2025-12-03 Nr. AB-21625-4-16-3-00586-2025-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2915-602/2025

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00586-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

vertėjaujant Jelenai Grabovskajai,

dalyvaujant Uzbekistano Respublikos piliečiui M. Y. ir jo atstovei advokatei I. A.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui L. V.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Uzbekistano Respublikos piliečio M. Y. apeliacinį skundą administracinėje byloje dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl Uzbekistano Respublikos piliečio M. Y. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą, prašydamas sulaikyti Uzbekistano Respublikos pilietį M. Y. (toliau – ir Užsienietis) terminą pratęsti iki 2026 m. sausio 23 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos procedūra.

2. Centras teigė, kad Užsienietis neįvykdė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2023 m. liepos 10 d. sprendimo dėl įpareigojimo savanoriškai išvykti. Šiuo metu Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (paso originalo) ir dokumento, suteikiančio teisę būti Lietuvoje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Užsieniečio judėjimo laisvė turėtų būti apribota, nes jis gali bandyti pasislėpti ar pabėgti iš šalies, taip sutrukdydamas dėl jo priimti ir vykdyti sprendimus.

II. 3. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. spalio 24 d. nutartimi tenkino Centro teikimą, t. y. pritaikė Užsieniečiui sulaikymą VSAT iki 2026 m. sausio 23 d., bet ne ilgiau nei iki kol bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

4. Teismas nustatė, kad Užsienietis į Šengeno teritoriją atvyko teisėtai 2022 m. spalio 8 d., turėdamas Uzbekistano Respublikos piliečio pasą, galiojantį iki 2029 m. balandžio 30 d., ir Estijos Respublikos vizą, galiojusią iki 2023 m. birželio 18 d. Departamentas, nustatęs, jog minėta viza buvo panaikinta 2022 m. gruodžio 2 d., neišdavė Užsieniečiui leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir 2023 m. liepos 10 d. sprendimu nutarė grąžinti jį į Uzbekistaną bei įpareigojo jį savanoriškai išvykti iki 2023 m. liepos 25 d. Užsieniečio prašymu šis terminas pratęstas iki 2023 m. rugpjūčio 23 d., bet Užsienietis neišvyko iš Lietuvos. Užsienietis sulaikytas 2025 m. spalio 23 d.

5. Teismas pažymėjo, kad Užsieniečio buvimas Lietuvoje yra neteisėtas, jis per nustatytą terminą savanoriškai neišvyko iš Lietuvos. Užsienietis Lietuvoje neturi gyvenamosios vietos ir teisėto pragyvenimo šaltinio, su Lietuva jo nesieja jokie ryšiai. Užsienietis su teisėsaugos įstaigų valstybės tarnautojais bendrauja piktybiškai ir piktavališkai.

6. Teismas nusprendė, kad sprendimo dėl Užsieniečio išsiuntimo ar grąžinimo priėmimas ir įvykdymas gali būti užtikrinti tik apribojus Užsieniečiui judėjimo laisvę, nes priešingu atveju jis gali neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo sutrukdydamas priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties, o tai yra pagrindas sulaikymui (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 str. 1 d. 2 p., 2 d., 5 d. 2, 3, 4, 5 p.).

III. 7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – elektroninio ryšio priemonėmis nustatytu laiku pranešti Departamentui ar VSAT apie savo buvimo vietą, arba kitą švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę.

8. Užsienietis teigia, kad griežčiausios judėjimo laisvės apribojimo priemonės – sulaikymo – taikymas šiuo atveju yra neteisėtas, neproporcingas siekiamiems tikslams ir nebūtinas. Užsienietis negalėjo išvykti iš Lietuvos, nes jo pasas buvo pavogtas. Užsienietis 2025 m. spalio 23 d. susisiekė su Uzbekistano Respublikos ambasada Latvijos Respublikoje, kuri nurodė, jog jokie prašymai dėl asmens kelionės dokumento nėra pateikti, o tai patvirtina, kad, sulaikius Užsienietį, VSAT nedelsiant neinicijavo išsiuntimo procedūros. Teismo išvada, kad Užsienietis nebendradarbiauja su valstybės įstaigų tarnautojais, niekuo nepagrįsta. Be to, Užsienietis turi sveikatos problemų (jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini)), į kurias būtina atsižvelgti sprendžiant dėl judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietis Lietuvoje gyvena nuo 2022 metų, todėl jis turi ekonominius ir socialinius ryšius, gyvenamąją vietą ir artimų giminaičių, kurie yra ekonomiškai pajėgūs juo pasirūpinti, todėl kelionės dokumento tam, kad išvyktų iš Lietuvos savanoriškai, Užsienietis gali laukti ir nebūdamas sulaikytu.

9. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

10. Centras, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, sutinka su teismo vertinimu, kad šiuo atveju Užsieniečiui pagrįstai skirtas sulaikymas, kuris yra tikslingas, proporcingas ir būtinas. Centras teigia, kad Užsienietis neteisėtai yra Šengeno erdvėje nuo 2022 m. gruodžio 2 d., jis per nustatytą terminą neįvykdė sprendimo savanoriškai išvykti iš Lietuvos, iki sulaikymo nesikreipė į atsakingas institucijas dėl jo teisinės padėties. Tokie veiksmai sudaro pagrindą manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti, vengdamas išsiuntimo. Centras tvirtina, kad Užsieniečio teiginiai apie ketinimą išvykti iš Lietuvos neatitinka tikrovės, nes Užsienietis, supažindintas su 2025 m. lapkričio 17 d. sprendimu dėl išsiuntimo, nurodė, kad nori jį apskųsti. VSAT 2025 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į Uzbekistano Respublikos ambasadą Latvijos Respublikoje dėl kelionės dokumento išdavimo Užsieniečiui, bet gavo atsakymą, kad Užsienietis turi pats internetu užpildyti specialią formą. Centras nurodo, kad Užsienietis anksčiau neišsakė sveikatos nusiskundimų, jo pažeidžiamumas nenustatytas. Centro vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo taikyti Užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę, nes jo elgesys nepaneigia rizikos, kad, pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip sutrukdyti įvykdyti sprendimą dėl išsiuntimo.

11. Užsienietis 2025 m. gruodžio 3 d. pateikė papildomus įrodymus ir prašymą teismo posėdyje apklausti jo sūnėną N. K..

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui pritaikytas sulaikymas iki 2026 m. sausio 23 d., bet ne ilgiau nei iki kol bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

13. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), akcentuoja, kad sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

14. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje yra išvardytos aplinkybės, kurios įvertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, tarp jų – neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (4 p.); per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą (5 p.).

15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad:

15.1. Užsienietis į Šengeno teritoriją atvyko teisėtai 2022 m. spalio 8 d., turėdamas Uzbekistano Respublikos piliečio pasą, galiojusį iki 2029 m. balandžio 30 d., ir Estijos Respublikos vizą, galiojusią iki 2023 m. birželio 18 d. Minėta viza buvo panaikinta 2022 m. gruodžio 2 d.;

15.2. Departamentas 2023 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 23S104234 nusprendė grąžinti Užsienietį į užsienio valstybę (Uzbekistaną), t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti per 15 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos (iki 2023 m. liepos 25 d.). Departamento 2023 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. 23S114833 minėtas terminas buvo pratęstas iki 2023 m. rugpjūčio 23 d., atsižvelgiant į Užsieniečio pateiktus duomenis, kad jo pasas buvo pavogtas;

15.3. Užsienietis buvo sulaikytas VSAT 2025 m. spalio 23 d. sprendimu, nes jis neįvykdė sprendimo dėl jo grąžinimo, šiuo metu šalyje yra neteisėtai, neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (paso originalo) ir dokumento, suteikiančio teisę būti Lietuvos Respublikoje;

15.4. VSAT kreipėsi į Uzbekistano Respublikos ambasadą Latvijos Respublikoje su 2025 m. lapkričio 4 d. prašymu išduoti Užsieniečiui grįžimo dokumentą. Uzbekistano Respublikos ambasada Latvijos Respublikoje 2025 m. lapkričio 14 d. elektroniniame laiške nurodė dokumentus, kuriuos Užsienietis turi pateikti kartu su forma dėl grįžimo dokumento;

15.5. Departamentas 2025 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 25S248659 nusprendė išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos į Uzbekistano Respubliką, uždrausti atvykti į Lietuvą 36 mėnesius nuo išsiuntimo dienos ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 36 mėnesius nuo išsiuntimo dienos, nes Užsienietis savanoriškai neišvyko per sprendime dėl grąžinimo į užsienio valstybę nustatytą terminą. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos („Liteko“) duomenis, Užsienietis 2025 m. gruodžio 1 d. pateikė skundą dėl šio sprendimo, tačiau teismas dar neišsprendė skundo priėmimo klausimo (administracinė byla Nr. eI2-23907-583/2025).

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė Užsieniečio sulaikymo pagrindus, numatytus Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalyje, nes Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jis per nustatytą terminą (iki 2023 m. rugpjūčio 23 d.) neįvykdė įpareigojimo savanoriškai išvykti ir iki sulaikymo daugiau nei 2 metus liko Lietuvoje be teisėto pagrindo, o šiuo metu yra sprendžiami klausimai dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

17. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; kt.).

18. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Departamentą arba VSAT; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Įstatymo 115 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. Įstatymo 115 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu užsieniečiui skirta šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė, jam laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

19. Teisėjų kolegija, vertindama Užsieniečiui pritaikytos judėjimo laisvės apribojimo priemonės proporcingumą, pažymi, kad Užsieniečio tapatybė yra žinoma, nėra duomenų apie jo padarytus administracinius nusižengimus (išskyrus 2023 m. liepos 10 d. skirtą įspėjimą dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 538 str., t. y. neteisėto buvimo Lietuvos Respublikoje), nusikalstamas veikas ar kitus veiksmus, sudarančius pagrindą manyti, kad jo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Užsienietis yra pažeidžiamas asmuo, priešingai – 2025 lapkričio 21 d. medicinos dokumentų išraše / siuntime nurodyta, kad Užsienietis medicininės apžiūros metu neišsakė nusiskundimų sveikata, o formoje „Specialiųjų poreikių ir pažeidžiamumo vertinimo priemonė“ užfiksuoti Užsieniečio paaiškinimai, jog jis jaučiasi gerai, bet jaučiasi atskirtas nuo šeimos. Pats Užsienietis nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių apeliacinio skundo teiginius apie jo sveikatos būklę ir su ja susijusius specialiuosius poreikius. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma nepagrindžia būtinumo sulaikyti Užsienietį, bet sudaro pagrindą išvadai, kad Įstatymo tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis judėjimo laisvės apribojimo priemonėmis. Teisėjų kolegija, siekdama užtikrinti gintinų teisinių vertybių pusiausvyrą ir esant pirmosios instancijos teismo nurodytiems sulaikymo pagrindams, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju proporcinga ir tikslinga taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

20. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad egzistuoja pagrindas taikyti Užsieniečiui švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.), todėl Užsieniečio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Uzbekistano Respublikos piliečiui M. Y. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 24 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Skirti Uzbekistano Respublikos piliečiui M. Y. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki 2026 m. sausio 23 d., bet ne ilgiau nei iki kol bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė