2020-03-04 Nr. AB-4881-3-63-3-02776-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eAS-161-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02776-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės sąjungos atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. sausio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės sąjungos skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės sąjunga (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. T11-356 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – uždrausti atlikti bet kokius veiksmus, kylančius ir/ar susijusius su Sprendimu, iki bus išnagrinėta administracinė byla.

Pareiškėjas nurodė, kad pertvarkant Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) struktūrą, naikinant joje iki šiol buvusius skyrius, juos jungiant į kitus, naujus skyrius, naikinant esamas pareigybes, su didele dalimi Administracijoje dirbančių darbuotojų nutraukiant darbo sutartis, gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 10 d. nutartimi pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti, jog, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui, nepateikė įrodymų, patvirtinančių didelės žalos galimą atsiradimą dėl skundžiamo akto neatidėliotino taikymo. Teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, ginčijamą administracinį aktą ir byloje esančius duomenis, priėjo prie išvados, kad aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir tai pagrindžiančių įrodymų nėra, todėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareikštam skundo reikalavimui užtikrinti netenkino.

III. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 10 d. nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, ir pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkinti – uždrausti atlikti bet kokius veiksmus, kylančius ir/ar susijusius su Sprendimu, iki bus išnagrinėta administracinė byla.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į skunde pateiktų argumentų esmę, dėl ko padarė neteisingas išvadas atsisakydamas taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones. Ginčijamu Tarybos Sprendimu patvirtinus naują Administracijos struktūrą, joje sumažėja Administracijoje esančių skyrių skaičius, t. y. nuo 23 skyrių iki 15. Taigi, nelikus net 8 skyrių, pirmiausia bus panaikinamos šių skyrių vedėjų pareigybės, dėl ko savo pareigų neteks bent 8 iki šiol veikusių skyrių vadovai – darbuotojai.

Tarybos Sprendimas keičiantis Administracijos struktūrą priimtas remiantis išskirtinai 2019 m. lapkričio 5 d. UAB „Civitta“ parengta Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos darbo organizavimo vertinimo ataskaita (toliau – Civitta ataskaita). Civitta ataskaitos apibendrinime ir siūlymuose, 31 lape nurodyta, kad numatomas etatų mažinimas esamoms funkcijoms vykdyti, kad „bendras galimas administracinio personalo etatų skaičius galėtų sudaryti 190–200 darbuotojų“. Taigi po darbo sutarčių nutraukimo ar darbuotojų atleidimo iš einamų pareigų Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka net 137 arba 127 asmenys netektų turimos darbo vietos.

Tai itin ženklus skaičius, susijęs su itin didele pareiškėjo, kaip profesinės sąjungos, atstovaujamų narių dalimi. Kaip matyti iš Civitta ataskaitos, joje siūloma atsisakyti Administracijos struktūroje esančios „pavaduotojo“ pareigybės, nurodant, jog pavaduotojai ir padėjėjai (seniūnijose) tokiu atveju taps „specialistais“. Tai reiškia, kad daliai darbuotojų, kurie užėmė pavaduotojų ar padėjėjų (seniūnijose) pareigybes, tai neabejotinai sukels neigiamas teisines, socialines ir ekonomines pasekmes, t. y. bus keičiamos pareigybės, darbo funkcijų pobūdis bei darbo užmokesčio apmokėjimo dydis ir tvarka, arba apskritai nutraukiami darbo/ valstybės tarnybos teisiniai santykiai.

Tarybos Sprendimas, kuriuo iš esmės pertvarkoma Administracijos struktūra, iki jį priimant, su pareiškėju nebuvo derintas. Tai, kad priėmus Tarybos Sprendimą šiai dienai jau rengiamos darbuotojų atleidimo procedūros, naujų skyrių nuostatai, pareigybių aprašymai ir kt., patvirtina į bylą teikiami dokumentai, kurių pareiškėjas anksčiau pateikti neturėjo galimybės (atsakovas iki priimant Tarybos Sprendimą nederino jo su pareiškėju ir neatliko kitų konsultavimo procedūrų). Kaip matyti iš pridedamo 2020 m. sausio 14 d. Administracijos Darbdavio konsultacijų su Administracijos profesine sąjunga dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų projektų:

„Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo“ ir „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos darbuotojų, kurių darbas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, pareigybių sąrašo“ posėdžio protokolo (toliau – Posėdžio protokolas), sprendžiant pareigybių nustatymo ir mažinimo klausimus numatyta, jog įspėjimo lapeliai dėl atleidimo iš pareigų ar darbo sutarties nutraukimo Administracijos darbuotojams bus išdalinti 2020 metų sausio–vasario mėnesiais.

Iš Posėdžio protokolo taip pat matoma, kad vietoje buvusių 322 etatų numatyta palikti 299,5 etato. Taip pat Posėdžio protokole užfiksuota Administracijos pozicija dėl darbuotojų atleidimo procedūros, dėl būsimų pareigybių, galimybių jas užimti buvusiems darbuotojams. Šios aplinkybės suponuoja, kad Sprendimas šiai dienai jau pradedamas realiai įgyvendinti, t. y. pradedami parengiamieji darbai, darbuotojų atleidimo procedūros, pareigybių naikinimai ir kt., dėl ko neabejotinai susiklosto teisinė situacija, kurios metu bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Netaikius byloje reikalavimo užtikrinimo priemonių, būsimo pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų iš esmės netikslingas, nes negrįžtamos teisinės pasekmės jau būtų susiklosčiusios, dėl ko grąžinti situaciją į tą pačią padėtį, buvusią iki Sprendimo priėmimo, taptų realiai neįmanoma. Šiuo atveju prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra adekvati siekiamam tikslui, jo taikymu nebus pažeisti nei proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principai, nei viešasis interesas.

Atsakovas Taryba atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad sutinka su Regionų apygardos administracinio teismo nutartyje padarytomis išvadomis, jog pareiškėjas skunde nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti, kad, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui, nepateikė įrodymų, patvirtinančių didelės žalos galimą atsiradimą dėl skundžiamo akto neatidėliotino taikymo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. sausio 10 d. nutarties dalies, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – uždrausti atlikti bet kokius veiksmus, kylančius ir/ar susijusius su Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. T11-356 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“, iki bus išnagrinėta administracinė byla, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas siejamas su aplinkybe, ar proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų būtinas siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; kt.). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; kt.). Pažymėtina, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai.

Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti, jog, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui, nepateikė įrodymų, patvirtinančių didelės žalos galimą atsiradimą dėl skundžiamo akto neatidėliotino taikymo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka. Įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą (pertvarkant Administracijos struktūrą, naikinant joje iki šiol buvusius skyrius, juos jungiant į kitus, naujus skyrius, naikinant esamas pareigybes, su didele dalimi Administracijoje dirbančių darbuotojų nutraukiant darbo sutartis, tai neabejotinai sukels neigiamas teisines, socialines ir ekonomines pasekmes), negalima daryti išvados, kad, nepritaikius prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjas patirtų neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir nepateikė įrodymų dėl jo nurodomos užtikrinimo priemonės taikymo. Pareiškėjas šiuo atveju nurodė tik tikėtinas į ateitį nukreiptas reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymo pasekmes, kurios, nesant jas pagrindžiančių įrodymų, negali pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo. Be to, prielaida, jog Administracijos darbuotojai gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017; 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019; kt.). Teisėjų kolegija pastebi, jog šiuo atveju nėra objektyvių įrodymų, jog, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, nebūtų įmanoma atkurti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos struktūrą, kompensuoti praradimus teisės aktų nustatyta tvarka. Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, negalima ignoruoti ir atsakovo interesų. Klaipėdos rajono savivaldybės 2019 m. lapkričio 5 d. aiškinamajame rašte dėl Sprendimo projekto nurodyta, kad Sprendimo projektas parengtas siekiant pokyčių Administracijoje, kurie leistų geriau pasiekti savivaldybės išsikeltus strateginius tikslus. Klaipėdos rajono savivaldybės strateginiame plėtros plane įtvirtintas tikslas – efektyvi savivaldybės veikla ir aukšta teikiamų paslaugų kokybė, bei uždavinys – tobulinti savivaldybės darbo organizavimą ir skatinti bendradarbiavimą, norint pasiekti Klaipėdos rajono savivaldybės nusistatytų tikslų, taip pat siekiant efektyvinti administracinių bei viešųjų paslaugų teikimą, atsisakyti perteklinių funkcijų, funkcijų dubliavimo tarp atskirų struktūrinių padalinių. Visa tai leidžia teismui daryti išvadą, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, viešąjį interesą.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šiuo atveju pareiškėjas, teikdamas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, neįrodė vienos iš būtinosios reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygos – nesiėmus užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės sąjungos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius