SS-2483.

29. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, pasikeitus pareiškėjo sveikatos būklei, funkcijų sutrikimams taip, kad tai atitiktų kriterijus, kuriais priimdama sprendimus vadovavosi Tarnyba, pareiškėjas turi teisę pakartotinai kreiptis į Tarnybą dėl darbingumo lygio nustatymo.

30. Apibendrinant pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų. Dėl šių priežasčių apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo L. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė