2021-10-20 Nr. AB-22368-3-61-3-02568-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2762-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02568-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos 29.1.3; 59.1.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovei G. M. (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija) dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, NMA) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės G. M. 1 840,64 Eur skolą, 5 procentus metinių palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2019 m. lapkričio 10 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nurodo, kad NMA 2019 m. rugpjūčio 21 d. priėmė sprendimą Nr. NPS-SM-19 „Dėl pagal tautinio paveldo veiklos finansavimo taisykles G. M. išmokėtos pagalbos iš Lietuvos valstybės biudžeto dalies susigrąžinimo“ (toliau – ir 2019 m. rugpjūčio 21 d. Sprendimas), kuriuo vadovaujantis atsakovė privalo grąžinti NMA susidariusią skolą. Sprendimas atsakovei išsiųstas 2019 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. BR6-5668 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“.

3. NMA paaiškino, kad atsakovė 2017 m. rugsėjo 13 d. pateikė Tautinio paveldo veiklos finansavimo paraišką Nr. TP-17-37 (toliau – ir Paraiška). Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir ŽŪM) kanclerio 2017 m. lapkričio 6 d. potvarkiu Nr. 4D-137 buvo patvirtinta 3 740,16 eurų pagalbos suma. Atsakovei 2017 m. lapkričio 7 d. išmokėtas 3 382,66 Eur avansas. 2017 m. lapkričio 22 d. buvo pateiktas tarpinis mokėjimo prašymas Nr. TP-17-37-MP001, prašoma pagalbos suma – 510,72 Eur. Įvertinus tarpinį mokėjimo prašymą, išmokėta 357,50 Eur ir 153,22 Eur dalis, sudengta su avansu; avanso dalis sumažėjo iki 3 229,44 eurų. 2018 m. sausio 4 d. pateiktas galutinis mokėjimo prašymas Nr. TP-17-37-MP002, prašoma kompensuoti 1 964,80 Eur pagalbos suma.

Vertinant galutinį mokėjimo prašymą, nustatyta, kad atsakovė prašė kompensuoti 1 296 Eur priemonių ir žaliavų tautinio paveldo produktams pristatyti ir (ar) tradiciniams amatams demonstruoti įsigijimo išlaidų (kaip ir buvo numatyta Paraiškoje). Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 398 patvirtintų Tautinio paveldo veiklos finansavimo taisyklių, (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 3D-553 redakcija) (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 13.2.8 papunktį, finansuojamos priemonių ir žaliavų tautinio paveldo produktams pristatyti ir (ar) tradiciniams amatams demonstruoti įsigijimo išlaidos ir kompensuojama iki 500 Eur tautinio paveldo produktų kūrėjui.

ŽŪM pakartotinai įvertino Paraišką ir ŽŪM kanclerio 2018 m. kovo 5 d. potvarkiu Nr. 4D-18(1.8E) buvo sumažinta ir patvirtina 2 944,16 Eur pagalbos suma. Įvertinus galutinį mokėjimo prašymą, apskaičiuota 1 168,80 Eur tinkama kompensuoti pagalbos suma, kuri yra 796 eurais mažesnė už prašomą pagalbos sumą (1 964,80 Eur). 2018 m. gegužės 2 d. buvo parengtas sprendimas Nr. SKP-44 „Dėl pagal Tautinio paveldo veiklos finansavimo taisykles G. M. išmokėtos pagalbos iš Lietuvos valstybės biudžeto dalies susigrąžinimo“(toliau – ir 2018 m. gegužės 2 d.

Sprendimas). Atsakovė, nesutikdama su šiuo sprendimu, jį apskundė. NMA, vykdydama Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. 3R-265(AG-207/02-2018), iš naujo išnagrinėjo galutinį mokėjimo prašymą. Pervertinus galutinį mokėjimo prašymą, apskaičiuota 1 168,80 eurų paramos suma vietoj prašytos 1 964,80 Eur paramos sumos. Nustatytos šios netinkamos kompensuoti išlaidos – 796 Eur priemonių ir žaliavų tautinio paveldo produktams pristatyti ir (ar) tradiciniams amatams demonstruoti įsigijimo išlaidos.

NMA priėmė sprendimą susigrąžinti dalį išmokėto avanso 2 060,64 Eur (iš 3 229,44 Eur nesudengto avanso dalies atėmus 1 168,80 Eur pervertinto galutinio mokėjimo prašymo apskaičiuotą paramos sumą). Atsakovė 220 Eur skolos dalies apmokėjimą atliko 2018 m. gegužės 17 d. ir 2018 m. birželio 12 d., todėl likusi skolos dalis yra 1 840,64 Eur. NMA reikalavimą išieškoti grąžintinas lėšas ir nuo negrąžintos sumos skaičiuojamas 5 proc. palūkanas grindė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių (toliau – ir Grąžintinų lėšų taisyklės) nuostatomis.

4. Atsakovė G. M. atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jį atmesti.

5. Atsakovė paaiškino, kad ŽŪM Tautinio paveldo skyriaus darbuotoja patvirtino atsakovės Paraišką, t. y. visa Paraiškoje prašyta suma (3 740,16 eurų) buvo patvirtinta kaip tinkama kompensuoti ir buvo išmokėta. Kadangi Paraiška buvo patvirtinta ŽŪM darbuotojo ir pinigai išmokėti, atsakovė susiplanavo darbus iki 2017 metų pabaigos, surinko žmonių grupes, nusipirko priemones, NMA pateikė visus kvitus ir įrodymus, kad užsiėmimai vyko, priemonės vykdyti edukacijas buvo supirktos už išmokėtus pinigus.

6. Atsakovė nurodė, kad NMA atstovė, 2017 m. lapkričio 7 d. atsakydama į atsakovės klausimus dėl avanso išmokėjimo, nepastebėjo, kad Paraiška galbūt neatitinka kriterijų ar kai kurių taisyklių punktų ir prašoma suma yra galbūt per didelė. Tik 2017 metų pabaigoje, kai pinigai iš esmės buvo išleisti (supirktos visos vilnos vėlimo edukacijoms reikalingos priemonės, vesti edukaciniai užsiėmimai ir t.t.), NMA darbuotojai pastebėjo, kad buvo išmokėta per didelė suma. Atsakovės manymu, pirminį Paraiškos vertinimą vykdė ŽŪM darbuotojai, todėl, jei Paraiška neatitiko kriterijų ir kai kurių taisyklių punktų, Paraiška turėjo būti nepatvirtinta. Tai yra ŽŪM darbuotojos ir NMA, kuri išmokėjo prašomą sumą, klaida, taigi, atsakomybę už šią situaciją turi prisiimti abiejų įstaigų darbuotojai.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Žemės ūkio ministerija atsiliepime į prašymą nurodo, jog palaiko Agentūros prašymo reikalavimus. Pažymi, kad Agentūros priimtas Sprendimas susigrąžinti susidariusią 1 840,64 Eur skolą nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl yra galiojantis ir sukelia pareiškėjai teisines pasekmes. Prašo patenkinti Agentūros prašyme suformuluotą reikalavimą.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 20 d. sprendimu pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą dėl skolos ir palūkanų priteisimo tenkino: 1) priteisė pareiškėjui NMA iš atsakovės 1 840,64 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2019 m. lapkričio 10 d. nuo negrąžintos lėšų dalies už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną iki skolos sugrąžinimo dienos; 2) sprendimo vykdymą išdėstė, nustatant atsakovei G. M. įpareigojimą per trejų metų laikotarpį sumokėti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos priteistą 1 840,64 eurų skolą dalimis ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas; 3) atsakovę G. M. įpareigoti nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2024 m. vasario 29 d. iki kiekvieno kalendorinio mėnesio paskutinės dienos grąžinti pareiškėjui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos po 51,13 Eur skolos dalį. Sumokėjus priteistą 1 840,64 Eur skolą dalimis, įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo paskutinės skolos dalies sumokėjimo dienos sumokėti pareiškėjo apskaičiuotas 5 procentų metines palūkanas, susidariusias iki paskutinės skolos dalies sumokėjimo dienos.

9. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad atsakovė 2017 m. rugsėjo 13 d. ŽŪM pateikė Tautinio paveldo veiklos finansavimo paraišką Nr. TP-17-37 pagal Įgyvendinimo taisykles; ŽŪM kanclerio 2017 m. lapkričio 6 d. potvarkiu Nr. 4D-137 buvo patvirtinta 3 740,16 Eur pagalbos suma; atsakovei 2017 m. lapkričio 7 d. buvo išmokėtas 3 382,66 Eur avansas; atsakovė 2017 m. lapkričio 22 d. pateikė tarpinį mokėjimo prašymą Nr. TP-17-37-MP001 (prašoma pagalbos suma – 510,72 Eur). Įvertinus tarpinį mokėjimo prašymą, atsakovei išmokėta 357,50 Eur ir 153,22 Eur dalis, sudengta su avansu, avanso dalis sumažėjo iki 3 229,44 Eur.

Atsakovė 2018 m. sausio 4 d. pateikė galutinį mokėjimo prašymą Nr. TP-17-37-MP002 (prašoma kompensuoti 1 964,80 Eur pagalbos suma). ŽŪM pakartotinai įvertino Paraišką. ŽŪM kanclerio 2018 m. kovo 5 d. potvarkiu Nr. 4D-18(1.8E) pagalbos suma buvo sumažinta iki 2 944,16 Eur. NMA, įvertinusi galutinį mokėjimo prašymą, apskaičiavo 1 168,80 eurų tinkamą kompensuoti pagalbos sumą, kuri yra 796 Eur mažesnė už prašomą pagalbos sumą (1 964,80 Eur), ir 2018 m. gegužės 2 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-44 „Dėl pagal Tautinio paveldo veiklos finansavimo taisykles G.

M. išmokėtos pagalbos iš Lietuvos valstybės biudžeto dalies susigrąžinimo“ (toliau – ir 2018 m. gegužės 2 d. Sprendimas), kuriuo nusprendė susigrąžinti dalį išmokėto avanso – 2 060,64 Eur. Atsakovė, nesutikdama su šiuo sprendimu, jį apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri 2018 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 3R-265(AG-207/02-2018) atsakovės skundą patenkino iš dalies, panaikino NMA 2018 m. gegužės 2 d. Sprendimą ir įpareigojo NMA priimti teisės aktus atitinkantį sprendimą. NMA iš naujo išnagrinėjo galutinį mokėjimo prašymą ir priėmė 2019 m. rugpjūčio 21 d.

Sprendimą susigrąžinti dalį išmokėto avanso – 2 060,64 eurų. Iš naujo įvertinus galutinį mokėjimo prašymą, apskaičiuota 1 168,80 eurų paramos suma vietoj prašytos 1 964,80 eurų paramos sumos, apskaičiuotos netinkamos kompensuoti išlaidos – 796 Eur priemonių ir žaliavų tautinio paveldo produktams pristatyti ir (ar) tradiciniams amatams demonstruoti įsigijimo išlaidos. Sprendimas priimtas atsižvelgus į tai, kad vertinant galutinį mokėjimo prašymą, nustatyta, kad atsakovė prašo kompensuoti 1 296 Eur priemonių ir žaliavų tautinio paveldo produktams pristatyti ir (ar) tradiciniams amatams demonstruoti įsigijimo išlaidų (kaip ir buvo numatyta Paraiškoje), tačiau pagal Įgyvendinimo taisyklių 13.2.8 papunktį, finansuojamos priemonių ir žaliavų tautinio paveldo produktams pristatyti ir (ar) tradiciniams amatams demonstruoti įsigijimo išlaidos ir kompensuojama iki 500 Eur tautinio paveldo produktų kūrėjui.

Atsakovė, nesutikdama su 2019 m. rugpjūčio 21 d. Sprendimu, Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriame, be kita ko, prašė atnaujinti skundo padavimo terminą bei panaikinti šį sprendimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-2925-1047/2020 atsakovės prašymo atnaujinti terminą skundui dėl 2019 m. rugpjūčio 21 d. Sprendimo panaikinimo netenkino ir pareiškėjos skundą atsisakė priimti. Minėta Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis įsiteisėjo.

10. Teismas vadovavosi Grąžintinų lėšų taisyklių 4.5 ir 7.1.3 punktais ir nurodė, kad NMA turi teisę priimti sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, sprendime nurodydama, kad, negrąžinus grąžintinų lėšų per nurodytą terminą, bus pradėtos skaičiuoti palūkanos. Bylos medžiaga patvirtino, kad NMA, iš naujo vertindama atsakovės galutinį mokėjimo prašymą, apskaičiavo 1 168,80 Eur paramos sumą vietoj prašytos 1 964,80 Eur paramos sumos, apskaičiavo netinkamas kompensuoti 796 Eur priemonių ir žaliavų tautinio paveldo produktams pristatyti ir (ar) tradiciniams amatams demonstruoti įsigijimo išlaidas. Teismas pažymėjo, kad NMA priėmė 2019 m. rugpjūčio 21 d. Sprendimą susigrąžinti dalį išmokėto avanso (2 060,64 Eur), kuris yra galiojantis ir sukelia teisines pasekmes atsakovei.

11. Vadovaudamasis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 11 ir 14 punktais, teismas pažymėjo, jog NMA pagrįstai nuo 2019 m. lapkričio 10 d. pradėjo skaičiuoti 5 procentų palūkanas nuo atsakovės negrąžintos sumos. Teismas byloje nenustatė, kad atsakovė būtų grąžinusi visą jai priskaičiuotą grąžintiną skolą, todėl NMA prašymą tenkino ir NMA iš atsakovės priteisė 1 840,64 Eur susidariusią skolą ir 5 proc. metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuotinas nuo 2019 m. lapkričio 10 d. nuo negrąžintos lėšų dalies už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną iki skolos sugrąžinimo dienos.

12. Įvertinęs atsakovės argumentus ir pateiktus įrodymus apie gautas pajamas, taip pat tai, kad pagal NMA parengtą skolos grąžinimo grafiką atsakovė neturi galimybių grąžinti skolos (atsakovė su skola iš esmės nesutinka), kitas aplinkybes, susijusias su atsakovės nepilnamečių vaikų išlaikymu, šalyje dėl esančios pandeminės situacijos (Covid-19) taikomais ribojimais, dėl kurių atsakovė negali vykdyti savo veiklos, teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 85 straipsnį ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnį, sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovės teisinė padėtis sudarė išimtinį pagrindą teismo sprendimo įvykdymo išdėstymui.

13. Nors atsakovė su skolos grąžinimu nesutiko, tačiau teismas pažymėjo, kad nagrinėjamo ginčo dalykas – NMA teisės iš atsakovės išieškoti įsitesėjusiu sprendimu priteistą skolą pagrįstumas. Teismui tokią teisę patvirtinus (NMA prašymas tenkintinas), taip pat objektyviai siekiant atsakovei mažesnės finansinės naštos, teismas iš atsakovės priteistiną 1 840,64 Eur susidariusią skolą išdėstė trims metams, t. y. įpareigojant atsakovę nuo 2021 m. vasario mėn. iki 2024 m. vasario mėn., iki kiekvieno kalendorinio mėnesio paskutinės dienos mokėti NMA po 51,13 Eur (1 840,64/36=51,128) skolą; sumokėjus priteistą 1 840,64 Eur skolą dalimis – įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo paskutinės skolos dalies sumokėjimo dienos sumokėti pareiškėjos apskaičiuotas 5 procentų metines palūkanas, susidariusias iki paskutinės skolos dalies sumokėjimo dienos. Teismas nurodė, jog susidariusią 5 procentų metinių palūkanų sumą turi apskaičiuoti NMA, atsižvelgdama į atsakovės atliktus mokėjimus.

III. 14. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmos instancijos teismo 2021 m. sausio 20 d. sprendimo dalį, kurioje nustatyta skolos ir palūkanų grąžinimo tvarka ir priimti naują sprendimą – nustatyti kas mėnesį atsakovės mokamą 51,13 Eur sumą, o su paskutine įmokos suma turi būti sumokėtos ir iki paskutinės mokėjimo dienos apskaičiuotos palūkanos.

15. Pareiškėjas pažymi, kad neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl skolos ir palūkanų priteisimo, o nesutinka su trečia teismo sprendimo rezoliucinės dalies pastraipa. NMA akcentuoja, kad pagal Grąžintinų lėšų taisyklių 18 punktą iš grąžintų lėšų pirmiausia dengiamos palūkanos, po to kitos grąžintinos lėšos pagal jų susidarymo eiliškumą – pirma dengiamos anksčiau nustatytos grąžintinos lėšos ir į šią nuostatą pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti. Kad pirmiausia dengiamos palūkanos, nustatyta ir 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 101 straipsnio 1 dalyje.

16. NMA teigimu, ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis akivaizdžiai prieštarauja paminėtam teisiniam reguliavimui, todėl turi būti panaikinta ir priimtas naujas sprendimas – atsakovei turi būti nustatyta kas mėnesį mokama suma – 51,13 Eur (iš kurios NMA pirmiausiai dengs palūkanas), o su paskutine skolos suma turi būti sumokėtos ir iki mokėjimo dienos apskaičiuotos palūkanos. Pažymėtina, kad tokia mokėjimo tvarka visiškai atitinka Grąžintinų lėšų administravimo taisykles.

17. Atsakovė G. M. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

18. NMA skaičiuoja palūkanas nuo 2019 m. lapkričio 10 d., tuo tarpu teismo sprendimas įsigalioja 2021 m. sausio 20 d., todėl ir palūkanos turėtų būti skaičiuojamos nuo šios datos. Atsakovė nesiekė kenkti nei NMA, nei ŽŪM, tik dėl jos padarytos klaidos jai teko tokia finansinė našta, nors turėtų būti atsakingos ir NMA bei ŽŪM specialistės, kurios vertino ir tikrino paraišką, laiku neinformavo atsakovės, kad ji padarė klaidų. Sulaukusi patvirtinimo, kad paraiška tinkama, atsakovė nedvejojo specialisto išvadomis ir išleido lėšas pagal paskirtį. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ji NMA jokių palūkanų neturi mokėti.

19. Trečiais suinteresuotas asmuo Žemės ūkio ministerija atsiliepime į NMĄ apeliacinį skundą prašo jį tenkinti ir nurodo, kad su apeliacinio skundo argumentais sutinka.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymo priteisti iš atsakovės G. M. 1 840,64 Eur susidariusią skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2019 m. lapkričio 10 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

22. Tikrinant sprendimo negaliojimo pagrindus, nurodytus ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, nustatyta, kad bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo vienas teisėjas, o ne teisėjų kolegija.

23. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, yra ne tik proceso atnaujinimo, bet ir procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas, kurį teismas turi konstatuoti ex officio (pagal pareigas). Laikoma, kad teismo sudėtis yra neteisėta, jeigu ji neatitinka įstatymo reikalavimų (ABTĮ 43 straipsnis), teismas buvo šališkas, buvo pažeistas draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą (ABTĮ 44 straipsnis). Teismo sudėtis gali būti neteisėta ne tik dėl to, kad neatitinka įstatymo reikalavimų, bet ir pažeidus jo skyrimo arba bylų paskirstymo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1019/2002).

24. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 43 straipsnio 1 dalį administraciniuose teismuose bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija, išskyrus bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose, 131 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bylas dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, bylas dėl administracinių ginčų komisijų ir kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų, taip pat šio įstatymo 99 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais, kai bylą leidžiama nagrinėti vienam teisėjui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, administracinės bylos dėl grąžintinų lėšų, susidariusių tais atvejais, kai fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė Europos Sąjungos ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose, ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti, skolos ir palūkanų priteisimo aptartu reguliavimu neįtrauktos į išimtinį sąrašą ir turi būti nagrinėjamos pagal bendrą taisyklę – trijų teisėjų kolegijos, ir pareiškėjo skunde suformuluoto reikalavimo apimtis bylos pobūdžio ir kategorijos nepakeičia.

25. Paminėtina, kad paramos lėšų grąžinimas, nesilaikius sutartų sąlygų, nėra sankcija (nors ši sąvoka dažnai ir vartojama) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-9-968-2020). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus vienasmeniškai, teismo sudėtis neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų. Tokiu būdu byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, kas pripažįstama savarankišku sprendimo negaliojimo pagrindu pagal ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimas, kad bylą išnagrinėtų teisėtos sudėties teismas, yra svarbi asmens teisės į tinkamą teismo procesą įgyvendinimo garantija, o jo nepaisymas kelia abejonių dėl paties pirmosios instancijos teismo proceso teisėtumo, todėl neturi reikšmės faktas, ar šis procesinės teisės normos pažeidimas lėmė neteisingą bylos išsprendimą, ar ne. Tokiu pažeidimu pažeidžiamos esminės proceso nuostatos, nustatančios teismo veiklos ribas (teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas). Tai reiškia, kad tokiu pažeidimu yra sukeliami neigiami teisiniai padariniai – tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimas, dėl ko kyla būtinybė šį procesą pakartoti (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1069-442/2021, 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-638-629/2021; 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1523-815/2021; 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2458-622/2021, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1925-602/2021).

27. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas teismo sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu nustačius besąlyginį jo negaliojimo pagrindo egzistavimą – byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo (ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokiu atveju skundžiamas sprendimas panaikinamas, o byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius