9d3fd1e7-fa83-4a7e-b7ea-bfde5e1a2e99 · Kauno apygardos teismas

                                                                                Baudžiamoji byla Nr. 1A-381-594/2017                                                                                Proceso Nr. 1-69-3-00116-2016-6                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1.; (S)                                                              2.4.7.; 2.4.8.

        KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                              2017 m. birželio 14 d.                                                                         Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės,sekretoriaujant Indrei Karpienei,dalyvaujant nuteistajai D.

J.,nuteistosios gynėjai advokatei Odetai Ragauskienei,nukentėjusiosios ir privačios kaltintojos B. S. atstovei advokatei D. I. V.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios D. J. (toliau – D. J.) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nuteista 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jÄ per šį laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ .Kardomosios priemonės D.

J. paskirtos nebuvo.Nukentėjusiosios ir privačios kaltintojos B. S. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, iÅ¡ D. J. priteista 693,66 eurų turtinei ir 450 eurų neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje nukentėjusiosios pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį atmetant.IÅ¡ D. J. iÅ¡ieÅ¡kota 500 eurų nukentėjusiosios ir privačios kaltintojos B. S. atstovavimo iÅ¡laidoms apmokėti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : D. J. Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nuosprendžiu buvo pripažinta kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2016 m. gegužės 21 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), virtuvėje, buitinio ginčo metu sudavė kumščiu B.

S. ne mažiau Å¡eÅ¡ių smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, padarydama jai odos nubrozdinimus deÅ¡inio antakio srityje, deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke, kairės akies apatiniame voke, kairiame žande, smakro kairėje, poodines kraujosruvas kairiame žaste, tokiais veiksmais B. S. sukeldama nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Apeliaciniu skundu nuteistoji D. J. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nuosprendį ir bylÄ nutraukti (vertinama kaip praÅ¡ymas jÄ iÅ¡teisinti).Apeliantės teigimu, 2016 m. gegužės 21 d. vakare įvyko konfliktas tarp jos ir B.

S.. Pradžioje buvo apsižodžiuota dėl pasakymo, kad rankas galima nusiplauti ir kieme, dėl ko, B. S. apeliantę griebė už veido, o Å¡i jÄ pastÅ«mė nuo savęs. Konflikto pradžios niekas nematė, virtuvėje daugiau paÅ¡alinių asmenų nebuvo. Vėliau B. S. įsikibo jai į plaukus, ji taip pat, tuomet virtuvėje atsirado B. S. motina A. M., kuri taip pat įsikibo apeliantei į plaukus. Ji (D. J.) suÅ¡uko „Jonai, gelbėk“. IÅ¡ kambario jau buvo iÅ¡bėgęs sÅ«nus Deividas, kuris suÅ¡uko „paleisk mamÄ â€œ, po ko, B.

S. jÄ paleido, o A. M. jÄ dar laikė įsikibusi į plaukus (konfliktas tuo metu vyko koridoriuje). Apeliantė iÅ¡kvietė policijÄ . KitÄ dienÄ jai reikėjo į darbÄ , todėl į medikus buvo kreiptasi tik 2016 m. gegužės 23 d., kÄ patvirtina ir iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ ambulatorinės asmens sveikatos istorijos. Joje konstatuota, kad apeliantė buvo sumuÅ¡ta, aiÅ¡kiai matomas ausies kauÅ¡elio įdrėskimas, odos daugybiniai pažeidimai. Pažymima ir tai, kad įvykio metu ji (D. J.) buvo blaivi, o nukentėjusioji bei jos motina – iÅ¡gėrusios.Apeliaciniu skundu pažymima, kad D.

J. išdėstytas vertinamo įvykio aplinkybes iš dalies patvirtina ir nukentėjusiosios B. S. parodymai, tačiau aplinkybių, dėl kurių įvyko konfliktas niekas nematė ir nė vienas iš apklaustų liudytojų jų patvirtinti negali. Be to, 2016 m. gegužės 21 d. tarp B. S. ir jos sesers buvo kilęs konfliktas, buvo atvykę ir policijos pareigūnai, tačiau duomenų, patvirtinančių, kad seseriai išvykus B. S. nebuvo sužalota, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra.Vertindama liudytoja byloje apklaustos A.

M. parodymus apeliantė nurodo, kad minėta liudytoja paties konflikto nematė, yra artima nukentėjusiajai (jos motina), pati taip pat buvo įsikibusi D. J. į plaukus. Be to, jos parodymai, pasak apeliantės, yra prieÅ¡taringi. Darydama Å¡iÄ iÅ¡vadÄ D. J. pažymi, kad apklausiama teisiamojo posėdžio metu A. M. paaiÅ¡kino, kad konfliktas vyko vidury virtuvės, D. J. paėmė B. S. už plaukų, jÄ pasiguldė ir mušė pasilenkusi, nes B. S. gulėjo. Tačiau nei pati apeliantė, nei nukentėjusioji aplinkybės, kad B.

S. buvo atsidÅ«rusi ant žemės (grindų), nepatvirtino. KritiÅ¡kai apeliaciniu skundu vertinami ir liudytojos I. R. parodymai, nurodant, kad ji nukentėjusiosios teiginių dėl 6 jai suduotų smÅ«gių nepatvirtino, kadangi paties įvykio nematė, tuo metu jau buvo iÅ¡vykusi į namus ir sugrįžo tik po B. S. skambučio. Tuo tarpu I. R. teiginiai, kad jai atvykus abi moterys buvo kieme, B. S. kraujuota kakta, sutarÅ¡ytais plaukais, tik patvirtina tarp moterų buvusį kontaktÄ . Å iuo aspektu pabrėžiama ir tai, kad nors I.

R. pastebėjo sužalojimus B. S. veide, tačiau kaip tuo metu atrodė D. J. paaiÅ¡kinti negalėjo.Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl B. S. priteistos turtinės žalos dydžio, nurodant, kad VÅ¡Ä® „Kauno centro poliklinikos“ pateikti duomenys tik patvirtina aplinkybę, jog nukentėjusioji B. S. buvo nedarbinga laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 23 d. iki 2016 m. birželio 20 d., tačiau, tai niekaip nepatvirtina fakto, kad visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį ji buvo gydoma nuo D.

J. jai padarytų sužalojimų. Motyvuodama Å¡iÄ iÅ¡vadÄ D. J. teigia, kad nežymaus sužalojimo gydymo laikotarpis buvo pakankamai ilgas, nėra nurodytos aplinkybės, ar tuo laikotarpiu nebuvo patirta kitų sužalojimų, nesirgta kokiomis nors ligomis.Kaip nepagrįsti vertinami ir skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio motyvai dėl B. S. priteistos neturtinės žalos, nurodant, kad jokių nepatogumų nukentėjusiajai apeliantė negalėjo sukelti, juolab, padaryti nuostolių. Be to, apeliantės teigimu, bylos nagrinėjimo metu nebuvo buvo nustatytos aplinkybės, patvirtinančios kad nukentėjusioji patyrė emocinę depresijÄ , nes nesutarimai yra nevienkartinio pobÅ«džio.

Nors skundžiamu nuosprendžiu teigiama, kad nukentėjusioji prarado darbÄ , tačiau, kaip nustatyta nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, B. S. UAB „P. A. G.“ dirbo tik nuo 2016 m. vasario 9 d., o jau 2016 m. liepos l d. rado kitÄ darbÄ , aplinkybė, jog atleidimas iÅ¡ darbo buvo bÅ«tent dėl smurto buityje, neįrodyta.Nukentėjusioji ir privati kaltintoja B. S. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ nuteistosios D. J. apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir iÅ¡ D. J. priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje tiek nuteistoji D. J., tiek jos gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir juos pagrindžiantiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Nukentėjusiosios ir privačios kaltintojos B. S. atstovė advokatė D. I. V. prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistosios D. J. apeliacinis skundas atmetamas. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje.

Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas, prieÅ¡ingai nei tai traktuojama nuteistosios D. J. apeliaciniame skunde, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).Nors nuteistoji D.

J. apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ ir jo pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, teigdama, kad skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl B. S. konstatuotų sužalojimų ji buvo pripažinta nepagrįstai, netinkamai įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumÄ , tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl D.

J. kaltės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant D. J. kaltės klausimÄ , baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , padaryta nebuvo. D. J. kaltė grindžiama teisme iÅ¡tirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų Å¡altinis, gauti teisėtais bÅ«dais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu, todėl naikinti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad savo kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ nusikalstamÄ veikÄ D.

J. nepripažino, tačiau konflikto, 2016 m. gegužės 21 d., apie 19.30 val. vykusio tarp jos ir nukentėjusiosios privačios kaltintojos B. S. iš esmės neneigė, paaiškindama, kad pirmoji už veido jai sugriebė B. S., po ko, D. J. griebė jai atgal ir jos apsistumdė. B. S. kibo jai plaukus, ji – atgal. Ji nepamena ar sudavė B. S.. Tuomet į virtuvę (kurioje vyko konfliktas) atėjo B. S. mama A. M., taip pat kibusi D. J. į plaukus. Po įvykio B. S. antakis buvo nudrėkstas, tačiau, D. J. nežino ar šis sužalojimas buvo padarytas jos veiksmais, ar B.

S. ir jos sesers tarpusavio konflikto metu. IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuteistosios pozicija iÅ¡dėstyta ir jos apeliaciniame skunde. Tokiu bÅ«du akivaizdu, kad paties fizinio kontakto su B. S. D. J. vis tik neneigia, nesutikdama tik su tuo, kad po vertinamo konflikto B. S. konstatuoti sužalojimai buvo padaryti jos veiksmais. Tačiau, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , Å¡ie apeliantės teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ visų pirma pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo/nuteistojo parodymais nėra tikslinga, kadangi natÅ«ralu, jog gindamasis nuo pareikÅ¡to kaltinimo, suvokdamas gresiančiÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę bei siekdamas jos iÅ¡vengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių.

Juo labiau, kad sakyti tiesÄ jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos, dėl ko, sprendžiant kaltininko parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimÄ , ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja ne tik kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymai, bet ir raÅ¡ytiniai bylos duomenys, patvirtinantys/paneigiantys kaltininko pozicijÄ dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų.Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad konfliktas kilo tarp giminystės ryÅ¡iais susijusių asmenų:

B. S. yra D. J. sutuoktinio sesers dukra. Abi moterys tiek apklausiamos ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu betarpiÅ¡kai patvirtino, jog Å¡is konfliktas tarp jų nėra pirmasis, pažymėdamos, kad praeityje tarpusavyje jos konfliktavo ne kartÄ . Esant tokiems konfliktiÅ¡kiems tam tikrais giminystės ryÅ¡iais susijusių asmenų santykiams, siekiant nustatyti objektyviÄ tiesÄ byloje, atmesti ar patvirtinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisiamojo posėdžio metu keliamas vertinamo įvykio versijas, bÅ«tina itin kruopščiai patikrinti nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumÄ .

AnalogiÅ¡kos pozicijos laikomasi ir vieningai Å¡iuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje, pagal kuriÄ , tokioje privataus kaltinimo byloje, kai nesutaria artimieji, jų santykiai įtempti, teismas turi ypač įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, turėdamas galvoje, kad tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situacijÄ bei turėti ne visai teisėtų motyvų. Konfliktinėse situacijose susijaudinę artimais giminystės ryÅ¡iais susiję asmenys (sutuoktiniai, sutuoktinių tėvai, broliai, seserys ir pan.) ne visuomet parenka tinkamus žodžius savo priekaiÅ¡tams iÅ¡reikÅ¡ti, nesugeba pasirinkti tinkamų veiksmų konfliktui iÅ¡spręsti, jų motyvuoti bei pateisinti (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-299/2013, 2K-71/2012).

Atsižvelgiant į aptartÄ teismų praktikÄ , jos kontekste sprendžiant D. J. parodymų patikimumo, o tuo pačiu ir jos kaltės klausimÄ , bÅ«tina įvertinti ir kitus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymus bei raÅ¡ytinius įrodymus. Analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagÄ matyti, kad 2016 m. gegužės 23 d. B. S. kreipėsi į gydytojus dėl 2016 m. gegužės 21 d. buityje patirtos traumos; buvo konsultuota neurologo, okulisto ir radialogo; diagnozė – S00.80 (kitų galvos sričių pavirÅ¡inis sužalojimas, nepatikslintas) bei G90.9 (autonominės (vegetacinės) nervų sistemos sutrikimas, nepatikslintas) (b. l. 62). 2016 m. gegužės 23 d.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G1328/2016(02) B. S. konstatuoti odos nubrozdinimai deÅ¡inio antakio srityje (D. J. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu patvirtino mačiusi šį sužalojimÄ iÅ¡ karto po jos ir B. S. apsistumdymo), deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke, kairės akies apatiniame voke, kairiame žande, smakro kairėje pusėje bei kraujosruvos kairiame žaste; sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ ; jie galėjo bÅ«ti padaryti 2016 m. gegužės 21 d. (b. l. 6).

Kaip nustatyta nukentėjusiosios B. S. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, Å¡ie jai konstatuoti sužalojimai buvo padaryti D. J. (Å¡ios nutarties pirmame punkte apraÅ¡ytu laiku ir aplinkybėmis). Grįsdama Å¡iÄ iÅ¡vadÄ nukentėjusioji parodė, kad įvykio dienÄ iÅ¡lydėjusi savo draugę ir pusseserę (I. R.) ji užėjo į virtuvę, kurioje tuo metu buvo D. J.. Kai plovėsi rankas, D. J. jÄ puolė, jos apsižodžiavo, po ko, D. J. trenkė jai į galvÄ . Ji tik dengėsi. SmÅ«giai buvo iÅ¡ Å¡ono.

Už veido D. J. ji neėmė, jos netampė. Å ias aplinkybes D. J. iÅ¡sigalvojo. IÅ¡ aptartų duomenų seka, kad po D. J. ir B. S. konflikto (kurio iÅ¡ esmės neneigia ir pati nuteistoji), B. S. kreipėsi į gydytojus, kur jai buvo nustatytas kitų galvos sričių pavirÅ¡inis sužalojimas bei autonominės (vegetacinės) nervų sistemos sutrikimas. Konflikto metu jos patirtus sužalojimus patvirtina ir aptarta specialisto iÅ¡vada, todėl netikėti B. S. parodymais, kurių duomenimis, smÅ«gius į galvÄ jai sudavė bÅ«tent D.

J., nėra jokio objektyvaus pagrindo. Å ios iÅ¡vados kontekste pažymėtina, kad B. S. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , teisiamojo posėdžio metu jos iÅ¡dėstytos analizuojamo įvykio aplinkybės iÅ¡ esmės sutapo su 2016 m. lapkričio 10 d. jos privataus kaltinimo skunde iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, buvo nuoseklios ir detalios. Be to, sprendžiant tiek iÅ¡ aukščiau aptartų D. J. teisiamojo posėdžio metu duotų, tiek ir iÅ¡ jos apeliaciniame skunde pateiktų motyvų, nuteistoji neneigia konflikto metu susistumdžiusi su B.

S. bei jos atžvilgiu naudojusi fizinį smurtÄ (kibusi jai į plaukus ir pan.), patvirtindama ir tai, kad po konflikto ant B. S. antakio ji matė įdrėskimus (Å¡is sužalojimas jai buvo konstatuotas ir aukščiau aptartos specialisto iÅ¡vados duomenimis). Abejonių B. S. parodymais teisėjų kolegijai nekelia ir tai, kad vertinamo įvykio metu ji buvo neblaivi. Kaip nustatyta liudytoja nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustos I. R. (analizuojamo įvykio metu nevartojusios alkoholinių gėrimų) parodymais, B.

S. vertinamo įvykio metu iÅ¡ tiesų buvo vartojusi alkoholį, tačiau adekvati. Tokiu bÅ«du neabejojant B. S. parodymų patikimumu, jų kontekste sprendžiant D. J. kaltės klausimÄ , pažymėtina ir tai, kad B. S. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus iÅ¡ esmės patvirtino ir liudytoja nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklausta I. R.. Nors sutinkamai su jos iÅ¡dėstytomis analizuojamo įvykio aplinkybėmis tiesiogiai vertinamo konflikto tarp B. S. ir D. J. ji nematė, tačiau, jai grįžus į įvykio vietÄ po B.

S. skambučio, (kurio metu Å¡i susijaudinusi paaiÅ¡kino, kad D. J. puolė muÅ¡tis), ji matė B. S. susivėlusiÄ , jos veidas buvo raudonas, akis ar kakta kraujuota, kas įvertinus aukščiau aptartos specialisto iÅ¡vados duomenimis B. S. nustatytus sužalojimus bei jų pobÅ«dį, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog B. S. patirti sužalojimai buvo padaryti bÅ«tent komentuojamo konflikto su D. J. metu. Tokiu bÅ«du, nuteistosios apeliacinio skundo argumentai, kad B. S. jai nustatytus sužalojimus galėjo patirti ir kiek ankščiau tÄ pačiÄ dienÄ vykusio jos konflikto su seserimi metu, atmestini kaip deklaratyvÅ«s. Aplinkybės, patvirtinančios ankstesnio B.

S. konflikto su savo seserimi metu jai padarytus sužalojimus, nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatytos nebuvo, to nepatvirtino nei vienas iÅ¡ nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje liudytojais apklaustų asmenų, tai pagrindžiančių duomenų nepateikė ir apeliantė. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados dėl I. R. parodymų patikimumo aukÅ¡tesniajam teismui neleidžia daryti ir D. J. apeliacinio skundo teiginiai, kad atvykusi į įvykio vietÄ ji pastebėjo B. S., tačiau negalėjo nurodyti, kaip tuo metu atrodė D.

J.. Å i aplinkybė, įvertinus aukščiau aptartų duomenų visumÄ , nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste jokios reikÅ¡mės neturi, todėl vien Å¡iuo pagrindu atmesti I. R. parodymus kaip nepatikimus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, kad, pasak liudytojos, jos santykiai tiek su D. J., tiek su B. S. vertinamo įvykio metu buvo geri, jos tarpusavyje nekonfliktavo, todėl manyti, jog aukščiau aptartais parodymais I. R. siekė melagingai apkalbėti nuteistÄ jÄ ir tokiu bÅ«du padėti B.

S., teisinio pagrindo nėra. Å ių duomenų visumoje kaip neturintys jokios reikÅ¡mės vertintini ir D. J. apeliacinio skundo teiginiai, jog konflikto metu jai taip pat buvo nustatyti daugybiniai sužalojimai odoje, pakauÅ¡io srityje bei konstatuotas kairės ausies pakauÅ¡io įdrėskimas. Tai patvirtinančių objektyvių duomenų D. J. nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei pateikdama apeliacinį skundÄ Kauno apygardos teismui, nepateikė. Ir vis tik, įvertinus analizuojamo konflikto pobÅ«dį, kuris galėjo lemti ne tik B.

S. objektyviais duomenimis nustatytus sužalojimus, bet ir D. J. sužalojimÄ , atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje vis tik sprendžiamas jos, bet ne nukentėjusiosios, dėl jai nustatytų sužalojimų pateikusios teismui privataus kaltinimo skundÄ , kaltės klausimas.PrieÅ¡ingos iÅ¡vados dėl D. J. kaltės teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistosios skundo argumentai dėl liudytoja nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustos A. M. parodymų vertinimo.

Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, šios liudytojos parodymais, konstatuojant D. J. kaltę jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme, apylinkės teismas vis tik nesirėmė, konstatuodamas, kad A. M. yra konfliktiškuose santykiuose su D. J., dėl ko, būdama B. S. mama, yra suinteresuota nagrinėjamos baudžiamosios bylos baigtimi. Ši aplinkybė pripažįstama ir apeliaciniame skunde, todėl teisėjų kolegija detaliau dėl šios liudytojos parodymų patikimumo ir vertinimo, nepasisako.

Vis tik pažymėtina, kad Å¡ios liudytojos parodymuose esantys tam tikri neatitikimai (esminėms aplinkybėms sutampant), nepaneigia kitais bylos duomenimis nustatytų aplinkybių dėl J. J. kaltės. Ä®vertinus iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, padarytas iÅ¡vadas dėl D. J. kaltės grindė byloje esančiais įrodymais. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistosios D.

J. lÅ«kesčių, nėra skundžiamo nuosprendžio neiÅ¡samumÄ , prieÅ¡taringumÄ ar nepagrįstumÄ patvirtinančios aplinkybės. Esant Å¡iems duomenims, sutikti su D. J. apeliacinio skundo motyvais ir jų pagrindu naikinti/keisti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nėra jokio objektyvaus pagrindo.AnalogiÅ¡ka iÅ¡vada darytina įvertinus ir D. J. apeliacinio skundo teiginius dėl galimos bÅ«tinosios ginties. Sutinkamai su BK 28 straipsnio 2 dalimi, asmuo pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ neatsako, jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Sprendžiant ar asmens veiksmai buvo padaryti esant bÅ«tinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygos, susijusios su dviem pagrindiniais Å¡io instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus.

Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant bÅ«tinosios ginties situacijÄ turi bÅ«ti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas Å¡ių aplinkybių nustatymas lemia tinkamÄ bÅ«tinosios ginties įvertinimÄ . BÅ«tinosios ginties situacija atsiranda ne tik pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (iÅ¡traukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.) (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-7-313/2012 ir kt.).

Ä®vertinus tiek aukščiau aptartus, tiek ir kitus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir tinkamai pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu įvertintus įrodymus, abejonių tuo, jog vertinamu atveju jokių veiksmų, dėl kurių D. J. bÅ«tų tekę gintis nuo realaus B. S. kėsinimosi, nukentėjusioji neatliko, aukÅ¡tesniajam teismui nekyla. Tiek B. S., tiek D. J., apklausiamos teisiamojo posėdžio metu, betarpiÅ¡kai patvirtino, jog konfliktas kilo B. S. atėjus į virtuvę, kur Å¡i ketino nusiplauti rankas, kas akivaizdžiai supykdė nuteistÄ jÄ .

Nors apklausiama teisiamojo posėdžio metu D. J. tvirtino, kad pirmoji už veido jai sugriebė B. S., tačiau jokių objektyvių Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių duomenų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Jų nepateikė ir apeliantė, todėl tikėti Å¡iais nuteistosios teiginiais teisinio pagrindo nėra. Tuo tarpu abejoti B. S. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, kuriais Å¡i patvirtino jokių smÅ«gių D. J. nesudavusi, paaiÅ¡kindama, kad viso įvykio metu ji tik dengėsi savo galvÄ nuo D.

J. smÅ«gių, sutinkamai su Å¡ios nutarties 9-10.1 punktuose iÅ¡dėstyta argumentacija, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Pagrindo keisti/naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį vertinamu atveju nesudaro ir nuteistosios apeliacinio skundo argumentai dėl B. S. skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžių. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ visų pirma pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis).

Remiantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Sutinkamai su nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, nukentėjusioji B. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstamais D. J. veiksmais jai padarytos 893,35 eurų turtinės ir 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 2-3). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs B.

S. pateiktus dokumentus, civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos priteisimo tenkino iš dalies, priteisdamas nukentėjusiajai iš kaltinamosios 693,66 eurų. Abejoti tokiu apylinkės teismo sprendimu, priešingai nei tai konstatuojama D. J. apeliaciniame skunde, teisinio pagrindo nėra. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 23 d. iki 2016 m. birželio 20 d. B. S. buvo nedarbinga (b. l. 62), nedarbingumo išmoka nurodytu laikotarpiu jai mokėta nebuvo (vertinamo įvykio metu ji buvo neblaivi), 2016 metų balandžio mėnesį jos draudžiamos pajamos buvo 703,79 eurų (b. l. 7), dėl ko, apylinkės teismas, atlikęs atitinkamus paskaičiavimus, priteisė nukentėjusiajai 680,05 eurų negautų pajamų bei 13,61 eurų (b. l.

10) už teismo medicinos specialisto iÅ¡vadÄ . Nors apeliaciniu skundu D. J. teigia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, ar nedarbingumo laikotarpiu B. S. nebuvo patyrusi kitų sužalojimų ar sirgusi kokiomis nors ligomis, tačiau Å¡ie apeliantės objektyviai nepagrįsti teiginiai nesudaro pagrindo keisti apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl turtinės žalos nukentėjusiajai priteisimo. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sutinkamai su nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, 2017 m. vasario 6 d. raÅ¡tu Nr. PK-209-923/2017 Kauno apylinkės teismas kreipėsi į VÅ¡Ä® Kauno Centro poliklinikÄ , praÅ¡ydamas pateikti duomenis ar B.

S. į gydymo įstaigÄ kreipėsi dėl 2016 m. gegužės 21 d. patirtų sužalojimų, kokiam laikotarpiui jai buvo iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas ir dėl kokios ligos (b. l. 61). Atsakydama į Kauno apylinkės teismo pateiktus klausimus, 2017 m. vasario 17 d. VÅ¡Ä® Kauno Centro poliklinika raÅ¡tu Nr. 9-II-129 informavo, kad 2016 m. gegužės 23 d. B. S. į gydymo įstaigÄ kreipėsi dėl 2016 m. gegužės 21 d. patirtos traumos (vertinamo konflikto su D. J. data) ir jos nedarbingumas dėl Å¡ios priežasties buvo tęstas iki 2016 m. birželio 20 d. (b. l. 62).

Tokiu būdu, skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu B. S. priteistas 693,66 eurų turtinės žalos atlyginimas buvo pagrįstas objektyviais bylos duomenimis, kurių patikimumu aukštesnysis teismas neabejoja. Apeliantės teiginiai, kad B. S. nedarbingumo laikotarpis, šiai patyrus tokio pobūdžio sužalojimus, buvo per ilgas, nėra pagrįsti jokiais objektyviais bylos duomenimis, juos paneigia aukščiau aptartame VšĮ Kauno Centro poliklinikos rašte užfiksuoti duomenys.Abejoti B. S. skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydžiu, teisinio pagrindo taip pat nėra.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažinimas ir pan., teismo įvertinti piniginiu ekvivalentu. Neturtinės žalos dydį ieškinyje nurodo fizinis asmuo, kuriam padaryta žala, arba tokio asmens atstovas, tačiau galutinį žalos dydį įvertina teismas, priimdamas nuosprendį.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį ir kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes.Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamas konfliktas įvyko tarp giminystės ryÅ¡iais susijusių asmenų, B. S. buvo sužalota tyčiniais D. J. veiksmais. Be to, įvertintina ir tai, kad analizuojamo įvykio metu buvo sužalotas B. S. veidas, dėl ko, ji neabejotinai patyrė tam tikrus dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus bei gėdÄ , sužalojimų faktÄ matė ir nukentėjusios mažametis sÅ«nus.

Ä®vertinus ir kitas aplinkybes, nurodytas skundžiamame nuosprendyje, motyvuojant neturtinės žalos atlyginimo priteisimÄ (apeliacinės instancijos teismas su apylinkės teismo motyvacija sutinka, todėl pirmos instancijos teismo motyvų nekartoja), konstatuoti, kad skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu nukentėjusiajai priteistas 450 eurų neturtinės žalos atlyginimas yra per didelis ar neproporcingas, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tuo tarpu aplinkybė, kad dėl komentuojamo įvykio B. S. prarado darbÄ , nustatant jai priteistinos neturtinės žalos dydį, sutinkamai su skundžiamo nuosprendžio motyvais, vertinama nebuvo, todėl apeliantės argumentai, neva teismas nepagrįstai rėmėsi Å¡iais duomenimis, atmestini kaip neatitinkantys objektyvių nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenų.

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ia nutartimi D. J. apeliacinis skundas atmetamas, jos turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų – 100 eurų pagal 2017 m. kovo 13 d. pinigų priėmimo kvitÄ Serija LAT, Nr. 849991 (b. l. 84), priteisimas negalimas. Atsiliepimu į D. J. apeliacinį skundÄ nukentėjusioji B. S., taip pat prašė priteisti jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas - 300 eurų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti (b. l. 92, 93). BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylÄ apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau Å¡iuo atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-271/2010, 2K-20/2011, 2K-174/2014).Analizuojamu atveju Kauno apygardos teisme baudžiamoji byla D.

J. atžvilgiu buvo nagrinėjama pagal nuteistosios apeliacinį skundÄ , kuris Å¡ia nutartimi atmetamas. Byloje esanti 2017 m. balandžio 3 d. sÄ skaita už teisines paslaugas Nr. DIV-13 (b. l.

93) bei 2017 m. balandžio 3 d. pinigų priėmimo kvitas, serija LAT, Nr. 909454 (b. l. 92), patvirtina nukentėjusiosios 300 eurų iÅ¡laidas, turėtas dėl advokatės D. I. Vinklerytės teisinės pagalbos Kauno apygardos teismui pateikiant nukentėjusiosios atsiliepimÄ Ä¯ nuteistosios D. J. apeliacinį skundÄ bei atstovaujant nukentėjusiÄ jÄ apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Tačiau, pažymėtina, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį.

Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012 ir kt.).IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo iÅ¡nagrinėta 2017 m. gegužės 10 d. vieno teismo posėdžio metu, kuriame nukentėjusiosios atstovė dalyvavo, posėdis vyko 25 min., įrodymų tyrimas atliekamas nebuvo, be to ir advokatės darbo vieta yra Kauno m., kas leidžia teigti, jog atvykimui į teismÄ daug laiko sugaiÅ¡ta nebuvo.

Nukentėjusiosios atsiliepimo esmė sudaro vos vienÄ lapÄ , ta pati nukentėjusiosios atstovė dalyvavo ir bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu, todėl akivaizdu, kad su bylos medžiaga jau buvo susipažinusi. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, taip pat baudžiamosios bylos apimtį, sudėtingumÄ , teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, daro iÅ¡vadÄ , jog nurodyta suma turi bÅ«ti atlyginta iÅ¡ dalies, iÅ¡ nuteistosios D. J. priteisiant nukentėjusiajai 150 eurų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistosios D.

J. apeliacinį skundÄ atmesti.IÅ¡ nuteistosios D. J. priteisti nukentėjusiajai B. S. 150 (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt) eurų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai                                                                                                    Albinas Antanaitis                                                                                   Giedrius Endriukaitis                                                                                                                                                                                Daiva Jankauskienė