2020-08-26 Nr. AB-15520-3-61-3-00267-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. A-4374-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00267-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 28.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. G. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja L. G. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (8.1)TP-19-N-3528-385 dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Tarnybą priimti naują sprendimą dėl jos 2019 m. spalio 10 d. prašymo reg. Nr. (2.2)VTP-1-3528 „Dėl procesinių dokumentų parengimo ir atstovavimo teisme“ suteikti antrinę teisinę pagalbą.

2. Pareiškėja nurodė, kad 2019 m. spalio 8 d. kreipėsi į Tarnybą ir prašė teisinės pagalbos dėl asmeninio intereso gynimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 1 dalį. Ankstesniojo proceso stadijoje antrinę teisinę pagalbą jai teikė advokatė J. U.. 2020 m. sausio 21 d. gavo atsakymą iš Tarnybos, kad antrinė teisinė pagalba suteikta nebus, nes jos byla yra neperspektyvi.

3. Pareiškėja nesutiko, kad jos byla nėra perspektyvi: Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas nenagrinėjo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) privatizacijos teisėtumo, o kasacinės instancijos teismas negalėjo pašalinti tokių trūkumų. Šiuo metu ji turi papildomų įrodymų, kad kaimynas neteisėtai pasisavino jos naudojamą 20 kv. m žemės sklypo dalį.

4. Atsakovas Tarnyba atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad 2019 m. spalio 8 d. gavo pareiškėjos prašymą, reg. Nr. (2.2) VTP-1-3528 suteikti antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba, susipažinusi su pareiškėjos pateiktu prašymu bei kilus abejonių dėl atstovavimo perspektyvumo, 2019 m. spalio 28 d. raštu Nr. (2.2)NO-26106 kreipėsi į advokatę J. U., prašydama pateikti išvadą, ar nėra Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų. 2019 m. gruodžio 20 d. Tarnyboje gauta advokatės išvada reg. Nr. (2.2)NO-l-7681, kurioje teigiama, kad šiuo atveju atstovavimas yra neperspektyvus.

6. Tarnyba pažymėjo, kad toks pareiškėjos reikalavimas nesudarė pagrindo naujai bylai pradėti, nes tokio pobūdžio reikalavimas jau buvo nagrinėtas ir dėl jo pasisakyta priimtuose teismų sprendimuose. Be to, atsakovas, atsižvelgęs į CPK 137 straipsnį bei į tai, kad analogiškas pareiškėjos reikalavimas jau buvo išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. 2-879-827/2011, pažymėjo, jog naujos bylos inicijavimas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu prieštaravo galiojančiam CPK reglamentavimui, todėl Tarnyba pagrįstai ir teisėtai priėmė ginčijamą 2020 m. sausio 9 d. Sprendimą.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

8. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Tarnybos Sprendimo, kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Teismas remdamasis bylos medžiaga, nustatė šias bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes:

9.1. 2019 m. spalio 8 d. Tarnyba gavo pareiškėjos prašymą, reg. Nr. (2.2) VTP-1-3528 suteikti antrinę teisinę pagalbą, prašyme nurodyta, kad reikalinga antrinė teisinė pagalba procesinių dokumentų parengimui ir atstovavimui teisme. Tarnyba, susipažinusi su pareiškėjos pateiktu prašymu bei kilus abejonių dėl atstovavimo perspektyvumo, 2019 m. spalio 28 d. raštu Nr. (2.2)NO-26106 kreipėsi į advokatę J. U., prašydama pateikti išvadą, ar nėra Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų. 2019 m. gruodžio 20 d. Tarnyba gavo advokatės išvadą reg. Nr. (2.2)NO-l-7681, kurioje nurodyta, kad šiuo atveju atstovavimas yra neperspektyvus.

9.2. Pareiškėja kartu su savo sutuoktiniu, santuokos metu 1995 m. sausio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais bei kiemo statinius (lauko tualetą, tvorą), esančius adresu: (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės į šiuos statinius nekilnojamojo turto registre įregistruotos pareiškėjos vardu. 1995 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 791V pareiškėjai, kaip privačios namų valdos savininkei, buvo leista ne aukciono tvarka įsigyti teisėtai naudojamą 1440 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą. Šiuo tikslu buvo atlikti rengiamo jai parduoti žemės sklypo matavimo bei jo ribų derinimo darbai. Juos atlikus, (duomenys neskelbtini) pareiškėjai buvo pateiktas susipažinimui žemės sklypo ribų planas, pagal kurį įsigijimo sklypo ribos visiškai sutapo su šiame sklype nuosavybės teise priklausančios įrengtos tvoros ribomis (visas šis sklypas buvo aptvertas tvora). 1995 m. lapkričio 28 d. sudaryta valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis Nr. P01/96-9479, vėliau nuosavybės teisės į šį sklypą buvo įregistruotos nekilnojamojo turto registre.

9.3. 2008 m. pabaigoje pareiškėja gavo Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos departamento pranešimą, kuriame nurodyta, jog dalis pareiškėjai priklausančios tvoros yra įrengta kaimyno sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Tuo pat metu minėtasis kaimynas taip pat ėmė reikšti pretenzijas dėl pareiškėjai priklausančios tvoros nugriovimo.

9.4. Siekiant išspręsti kilusį ginčą bei nustatyti faktinę padėtį 2009 m. kovo 10 d. atliktas pareiškėjai priklausančio sklypo kontrolinis matavimas, kurio metu nustatyta, kad jos faktiškai valdomo sklypo plotas yra ne 1400 kv. m (kaip nurodyta valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyje), o 1529 kv. m. Remdamasis šiais duomenimis Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyrius nusprendė, jog pareiškėja savavališkai užėmė apie 100 kv. m valstybinės žemės bei apie 19 kv. m žemės sklypo, priklausančio kaimynui, ir įpareigojo pareiškėją šiuos žemės plotus atlaisvinti.

9.5. Nesutikdama su šiuo įpareigojimu ir laikydama, jog yra pažeidžiamos jos, kaip savininkės teisės, pareiškėja kartu su sutuoktiniu 2009 m. kreipėsi į Vilniaus miesto 3-iąjį apylinkės teismą dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo, dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais bei įpareigojimo atlikti veiksmus. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą nustatė, jog valstybinės žemės privatizavimo procese rengiant pareiškėjai teritorijų planavimo dokumentus (t. y. rengiamo parduoti jiems sklypo planą) bei atliekant šio sklypo geodezinius matavimus dėl sudėtingo šio sklypo reljefo šį matavimą atlikęs specialistas neįžvelgė pareiškėjai priklausančios tvoros posūkio ir savo parengtame plane jos sklypo ginčo kraštinę pavaizdavo neteisingai. Dėl šios priežasties teismas konstatavo pareiškėjos teisių pažeidimą. Tačiau remdamasis nustatytomis aplinkybėmis minėtas teismas ieškinį 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-879-827/2011 tenkino iš dalies, pripažino pareiškėjos ir jos sutuoktinio teisę į 103 kv. m ploto valstybinės žemės privatizavimą lengvatinėmis sąlygomis pagal 2011 m. rugpjūčio mėn. žemės sklypo plane M 1:500 (UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialas „Topografija“) pažymėtus taškus bei įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su minėtais asmenimis 103 kv. m ploto valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį. Kitus ieškinio reikalavimus teismas atmetė arba paliko nenagrinėtais ir civilinę bylą jų dalyje nutraukė.

9.6. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-211-431/2013 pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjos ieškinys buvo patenkintas iš dalies, panaikino ir joje priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą. Nesutikdama su tokiu sprendimu pareiškėja minėtą nutartį kasacine tvarka apskundė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuris 2014 m. lapkričio 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo nutartį panaikino ir nurodęs apeliacinės instancijos procese teismo įvykdytus pažeidimus, perdavė šiam teismui bylą nagrinėti iš naujo. Pakartotinai išnagrinėjęs bylą, Vilniaus apygardos teismas priėmė kitą sprendimą – 2011 m. gruodžio 23 d. Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjai pripažinta teisė į 103 kv. m dydžio valstybinės žemės privatizavimą lengvatinėmis sąlygomis pagal plane pažymėtus taškus, paliko nepakeistą.

9.7. Siekdama visiško savo ieškinio reikalavimų patenkinimo pareiškėja vėl pateikė kasacinį skundą, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi pareiškėjos skundą priimti atsisakė. Bylą išnagrinėjus visose trijose Lietuvos teismų instancijose ir konstatavus akivaizdų pareiškėjos interesų pažeidimą, dėl kurio formuojant jos sklypą, kaimynų sklypus buvo nukrypta nuo esminės imperatyvios 1995 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 987 įtvirtintos nuostatos – faktinės valstybinio žemės sklypo žemėnaudos – esminę įtaką pareiškėjos interesams turintis dalykas išliko nepakitęs, t. y. bylą nagrinėję teismai, remdamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.145 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjos pažeistų teisių atkūrimui restituciją taikyti atsisakė.

10. Teismas nustatė, kad Tarnyba, įvertinusi visas aplinkybes, 2020 m. sausio 9 d. Sprendimu nusprendė, kad antrinė teisinė pagalba pareiškėjai negali būti teikiama, nes pareiškėjos reikalavimas pakartotinai kreiptis į teismą tapačiu reikalavimu yra neperspektyvus. Pareiškėja nesutinka su tokiu Tarnybos Sprendimu, prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą, nes, pareiškėjos nuomone, minėtas žemės sklypas buvo suformuotas nesilaikant galiojusio teisinio reguliavimo, kadangi padalijimo metu minėtame sklype nebuvo įteisintų pastatų, kuriems eksploatuoti jis buvo skirtas (t. y. tuo metu jame buvo tik neįteisinti statiniai, kurie laikytini savavališka statyba), nauja byla turėtų būti iškelta tuo pagrindu, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), padalijimas į tris sklypus (vienas kurių yra 433 kv. m dydžio žemės sklypas, priklausantis kaimynui ir kuriame yra jai nuosavybės teise priklausantis statinys (tvora) pripažintinas negaliojančiu.

11. Teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, patvirtino, kad pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą yra susijęs su Lietuvos teismų išnagrinėta byla, todėl nėra pagrindo naujai bylai pradėti, nes tokio pobūdžio reikalavimas jau buvo nagrinėtas, dėl jo pasisakyta priimtuose teismų sprendimuose (civilinėje byloje Nr. 2-879-827/2011).

12. Teismas pažymėjo, jog CPK 137 straipsnyje, reguliuojančiame ieškinio priėmimo klausimą, nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį, todėl konstatavo, kad Tarnyba pagrįstai ir teisėtai priėmė ginčijamą 2020 m. sausio 9 d. Sprendimą, nes pareiškėja siekia gauti antrinę teisinę pagalbą jau kelintoje byloje, tačiau jos argumentai atstovavimui naujoje byloje pakartotinai kreiptis į teismą tapačiu reikalavimu nėra perspektyvūs.

13. Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, priėjo prie išvados, kad Tarnybos 2020 m. sausio 9 d. Sprendimas teisėtas ir pagrįstas, priimtas Įstatyme numatytu pagrindu (11 straipsnio 7 dalies 2 punktu; 18 straipsnio 2 dalimi). Tarnyba pagrįstai ir teisėtai ginčijamu Sprendimu nesuteikė pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos, Sprendime aiškiai nurodyti atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą pagrindai ir priežastys, išaiškinta jų apskundimo tvarka, Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio keliamus reikalavimus, pareiškėja skunde nenurodė jokių argumentų, dėl ko pareiškėjai nepagrįstai atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą, todėl naikinti ar peržiūrėti ginčijamo Sprendimo skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

III. 14. Pareiškėja L. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą ir pareiškėjos skundą tenkinti.

15. Pareiškėja teigia, kad Tarnyba nepagrįstai atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą, peržiūrint Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimą byloje Nr. 2-879-827/2011 pagal CPK 137 straipsnį. Pareiškėja pažymi, jog pirmosios instancijos teismas minėto sprendimo nenagrinėjo ir tik šio sprendimo peržiūrėjimas gali išspręsti pareiškėjos problemą iš esmės.

16. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir Tarnyba palaiko savo poziciją, motyvus bei argumentus išdėstytus 2020 m. vasario 22 d. atsiliepime į pareiškėjos skundą, todėl jų nebekartoja.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Tarnybos 2020 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. (8.1)TP-19-N-3528-385, kuriuo pareiškėjai atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą motyvuojant civilinės bylos neperspektyvumu, pagrįstumo ir teisėtumo bei pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Tarnybą priimti naują sprendimą dėl 2019 m. spalio 10 d. jos prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje.

19. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos skundą, konstatavo, kad pareiškėjos prašymas teikti antrinę teisinę pagalbą susijęs su Lietuvos teismų išnagrinėta byla, todėl pagrindo naujai bylai pradėti nėra: tokio pobūdžio pareiškėjos reikalavimas jau buvo nagrinėtas, dėl jo pasisakyta priimtuose teismų sprendimuose (civilinėje byloje Nr. 2-879-827/2011).

20. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad turi papildomų įrodymų, kad jos kaimynas V. J. pasisavino jos naudojamą 20 kv. m žemės sklypo dalį neteisėtu būdu, ką patvirtina 2018 m. apygardos prokuratūros vykdyto tyrimo metu nustatytos aplinkybės, kurios nevertintos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje.

21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

22. Pareiškėjos kreipimosi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo galiojusios redakcijos Įstatymas, be kita ko, nustatė, kad: antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą (Įstatymo 11 str. 2 d. 1 p.).

Antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus (Įstatymo 11 str. 7 d. 2 p.). Lietuvos vyriausiais administracinis teismas yra pasisakęs, kad atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas gali tik teismas, nagrinėjantis konkretų reikalavimą. Bet įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise į valstybės garantuojamą teisinę pagalba, pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimą suteikia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, kurios sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, esant skundui, tikrintinas teismo.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Tarnyba, spręsdama dėl teisinės pagalbos pareiškėjams suteikimo ir dėl jos nutraukimo, turi teisę atlikti pirminį pareiškėjų reikalavimų vertinimą. Pareiškėjo, kuris pats inicijuoja ginčą, siekiamas teisinis rezultatas yra jo reikalavimo patenkinimas teisme. Vadovaujantis Įstatymu bei susiformavusia teismų praktika, Tarnyba turi teisę ir pareigą atlikti vertinimą ne tik tuo aspektu, ar yra pakankamai prielaidų kreiptis į teismą, bet ir siekiant nustatyti, ar pareiškėjo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, reikalavimas bus patenkintas teisme (bus pasiektas siekiamas rezultatas).

Šį vertinimą Tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą. Todėl darytina išvada, kad Tarnyba, vertindama pareiškėjo reikalavimo ginti materialiąją teisę pagrįstumą, neperžengė įstatymų jai nustatytų ribų. Įstatymų leidėjas tokią pareigą Tarnybai nustatė siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, taip pat numatydamas tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti ne visų piliečių teisę ginti savo teises teisme, o tik tokių, kuriems tokia pagalba būtiniausia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės mėn. 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-684/2011; 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-2853-11; 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1815/2014 ir kt.).

23. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš pareiškėjos procesiniuose dokumentuose nurodomų aplinkybių bei jų (procesinių dokumentų) priedų, pareiškėja kreipėsi į Tarnybą su prašymu padėti parengti procesinius dokumentus civilinėje byloje, kurioje būtų nagrinėjami reikalavimai panaikinti aktus, kuriais kaimyninio žemės sklypo savininkui buvo sudarytos prielaidos ir perleista jos naudojamo žemės sklypo 20 kv. m dalis, t. y. reikalavimai, kurių pagrįstumas iš esmės jau yra išspręstas Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-879-827/2011, kuris Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi paliktas nepakeistas, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Tarnyba, įvertinusi reikšmingų faktinių duomenų visumą, pagrįstai nusprendė dėl atstovavimo pareiškėjos prašomame padėti iniciuoti procese neperspektyvumo.

24. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,

nutaria:

Pareiškėjos L. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan