9d428f85-be24-4b95-8d46-9857d9fc0cd3 · Kauno apylinkės teismas

? Byla Nr. T-1224-946/2020 Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00005-2012-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.1; 2.1.10.1. KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. liepos 28 d. KaiÅ¡iadorys Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų teisėjas ArÅ«nas Purvainis raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam N. B. patvirtinimo klausimÄ .

Teismas n u s t a t ė : Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. birželio 22 d. priimtu nutarimu Nr. 91-109 nutarta taikyti nuteistajam N. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos neatlikus 2 m. 6 mėn. 20 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo praÅ¡ymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienÄ , t. y. 2020 m. birželio 18 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ pagal „OASys“ metodikÄ , vertinimo rezultatas yra 30 balų ir tai reiÅ¡kia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema.

Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos skirtas rekomendacijas, stebimas pokytis 17 balų. Nuteistasis bausmės atlikimo metu dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, noriai dalyvauja vykstančiuose renginiuose, mokėsi ir įgijo ne vienÄ profesijÄ , dirba, dengia žalÄ . Nuteistasis daro pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ â€“ drausminės nuobaudos nebegalioja, skatintas devynis kartus, bausmę atlieka lengvojoje grupėje, yra dirbantis ir Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Komisijos nutarimÄ taikyti N. B. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos atsisakytina patvirtinti. N. B. nuteistas Å iaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 129 straipsnio 1 dalį 11 m. laisvės atėmimo. Teistas: Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį 30 parų areÅ¡to. Å iaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Å iaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 11 m. laisvės atėmimo.

Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) redakcija (TAR, 2015, Nr. 2015-11069)) numatytÄ bÅ«tinÄ jÄ dalį (2/3) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 m. 6 mėn. 20 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo praÅ¡ymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienÄ , t. y. 2020 m. birželio 18 d.). Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 23 d.

įstatymo Nr. XII-1818 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) redakcija (TAR, 2015, Nr. 2015-11069)) numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Nuteistasis N. B. yra pateikęs Komisijai praÅ¡ymÄ lygtinai paleisti ir pataisos įstaigos, taip pat atlikęs minimaliÄ Ä¯statymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindÄ priimti sprendimÄ dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tinos sÄ lygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

IÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog atlikus vertinimÄ â€žOASys“ metodika, N. B. nustatoma žema – 30 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau, įvertinus tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ vis dar sudaro ir dinaminiai svertiniai balai, kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti, jo pažanga pataisos proceso metu turi bÅ«ti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau Å¡iuo metu yra pasiekti, o bÅ«damas nestruktÅ«ruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iÅ¡ bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis N. B. laisvės atėmimo bausmę ne už vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , taip pat už labai sunkų nusikaltimÄ , kurį padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio bei veikdamas bendrininkų grupe, kas, teismo nuomone, neabejotinai atskleidžia netinkamÄ nuteistojo požiÅ«rį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių ir kas taip pat sudaro pagrindÄ griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangÄ pataisos proceso metu.

Taip pat pažymėtina ir tai, jog nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobÅ«dis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ ir negali bÅ«ti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ N. B., tačiau Å¡i aplinkybė tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo akivaizdžiÄ pažangÄ (ar jos nebuvimÄ ) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų bÅ«ti sumenkinama. Juo labiau, kad remiantis Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, N. B. ankstesnis teistumas yra vienas iÅ¡ kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti pakartotinį nusikalstamumÄ .

Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek KomisijÄ , tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimÄ sprendžiantį teismÄ , svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumÄ aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymÄ . Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytÄ Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų.

Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visÄ nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra iÅ¡imtis, kuri turi bÅ«ti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaiÅ¡tingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Spręsdamas dėl nuteistojo N. B. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, teismas atsižvelgia į tai, jog nuteistasis už aktyvų dalyvavimÄ pataisos programose, gerÄ darbÄ bei elgesį, stropų mokymÄ si devynis kartus paskatintas, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, noriai dalyvauja vykstančiuose renginiuose, mokėsi ir įgijo ne vienÄ profesijÄ , dirba, dengia priteistÄ Å¾alÄ , palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, taip pat vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos skirtas rekomendacijas ir toks nuteistojo elgesys yra tiek toleruotinas, tiek formuojantis manymÄ , kad nuteistasis savo elgesį koreguoja reikiama linkme, tačiau pažymėtina ir tai, jog jis per visÄ bausmės atlikimo laikotarpį nesielgė iÅ¡imtinai teigiamai.

PrieÅ¡ingai, nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, net devyniolika kartų pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, padarydamas taip pat ir Å¡iurkščius pažeidimus, jam buvo paskirta aÅ¡tuoniolika drausminių nuobaudų, taip pat jau po Komisijos priimto nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, nuteistasis pažeidė pataisos įstaigoje nustatytÄ tvarkÄ ir nors už šį pažeidimÄ drausminė nuobauda nebuvo skirta – apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje, o anksčiau paskirtos drausminės nuobaudos Å¡iuo metu nebegalioja, tačiau Å¡ios aplinkybės neleidžia teismui vertinti nuteistojo elgesio kaip nepriekaiÅ¡tingo.

Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neiÅ¡vengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Å iuo atveju, nors nuteistasis buvo ne kartÄ skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat ne kartÄ pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistÄ jį bei neleidžia daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje.

Pažymėtina ir tai, jog Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje yra iÅ¡skiriami N. B. asmenybę neigiamai apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai: jau pirmiau minėtas ankstesnis teistumas; iÅ¡silavinimas ir galimybė įsidarbinti; gyvenimo stilius ir draugai, kurie nustatyti vertinant nuteistojo praeitį, tai pat ir jo elgesį bei mÄ stymÄ jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. BÅ«tent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio bei mÄ stymo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamÄ /nepakankamÄ nuteistojo elgesio korekcijÄ , todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimizuoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Å ių duomenų kontekste, įvertinus Komisijos nutarimo patvirtinimui pateiktÄ medžiagÄ , taip pat Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, kÄ jis vertina kaip problemÄ ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie tos problemos atsiradimo, yra prieÅ¡taravimų; apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes nėra pagrindo teigti, jog Å¡iuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos. IÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog atlikus vertinimÄ â€žOASys“ metodika, N. B., nustatoma žema – 30 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri per bausmės atlikimo laikÄ sumažėjo nuo 47 balų, tačiau nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pakankamai reikÅ¡mingas dinaminių balų skaičius (net 20 svertinių taÅ¡kų), kuris gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama N. B. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis daro pakankamÄ ir akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Ä®vertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi bÅ«ti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtÄ jo elgesį. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) redakcija (TAR, 2015, Nr. 2015-11069)), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas n u t a r i a :

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje 2020 m. birželio 22 d. nutarimÄ Nr. 91-109 taikyti nuteistajam N. B., lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mus. Teisėjas ArÅ«nas Purvainis