2021-11-17 Nr. AB-24176-3-62-3-01353-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-820-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01353-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, jog nuo 2019 m. birželio 19 d. iki skundo padavimo teismui dienos jis buvo laikomas Marijampolės PN kameroje Nr. 8 netinkamomis sąlygomis. Pažymėjo, kad minėtu laikotarpiu kameroje jam nebuvo užtikrintas apšvietimas, dėl ko pareiškėjas negalėjo skaityti ir rašyti. Patalpoje buvo įrengtos gyvsidabrio lempos, kurios kėlė pavojų pareiškėjo sveikatai. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) 2019 m. liepos 25 d. atliko patikrinimą kameroje Nr. 8 ir nustatė, kad apšvietimas kameroje nepakankamas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro nustatyti pažeidimai nebuvo pašalinti iki skundo padavimo teismui dienos. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas patyrė sukrėtimą ir nepatogumus, kelis kartus buvo paskirti akių lašai.

3. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Marijampolės PN direktoriaus 2019 m. birželio 20 d. įsakymu pareiškėjas buvo paskirtas į kamerą Nr. 8. Pataisos namai laikosi visų įstatymų bei taisyklių ir tinkamai jas įgyvendina. Patalpų atitikimas higienos normoms yra periodiškai tikrinamas šią prievolę turinčių valstybės institucijų teisės aktų nustatyta tvarka. Vieno patikrinimo metu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nustatė pažeidimą dėl netinkamo apšvietimo kameroje Nr. 8, tačiau šis pažeidimas buvo nedelsiant pašalintas. Marijampolės PN patalpos taip pat yra nuolat stebimos ir prižiūrimos pataisos namų specialistų. Skunde nurodytu laikotarpiu pareiškėjas dėl regos sutrikimų ir nepakankamo apšvietimo nesikreipė. Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad nuo 2019 m. birželio 19 d. iki skundo padavimo teismui dienos (2020 m. birželio 2 d.) pareiškėjas buvo laikomas Marijampolės PN kameroje Nr. 8. Pareiškėjas reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia aplinkybėmis dėl nepakankamo dirbtinio apšvietimo.

7. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 14 punktu, kuriame nustatyta, kad bendra dirbtinė apšvieta gyvenamosiose patalpose turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Teismas nustatė, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Marijampolės departamentas 2019 m. liepos 24 d. kameroje Nr. 8 atliko operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, kurios metu nustatė pažeidimą dėl nepakankamo patalpos apšvietimo – 144 lx, o atsakovas buvo įpareigotas iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. pašalinti nustatytus pažeidimus bei per tris darbo dienas apie tai raštu pranešti Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui. Marijampolės PN 2019 m. rugpjūčio 16 d. raštas Nr. 9/07-1088 „Dėl informacijos pateikimo“ patvirtina, kad reaguojant į nustatytą pažeidimą kameroje Nr. 8 buvo pakeista sugedusi apšvietimo lempa. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro grįžtamosios kontrolės 2019 m. rugsėjo 2 d. dirbtinio apšvietimo tyrimų protokolas patvirtina, kad kameros Nr. 8 bendras apšvietimas patikrinimo metu siekė 434 lx, kas atitinka HN 134:2015 14 punkto reikalavimus. Teismas iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro dirbtinio apšvietimo tyrimų protokolų nustatė, kad kameroje ginčo laikotarpiu buvo įrengtos liuminescencinės lempos, todėl pareiškėjo argumentus dėl gyvsidabrio lempų atmetė. Teismas pažymėjo, kad kitų duomenų apie netinkamą apšvietimą kameroje Nr. 8 ginčo laikotarpiu byloje nėra, tokių duomenų nepateikė pareiškėjas.

8. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas priėjo prie išvados, kad Marijampolės PN pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis, nes nuo 2019 m. liepos 24 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. kameroje Nr. 8 pareiškėjui nebuvo užtikrintas tinkamas dirbtinis apšvietimas. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba.

9. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog dėl byloje konstatuoto pažeidimo (nepakankamo kameros apšvietimo nuo 2019 m. liepos 24 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d.) būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme. Pareiškėjui sveikatos sutrikimų dėl jo kalinimo sąlygų Marijampolės PN nenustatyta, pareiškėjas dėl regos sutrikimų ar nepakankamo apšvietimo kameroje į atsakovą nesikreipė. Teismas, nenustatęs vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų – žalos, priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 12 d. sprendimą ir patenkinti pareiškėjo skundą visiškai.

11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo vienpusiškai tik pagal atsakovo pateiktus faktus. Teismas neatsižvelgė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė sveikatos problemų, smarkiai pablogėjo jo regėjimas. Teismui buvo pateiktas 2020 m. liepos 14 d. medicininis pažymėjimas, kad jis ne kartą kreipėsi į gydytoją dėl akių problemų, atsiradusių jam gyvenant kameroje Nr. 8. Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 24 d. buvo etapuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, kur akių gydytoja užfiksavo jam pablogėjusį regėjimą ir paskyrė jam stipresnių akinių receptą ir vaistus akims. Teismas neatkreipė dėmesio, kad tokio tipo lempomis jau seniai uždrausta naudotis, lempos pripažintos kaip pavojingos sveikatai.

12. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

13. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad yra detaliai atsakęs į visus teismo bei pareiškėjo paklausimus ir teiginius, taip pat pateikęs visus teismui reikalingus įrodymus bei su byla susijusius dokumentus. Atsakovo nuomone, Regionų apygardos administracinis teismas šią bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Byloje esantys rašytiniai dokumentai visiškai atspindi atsakovo poziciją šioje byloje, todėl teikti kitus tikslinančius ar papildančius duomenis yra netikslinga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, padarytą jį laikant Marijampolės PN netinkamomis sąlygomis.

15. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad kameroje Nr. 8 nuo 2019 m. liepos 24 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjui nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų – žalos, konstatavo, kad nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priteisti jam iš atsakovo 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliaciniame skunde teigiama, kad dėl nustatyto atsakovo atstovo pažeidimo pareiškėjas patyrė sveikatos problemų, smarkiai pablogėjo jo regėjimas.

17. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą, pažymi, kad sprendžiant, ar dėl pareiškėjui neužtikrinto tinkamo dirbtinio apšvietimo pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pažymėtina, kad vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto. Byloje nėra jokių įrodymų apie pažeidimo poveikį pareiškėjo sveikatai ar atsiradusias kitas tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Todėl konstatuotina, kad valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

19. Akcentuotina, kad pareiškėjas byloje nėra nurodęs ir pateikęs jokių įrodymų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, jog būtent dėl netinkamo apšvietimo kameroje Nr. 8 trumpą laiką pablogėjo pareiškėjo regėjimas. Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus, veiklos adresu Marijampolės PN, 2020 m. birželio 16 d. pažymoje nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2019 m. birželio 19 d. iki 2020 m. birželio 1 d. dėl regos sutrikimų ar blogo kameroje apšvietimo nesikreipė. Pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktas 2020 m. liepos 14 d. medicininis pažymėjimas patvirtina, kad pareiškėjas dėl akių problemų kreipėsi į šeimos gydytoją 2020 m. kovo 31 d., 2020 m. balandžio 28 d., 2020 m. gegužės 26 d., 2020 m. liepos 14 d., tačiau pareiškėjas nepateikė jokių medicinos specialistų išvadų, kad tarp minėto trumpalaikio netinkamo apšvietimo (nuo 2019 m. liepos 11 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. kameroje Nr. 8 dirbtinė apšvieta vietoj 200 lx buvo 144 lx) ir pareiškėjo nurodomo regėjimo pablogėjimo yra priežastinis ryšys. Byloje nėra medicinos specialistų išvadų, kad, kaip teigia pareiškėjas, buvo užfiksuotas pareiškėjo regėjimo pablogėjimas, paskirti vaistai ar stipresnių akinių receptas.

20. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys