2019-08-28 Nr. AB-16347-3-65-3-00151-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-599-968/2019

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00151-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. rugpjūčio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. P. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. P. skundą atsakovui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. P. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Panevėžio AVMI) 2018 m. gruodžio 21d. patikrinimo aktą Nr. (42.72)FR 680-488; 2) Panevėžio AVMI 2019 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. (36.9)FR0682-72 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas, Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti vieno mėnesio terminą skundui paduoti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. birželio 4 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y.: nurodyti atsakovą ir jo duomenis; pridėti prie skundo ginčijamą sprendimą, kitus dokumentus bei įrodymus, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimą; patikslinti skundo reikalavimą nurodant, kokią ginčijamo sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo dalį pareiškėjas prašo panaikinti; atitinkamai patikslinant aplinkybes, kuriomis jis grindžia tokį savo reikalavimą; pateikti skunde minimą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) sprendimą, priimtą dėl pareiškėjo paduoto skundo.

Pareiškėjas 2019 m. birželio 25 d. pirmosios instancijos teismui pateikė patikslintą skundą, kuriame prašė: 1) įpareigoti Panevėžio AVMI pareiškėjui pateikti dokumentus, kuriuos buvo atsisakyta pateikti 2019 m. vasario 14 d. raštu Nr. (36.9)-6K-414; 2) panaikinti 2018 m. gegužės 29 d. pavedimą tikrinti ir Panevėžio AVMI 2019 m. kovo 7 d. sprendimo dalį, kuria pavesta pakartotinai tikrinti pareiškėją; 3) įpareigoti Panevėžio AVMI nutraukti pareiškėjo patikrinimo veiksmus, o pareiškėjo kontrolės procedūras perduoti bet kuriai kitai regioninei mokesčių inspekcijai, o šio reikalavimo nusprendus netenkinti – įpareigoti Panevėžio AVMI nušalinti nuo pareiškėjo tikrinimo suinteresuotus asmenis; 4) taikyti pareiškėjui standartus, taikomus visiems mokesčių mokėtojams: 4.1 lėšų pakankamumo tyrimą vykdyti tik griežtai laikantis įstatymų procedūrų, teikiant VMI viršininko 2004 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. VA-102 nustatytos formos nurodymą pateikti paaiškinimus dėl turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinių ir juos pagrįsti; 4.2 įtraukti į pareiškėjo 2003 m. gruodžio 31 d. turimų lėšų likutį 50 000 Lt; 4.3 leisti susipažinti su pareiškėjo pajamų ir išlaidų dokumentais, pagal kuriuos VMI atlieka skaičiavimus; 4.4 leisti pačiam pareiškėjui pašalinti tyrimo metu nustatytus trūkumus ir neatitikimus, mokant gyventojų pajamų mokestį ir tikslinant deklaracijas, neskiriant baudų ir delspinigių.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai, susipažinę su pareiškėjo patikslintu skundu, 2019 m. birželio 28 d. nutartimi netenkino prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas dėl skundo reikalavimo įpareigoti Panevėžio AVMI pareiškėjui pateikti dokumentus, kuriuos buvo atsisakyta pateikti 2019 m. vasario 14 d. raštu Nr. (36.9)-6K-414 pažymėjo, jog Panevėžio AVMI raštas Nr. (36.9)-6K-414 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – Raštas) buvo užregistruotas 2019 m. vasario 14 d. Nors pareiškėjas nepateikė duomenų, kada šį Raštą gavo, teismas vertino, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytas vieno mėnesio apskundimo terminas baigėsi vėliausiai 2019 m. kovo 20 d., skaičiuojant nuo Rašto registravimo dienos (2019 m. vasario 14 d.) bei atsižvelgiant į galimą siuntimo ir įteikimo trukmę (maksimaliai gali būti numatomos 6 dienos). Teismas akcentavo, kad nors pareiškėjas Rašto neskundžia, tačiau reiškia su galimu Rašto neteisėtumu susijusį išvestinį reikalavimą – įpareigoti pareiškėjui pateikti dokumentus, kuriuos Raštu atsisakyta pateikti, todėl išvestiniam reikalavimui taikomas toks pats terminas, kaip ir Rašto apskundimui. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas prašyme dėl termino atnaujinimo skundui paduoti nenurodė jokių motyvų ir nepateikė įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų pripažinti, jog pareiškėjas terminą aptariamam reikalavimui pareikšti praleido dėl svarbių priežasčių, netenkino prašymo dėl termino atnaujinimo ir šį skundo reikalavimą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Teismas dėl skundo reikalavimo panaikinti Panevėžio AVMI 2018 m. gegužės 29 d. pavedimą tikrinti pažymėjo, jog savarankišku administracinės bylos (skundo, reikalavimo) dalyku administraciniame teisme negali būti administracinės procedūros metu priimami (atliekami) tarpiniai (procedūriniai) sprendimai (veiksmai), kurie yra tiesiogiai susiję su šią procedūrą užbaigiančio (galutinio) konkrečias materialias teisines pasekmes sukeliančio sprendimo priėmimu ir nesukelia savarankiškų materialių teisinių pasekmių. Teismas vertino, kad 2018 m. gegužės 29 d. pavedimas tikrinti, kurį pareiškėjas prašo panaikinti, pagal savo pobūdį, apie kurį spręstina iš skundžiamo akto pavadinimo, yra tarpinis dokumentas, nes vykdant pavedimą buvo atliktas patikrinimas, surašytas patikrinimo aktas bei priimtas galutinis dokumentas – 2019 m. kovo 7 d. sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kurio dalį pareiškėjas teikiamame skunde prašo panaikinti. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad skundo reikalavimas panaikinti 2018 m. gegužės 29 d. pavedimą tikrinti negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, toks skundo reikalavimas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl minėtą reikalavimą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nurodytą skundo dėl reikalavimo panaikinti Panevėžio AVMI 2019 m. kovo 7 d. sprendimo dalį, kuria pavesta pakartotinai patikrinti pareiškėją, termino praleidimo priežastį, t. y. manymą, jog terminas pradedamas skaičiuoti tik gavus paštu popierinį sprendimo variantą, nepripažino svarbia aplinkybe, kuri sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Teismas šiame kontekste pažymėjo, kad sprendimą dėl patikrinimo akto patvirtinimo pareiškėjas VMI e. portale „Mano VMI“ gavo ir perskaitė 2019 m. kovo 12 d., todėl būtent ši data laikoma sprendimo įteikimo pareiškėjui data. Iš 2019 m. gegužės 3 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. I-5189-739/2019, teismas nustatė, kad pareiškėjas pirmą kartą su skundu, kuriame, be kitų reikalavimų, prašė panaikinti 2018 m. gegužės 29 d. pavedimą tikrinti ir Panevėžio AVMI 2019 m. kovo 7 d. sprendimo dalį, kuria pavesta pakartotinai patikrinti pareiškėją, į teismą kreipėsi 2019 m. balandžio 17 d. Minėtoje nutartyje teismas vertino tas pačias skundo padavimo termino praleidimo priežastis, kurios nurodytos ir šioje nagrinėjamoje byloje. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendė, kad skunde nurodytos termino praleidimo priežastys nėra pripažintos svarbiomis, o kitų objektyvių nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių pareiškėjas nenurodė, praleistas terminas skundo reikalavimui dėl sprendimo patvirtinti patikrinimo aktą dalies paduoti neatnaujintas ir skundas šioje dalyje atsisakytas priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas reikalavimą įpareigoti Panevėžio AVMI nutraukti pareiškėjo patikrinimo veiksmus, o kontrolės procedūras perduoti bet kuriai kitai regioninei mokesčių inspekcijai ar šio reikalavimo nusprendus netenkinti, įpareigoti Panevėžio AVMI nušalinti nuo pareiškėjo tikrinimo suinteresuotus asmenis, sprendė, kad šis reikalavimas yra išvestinis iš skundo reikalavimo panaikinti sprendimo dėl patikrinimo akto patvirtinimo dalį, kuria yra pavesta pakartotinai patikrinti pareiškėją, todėl neatnaujinęs termino priimti pagrindinį reikalavimą, teismas nepriėmė nagrinėti ir išvestinio reikalavimo.

Teismas skundo reikalavimą – lėšų pakankamumo tyrimą vykdyti tik griežtai laikantis įstatymų procedūrų, teikiant VMI viršininko 2004 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. VA-102 nustatytos formos nurodymą pateikti paaiškinimus dėl turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinių ir juos pagrįsti, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 13 punkte ir 41 straipsnyje; įtraukti į pareiškėjo 2003 m. gruodžio 31 d. turimų lėšų likutį 50 000 Lt – vertino kaip pareiškėjo išreikštą poziciją dėl atlikto mokestinio patikrinimo šališkumo, teisės aktų pažeidimų jį atliekant, šių pažeidimų šalinimo būdų ir pan. Teismas pažymėjo, kad šie reikalavimai yra išvestiniai iš skundo reikalavimo panaikinti sprendimo dėl patikrinimo akto patvirtinimo dalį, todėl nėra savarankiški reikalavimai.

Teismas skundo reikalavimą – leisti pačiam pareiškėjui pašalinti tyrimo metu nustatytus trūkumus ir neatitikimus, mokant gyventojų pajamų mokestį ir tikslinant deklaracijas, neskiriant baudų ir delspinigių – vertino kaip tiesiogiai susijusį su šiame skunde neskundžiama sprendimo dėl mokestinio patikrinimo akto patvirtinimo dalimi, kurią pareiškėjas turi teisę apskųsti Mokestinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Dėl nurodytų priežasčių teismas minėtą reikalavimą atsisakė priimti kaip nepriskirtą nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Teismas skundo reikalavimą – leisti susipažinti su pareiškėjo pajamų ir išlaidų dokumentais pagal kuriuos VMI atlieka skaičiavimus – atsisakė priimti kaip nenagrinėtinus teismų ABTĮ nustatyta tvarka, kadangi: pirma, jie adresuoti tiesiogiai teismui, kuriam nesuteikta kompetencija leisti susipažinti su dokumentais, pagal kuriuos VMI atlieka skaičiavimus; antra, ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, t. y. pagal šią teisės normą suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniame teisme nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas.

III. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 28 d. nutartį, atnaujinti terminą skundui dėl Panevėžio AVMI 2019 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. (36.9)FR0682-72 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ paduoti ir išnagrinėti jo skundą dėl minėto sprendimo panaikinimo.

Pareiškėjas nurodo, kad skundą dėl Panevėžio AVMI 2019 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. (36.9)FR0682-72 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ padavė VMI, nepraleisdamas įstatyme nustatyto apskundimo termino. Nesulaukęs iš VMI informacijos apie paduotą skundą, pareiškėjas kreipėsi į VMI ir sužinojo, jog VMI nagrinės tik dalį jo skundo, t. y. dalį, susijusią su patvirtintais mokesčiais. Kitą Panevėžio AVMI 2019 m. kovo 7 d. sprendimo dalį pareiškėjas turėjo skųsti teismui, tačiau kai gavo šią informaciją, terminas skundui paduoti jau buvo pasibaigęs.

Pareiškėjas sutinka su teismo išvada, kad prieš paštu 2019 m. kovo 20 d. gaudamas Panevėžio AVMI 2019 m. kovo 7 d. sprendimą, jis jį 2019 m. kovo 12 d. perskaitė „Mano VMI“, tačiau manė, jog apskundimo terminas bus pradedamas skaičiuoti tik gavus popierinį sprendimo variantą. Pareiškėjas neginčija, kad Panevėžio AVMI 2019 m. kovo 7 d. sprendime buvo nurodyta jo apskundimo tvarka, teikiant skundus tiek VMI, tiek teismui, tačiau dėl teisinių žinių stokos pareiškėjas netinkamai įgyvendino teisę skųsti sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijamas Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 28 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 30 straipsnio 3 dalimi, 33 straipsnio 2 dalies 1, 2, 9 punktais, netenkino prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti nagrinėti skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo atnaujinti terminą skundui dėl Panevėžio AVMI 2019 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. (36.9)FR0682-72 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ paduoti ir išnagrinėti jo skundą dėl Sprendimo panaikinimo.

Pagal ABTĮ 151 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (ABTĮ 140 str. 2 d.). Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirojo skundo ribos. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atskirojo skundo ribų.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad terminą skundui dėl Panevėžio AVMI 2019 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. (36.9)FR0682-72 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalies, kuria pavesta pakartotinai patikrinti pareiškėją dėl Panevėžio AVMI 2018 m. gruodžio 21 d. patikrinimo akte Nr. (42.72)FR 680-488 papildomai apskaičiuoto 24 748,20 Eur gyventojų pajamų mokesčio, jis praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. teisinių žinių stokos tinkamai įvertinti nurodytą sprendimo apskundimo tvarką.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) laikosi pozicijos, jog pavedimas patikrinti negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku (žr., pvz., 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-393/2011, 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-190/2011, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-347-556/2015 ir kt.). LVAT yra išaiškinęs, kad nors pradedant mokestinio patikrinimo procedūrą, privaloma surašyti pavedimą atlikti mokestinį patikrinimą (šiuo atveju pavedimas tikrinti duotas Sprendime, kuriuo patvirtinta dalis 2018 m. gruodžio 21 d. patikrinimo akto Nr. (42.72)FR 680-488), tačiau pats pavedimas tikrinti niekaip nelemia mokesčių mokėtojo materialinių teisių ir pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje. Sprendimas pavesti atlikti mokestinį patikrinimą yra tik būtina prielaida pradėti mokesčių administravimo procedūrą – mokestinį patikrinimą, o pavedimu tikrinti mokesčių mokėtojas iš esmės yra tik informuojamas apie jo atžvilgiu pradėtą specifinę mokesčių administravimo procedūrą. Nors ir negalima teigti, kad pavedimas tikrinti nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, tačiau šios pasekmės yra iš esmės tik procedūrinio, o ne materialaus teisinio pobūdžio. Šiuo pavedimu pareiškėjo teisinės padėties klausimas iš esmės nėra sprendžiamas, pavedimas jo teisinam statusui jokios įtakos neturi (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-438/2011).

Konkrečias teisines pasekmes mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo kontrolės srityje, atliekant mokestinį patikrinimą, mokesčių mokėtojui paprastai sukelia sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnai nustato mokesčių įstatymų pažeidimus. Todėl pavedimas atlikti mokestinį patikrinimą (pavedimas tikrinti) yra tarpinis (procedūrinis) dokumentas, t. y. tik vienas iš aptariamos mokesčių administravimo procedūros, kurios pabaigoje paprastai priimamas konkrečias materialines teisines pasekmes sukeliantis sprendimas, metu priimamų dokumentų. Dėl nurodytų priežasčių pavedimo atlikti mokestinį patikrinimą teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks pavedimas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-438/2011).

Nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), pareiškėjas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį mokesčių administratoriaus sprendimą šioje mokesčių administravimo procedūroje, ką pareiškėjas nagrinėjamu atveju ir padarė – skundu kreipėsi į VMI dėl Panevėžio AVMI 2019 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. (36.9)FR0682-72 panaikinimo; VMI 2019 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. 68-65 patvirtino Panevėžio AVMI 2019 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. (36.9)FR0682-72 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“; Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. S-93(7-69/2019) pareiškėjo skundą tenkino, panaikino VMI 2019 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. 68-65 ir perdavė VMI iš naujo nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Panevėžio AVMI 2019 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. (36.9)FR0682-72 panaikinimo.

Pažymėtina, kad Panevėžio AVMI 2019 m. kovo 7 d. sprendime Nr. (36.9)FR0682-72 nurodytas įrašas, kad „mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su sprendimu (pavesti pakartotinai atlikti Gyventojo patikrinimą), turi teisę šį sprendimą apskųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams“, pats savaime nepatvirtina, jog sprendimo dalis dėl pavedimo tikrinti laikytina pareiškėjui teisines pasekmes sukeliančiu individualiu teisės aktu, galinčiu būti atskiros administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Konstatavus, kad pavedimas tikrinti, nurodytas pareiškėjo ginčijamame Panevėžio AVMI 2019 m. kovo 7 d. sprendime Nr. (36.9)FR0682-72, negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, pareiškėjo argumentai, susiję su termino skundui paduoto praleidimu, nebeturi teisinės reikšmės, vertinant skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą. Šios nutarties keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. P. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rytis Krasauskas

Skirgailė Žalimienė