2020-05-21 Nr. BB-2689-1-01-1-64662-2017-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2198/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-64662-2017-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Rimos Ažubalytės, susipažinusi su nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. F. ir G. R. atstovės advokatės Snieguolės Uždavinienės kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 18 d. nuosprendžio ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. F. ir G. R. atstovė advokatė S. Uždavinienė kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo 2019 m. liepos 26 d. nuosprendį, kuriuo R. O. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Paduotame kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 129 straipsnio 1 dalį) ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus. Skunde plačiai išdėstant bylos faktines aplinkybes bei skundžiamo nuosprendžio argumentus, teigiama ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sumažino nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams iš nuteistojo R. O. priteistų civilinių ieškinių neturtinei žalai atlyginti dydžius.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame išdėstyti teiginiai dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo grindžiami išimtinai su apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų motyvų dėl byloje surinktų įrodymų (liudytojų ir nuteistojo parodymų, teismo medicinos specialisto išvadų ir jo paaiškinimų, įvykio vietos vaizdo įrašų) vertinimo ir teismo išvadų dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo kritika, tuo pačiu pateikiant savą byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybių vertinimą ir nuomonę dėl minėtų įrodymų vertinimo. Kaip minėta, nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, jei tai nesusiję su esminiais BPK pažeidimais. Kasacinio skundo teiginiai dėl skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai sumažinto civilinių ieškinių neturtinei žalai atlyginti dydžio, t. y. dėl BPK 109 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalies pažeidimų, yra tik formalaus pobūdžio, jie grindžiami prašymu įvertinti kitaip (taip, kaip to pageidauja nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovė advokatė) byloje surinktus įrodymus ir kasaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, bet ne teisiniais argumentais, kad šie baudžiamojo proceso ir (ar) civilinės teisės normų pažeidimai yra esminiai, sukliudę apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį (BPK 368 straipsnio 2 dalis, 369 straipsnio 3 dalis). Taip pat skunde nėra nurodyti teisiniai argumentai, kurie pagrįstų nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. F. ir G. R. atstovės advokatės S. Uždavinienės teiginius dėl baudžiamojo įstatymo netinkamo taikymo perkvalifikuojant nuteistojo R. O. nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto į 129 straipsnio 1 dalį ir leistų kasacinės instancijos teismui svarstyti šį klausimą (šie teiginiai taip pat siejami tik su apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo nesutikimu). Teisėjų atrankos kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nesuformuluoti teisiniai argumentai, sudarantys BPK 369 straipsnyje nurodytą pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir (ar) padarytų esminių BPK pažeidimų.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. F. ir G. R. atstovės advokatės S. Uždavinienės paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. F. ir G. R. atstovės advokatės Snieguolės Uždavinienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Artūras Pažarskis

Rima Ažubalytė