2025-11-12 Nr. AB-19207-3-61-3-05411-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-194-602/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05411-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. Š. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovo atstovas), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. gegužės 3–8 dienomis ir birželio 19–30 dienomis (iš viso 18 parų) (toliau – ir ginčo laikotarpis) Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje (toliau – ir Pravieniškių SPP) jis buvo laikomas 12 korpuso 205 palatoje (toliau – ir palata) žeminančiomis, kankinimui prilygstančiomis sąlygomis. Visą ginčo laikotarpį pareiškėjas palatoje gyveno su dar vienu asmeniu, todėl nebuvo užtikrintas minimalus palatos plotas. Pareiškėjas paaiškino, kad palatoje buvę baldai ir tualeto kabina dar labiau mažino gyvenamųjų patalpų erdvę, todėl buvo apribota jo judėjimo laisvė ir sukeltas papildomas diskomfortas. Į lauką pareiškėjas galėjo išeiti vos tris valandoms per parą ir tik vieną kartą, todėl visą likusį paros laiką turėjo praleisti palatoje.

3. Pareiškėjo teigimu, Pravieniškių SPP administracija, žinodama apie pareiškėjui priklausantį minimalų palatos plotą ir jo neužtikrindama, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdama bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą). Pareiškėjas pažymėjo, kad netinkamos kalinimo sąlygos jam sukėlė stiprius neigiamus dvasinius išgyvenimus ir emocines kančias, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją ir diskomfortą, teisės aktais garantuojamos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, bei orumo pažeminimą.

4. Atsakovo atstovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovo atstovas pripažino, kad pareiškėjui palatoje teko mažiau gyvenamosios patalpos (kamerų tipo patalpos) ploto nei nustatyta teisės aktuose, t. y. palatoje pareiškėjui teko 6,92 kv. m gyvenamojo ploto, tačiau trūko 0,08 kv. m ploto. Atsakovo atstovo vertinimu, toks ploto trūkumas yra nežymus, nesudarantis pagrindo konstatuoti įstaigos neteisėtų veiksmų.

6. Atsakovo atstovas paaiškino, kad Pravieniškių SPP Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus 12 korpuso kamerų tipo patalpos pakankamai šviesios, yra atskiros patalpos pasinaudoti tualetu, yra ventiliacija, tad nežymus palatos ploto trūkumas, užtikrinant visas kitas sąlygas, nesudarė pagrindo pareiškėjui reikalauti, o teismui priteisti, neturtinę žalą. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas palatoje buvo itin trumpą laiką, dėl skunde minimų nusiskundimų į medikus nesikreipė.

7. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas, apibūdindamas patirtą žalą, apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp atsakovo atstovo veiksmų ir (arba) neveikimo ir atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu jis grindė neturtinės žalos atsiradimą, todėl jo prašoma priteisti neturtinė žala yra nepagrįsta.

II. 8. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo M. Š. skundą – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2024 m. spalio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl palatoje jam trūkusio gyvenamojo ploto, vadovavosi Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 1.2. papunkčiu, kuriame nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – asmenims, atliekantiems bausmę pusiau atviro arba atviro tipo sąlygomis; 3,6 kv. m – asmenims, atliekantiems bausmę uždaro tipo sąlygomis; 4,1 kv. m – Kauno kalėjime laikomiems nepilnamečiams; 7 kv. m – Pravieniškių 2-o kalėjimo atskirajame padalinyje, teikiančiame asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

10. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu teko mažesnė nei teisės aktų nustatyta Pravieniškių 2-o kalėjimo atskirajame padalinyje, teikiančiame asmens sveikatos priežiūros paslaugas, gyvenamosios patalpos ploto norma (trūko 0,08 kv. m), taip pat atsižvelgęs į tai, jog palatoje esanti sanitarinio mazgo patalpa užėmė 1,42 kv. m plotą, todėl dėl sanitarinio mazgo ir dėl palatoje esančių baldų pareiškėjui tekęs plotas buvo dar labiau sumažintas, sprendė, kad yra pagrindas šiuo aspektu pripažinti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.

11. Spręsdamas dėl pareiškėjui padarytos neturinės žalos dėl nustatyto pažeidimo, teismas pažymėjo, kad teisės pažeidimo pripažinimas šiuo atveju nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, pareiškėjo patirti papildomi neigiami dvasiniai išgyvenimai ir nepatogumai, asmeniui būnant kalinamu netinkamomis sąlygomis, yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigine išraiška. Teismas, įvertinęs Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nesant duomenų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, pareiškėjui nepateikus duomenų ir teismui nenustačius, jog dėl buvimo palatoje būtų pakenkta pareiškėjo sveikatai ar sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 100 Eur suma, kurią priteisė pareiškėjui iš atsakovo atstovo.

Teismas taip pat priteisė pareiškėjo prašomas 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo neturtinės žalos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

III. 12. Pareiškėjas M. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir visiškai tenkinti jo skundą.

13. Pareiškėjo teigimu, teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra per mažas, atsižvelgiant į tai, jog buvo pažeistas minimalus gyvenamasis plotas ir tokiomis sąlygomis pareiškėjas turėjo praleisti 18 parų.

14. Pareiškėjas pažymi, kad būdamas palatoje ginčo laikotarpiu jis negalėjo įsigyti jokių elektros prietaisų, maisto produktų, neturėjo jokios veiklos, todėl jautėsi pažemintas ir kankinamas.

15. Atsakovo atstovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

16. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių argumentų ir motyvų, galinčių pagrįsti, kad jam galbūt kilusią žalą lėmė Tarnybos veiksmai ar neveikimas. Atsakovo atstovas, teigdamas atsiliepimą į pareiškėjo skundą, pateikė visą įstaigoje turimą informaciją, susijusią su pareiškėjo sveikatos ir emocine būkle, pagal kurią pareiškėjo minimi nusiskundimai nėra pagrįsti.

17. Pareiškėjas M. Š., atsikirsdamas į atsakovo atstovo atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, pažymi, kad atsakovo atstovas nepaneigė, jog ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus plotas ir tuo pareiškėjui buvo sukelta neturtinė žala.

18. Atsakovo atstovas Taryba apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimą, kuriuo būtų pripažinta, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestas, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

19. Atsakovo atstovas sutinka, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas, tačiau atsakovo atstovas mano, jog šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija.

20. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų dėl jo pablogėjusios sveikatos būklės, kurią galėjo lemti gyvenamojo ploto sumažėjimas. Pareiškėjas palatoje buvo trumpą laiką, kitų pažeidimų, be ploto normos trūkumo, nebuvo nustatyta, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjas bausmę atliko žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis.

21. Pareiškėjas M. Š. atsiliepime į atsakovo atstovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

22. Pareiškėjo teigimu, atsakovo atstovas apeliaciniu skundu nepagrįstai bando sumenkinti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.

23. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo atstovo vertinimu, jog pareiškėjas palatoje praleido trumpą laiko tarpą. Pareiškėjas pažymi, kad priešingai, nei teigia atsakovo atstovas, palatos būklė buvo apgailėtina su daugeliu pažeidimu ir tai patvirtino Nacionalinis visuomenės sveikatos centras Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eTA-41-415/2024.

24. Pareiškėjas akcentuoja, kad jam priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra per mažas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-482-520/2023 už analogišką pažeidimą toje pačioje palatoje vos už dvi paras buvo priteista 50 Eur kompensacija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų Pravieniškių SPP palatoje, atlyginimo priteisimo.

26. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių SPP, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad Pravieniškių SPP palatoje 2023 m. gegužės 3–8 dienomis ir birželio 19–30 dienomis (iš viso 18 parų) nebuvo užtikrinta minimalaus gyvenamojo ploto norma (trūko 0,08 kv. m gyvenamojo ploto). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dėl konstatuoto pažeidimo pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista pareiškėjo neturtinė teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis, todėl teismas priteisė pareiškėjui 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir procesines palūkanas.

27. Pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniais skundais apskundė tiek pareiškėjas, tiek atsakovas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti jam prašomą 1 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimu priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir prašo taikyti teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimą, kaip pakankamą ir teisingą satisfakciją už pareiškėjo teisių pažeidimą.

28. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes, kurių nebuvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui, t. y. kad būdamas palatoje jis negalėjo įsigyti jokių elektros prietaisų, maisto produktų, neturėjo jokios veiklos. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (ABTĮ 134 str. 6 d.), šie pareiškėjo argumentai nenagrinėjami. Pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; 2018 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-100-822/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1018-662/2018; ir kt.).

30. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad apeliaciniuose skunduose nei pareiškėjas, nei atsakovo atstovas neginčija teismo nustatyto minimalios gyvenamojo ploto normos pažeidimo fakto. Byloje iš esmės keliamas ginčas dėl pareiškėjui už nustatytą jo teisių pažeidimą priteistino neturtinės žalos atlyginimo būdo ir priteistos kompensacijos dydžio.

31. Spręsdama dėl pirmosios instancijos teismo parinkto neturtinės žalos kompensavimo pareiškėjui būdo, teisėjų kolegija pažymi, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą; 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją).

32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

33. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

34. Įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėjo neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Nagrinėjamu atveju pareiškėjui Pravieniškių SPP palatoje 2023 m. gegužės 3–8 dienomis ir birželio 19–30 dienomis nebuvo užtikrinta minimalaus gyvenamojo ploto norma (pareiškėjui teko 6,92 kv. m gyvenamojo ploto, kai teisės aktuose nustatyta minimali norma yra 7 kv. m). Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad palatoje, kurioje ginčo laikotarpiu buvo apgyvendintas pareiškėjas, buvo įrengtos dvi lovos, todėl, nesant tikslių duomenų apie palatoje buvusių asmenų skaičių, gyvenamasis plotas skaičiuojamas atsižvelgiant į lovų skaičių; palatoje buvo įrengtas 1,42 kv. m sanitarinis mazgas, kuris dar labiau mažino gyvenamąjį plotą ir apsunkino galimybę laisviau judėti po palatą. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad Pravieniškių SPP palatoje neužtikrinus pareiškėjui minimalaus gyvenamojo ploto normos, tokios aplinkybės jam sukėlė nepatogumus, diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti įstaigų veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

35. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

36. Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013).

37. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; kt.).

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nesutinka su atsakovo atstovo vertinimu, jog nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Pažymėtina, kad pažeidimas buvo padarytas laisvės atėmimo vietos sveikatos priežiūros įstaigoje, todėl sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo svarbu įvertinti šios įstaigos specifiką, jos režimą bei joje laikomų asmenų sveikatos būklę. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, jog sergančio asmens laikymas nepriimtinomis sąlygomis iš esmės gali prilygti elgesiui, kurį draudžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kadangi nuo įvairių sveikatos sutrikimų kenčiantys nuteistieji stipriau išgyvena sunkumus, kuriuos sukelia nepriimtinos kalinimo sąlygos ir į šią aplinkybę svarbu atsižvelgti sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą (žr., pvz., 2004 m. vasario 10 d. sprendimą byloje Naumenko prieš Ukrainą (pareiškimo Nr. 42023/98), 2001 m. liepos 10 d. sprendimą byloje Price prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 33394/96), 2000 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Ilhan prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 22277/93).

39. Teisėjų kolegija, vertindama, ar pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis (100 Eur) už minimalios gyvenamojo ploto normos pažeidimą šiuo atveju yra pagrįstas, pažymi, kad byloje nėra duomenų apie nustatyto pažeidimo įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, taip pat nėra duomenų, kad Pravieniškių SPP administracija būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Akcentuotina ir tai, kad minimalios gyvenamojo ploto normos trūkumas buvo nedidelis (trūko 0,08 kv. m gyvenamojo ploto), o pats pažeidimas buvo padarytas skirtingais laikotarpiais, t. y. 2023 m. gegužės 3–8 dienomis (pažeidimas truko 6 dienas) ir birželio 19–30 dienomis (pažeidimas truko 12 dienų), kas sudaro pagrindą vertinti, kad pažeidimas nebuvo intensyvus ir ilgalaikis. Nors pareiškėjas skunde prašė, kad jam būtų priteistas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteista būtent tokio dydžio neturtinė žala. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjo nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. TA-482-520/2023 faktinė situacija nėra tapati šiai nagrinėjamai bylai, todėl pareiškėjas nepagrįstai prašo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-482-520/2023, sprendžiant dėl jam priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

40. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (18 dienų neužtikrintas minimalus gyvenamasi plotas; ploto trūkumas 0,08 kv. m), pareiškėjo patirto diskomforto dydį (byloje nėra duomenų apie pažeidimo įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai) ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (daugiau jokių pažeidimų nebuvo nustatyta), sprendžia, kad pareiškėjui pagrįstai priteistas 100 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

34. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliaciniai skundai atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan