9d324f88-4fa3-421c-bcd6-fe7ae08cdd32 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-30-794/2022 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03374-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 3.3.1.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4 (S) VILNIAUS apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), RÅ«tos Petkuvienės ir Ingos Staknienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų (apeliantų) E. N., D.

N., I. J., B. M., M. J., M. M., R. P., J. Z., I. A., R. A., R. B., G. B., V. S., A. S., P. U., E. U., E. K., G. K., K. S., A. B., T. G., I. G., J. P., A. P., D. L., S. L., J. Å ., A. Å ., J. Å ., A. Å ., A. B., R. B., S. A., A. A. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-772-1115/2021 pagal ieÅ¡kovų A. B., A. B., A. B., M. G., N. S.-G., M. Å ., I. Å ., J. K. ieÅ¡kinį atsakovams I. J., B. M., M. J., R. P., I. A., R. B., J. Z., A. S., P. U., E. U., G.

B., R. A., E. K., K. S., A. B., G. K., D. S., T. G., V. S., J. P., I. G., D. L., A. P., J. Å ., J. Å ., A. Å ., A. B., R. B., A. Å ., M. M., S. L., S. A., A. A., E. R., V. A., V. K., V. K., D. N. ir E. N. dėl servituto pabaigos, tretieji asmenys Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracija. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : 0 I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami panaikinti kelio servitutÄ , esantį tarnaujančiuosiuose sklypuose:

1) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini);

2) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini);

3) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini);

4) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), viešpataujančių sklypų 1) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

2) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir priteisti iš atsakovų ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovai nurodė, jog siekia panaikinti kelio servitutÄ (toliau – kelio servitutas arba ginčo kelio servitutas), einantį per ieÅ¡kovams priklausančius 4 žemės sklypus, atsakovams priklausančių 2 sklypų (vieÅ¡pataujančiųjų sklypų) atžvilgiu. VieÅ¡pataujančiaisiais sklypais (kurie iki 2020 m. buvo vienas sklypas) galima tinkamai naudotis pagal jų paskirtį nesinaudojant ginčo kelio servitutu, neapsunkinant tarnaujančiųjų sklypų, t. y. yra iÅ¡nykęs servituto bÅ«tinumas. BÅ«tinumo iÅ¡nykimÄ lėmė pasikeitusios aplinkybės – vieÅ¡o naudojimo kelių, besiribojančių su vienu iÅ¡ vieÅ¡pataujančių sklypų atsiradimas ir asfaltuoto kelio per vieÅ¡pataujančiuosius sklypus nutiesimas. Teigia, jog vieÅ¡pataujančiųjų sklypų savininkai ne tik turi galimybę patekti iÅ¡/į vieÅ¡pataujančiuosius sklypus nesinaudodami ginčo kelio servitutu, tačiau ir praktiÅ¡kai tai daro.

3. Atsakovai D. N. ir E. N. atsiliepimu prašė atmesti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ bei priteisti atsakovams iÅ¡ ieÅ¡kovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovai neįrodė, kad yra esmingai pasikeitusios objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyti kelio servitutai ir nepaneigė visuomenės poreikio naudotis Å¡iais servitutais patenkant į Adomo Mickevičiaus gatvę.

4. Atsakovų I. J., B. M., M. J., R. P., I. A., R. B., J. Z., A. S., P. U., E. U., G. B., R. A. , E. K., K. S., A. B., G. K., D. S., T. G., V. S., J. P., I. G., D. L., A. P., J. Š., J. Š., A. Š., A. B., R. B., A. Š., M. M., S. L., S. A., A. A. pareiškime nurodyta, kad atsakovai prisideda prie E. N. ir D. N. pateikto atsiliepimo į ieškinį. Su ieškiniu nesutinka vadovaujantis E. N. ir D. N. atsiliepimo į ieškinį motyvais.

5. Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija (toliau – Administracija) atsiliepime nurodė, jog neprieÅ¡tarautų ieÅ¡kovų praÅ¡ymui, jeigu teismui visapusiÅ¡kai įvertinus byloje esančius įrodymus, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjus aplinkybes, kurios bus įrodinėjamos proceso metu, bÅ«tų nustatyta, kad kelio servituto bÅ«tinumas iÅ¡nyko bei kelio servituto pabaiga nepažeistų kitų asmenų interesų ir atsakovai turėtų realiÄ ir užtikrintÄ galimybę kitu keliu privažiuoti prie jiems priklausančių vieÅ¡pataujančių žemės sklypų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį tenkino ir panaikino kelio servitutÄ , esantį tarnaujančiuose sklypuose:

1) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini);

2) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini);

3) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini);

4) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas V(duomenys neskelbtini), viešpataujančių sklypų:

1) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

2) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; lygiomis dalimis priteisė iš atsakovų ieškovams 3 211,32 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 82,34 Eur. Taip pat lygiomis dalimis priteisė iš atsakovų valstybei 306,99 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, t. y. po 7,87 Eur.

7. Teismas nustatė, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso šie tarnaujantys žemės sklypai: A. B., A. B. ir A. B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). J. B. ir V. B. priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). M. Š. ir I. Š. priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Ieškovei J. K. priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini).

8. Atsakovams nuosavybės teise priklauso šie viešpataujantys žemės sklypai: žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – Pietinis viešpataujantis sklypas) ir besiribojantis žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – Šiaurinis viešpataujantis sklypas). Abu Viešpataujantieji sklypai iki 2020 metų buvo vienas sklypas (toliau – Pradinis viešpataujantysis sklypas). Pietinis viešpataujantis sklypas priklauso E. N., D. N. ir E. R.. Šiaurinio Viešpataujančiojo sklypo 98,1 proc. priklauso atsakovams E. N., D. N. ir E. R., o likusi Šiaurinio Viešpataujančiojo sklypo dalis 1,9 proc. po 0,05 - 0,1 proc. likusiems atsakovams.

9. Teismas taip pat nustatė, kad su Å iauriniu vieÅ¡pataujančiuoju sklypu ir Pietiniu vieÅ¡pataujančiuoju sklypu ribojasi vieÅ¡o naudojimo kelias – (duomenys neskelbtini) gatvė, kuris jungiasi su (duomenys neskelbtini) gatve ir Å¡i savo ruoÅ¡tu jungiasi su (duomenys neskelbtini)gatve. Taip pat per Pradinio vieÅ¡pataujančiojo sklypo (atitinkamai tiek pagal Å iaurinio vieÅ¡pataujančiojo sklypo, tiek pagal Pietinio vieÅ¡pataujančiojo sklypo) rytinį pakraÅ¡tį yra iÅ¡asfaltuotas kelias. Ginčo kelio servitutas buvo nustatytas, nes tai buvo vienintelis patekimo bÅ«das į pradinį vieÅ¡pataujantį sklypÄ iÅ¡ ir į A.

Mickevičiaus gatvę, tačiau nuo to laiko situacija pasikeitė – atsirado (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės, kuriomis galima patekti į tolimesnes viešo naudojimo gatves. Teismas nustatė, kad atsakovai iš viešpataujančiųjų sklypų patenka į (duomenys neskelbtini) gatvę, kuri atitinkamai jungiasi su (duomenys neskelbtini) gatve ir iš kurios galima patekti į (duomenys neskelbtini) gatvę.

10. Teismas konstatavo, kad yra galimybė patekti į (duomenys neskelbtini) gatvę nesinaudojant servitutiniu keliu, dėl kurių grindžiamas servituto būtinumo išnykimas, t. y. viešpataujantys žemės sklypai gali būti realiai ir tinkamai naudojami be tarnaujančių žemės sklypų.

11. Teismas vertino, kad ginčo kelio servitutas nėra iš esmės geresnės būklės kelias - tai tokios pačios dangos rūšies kelias kaip ir (duomenys neskelbtini) gatvės dalis nuo Pietinio Viešpataujančiojo sklypo iki (duomenys neskelbtini) gatvės ir dalis (duomenys neskelbtini) gatvės – žvyrkelis, todėl atsakovų argumentus, kad atsiradęs kelias – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prastesnės kokybės, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog egzistuoja reali galimybė viešpataujančius daiktus tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto žemės sklype – tarnaujančiuose daiktuose.

Teismas pažymėjo, jog vieÅ¡pataujančių žemės sklypų savininkai nepraras galimybės patekti į jiems priklausančius žemės sklypus ir tai yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ dėl servituto pasibaigimo iÅ¡nykus servituto bÅ«tinumui. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 12. Apeliaciniu skundu atsakovai (apeliantai) E. N., D. N., I. J., B. M., M. J., M. M., R. P., J. Z., I. A., R. A., R. B., G. B., V. S., A. S., P. U., E. U., E. K., G. K., K. S., A. B., T. G., I. G., J. P., A. P., D.

L., S. L., J. Å ., A. Å ., J. Å ., A. Å ., A. B., R. B., S. A., A. A. praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmesti; arba panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo; priimti prie apeliacinio skundo pridedamus papildomus įrodymus bei priteisti atsakovams iÅ¡ ieÅ¡kovų jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. Apeliantai nurodo, jog teismas visiÅ¡kai nepagrįstai panaikino kelio servitutus, neva nustatęs, jog yra vieÅ¡asis kelias, kuriuo atsakovai galėtų patekti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Pažymėjo, kad toks kelias neegzistuoja, o sprendime padarytos iÅ¡vados sudaro prielaidas naudotis privačiais žemės sklypais ir be teisėto pagrindo riboja Å¡ių sklypų savininkų, kurie netgi nebuvo įtraukti į bylÄ . Byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie teismo sprendime minimo vieÅ¡ojo kelio („vieÅ¡o naudojimo kelio“) suprojektavimÄ , nutiesimÄ ir jo pripažinimÄ tinkamu naudoti, t. y. nepateiktas nei statinio projektas, kuriame bÅ«tų suprojektuotas vieÅ¡asis kelias, nei statybÄ leidžiantis dokumentas, kuriuo bÅ«tų suteikta teisė statyti (tiesti) tokį keliÄ , nei kelio statybos užbaigimÄ patvirtinantis dokumentas.

Taip pat į bylÄ nepateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡as, kuris patvirtintų, jog Vilniaus rajono savivaldybei nuosavybės teise priklauso koks nors ginčo teritorijoje esantis vieÅ¡asis kelias (Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 28 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Taigi, per privačius sklypus einanti (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa, kuri teismo sprendime vadinama „vieÅ¡o naudojimo keliu“, yra tik perspektyvinė, t. y. realiai neegzistuojanti ir privačių sklypų teritorijoje jokio vieÅ¡ojo kelio nėra. 12.2.

Pažymėjo, kad tuo atveju, jei ateityje per privačius sklypus bÅ«tų nutiestas kelias, teisę naudotis keliu turėtų tik jį nutiesę ir tokiu bÅ«du nuosavybės teisę į keliÄ (kaip į inžinerinį statinį) įgiję privačių sklypų savininkai. Atsakovai neturi teisės naudotis kitiems asmenims nuosavybes teise priklausančiais privačiais sklypais. Teismo sprendime nurodyti teiginiai, jog Administracija ar Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – Tarnyba) gali leisti kam nors naudotis svetimu turtu, yra absoliučiai nesuderinami su privačios nuosavybės teisės samprata.

Teismas, nurodęs, jog atsakovai gali naudotis (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa, vadinama „vieÅ¡o naudojimo keliu“, sudarė prielaidas naudotis privačiais sklypais ir tokiu bÅ«du apribojo privačių sklypų savininkų nuosavybės teisę į Å¡iuos sklypus. 12.3. Taip pat nurodo, jog perspektyvinė (duomenys neskelbtini) gatvė, kurios dalis taip pat numatyta per privatų žemės sklypÄ , nesudaro galimybės atsakovams patekti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Pažymėjo, jog Å¡i gatvė, kaip ir (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa („vieÅ¡o naudojimo kelias“), yra tik perspektyvinė, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvė realiai neegzistuoja.

Å iuo atveju (kaip ir dėl (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos) į bylÄ nėra pateikta jokių įrodymų apie (duomenys neskelbtini) gatvės suprojektavimÄ , nutiesimÄ ir jos pripažinimÄ tinkama naudoti. 12.4. Apeliantų teigimu, (duomenys neskelbtini) gatvė, kaip ir (duomenys neskelbtini) gatvė, nėra įtraukta į Vilniaus rajono savivaldybės tarybos patvirtintÄ Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių ir gatvių sÄ raÅ¡Ä . Tam, kad atsirastų galimybė tiesti keliÄ perspektyvinės (duomenys neskelbtini) gatvės teritorijoje, visų pirma turi bÅ«ti teisės aktų nustatyta tvarka suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės sklypai ((duomenys neskelbtini) gatvės teritorijoje) bei daiktinės teisės į Å¡iuo sklypus; po to Å¡ie valstybinės žemės sklypai turėtų bÅ«ti perduodami valdyti ir naudoti Vilniaus rajono savivaldybei, kad pastaroji galėtų teisės aktų nustatyta tvarka suprojektuoti ir nutiesti (duomenys neskelbtini) gatvę (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalys, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas). (duomenys neskelbtini) gatvė yra tik perspektyvinė, neturi bÅ«tinų kelio elementų, neatitinka nei kelio sÄ vokos, nei gatvės sÄ vokos ir ja nėra galimybės tinkamai naudotis.

Be to, Å¡iuo metu net neegzistuoja bÅ«tinos sÄ lygos gatvės tiesimui. 12.5. Apeliantai pažymėjo, jog jeigu bÅ«tų paliktas galioti skundžiamas teismo sprendimas, kuriuo panaikinti kelio servitutai, atsakovai, siekdami patekti į (duomenys neskelbtini) gatvę iÅ¡ jiems priklausančių VieÅ¡pataujančių sklypų, bÅ«tų priversti neteisėtai naudotis privačiais žemės sklypais (žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Teismas be teisėto pagrindo, be minėtų žemės sklypų savininkų žinios ir be jų valios leido kitiems asmenims naudotis svetimu turtu ir apribojo Å¡ių savininkų nuosavybės teisę į jų valdomus sklypus. Nurodo, jog į bylÄ nebuvo įtraukti Å¡ie minėtų žemės sklypų savininkai: P. V., S. V., A. S., D. Å ., O. A., N. A., H. K., A. K., R. S., L. S., E. P. ir I. D. ir tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. 12.6. Panaikinus kelio servitutus, atsakovai praras galimybę tinkamai naudoti jiems priklausančius VieÅ¡pataujančius sklypus ir negalės patekti į savo namus, o kitiems asmenims taip pat bus atimta galimybė patekti į (duomenys neskelbtini) gatvę.

Ginčo servitutinis kelias eina ne tik per ieÅ¡kovams priklausančius sklypus, tačiau ir per atsakovų sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kas patvirtina atsakovų iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , jog nustatyti kelio servitutai suteikia teisę neapibrėžtam asmenų ratui privažiuoti prie gyventojų bendram naudojimui skirtos teritorijos, kurioje yra nutiesta (duomenys neskelbtini) gatvė. Nesant jokio teisinio pagrindo, teismo sprendimu atimta tiek kitų asmenų galimybė patekti į (duomenys neskelbtini) gatvę, tiek atsakovų galimybė patekti į savo namus. 12.7.

Pažymėjo, jog į bylÄ nebuvo pateikti nei teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose buvo numatyti (suprojektuoti) kelio servitutai (Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalis), nepateiktos nei pradinių, nei naujų žemės sklypų (gautų padalijus pradinius sklypus) kadastro duomenų bylos, t. y. nepateikti žemės sklypų suformavimo dokumentai, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti objektyvias ir pagrįstas iÅ¡vadas dėl kelio servitutų nustatymo faktinio pagrindo. Å iuos dokumentus (įrodymus) turėjo pateikti bÅ«tent ieÅ¡kovai, reikalavę kelio servitutų panaikinimo.

Nors nustatytos aplinkybės leidžia teigti, jog ieÅ¡kovų ir teismo nurodytas faktinių aplinkybių pasikeitimas – kelių (gatvių) atsiradimas – neįvyko, tačiau, įvertinus byloje nenustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių apimtį, taip pat yra pagrindas spręsti, jog nebuvo atskleista bylos esmė, dėl ko panaikinus teismo sprendimÄ , byla turėtų bÅ«ti perduota teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. 12.8. Taip pat kelio servitutai iÅ¡ dalies apriboja Tarnaujančių sklypų savininkų nuosavybės teisę į Å¡iuos žemės sklypus, nes Å¡ie savininkai neturi teisės Å¡iuose sklypuose įrenginėti užkardų ar kitaip trukdyti kitiems asmenims naudotis kelio servitutais bei tuo pačiu sudarinėti kliÅ«tis privažiuoti gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobiliams prie VieÅ¡pataujančių sklypų ir (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų namų. 12.9.

Pažymėjo, jog tarnaujančiam žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), 2014 m. balandžio 29 d. servituto sutartimi Nr. 3887 buvo nustatytas 0,0282 ha ploto kelio ir inžinerinių tinklų servitutas (tarnaujantis daiktas). Å is servitutas nustatytas VieÅ¡pataujančių sklypų savininkų naudai, t. y. siekiant užtikrinti VieÅ¡pataujančių sklypų tinkamÄ naudojimÄ . IÅ¡ sprendimo nėra aiÅ¡ku, ar Å¡is sandoriu nustatytas servitutas lieka galioti, kadangi teismas nei sprendimo motyvuojamojoje dalyje, nei jo rezoliucinėje dalyje neaptarė panaikinamų servitutų nustatymo pagrindų.

Taigi, teismo sprendimas ir jo rezoliucinė dalis yra neaiškūs, dėl ko nebus aiški ir jo įvykdymo tvarka, t. y. servitutų išregistravimas iš Nekilnojamojo turto registro.

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai A. B., A. B., A. B., M. G., N. S.-G., M. Å ., I. Å ., J. K. praÅ¡o apeliantų apeliacinį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti iÅ¡ apeliantų ieÅ¡kovams bylinėjimosi iÅ¡laidas bei atsisakyti priimti apeliantų teikiamus naujus įrodymus. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 13.1. IeÅ¡kovai nurodo, jog apeliantai teikiamus naujus įrodymus galėjo pateikti bylÄ nagrinėjant pirmojoje instancijoje, apie juos žinojo, tačiau jų neteikė, pirmosios instancijos teismas neatsisakė priimti Å¡ių apeliantų įrodymų.

Å ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė nėra atsiradusi vėliau. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu nėra pagrindų priimti Å¡iuos įrodymus apeliacinėje instancijoje. 13.2. PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantai, byloje yra pateikti vieÅ¡o registro duomenys, patvirtinantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių egzistavimÄ . Vykdant paieÅ¡kÄ adresų registre ((duomenys neskelbtini)), Vilniaus rajone ieÅ¡kant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, pateikiamos nuorodos į regia.lt tinklapį ir nurodomos tos pačios gatvės žemėlapyje, kokios nurodytos aukščiau nurodytame ieÅ¡kinio priede.

VieÅ¡ame registre yra duomenys apie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatves (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini). 13.3. IeÅ¡kovų teigimu, Vilniaus rajono savivaldybės kelių ir gatvių sÄ raÅ¡as yra iÅ¡vestinis dokumentas (sÄ raÅ¡as). Tikrinantis faktÄ , reikia nagrinėti ne iÅ¡vestinius, o pradinius dokumentus. Vilniaus rajono savivaldybės taryba savo sprendimais yra suteikusi pavadinimus (duomenys neskelbtini) gatvė ir (duomenys neskelbtini) gatvė keliams, esantiems (duomenys neskelbtini), su kelio posÅ«kio taÅ¡kų koordinatėmis, žemėlapiais. (duomenys neskelbtini) gatvei pavadinimas suteiktas 2017 m.

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo. Nr. T3-324 1.1 punktu, o (duomenys neskelbtini) gatvei pavadinimas suteiktas 2018 m. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T3-49 1 punktu. Tai yra tos pačios gatvės, kurios nurodytos ieÅ¡kinio prieduose. 13.4. Apeliantai dar nagrinėjant bylÄ pirmojoje instancijoje teigė, neva nėra įrodymų, kad įmanoma pravažiuoti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėmis ir jų teiginiai buvo paneigti byloje esančiais įrodymais, t. y. byloje pateiktos ortofoto nuotraukos, žemėlapiai ir nuotrauka esanti byloje, kurioje užfiksuotas Barbora kurjerio automobilis, važiuojantis (duomenys neskelbtini) gatve pro Pietinį vieÅ¡pataujantįjį sklypÄ Ä¯ vakarus (link atsakovų sklypų (duomenys neskelbtini) gatvėje). 13.5.

Apeliantai klaidingai ir nepagrįstai teigia, kad nebuvo pateikti į bylÄ dokumentai, kuriuose numatyti (suprojektuoti) kelio servitutai. Jei apeliantai manė, kad bylÄ nagrinėjant buvo reikalingi dar kokie nors dokumentai, galėjo juos pateikti arba praÅ¡yti, kad teismas juos iÅ¡reikalautų. 13.6. Apeliantai, turintys nuosavybės teise sklypus (duomenys neskelbtini) gatvėje, niekada neturėjo teisės į kelio servitutÄ , kad per ieÅ¡kovų (tarnaujančiuosius) sklypu, patektų į sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) gatvėje (neva vieÅ¡pataujančiuosius).

IeÅ¡kinyje buvo aiÅ¡kiai nurodyta, kad asmenys, nuosavybės teise turintys sklypus (duomenys neskelbtini) gatvėje neturi teisės naudotis ginčo kelio servitutu. Å ių aplinkybių apeliantai neginčijo bylos nagrinėjimo metu pirmojoje instancijoje. IeÅ¡kiniu praÅ¡oma panaikinti kelio servitutÄ konkrečių dviejų VieÅ¡pataujančiųjų sklypų atžvilgiu, o ne sklypų, kurių adresai yra (duomenys neskelbtini) g. atžvilgiu. Apeliantai (turintys nuosavybės teise sklypus (duomenys neskelbtini) gatvėje ir kiti atsakovai) nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų apeliacinio skundo numanomÄ teiginį, neva (duomenys neskelbtini) gatvės sklypai yra vieÅ¡pataujantieji sklypai ieÅ¡kovų sklypų (tarnaujančiųjų) atžvilgiu. 13.7.

Skundžiamame teismo sprendime teismas niekur (nei rezoliucinėje dalyje, nei kitur) nėra nurodęs, kad „leidžia“ ar „suteikia teisę“ vieniems asmenims naudotis kitų asmenų turtu. Taip pat teismo sprendime nėra teismo teiginių apie tai, kad Administracija ar Taryba gali kam nors leisti naudotis svetimu turtu. 13.8. IeÅ¡kovai ieÅ¡kiniu prašė panaikinti kelio servitutÄ konkrečių dviejų vieÅ¡pataujančiųjų sklypų atžvilgiu (apeliantams priklausančių Å iaurinio ir Pietinio vieÅ¡pataujančiųjų sklypų atžvilgiu).

Atitinkamai teismas negalėjo pasisakyti dėl kitų sklypų, kurie nėra susiję su ginčo santykiu. Teismo rezoliucinėje dalyje (ir kitose dalyse) nėra nieko pasisakyta apie kitus viešpataujančiuosius sklypus (be atsakovams priklausančių Pietinio ir Šiaurinio viešpataujančiųjų sklypų ar Pradinio viešpataujančiojo sklypo), todėl nėra pagrindo teigti, kad yra panaikinti dar kokie nors kiti servitutai kitų, nei atsakovams priklausančių dviejų sklypų, atžvilgiu. 13.9. Kelio užkardo teisėtumo klausimas jau buvo nagrinėtas (Vilniaus regiono apylinkės teismo administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

Minėtoje byloje proceso dalyviu buvo ir apeliantas E. N., todėl apeliantams yra žinoma, kad galutiniais įsiteisėjusiais tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo sprendimais nenustatyta jokių neteisėtų veiksmų įrengiant kelio užkardÄ . 13.10. Rezoliucinė teismo sprendimo dalis yra konkreti ir nedviprasmiÅ¡ka, tad apeliantams turėtų bÅ«ti aiÅ¡ku, kad įsiteisėjus teismo sprendimui jie nebeturės teisės naudotis ginčo kelio servitutu, einančiu per ieÅ¡kovų sklypus tam, kad apeliantai patektų į Å iaurinį ir Pietinį vieÅ¡pataujančiuosius sklypus.

Jei vėliau kiltų klausimų dėl sprendimo turinio ar vykdymo, tai gali ir turi bÅ«ti sprendžiama CPK numatyta tvarka, o ne paduodant apeliacinį skundÄ . 13.11. Byloje nėra duomenų, kad servitutas, nustatytas 2014 m. balandžio 29 d. servituto sutartimi Nr. 3887 (toliau – Sutartis Nr. 3887), bÅ«tų susijęs su ginčo dalyku (ginčo kelio servitutu). Å iaurinio ir Pietinio vieÅ¡pataujančiųjų daiktų Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡uose paminėta servituto sutartis nėra nurodyta kaip suteikianti kelio servitutÄ (iÅ¡rašų 6.6 ir 6.4 punktai), todėl nėra pagrindo teigti, kad ji yra susijusi su ginčo kelio servitutu – ginčo dalyku.

Kadangi nurodyta servituto sutartis yra įraÅ¡yta apeliantams nuosavybės teise priklausančių sklypų (ginčo vieÅ¡pataujančiųjų sklypų) nekilnojamojo turto iÅ¡raÅ¡uose (kaip suteikianti teisę į kito pobÅ«džio servitutÄ (ne kelio)), apeliantai neabejotinai žinojo (negalėjo nežinoti) apie Å¡iÄ sutartį. Apeliantai neprašė nei kad teismas prijungtų Å¡iÄ sutartį, nei kad iÅ¡reikalautų Å¡iÄ sutartį, nors tokiÄ galimybę turėjo ir buvo pastebėję, kad sutarties bylos medžiagoje nėra.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 14. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

15. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių 17.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso šie tarnaujantys žemės sklypai: A. B., A. B. ir A. B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). J. B. ir V. B. priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). M. Š. ir I. Š. priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). J. K. priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – Tarnaujantys žemės sklypai).

18. Atsakovams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (Pietinis viešpataujantis sklypas) ir besiribojantis žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (Šiaurinis viešpataujantis sklypas). Abu Viešpataujantieji sklypai iki 2020 metų buvo vienas sklypas (Pradinis viešpataujantysis sklypas). Pietinis viešpataujantis sklypas priklauso E. N., D. N. ir E. R.. Šiaurinio Viešpataujančiojo sklypo 98,1 proc. priklauso atsakovams E. N., D. N. ir E. R., o likusi Šiaurinio Viešpataujančiojo sklypo dalis 1,9 proc. po 0,05 - 0,1 proc. likusiems atsakovams.

19. Kelio servitutas per ieÅ¡kovų Tarnaujančiuosius žemės sklypus buvo nustatytas, nes tuo metu tai buvo vienintelis bÅ«das patekti Pradinį VieÅ¡pataujantįjį sklypÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės. IeÅ¡kovų teigimu, tuo metu dar nebuvo vieÅ¡o naudojimo kelio (duomenys neskelbtini) g., kuri jungiasi su (duomenys neskelbtini) gatve ir vieÅ¡o naudojimo gatvės - (duomenys neskelbtini) g., kuri jungiasi su (duomenys neskelbtini) g., o (duomenys neskelbtini) g. jungiasi su Pietiniu VieÅ¡pataujančiuoju sklypu (iki sklypų padalinimo – su Pradiniu VieÅ¡pataujančiuoju sklypu). Iki 2017-2018 metų patekimas iÅ¡ Pradinio VieÅ¡pataujančiojo sklypo į vieÅ¡o naudojimo kelius - (duomenys neskelbtini) gatvę buvo galimas tik per kelio servitutÄ .

20. Ginčo kelio servitutas buvo nustatytas administraciniais aktais: sklypuose (duomenys neskelbtini) ir 29 – 2005 m. spalio 12 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini); sklype (duomenys neskelbtini) – 2007 m. sausio 25 d. Apskrities viršininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini); sklype (duomenys neskelbtini) – 2008 m. birželio 10 d. Apskrities viršininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013 m. kovo 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini).

21. IeÅ¡kovai teigia, kad dabar kelio servituto bÅ«tinumas yra iÅ¡nykęs, nes atsirado su Pradiniu vieÅ¡pataujančiuoju sklypu (su Pietiniu VieÅ¡pataujančiuoju keliu) besiribojantis vieÅ¡o naudojimo kelias - gatvė, kuriuo galima patekti į (duomenys neskelbtini) gatvę, nesinaudojant kelio servitutu. Pradiniame VieÅ¡pataujančiame sklype (atitinkamai Å iauriniame ir Pietiniame VieÅ¡pataujančiuosiuose sklypuose), palei visÄ jo rytinį kraÅ¡tÄ yra iÅ¡asfaltuotas kelias, susijungiantis su (duomenys neskelbtini) gatve, t. y. iÅ¡ abiejų vieÅ¡pataujančiųjų sklypų asfaltu patenkama į vieÅ¡o naudojimo keliÄ , tad nebėra bÅ«tinybės naudotis Tarnaujančiaisiais žemės sklypais ir ginčo kelio servitutu.

22. Atsakovų teigimu, ieškovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog yra išnykęs kelio servitutų būtinumas, t. y. ieškovai neįrodė, kad yra esmingai pasikeitusios objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyti kelio servitutai ir nepaneigė visuomenės poreikio naudotis šiais servitutais, patenkant į (duomenys neskelbtini) gatvę. Dėl naujų įrodymų prijungimo 23. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

24. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieÅ¡ nesÄ Å¾iningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimÄ apeliacinės instancijos teisme, neturi bÅ«ti taikoma formaliai ir panaudota prieÅ¡ sÄ Å¾iningus teismo proceso dalyvius, be to, negali bÅ«ti vertinama kaip kliÅ«tis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

25. Atsakovai prašo prie civilinės bylos prijungti kartu apeliaciniu skundu teikiamus papildomus įrodymus – REGIA žemėlapio ((duomenys neskelbtini)) duomenys su paaiškinimais; VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)); VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)); VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas (Registro Nr. (duomenys neskelbtini));

Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių ir gatvių sÄ raÅ¡as, patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2020-06-05 sprendimu Nr. T3-170; Dvibučio gyvenamojo namo, vandentiekio ir nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini), statybos projektinė dokumentacija; Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2021-09-23 leidimo statyti naujÄ (- us) statinį (- ius) Nr. (duomenys neskelbtini) kopija. Atsakovai nurodo, jog visus įrodymus, iÅ¡skyrus priedus Nr. 6 ir Nr. 7, pirmosios instancijos teismas galėjo gauti pasinaudojęs REGIA informacine sistema, Nekilnojamojo turto registru ir Teisės aktų registru.

Pažymėjo, jog statybÄ leidžiantis dokumentas buvo iÅ¡duotas tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl objektyviai nebuvo galimybės pateikti šį įrodymÄ anksčiau. Mano, kad minėtų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teismui neužvilkins bylos nagrinėjimo, o apeliacinio skundo argumentai patvirtina, jog praÅ¡omi priimti įrodymai turės esminės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ , taip pat apsaugos į bylÄ neįtrauktų asmenų, dėl kurių materialiųjų teisių ir pareigų nuspręsta pirmosios instancijos teismo sprendime, interesus.

Atsižvelgiant į tai, kad nauji įrodymai yra pateikti kartu su apeliaciniu skundu, su jais turėjo galimybę susipažinti ir susipažino ieÅ¡kovai, kurie iÅ¡sakė savo pozicijÄ dėl jų priėmimo atsiliepime į apeliacinį skundÄ , nenustačius, kad apeliantai savo teise teikti įrodymus piktnaudžiautų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

26. IeÅ¡kovai kartu atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė papildomus įrodymus – (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas - nutarimas ir priedas; (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas – nutarimas ir priedas. Atsižvelgiant į tai, kad nauji įrodymai yra pateikti kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ , su jais turėjo galimybę susipažinti ir susipažino atsakovai, nenustačius, kad ieÅ¡kovai savo teise teikti įrodymus piktnaudžiautų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ieÅ¡kovų naujus įrodymus taip pat priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis). Dėl žyminio mokesčio sumokėjimo 27. IeÅ¡kovų atstovas advokatas M. N. pirmosios instancijos teismui ir apeliacinės instancijos teismui pateikė raÅ¡tus, kuriuose nurodė, kad už apeliacinį skundÄ nėra sumokėtas žyminis mokestis, kadangi pradinis mokėjas nurodytas UAB Grand House LT, kuris nėra proceso dalyvis.

28. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – MAÄ®) nustato pagrindines sÄ vokas ir taisykles, kurių bÅ«tina laikytis vykdant mokesčių įstatymus, pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus, įtvirtina Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sÄ raÅ¡Ä , nustato mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimÄ ir sumokėjimÄ , mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarkÄ (MAÄ® 1 straipsnio 1 dalis).

29. Pagal MAÄ® 13 straipsnio 10 punktÄ Å¾yminis mokestis yra pagal MAÄ® administruojamas mokestis.

30. Mokesčių administravimas – tai mokesčių administratoriaus funkcijų įgyvendinimas, taip pat mokesčių ir kituose įstatymuose nustatytų mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo pareigų vykdymas ir teisių įgyvendinimas (MAĮ 2 straipsnio 15 dalis).

31. Taip pat vadovaujantis MAÄ® 83 straipsnio 3 dalį mokestį ir su juo susijusias sumas už mokesčių mokėtojÄ gali sumokėti tretieji asmenys.

32. Atsižvelgiant į tai, kad kartu su apeliaciniu skundu pateiktas žyminio mokesčio kvitas patvirtina žyminio mokesčio sumokėjimÄ bÅ«tent Å¡ioje byloje ir įvertinus tai, kad įstatymas nedraudžia sumokėti žyminį mokestį už kitÄ asmenį, ieÅ¡kovų argumentai dėl nesumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ yra atmestini kaip nepagrįsti. Dėl galimybės naudotis privačiais žemės sklypais 33. CPK 14 straipsnio 3 dalyje ir CPK 266 straipsnyje įtvirtintas draudimas teismui spręsti dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų.

34. Vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų yra teismo nusprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2013).

35. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovai iÅ¡ jiems priklausančių VieÅ¡pataujančių sklypų gali patekti į (duomenys neskelbtini) gatvę per (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpÄ ir (duomenys neskelbtini) gatvę.

36. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog minėti keliai yra numatyti per privačius žemės sklypus: per žemės sklypÄ â€“ kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), per žemės sklypÄ â€“ kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir per žemės sklypÄ â€“ kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) gatvės dalis (tiksliau – jos vidurys) yra numatyta per privatų žemės sklypÄ kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos dalis yra numatyta per žemės sklypÄ kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos dalis prie (duomenys neskelbtini) gatvės yra numatyta per žemės sklypÄ kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, minėti sklypai priklauso P. V., S. V., A. S., D. Å ., O. A., N. A., H. K., A. K., R. S., L. S., E. P. ir I. D. (apeliacinio skundo priedai Nr. 1, 2, 3, 4). Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino aplinkybių dėl kitiems asmenims priklausančių minėtų žemės sklypų ir galimybės naudotis Å¡iais sklypais, siekiant patekti į (duomenys neskelbtini) gatvę, taip pat neanalizavo aplinkybių dėl Å¡ių asmenų suinteresuotumo bylos baigtimi bei nesprendė klausimo dėl Å¡ių asmenų įtraukimo į bylos nagrinėjimÄ .

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, panaikindamas ginčo kelio servitutÄ , neiÅ¡siaiÅ¡kinęs visų reikÅ¡mingų aplinkybių dėl kitiems asmenims priklausančio turto (žemės sklypų), galimai suteikė galimybę kitiems asmenims naudotis svetimu turtu ir apribojo minėtų savininkų nuosavybės teisę į jų valdomus sklypus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.39 straipsnio 1 dalis). Dėl galimybės tinkamai naudoti VieÅ¡pataujančius sklypus praradimo 37.

Apeliantai, kvestionuodami pirmosios instancijos teismo sprendimÄ vienu iÅ¡ apeliacinio skundo argumentų taip pat nurodo, kad ieÅ¡kovai neįrodė, jog yra esmingai pasikeitusios objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyti kelio servitutai ir nepaneigė visuomenės poreikio naudotis Å¡iais servitutais patenkant į (duomenys neskelbtini) gatvę.

38. Pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

39. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo iÅ¡plėtota ir iÅ¡sami. Kasacinis teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).

Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumÄ ir sÄ sajumÄ (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto daryti iÅ¡vadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, tam tikrÄ faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

40. Ä®rodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategorijÄ , jos pobÅ«dį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). BylÄ nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008, 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008, kt.).

41. Pažymėtina, jog servituto panaikinimo galimybė, kai iÅ¡nyksta servituto bÅ«tinumas, siejama su tuo, kad turi iÅ¡ esmės pasikeisti konkrečios Å¡alių sutartos ar objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, t. y. tos aplinkybės turi pasikeisti taip, kad atsirastų galimybė vieÅ¡pataujantįjį daiktÄ tinkamai naudoti, nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu (CK 4.135 straipsnis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, reiÅ¡kiant reikalavimÄ pripažinti nustatyto kelio servituto pabaigÄ , iÅ¡nykus kelio servituto bÅ«tinumui, jau turi egzistuoti reali ir užtikrinta galimybė vieÅ¡pataujantįjį daiktÄ tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto žemės sklype – tarnaujančiajame daikte, t. y. nustatyto kelio servituto panaikinimas Å¡iuo pagrindu negali bÅ«ti pateisinamas, jeigu jį panaikinus vieÅ¡pataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542-611/2016).

42. Å iuo atveju svarbu pabrėžti ir tai, kad yra parengtas dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektas kartu su vandentiekio ir nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini), statybos projektu (apeliacinio skundo priedas Nr. 6), t. y. vieÅ¡pataujančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal minėtų projektų sprendinius yra planuojama statyti dvibutį gyvenamÄ jį namÄ kartu su vandentiekio ir nuotekų tinklais (įrenginiais). Minėtos statybos projektinės dokumentacijos pagrindu Administracija iÅ¡davė 2021 m. rugsėjo 23 d. leidimÄ statyti naujÄ (- us) statinį (- ius) Nr. (duomenys neskelbtini) (apeliacinio skundo priedas Nr. 7), suteikiantį teisę statyti dvibutį gyvenamÄ jį namÄ ir nuotekų tinklus (valyklas) žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais – detaliojo plano koregavimo sprendiniais, patvirtintais Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Statybos skyriaus iÅ¡duotomis 2020 m. gegužės 28 d. prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sÄ lygomis Nr. (duomenys neskelbtini) – dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projekte privažiavimas prie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame planuojamų statyti statinių bei patekimas į (duomenys neskelbtini) gatvę (iÅ¡ minėto statybos sklypo) yra numatyti ginčo servitutiniu keliu per Tarnaujančius sklypus (apeliacinio skundo priedas Nr. 6, 49, 74-92 lapai).

43. Remiantis Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 2 punktu, galimybė patekti į valstybinės ir vietinės reikÅ¡mės kelius ir gatves, yra viena iÅ¡ bÅ«tinųjų gyvenimo ir veiklos sÄ lygų naudojantis žemės sklypu ir jame ateityje pastatytais pastatais. Atsižvelgiant į tai, panaikinus ginčo kelio servitutÄ , atsakovai D. N., E. N. ir E. R. galimai prarado galiojančiu statybÄ leidžiančiu dokumentu suteiktas teises, t. y. teisę įgyvendinti statybos projekto sprendinius (Statybos įstatymo 2 straipsnio 87 dalis) ir tuo pačiu prarado galimybę naudoti žemės sklypÄ (kadastro Nr. 4110/0300:1473) pagal jo pagrindinę naudojimo paskirtį („Kita“) ir naudojimo bÅ«dÄ („Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“) – statyti vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatus (Lietuvos respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punktas, Žemės naudojimo bÅ«dų turinio apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d.

įsakymu Nr. 3D-37/D1-40, 16 p.).

44. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes matyti, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai neiÅ¡analizavo, ar egzistuoja vieÅ¡asis kelias, kuriuo atsakovai galėtų naudotis patekimui į (duomenys neskelbtini) gatvę, t. y. ar yra galimybė VieÅ¡pataujančius sklypus tinkamai naudoti be nustatytų Kelio servitutų. Papildomai pažymėtina, jog siekiant iÅ¡aiÅ¡kinti, ar egzistuoja vieÅ¡asis kelias, pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę ir organizuoti iÅ¡važiuojamÄ jį posėdį.

Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismui panaikinus Kelio servitutus, atsakovai galimai turi naudotis privačiais žemės sklypais (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Dėl galimybių patekti į atsakovų namus bei į (duomenys neskelbtini) gatvę praradimo 45. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad bylų dėl servituto panaikinimo išnykus būtinumui atvejais turi būti ištirta ir įvertinta, ar įvyko esminis faktinių aplinkybių, buvusių servituto nustatymo momentu ir nulėmusių servituto būtinybę, pasikeitimas, o šis klausimas spręstinas taip:

1) turi būti išsiaiškintas servituto nustatymo faktinis pagrindas, t. y. aplinkybės, nulėmusios servituto būtinybę;

2) turi būti išsiaiškinta, ar egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas servituto būtinumo išnykimas;

3) turi būti įvertinta, ar faktinių aplinkybių pasikeitimas, jeigu jis ir įvyko, yra esminis, t. y. ar viešpataujantysis daiktas iš tikrųjų gali būti naudojamas pagal paskirtį be tarnaujančiojo daikto. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-298-695/2019).

46. Ieškovai šioje byloje taip pat akcentavo, jog atsakovai servitutiniu keliu naudojasi tam, kad patektų į savo namus (duomenys neskelbtini) gatvėje iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir atgal, t. y. iš savo namų į (duomenys neskelbtini) gatvę (ieškinio priedas Nr. 28). Atsakovai atsiliepime į ieškinį paaiškino, kad Tarnaujantiems sklypams Kelio servitutai buvo nustatyti Vilniaus apskrities viršininko priimtais administraciniais aktais, t. y. Įsakymu Nr. 9116, Įsakymu Nr. 446 ir Įsakymu Nr. 7236 (ieškinio priedai Nr. 10, Nr. 11 ir Nr. 12), vadovaujantis šių įsakymų priėmimo metu galiojusios redakcijos Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 punktas, ir kad nustatyti Kelio servitutai suteikia teisę neapibrėžtam asmenų ratui (t. y. ne tik atsakovams) privažiuoti prie gyventojų bendram naudojimui skirtos teritorijos, kurioje yra nutiesta (duomenys neskelbtini) gatvė.

Tačiau pirmosios instancijos teismas plačiau neanalizavo atsakovų argumentų, susijusių su Kelio servitutų nustatymo pagrindu.

47. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Kelio servitutai buvo nustatyti, nes tai buvo vienintelis patekimo bÅ«das į pradinį vieÅ¡pataujantį sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės ir iÅ¡ minėto vieÅ¡pataujančio sklypo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Nors pirmosios instancijos teismas tai nustatė, remdamasis nuotraukomis bei ieÅ¡kovų atstovo teismo posėdžio metu pateiktais paaiÅ¡kinimais, tačiau byloje nebuvo pateikti nei teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose buvo numatyti (suprojektuoti) Kelio servitutai (Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalis), nepateiktos pradinių ir/ar naujų žemės sklypų (gautų padalijus pradinius sklypus) kadastro duomenų bylos, t. y. nepateikti žemės sklypų suformavimo dokumentai, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti objektyvias ir pagrįstas iÅ¡vadas dėl Kelio servitutų nustatymo faktinio pagrindo.

48. Pažymėtina, kad ginčo servitutinis kelias eina ne tik per ieškovams priklausančius sklypus, tačiau ir per atsakovų sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl nustatyti Kelio servitutai suteikia teisę neapibrėžtam asmenų ratui privažiuoti prie gyventojų bendram naudojimui skirtos teritorijos, kurioje yra nutiesta (duomenys neskelbtini) gatvė (Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas galimai atėmė tiek kitų asmenų galimybę patekti į (duomenys neskelbtini) gatvę, tiek atsakovų galimybę patekti į savo namus.

49. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti Kelio servitutų nustatymo faktinį pagrindÄ , taip pat faktines aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas Kelio servitutų bÅ«tinumo iÅ¡nykimas (tariamas aplinkybių pasikeitimas), be kita ko, galėjo įpareigoti AdministracijÄ ir TarnybÄ pateikti aukščiau nurodytus dokumentus ir atitinkamus paaiÅ¡kinimus ar iÅ¡vadÄ Ä¯ bylÄ (CPK 160 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 227 straipsnio 4 dalis).

50. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iÅ¡analizavęs ir įvertinęs apeliantų skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo buvo patenkintas visiÅ¡kai ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys dėl servituto pabaigos, pastebi, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ ir analizuodamas, ar ieÅ¡kovai įrodė servituto pabaigÄ , byloje atsakovų pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė, nustatant jų sÄ sajumÄ , leistinumÄ , įrodomÄ jÄ vertę ir pan. Remiantis skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu matyti, jog teismas nevertino ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti.

51. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretÅ«s tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalies 2 punktÄ apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

Dėl bylos procesinės baigties 52. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigÄ iÅ¡nagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės, tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje konstatavus Å¡ios apeliacinės instancijos teismo nutarties 36, 42-44, ir 47-49 punktuose nurodytÄ proceso teisės pažeidimÄ (t. y. pirmosios instancijos teismas nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė Å¡alių į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, nesiaiÅ¡kino aplinkybių dėl kitiems asmenims priklausančių minėtų žemės sklypų ir galimybės naudotis Å¡iais sklypais, siekiant patekti į (duomenys neskelbtini) gatvę, taip pat nesprendė klausimo dėl Å¡ių asmenų įtraukimo į bylos nagrinėjimÄ , neiÅ¡analizavo, ar egzistuoja vieÅ¡asis kelias, kuriuo atsakovai galėtų naudotis patekimui į (duomenys neskelbtini) gatvę, pakankamai neiÅ¡siaiÅ¡kino Kelio servitutų nustatymo faktinį pagrindÄ , faktines aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas Kelio servitutų bÅ«tinumo iÅ¡nykimas) skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo teismas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį tenkino, naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Å ių aplinkybių nustatymas dėl jų kiekio ir pobÅ«džio nėra galimas apeliacinės instancijos teisme, be to gali bÅ«ti pažeista dalyvaujančių byloje asmenų teisė į apeliacijÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 53. Apeliacinės instancijos teismui bylÄ grÄ Å¾inus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas apeliacinėje instancijoje nesprendžiamas. Å ių klausimų iÅ¡sprendimas tenka bylos dalį iÅ¡ naujo nagrinėsiančio pirmosios instancijos teismo kompetencijai, atsižvelgus į visos bylos procesinę baigtį (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

54. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a: Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Vaclovas Paulikas RÅ«ta Petkuvienė Inga Staknienė