2020-10-07 Nr. AB-18512-3-61-3-00078-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1793-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00078-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų (toliau – ir Kauno NTI-PN) 10 000 Eur neturtinei ir 535,68 Eur turtinei žalai atlyginti ir priteisti iš atsakovo 4,32 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. atvyko į Kauno NTI-PN ir iki 2018 m. lapkričio 8 d. buvo laikomas tardymo izoliatoriuje – kameroje, nors yra nuteistas laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose, o ne tardymo izoliatoriuje. Pažymi, kad jo laikymo sąlygos neatitiko pataisos namų laikymo sąlygoms. Nors dienos metu jam buvo suteikta galimybė vaikščioti po Kauno NTI-PN 5-ą aukštą, tačiau nakčiai jis buvo užrakinamas kameroje Nr. 512. Kauno NTI-PN 5-as aukštas buvo rakinamas visą parą. Pareiškėjo teigimu, tokios kalinimo sąlygos prilygo kalinimui kalėjimo režimu, nors jis turėjo kalėti pataisos namų sąlygomis. Atsakovo atstovas neužtikrino, kad būtų laikomasi tiek nacionaliniais, tiek tarptautiniais teisės aktais nustatytų reikalavimų, dėl ko patyrė neturtinę žalą.

3. Pareiškėjas teigė, kad nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2018 m. lapkričio 8 d. Kauno NTI-PN buvo laikomas kameroje Nr. 510 ankštomis sąlygomis. Kameroje nuolat buvo laikomi trys asmenys, todėl buvo pažeista gyvenamojo ploto dydžio norma. Kauno NTI-PN nebuvo užtikrinamas jo socialinės reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, nepakankamai buvo užtikrinamos kultūros, sporto, kūrybos, saviraiškos, mokslo ir kt. renginių, siekiant į nustatytas veikas įtraukti asmenis. Taip pat nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus teritorijoje, negalėjo lankyti įvairių renginių ir panašiai. Taip pat nebuvo užtikrinta galimybė gauti natūralios šviesos ir oro, šilumos pakankamumo bei bendrų sanitarinių reikalavimų atitikimo. Sprendžiant gyvenamojo ploto pažeidimo faktą būtina atsižvelgti, kad kameroje lovos ir kiti baidai, sanitarinis mazgas (tualetas, dušas), daiktų spintelės užėmė didžiąją dalį kameros ploto, o jie gyveno kameroje trise. Ankštos gyvenimo sąlygos trukdė ramiai pailsėti, išsimiegoti, tokiose patalpose jis, būdamas sveikas žmogus, buvo priverstas nuolat gulėti arba sėdėti. Be viso to, 5 aukšte stovėjo šiukšlių konteineris, kas yra grubus higienos normos pažeidimas, dėl šios aplinkybes jis nuolatos buvo priverstas kvėpuoti nuo įvairių šiukšlių sklindančia smarve. Į šį konteinerį buvo nešamos visos šiukšlės ir atliekos iš visų kamerų. Kameroje Nr. 510 nebuvo įrengtas tinkamas signalinis mygtukas.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad nuo 2018 m. spalio 15 d. jis turėjo teisę tik į dviejų valandų pasivaikščiojimą kiemelyje, nors jam priklauso trijų valandų pasivaikščiojimas. Kauno NTI-PN pasivaikščiojimo kiemelis neatitinka higienos normų reikalavimų. Kiemelyje stovi atliekų konteineriai, nuo kurių nuolatos sklido nepakenčiama smarvė, nebuvo įrengta peleninių, nebuvo net suoliukų, vietomis sienos pažaliavusios nuo pelėsių ir grybelio, kiemelis nebuvo periodiškai valomas, o jeigu dulka – nelaistomas. Kauno NTI-PN kiemelis buvo įrengtas ir aptvertas tvora, tuo apribojo nuteistųjų, kurie yra priskirti paprastai ir lengvai grupei, judėjimo laisvę po neuždraustą pataisos namų teritoriją.

Dėl Kauno NTI-PN administracijos neteisėtų veiksmų iš jo buvo atimta teisė laisvai judėti po neuždraustą pataisos namų teritoriją. Kauno NTI-PN administracija savo tyčiniais veiksmais apribojo bei sugriežtino jo kalinimo sąlygas. Pažymėjo, kad kameroje buvo drėgna ir tamsu, langas uždengtas dviejų eilių grotomis, grotos įrengtos tiek iš lauko puses, tiek kameroje, todėl stipriai ribojami tiek vėjo, tiek šviežio oro srautai, tiek natūralios šviesos patekimas į kamerą. Dėl mažo oro srauto kameroje pūva čiužiniai, užsiveisia parazitai, lovų metalinės dalys rūdija nuo drėgmės. Kameroje vidutinis drėgnumas viršijo 70 proc., nėra tinkamai užtikrintas patalpos apšvietimas.

Natūrali šviesa dėl grotų ant langų labai silpnai patenka į patalpas ir jų visai neapšviečia. Kameroje buvo elektrinis apšvietimas, tačiau jo nepakakdavo. Be to, patys išjungti šviesos neturėjo galimybės, nes kameroje nebuvo jungiklių. Atkreipė dėmesį, kad kameroje nebuvo užtikrinama pakankama temperatūra, nebuvo tinkamai šildomos patalpos, kamerose temperatūra buvo nuo 10°C iki 14°C. Neleidžiama turėti šildytuvo, nors administracijai buvo rašomas prašymas jį išduoti. Dėl šių aplinkybių jam nuolat pasireikšdavo galvos ir gerklės skausmai, sukildavo temperatūra, pykindavo.

Dažnai nebūdavo šilto vandens ir nesudaryta galimybė praustis visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Be to, pataisos namuose nesireguliuoja vandens maišytuvas, jis privalėjo maudytis po tokiu vandeniu, koks buvo tiekiamas tiesiogiai iš šilumos punkto. Dėl šios priežasties dažnai tekdavo praustis arba po šaltu arba net ir po verdančiu vandeniu. Kameroje buvo pilna tarakonų, vorų. Administracija nevykdė deratizacijos, dezinfekcijos, tai nebuvo atliekama savalaikiai. Neturėjo galimybės išsidžiovinti rūbų, nes nebuvo įrengta džiovykla.

Maistas tinkamai neužtikrinamas ir nebuvo kaloringas ir skanus, o dienos maisto davinio praktinė energetinė vertė buvo tik nuo 1 300 iki 1 500 kcal. Nors dirbo, tačiau gaudavo nedirbančio asmens maitinimą. Pažymėjo, kad jis yra buvęs valstybės tarnautojas ir turėjo būti laikomas izoliuotai nuo nuteistųjų, nebuvusių valstybės tarnautojais. Tarp jo ir kitų nuteistųjų įvykdavo nuolatiniai kontaktai. Atkreipė dėmesį, kad jis turėjo teisę išsiųsti ir gauti laiškus tik pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais, kadangi kitomis dienomis pas juos neateidavo darbuotoja, kuri surinkinėja ir išduoda laiškus.

Taigi buvo apribota jo teisė neribotai, t. y. ir antradieniais, ir ketvirtadieniais, siųsti ir gauti laiškus. Jo teisės ir laisvės, bei privatumas buvo šiurkščiai pažeidžiami, apribojant jam tinkamas galimybes susirašinėti su kitais asmenimis, šeimos nariais ir sukėlė daug nepatogumų, sudarė prielaidas patirti neigiamus išgyvenimus, kurie sukėlė dvasinės kančias bei nepilnavertiškumo jausmą. Teigė, kad dirbant Kauno NTI-PN negaudavo jam priklausančio ir iš anksto sutarto darbo užmokesčio. Jis dirbo 36 darbo dienas ir už šias dienas turėjo būti sumokėtas 654,48 Eur darbo užmokestis, tačiau gavo tik apie 118,80 Eur.

Dėl nežmoniškų kalinimo sąlygų patyrė diskomfortą, dvasines kančias, nepatogumus, pažeminimą, depresiją ir pan. Teigė, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis patiria neturtinę žalą, apibrėžtą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje.

5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno NTI-PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

6. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas buvo paskirtas atlikti bausmę į paprastosios grupės 6 skyrių 510 kamerą, kurios bendras plotas 17,09 kv. m (sanitarinio mazgo plotas – 1,95 kv. m.). Kartu su E. B. šioje kameroje gyveno dar du nuteistieji. Vienam nuteistajam teko 5,04 kv. m. Pažymėjo, kad Kauno NTI-PN vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 1R-238 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ privalo užtikrinti nustatytą 4,1 kv. m ploto normą vienam suimtajam/nuteistajam, atsižvelgiant į tai kiekviena kamera įrengta pagal reikalavimus.

Po įstaigos pastato rekonstrukcijos kiekvienoje kameroje įrengtas dušas, pastatyti antivandaliniai klozetai su praustuvu, tualeto pertvarų aukštis yra 2 m, o sienelių storis 0,03 m, kamerose tarp įrengto tualeto ir stalo yra 1,8 m atstumas. Pastato 5 aukšto 512 kameroje buvo šie baldai: 3 lovos, stalas, 2 suolai, 3 spintelės bei sanitarinis mazgas, baldai kameroje buvo techniškai tvarkingi ir prižiūrimi. Tardymo izoliatoriaus 5 aukšte stovėjo ne šiukšlių konteineris, o šiukšlių dėžė. Buitiniai šiukšlių konteineriai stovi gamybinio pastato kieme.

Susikaupusias šiukšles kiekvieną dieną išnešdavo Ūkio skyriuje pagalbiniais darbininkais įdarbinti nuteistieji ir 5 aukšte kalintys nuteistieji, todėl negalėjo sklisti joks atliekų kvapas. Visi nuteistieji turėjo galimybę išsidžiovinti rūbus 505 kameroje, kuri buvo įrengta rūbų džiovinimui, o tardymo izoliatoriaus 3 aukšte yra įrengta skalbykla, kurioje veikia elektroninės skalbinių džiovyklos. Teigė, kad visos kameros įrengtos pagal reikalavimus ir galimybė išsikviesti budintį pareigūną tikrai buvo, kadangi nepaskyrus pareigūno į priežiūros postą (po 17.00 val.), nuteistųjų stebėjimo kontrolė yra nukreipiama į techninių apsaugos priemonių valdymo pultą.

Pažymėjo, kad šiuo metu atliekami TI 5 aukšte esančių kamerų remonto darbai, todėl visos kameros yra atnaujinamos ir visi signaliniai iškvietimo mygtukai patikrinami, o nesuveikus pakeičiami naujais. Aliarminiu iškvietimu verta naudotis, kai kyla realus pavojus gyvybei, sveikatai, ar įstaigos turtui. Pareiškėjas skunde nenurodė nė vieno atvejo, kai dėl realios grėsmės jis nebuvo iškvietęs pareigūnų ir jam nebuvo suteikta pagalba, dėl ko galėjo būti patirta žala, taigi pareiškėjui buvo užtikrintos saugios sąlygos.

7. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad stiklo langai yra ne mažesni kaip 80x80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų yra įrengtos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos pagaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatyti ne plonesni kaip 1,4 cm skersmens plieniniai strypai. Kameros viduje įrengti ir įstatyti lygaus paviršiaus plieniniai strypai. Lauko grotų akutės nėra didesnės kaip 30x15 cm. Nei grotos, nei strypai neribojo šviežio oro ir natūralios šviesos patekimo į patalpas.

Siekiant užtikrinti suimtųjų tinkamas kalinimo sąlygas įstaigoje: suimtųjų ir nuteistųjų patalynę, rankšluosčius skalbia VĮ „Mūsų amatai“; pastate sumontuota rekuperacinė vėdinimo sistema; 2017 m. gruodžio 28 d. sudaryta deatizacijos ir dezinsekcijos paslaugų sutartį Nr. 18-48/2017 su UAB „Pelias“, kuri atlieka vabzdžių kontrolę ir naikinimą (dezinsekciją), bei graužikų kontrolę ir naikinimą (deratizaciją) pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus įstaigos patalpose, todėl kamerose tarakonų židinių niekada nebuvo užfiksuota; atliekamas einamasis kamerų remontas.

Atkreipė dėmesį, kad kameras tvarkytis privalo patys nuteistieji, kuriems yra išduodamas reikalingas inventorius ir valymo priemonės, todėl pareiškėjo argumentai dėl antisanitarinės kamerų būklės ir pan., nelaikytini pakankamai aiškiais bei detalizuotais. Pareiškėjas gyveno 5-tame tardymo izoliatoriaus aukšte, dirbo 6-tame tardymo izoliatoriaus aukšte, o laisvalaikį leisdavo gamybinėje zonoje (su buvusiais pareigūnais, valstybės tarnautojais), todėl nei gyvenant, nei dirbant Kauno NTI-PN kontakto su kitais tardymo izoliatoriuje tuo metu buvusiais suimtaisiais ar nuteistaisiais neturėjo, nes pastarieji buvo laikomi kituose aukštuose.

Nuteistieji (buvę pareigūnai ir valstybės tarnautojai), tarp jų ir pareiškėjas, pas gydytojus, į pasivaikščiojimo kiemelius ar kitas patalpas ir teritorijas vedami kartu su tardymo izoliatoriuje esančiais suimtaisiais (nuteistaisiais) nebuvo. Pareiškėjas į administracijos reikalų skyrių dėl netinkamos izoliacijos nuo kitų suimtųjų nei karto nesikreipė. Teigė, kad visi Kauno NTI-PN laikomi asmenys turi lygias galimybes dalyvauti užimtumo programose. Pareiškėjo buvimo laikotarpiu jam buvo užtikrinamos nuteistojo užimtumo laisvalaikiu formos.

Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 21 d. buvo įdarbintas ūkio skyriaus pagalbiniu darbininku (0,5 pareigybės). Nuteistųjų darbas pataisos įstaigose vertinamas kaip teigiamas jų ugdymo, mokymo elementas. Kauno NTI-PN administracijos reikalų skyriuje nėra įregistruota pareiškėjo prašymų arba skundų, susijusių su dalyvavimu socialinės reabilitacijos programose, jam buvo sudarytos visos galimybės lankytis bei dalyvauti tuo metu vykusiose socialinės reabilitacijos priemonėse. Pažymėjo, kad pareiškėjui buvo sudarytos vienodos sąlygos pasinaudoti teise į pasivaikščiojimą tris valandas per dieną.

Pasivaikščiojimo kiemeliai atitinka keliamus reikalavimus, teisės aktuose nenumatyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose būtų įrengti suoliukai atsisėsti. Teigė, kad Kauno NTI- PN asmenims, paliktiems dirbti ūkio darbus kiekvieną dieną iki 30 minučių buvo suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pažymėjo, kad pareiškėjas dušu galėjo naudotis neribotą laiką, kadangi tardymo izoliatoriaus 5 aukšto koridoriuje įrengtas dušo mygtukas, kurį paspaudus pradeda bėgti vanduo. Šiuo mygtuku galėjo pasinaudoti visi nuteistieji įskaitant ir E. B., kadangi pareiškėjas bausmę atliko pataisos namų sąlygomis ir aukšte galėjo vaikščioti laisvai – dušo mygtuką galėjo paspausti pats.

Dušų įrengimas atitinka higienos normos reikalavimus. Siekiant užtikrinti suimtųjų ir nuteistųjų kokybišką maitinimą, kontroliuojame atvežamo maisto temperatūrą, atitikimą valgiaraščiuose, patiekalų svorį, fasuotų maisto produktų galiojimo terminus ir kokybę, patiekalai pristatomi šilumą palaikančiuose termosuose. Akcentavo, jog pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų (laboratorijos cheminių tyrimų rezultatų ar kitų duomenų), iš kurių būtų galima spręsti, kad maistas buvo nekokybiškas, nekaloringas ar neskanus, pažymėjo ir tai, kad šiuo klausimu į Kauno NTI-PN administraciją taip pat nesikreipė.

Kauno NTI-PN Administracijos reikalų skyrius laiškus paimdavo ir išsiųsdavo pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais – nepažeidžiant 3 darbo dienų termino. Pareiškėjas dėl šios teisės pažeidimo į Administracijos reikalų skyrių nei karto nesikreipė. Pažymėjo, kad Kauno NTI-PN yra specifinės paskirties įstaiga, kurioje bausmę atlieka nepilnamečiai asmenys, todėl joje galioja kitos taisyklės ir kiti teisės aktai bei taikomi reikalavimai skiriasi nuo kitose įkalinimo įstaigose taikomų reikalavimų. Siekiant tinkamai užtikrinti nepilnamečių ir asmenų, laikomų nepilnamečių įstaigoje, teises ir pareigas, nepažeidžiant įstatymo normų bei atsižvelgiant į Vaiko teisių konvenciją, Kauno NTI-PN kuriamas lygiavertis santykis tarp laikomų asmenų taip užtikrinant reintegraciją į visuomenę.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą turtinę – 535,68 eurų ir neturtinę žalą, bei kaip apskaičiuotas tariamos žalos dydis – 10 000 eurų. Pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių, dėl kurių patyrė tariamą neturtinę žalą, skundą grindė abstrakčiais teiginiais, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip jis paskaičiuotas. Pareiškėjo pretenzijos laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo atsakovo atstovo pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais.

Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjo E. B. skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Vilniaus PN direktoriui pateikė 2018 m. rugpjūčio 28 d. prašymą perkelti jį tolesnei laisvės atėmimo bausmei atlikti į Kauno NTI-PN dirbti ūkio aptarnavimo būryje, atlikti statybos–remonto darbus. Kalėjimų departamento direktoriaus 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarimu „Dėl perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“, pareiškėjas perkeltas bausmę atlikti Kauno NTI-PN. Kauno NTI-PN direktoriaus 2018 m. rugsėjo 20 d. įsakymu pareiškėjas buvo paskirtas dirbti Ūkio skyriuje pagalbiniu darbininku (0,5 pareigybės) ir nustatytas 0,49 minimalios mėnesinės algos koeficientas darbo užmokesčiui mokėti. Kauno NTI-PN direktoriaus 2018 m. rugsėjo 25 d. įsakymu pareiškėjas buvo paskirtas į lengvąją grupę, 6 skyrių, 510 kamerą. Į Kauno NTI-PN namus atvyko 2018 m. rugsėjo 18 d. ir išbuvo iki 2018 m. lapkričio 8 d. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas Kauno NTI-PN direktoriaus 2018 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. N-132 „Dėl nuteistiesiems gyvenamųjų vietų skyrimo ir nuteistųjų perkėlimo į kitas gyvenamąsias vietas“ paskirtas atlikti bausmę į paprastosios grupės 6 skyrių, kamerą Nr. 512, kurios bendras plotas 16,66 kv. m (sanitarinio mazgo plotas – 1,91 kv. m). Kartu su pareiškėju šioje kameroje gyveno du nuteistieji. Vienam nuteistajam teko 5,04 kv. m. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu Kauno NTI–PN gyvenamosiose patalpose buvo užtikrinta nustatyta minimali 4,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma.

10. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendė, kad pareiškėjo buvimo laikotarpiu jam buvo užtikrinamos nuteistojo užimtumo laisvalaikiu formos, t. y. sudaryta galimybė dalyvauti socialinės reabilitacijos programose ir kitame užimtume, kuris buvo skirtas sociokultūrinei ir sportinei veiklai. Pareiškėjas buvo motyvuojamas dalyvauti šiuose renginiuose: „Protų mūšis“ su Kauno apylinkės prokuratūros atstovais (2018 m. rugsėjo 28 d.); susitikime su Šventosios šeimos kongregacijos vienuole seserimi F. R. P. (2018 m. spalio 25 d.); susitikime su kunigu R. D. (2018 m. spalio 26 d.); stalo teniso turnyre (2018 m. spalio 29 d.); Helovyno šventei paminėti skirtame renginyje „Protų mūšis“ (2018 m. lapkričio 2 d.); krepšinio rungtynėse (2018 m. spalio 24, 31 d., 2018 m. lapkričio 1, 7 d.), kuriose dalyvauja jungtinė nuteistųjų ir bausmę atliekančių nuteistųjų komanda. Bylos duomenys patvirtina, kad apie sociokultūrinę ir sportinę veiklą, kuri yra organizuojama įstaigoje, nuteistieji supažindinami iškabintoje informacijoje stenduose jų gyvenamosiose patalpose. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu Kauno NTI–PN socialinė reabilitacija buvo užtikrinta.

11. Teismas sprendė, kad pareiškėjo teiginius apie koridoriuje prie kameros stovintį šiukšlių konteinerį paneigia atsakovo atstovo paaiškinimas, jog tardymo izoliatoriaus 5 aukšte nestovėjo šiukšlių konteineris, o buvo pastatyta šiukšlių dėžė, buitiniai šiukšlių konteineriai stovi gamybinio pastato kieme; susikaupusias šiukšles kiekvieną dieną išnešdavo Ūkio skyriuje pagalbiniais darbininkais įdarbinti nuteistieji ir 5 aukšte kalintys nuteistieji, todėl negalėjo sklisti joks atliekų kvapas. Teismas vertino, kad nėra pagrindo abejoti atsakovo atstovo paaiškinimu.

12. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginį, kad jis neturėjo kur išsidžiovinti drabužių, atsižvelgė į atsakovo atstovo pateiktus duomenis, jog visi nuteistieji turėjo galimybę išsidžiovinti rūbus 505 kameroje, kuri buvo įrengta rūbų džiovinimui, o tardymo izoliatoriaus 3 aukšte yra įrengta skalbykla, kurioje veikia elektroninės skalbinių džiovyklos. Byloje pateikta Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. spalio 10 d. paraiška patvirtina, kad skyrius inicijavo papildomą pirkimą dėl rūbų džiovyklų pirkimo nuteistiesiems, todėl teismas sprendė, kad Kauno NTI-PN problemų su rūbų džiovinimu nėra, šiuo klausimu yra rūpinamasi.

13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tik konstatavo ir abstrakčiai nurodė, jog kameroje nebuvo iškvietimo mygtuko ir dėl to jam grėsė pavojus. Pareiškėjas skunde nenurodė nei vieno atvejo, kai dėl realios grėsmės jis nebuvo iškvietęs pareigūnų ir jam nebuvo suteikta pagalba, dėl ko galėjo būti patirta žala. Todėl teismas vertino, kad pareiškėjas neturtinės žalos kilimą iš esmės sieja vien su teorine galimybe, kad jam galėjo būti sukeltos kokios nors neigiamos pasekmės. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovas užtikrino teisę į pasivaikščiojimą pareiškėjui pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 79 straipsnio 5 punktą, kuriame nustatyta, kad nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas.

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, padarė išvadą, kad byloje pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai, pasivaikščiojimo kiemelių schemos, nuteistųjų paaiškinimai paneigia pareiškėjo teiginius dėl netinkamai įrengtų pasivaikščiojimo kiemelių. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo nusiskundimus, kad kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, nusiskundimus dėl drėgmės, pelėsio, blogo apšvietimo, nustatęs, jog Kauno NTI-PN kamerose ir gyvenamosiose patalpose vėdinimas vyksta per langus, įdiegta rekuperacinė vėdinimo sistema, be to, 2010 metais įstaigoje atliekant rekonstrukciją atlikta ir vėdinimo sistemos rekonstrukcija.

Byloje nėra duomenų, kad pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų bausmės atlikimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų apie netinkamas gyvenimo sąlygas informavęs įstaigos administraciją. Teismas taip pat vertino, kad ši Kauno NTI-PN administracija rūpinosi švaros ir tvarkos palaikymu, atliko nuolatinį nariuotakojų ir graužikų naikinimą. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo teisė pasinaudoti dušu nebuvo užtikrinta; teismas sprendė, kad pagaminto maisto kokybės vertinimo tvarka ir dažnumas yra pakankami.

Atliekant maitinimo paslaugos pirkimą Kauno NTI-PN nebuvo suaugusių dirbančių vyrų, todėl pareiškėjas negalėjo būti maitinamas kaip dirbantis suaugęs, nes tokio maitinimo nebuvo. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas pats savanoriškai parašė prašymą dėl perkėlimo į Kauno NTI-PN, todėl iš anksto žinojo, jog bus perkeliamas į nepilnamečių asmenų įstaigą, kurioje galioja visai kitos taisyklės, nei suaugusiųjų pataisos namuose. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui 2018 m. rugsėjo 18 d. atvykus į Kauno NTI-PN, direktoriaus įsakymu skirstant atvykusius asmenis į kameras, įstaigoje buvo laikomasi BVK 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.

Kauno NTI-PN Administracijos reikalų skyrius turėjo teisę laiškus paimti ir išsiųsti pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir tuo nepažeidė 3 darbo dienų termino, nustatytą faktą patvirtina byloje pateiktų Gaunamos, išsiunčiamos korespondencijos apskaitos kortelių duomenys.

14. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, kad jam buvo sumokėtas ne visas darbo užmokestis, nustatė, jog pareiškėjas buvo įdarbintas nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. Ūkio skyriaus pagalbiniu darbininku (0,5 pareigybės) ir jam nustatytas 0,49 minimalios mėnesinės algos koeficientas darbo užmokesčiui mokėti. Asmeninės darbo užmokesčio ir Darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenys patvirtina, kad pareiškėjas rugsėjo mėn. dirbo 6 dienas, jam buvo priskaityta 29,40 Eur darbo užmokesčio (400 x 0.49:2:20x6) iš jo, vadovaujantis BVK 132 straipsniu, atskaityta į socialinės paramos nuteistiesiems fondą 20 % darbo užmokesčio sumos – 5.88 Eur ir 5% –1,47 Eur į nuteistojo neliečiamąją asmeninės sąskaitos dalį, kurios naudoti nuteistasis neturi teisės Už rugsėjo mėn. pareiškėjas gavo 22,05 Eur (29,40–5,88–1,47); spalio mėn. pareiškėjui buvo priskaityta 98 Eur darbo užmokesčio (400x0,49:2), iš jo buvo atskaityta į socialinės paramos nuteistiesiems fondą 20 % – 19,60 Eur, į nuteistojo neliečiamą asmeninės sąskaitos dalį 5 % – 4,90 Eur ir pagal vykdomuosius raštus kaliniams atskaityta 14,70 Eur, jam išmokėta 58,80 Eur (98,00–19,60–4,90–14,70); lapkričio mėn. pareiškėjas dirbo 4 dienas; jam buvo priskaityta 18,67 Eur darbo užmokesčio (400x0,49:2:21x4), iš jų atskaityta į socialinės paramos nuteistiesiems fondą 20% – 3,73 Eur, į nuteistojo neliečiamą asmeninės sąskaitos dalį 5% – 0,93 Eur ir pagal vykdomus raštus atskaityta 2,80 Eur, išmokėta 11,21 Eur (18,67–3,73–0,93–2,80). Teismas nustatė, kad iš viso per dirbtą laiką pareiškėjas uždirbo 146,07 Eur, jam buvo išmokėta 92,06 Eur. Pagal pareiškėjo prašymą jis buvo atleistas iš darbo nuo 2018 m. lapkričio 7 d. Todėl teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog Kauno NTI-PN išmokėjo visą pareiškėjui priklausantį darbo užmokestį, todėl pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo atmetė.

15. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgęs į teisės aktus ir teismų praktiką, padarė išvadą, kad nėra nustatyti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai, todėl pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat atmetė kaip nepagrįstą ir netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo.

III. 16. Pareiškėjas E. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą ir patenkinti skundą visa apimtimi bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

17. Pareiškėjas nurodo, kad iš teismo sprendimo matyti, kad teismas palaikė atsakovo pusę, kadangi esant akivaizdiems grubiems pareiškėjo teisių pažeidimams, teismas jų nepripažino. Pažymi, kad aplinkybė, jog jis 2018 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus pataisos namų (toliau – ir VPN) direktoriui parašė prašymą perkelti jį iš VPN į Kauno NTI-PN, nesudaro pagrindo pažeidinėti jo įstatyme numatytų teisių ir žeminti jo žmogiškąjį orumą. Teigia, kad savo skunde teismui jis aiškiai nurodė nusiskundimus ir teisių pažeidimus, visos skundžiamos aplinkybės buvo paremtos tiek Lietuvos Respublikos teismų, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuota praktika. Tačiau teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apaugos konvencija (toliau – ir Konvencija). Taigi teismas šią bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai, nesivadovavo įstatymais, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas rėmėsi teismų praktika, kuri atsakovui yra palankesnė, kas patvirtina pirmosios instancijos teismo šališkumą. Pažymi, kad BVK 3 straipsnio 3 dalis aiškiai nurodo, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso kolizijos atveju taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas.

18. Pareiškėjas teigia, kad teismas aiškiai nesilaikė esminių Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) straipsnių reikalavimų, t. y. ABTĮ 15 straipsnio, kuris numato vienodos teismų praktikos formavimą, ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies, kuri numato, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; ABTĮ 78 straipsnio 1 dalies, kuri reglamentuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo ištirti įrodymus byloje; ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies, kuri nustato, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti; ABTĮ 86 straipsnio, kuris apibrėžia sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl toks pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Pabrėžia, kad jis buvo laikomas Kauno NTI-PN orumą žeminančiomis sąlygomis, kenčiant nežmoniškus kančias, dvasinius išgyvenimus visą nurodytą laikotarpį, be to, nebegavo jam priklausančio pilno darbo užmokesčio, todėl mano, kad turėtų būti priteistas žalos atlyginimas. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad bylose dėl pinigų išieškojimo ieškinio suma nustatoma pagal išieškomą sumą, be to, jog neturtinė žala – tai subjektyvūs asmens išgyvenimai, todėl tik pats asmuo gali įvertinti, ar jis patyrė neturtinę žalą, ar ne.

19. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno NTI-PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

20. Kauno NTI-PN pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, iš esmės pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjo skunde nurodytas jo laikymo Kauno NTI-PN sąlygas. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina nurodytų pažeidimų buvimo faktus. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas savo apeliaciniame skunde nenurodė/nepateikė naujų argumentų ar motyvų nesutikimo su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, nesivadovaudamas Lietuvos Respublikos įstatymais, teisės aktais, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pareiškėjas nurodė, jog aiškiai matyti, kad pirmoji instancija administracinę bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai, nesivadovaudama įstatymais, nesivadovaujant teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat. kad rėmėsi teismų praktika, kuri atsakovui yra palankesnė.

21. Atsakovo nuomone, jog nuteistojo laikymas tardymo izoliatoriuje pataisos namų sąlygomis ar maisto tiekimas ne kaip dirbančiam suaugusiam, minėta faktinė aplinkybė pati savaime nesudarytų pagrindo teigti, jog pareiškėjas dėl to patyrė kokių nors konkrečių neigiamų pasekmių. Pareiškėjo teiginiai, kad nebuvo užtikrinami pasivaikščiojimai, nebuvo tinkamai šildomos kameros ir kita, yra bendro pobūdžio ir nėra grindžiami konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis. Pažymi, kad savo skunde pareiškėjas nenurodė nei vieno atvejo, kuomet dėl išvardintų teiginių kreipėsi į administracijos darbuotojus ir jam nebuvo suteikta pagalba. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Pažymi, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės ir turtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą. Nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės ir turtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno NTI-PN. Teigia, kad teismas laikėsi išvardytų įrodymų vertinimo taisyklių. Byloje esantys dokumentai ir kiti rašytiniai įrodymai laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais šioje byloje, kurie pirmosios instancijos teismo įvertinti pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytas taisykles.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

23. Departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino, laikydamasis įstatymo nuostatų. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Apeliantas, pateiktame skunde, nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Departamentas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remdamasis teismas priėmė ginčijamą sprendimą ir plačiau dėl apelianto skundo teiginių nepasisako. Šiuo atveju nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, todėl apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą remdamasis naujausia teismų praktika, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo ir apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Kauno NTI-PN veiksmų (nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2018 m. lapkričio 8 d.) atlyginimo.

25. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjo E. B. skundą atmetė.

26. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, teigia, kad teismas buvo šališkas ir išnagrinėjo jo skundą nevisapusiškai, neišsamiai, neobjektyviai, pažeisdamas ABTĮ nustatytus reikalavimus.

27. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.).

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad jam buvo užtikrintas minimalus 4,1 kv. m plotas ir jo kitos laikymo Kauno NTI-PN sąlygos, dėl kurių skundėsi pareiškėjas, buvo suderinamos su teisės aktų reikalavimais. Priešingas išvadas leidžiančių padaryti įrodymų ir argumentų pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė.

29. Primintina, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Teisėjų kolegija šiame kontekste atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2428-520/2017 ir kt.).

30. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas).

31. Nagrinėdama ir vertindama apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija akcentuoja, kad Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.). Tačiau teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

32. Pažymėtina, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl laikymo sąlygų yra pagrįstai atmesti kaip neįrodyti ar deklaratyvūs. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sprendžia, kad teismo sprendimas yra motyvuotas, pakankamai išsamiai pagrįstas, išdėstyti motyvai yra nuoseklūs ir aiškūs, sprendime įvertinti esminiai bylos aspektai, akcentuoti proceso šalių dokumentuose.

33. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nenustatyti neteisėti atsakovo atstovo veiksmai, dėl kurių pareiškėjas patyrė jo nurodomą neturtinę žalą, pagrįstai netenkintas pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

34. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginio, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai, išsamiai, remdamasis bylos medžiaga, atitinkamų teisės aktų nuostatomis, pasisakė dėl pareiškėjo skunde teismui nurodytų argumentų, susijusių su netinkamomis laikymo sąlygomis, ir juos įvertino. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismas vadovaudamasis laisvo įrodymų vertinimo principu, įtvirtintu ABTĮ 56 straipsnyje, įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Nors proceso šalys turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios, vertinti įrodymus – teismo prerogatyva. Būtent teismui yra suteikiami įgaliojimai įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

35. Todėl teigti, kad teismas buvo šališkas ir sprendimas priimtas remiantis tik atsakovo atstovo paaiškinimais, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Apeliaciniame skunde pareiškėjas jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė.

36. Apibendrinant konstatuotina, kad šioje byloje pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Kauno NTI-PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), kaip minėta, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė