2021-08-25 Nr. AB-16816-3-61-3-00259-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3415-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00259-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ryčio Krasausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. (M. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. (M. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. (15/5-2)50U-00055/41PR-1/4U-5 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui M. M., panaikinimo, grąžinimo į (duomenys neskelbtini) ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad niekada nėra klastojęs (duomenys neskelbtini) veikiančio banko (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bankas) pažymos bei niekada neužsakinėjo iš jam nežinomos spaustuvės (duomenys neskelbtini) jokių pažymų šablonų nei originalių Banko pažymų. Pareiškėjui nėra žinoma apie jokį asmenį, kuris neva organizuoja suklastotų Banko pažymų išdavimą. Pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog Banko pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra padaryta nežymi techninė klaida, niekaip nepatvirtina fakto, jog ji buvo suklastota. Be to, pareiškėjui nėra nieko žinoma apie tai, kad kitas (duomenys neskelbtini) pilietis pateikė to paties Banko pažymą su tokiu pačiu numeriu. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, nėra aišku, iš kur, kokiu būdu bei kada Departamentas gavo šablonus. Kadangi pareiškėjas nebuvo supažindintas su gautų dokumentų šablonais, šiuo atveju jam nebuvo suteikta teisė apsiginti.

3. Teigė, kad atsakovas nėra ekspertas ar specialistas, kuris neginčijamai nustatytų, jog pažymos buvo suklastotos, dėl to nebuvo pateikta jokių baudžiamąjį persekiojimą vykdančių institucijų išvadų. Pareiškėjas neturėjo pagrindo abejoti Banko pažymų turiniu.

4. Pareiškėjo teigimu, Banko išduodamos pažymos neturi reljefinio įspaudo, todėl pareiškėjas nesupranta, kodėl Departamentas yra toks tikras, jog šis įspaudas turi būti.

5. Pareiškėjas nesuprato, kodėl Departamentas atsisakė priimti kitą originalią Banko pažymą, įrodančią, jog jis turi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas pripažino, kad šiuo metu nėra išsaugojęs minėtų Banko pažymų originalų (jie buvo pamesti), tačiau originalai buvo pristatyti Departamentui kartu su prašymu dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.

6. Paaiškino, kad pareiškėjas pastebėjo klaidą Banko pažymoje, nes turėjo jos elektroninę kopiją, kai suprato, kad neturi originalo, buvo įsitikinęs, kad galėjo jas palikti arba Lietuvos Respublikos ambasadoje (duomenys neskelbtini) (toliau – Ambasada) arba Departamente, vėliau suprato, jog tikriausiai pametė tarp kitų popierių, kuriuos yra sunaikinęs. Pareiškėjo vertinimu, Departamentas vilkino laiką ir prašė pateikti Banko pažymų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) originalus, nors pareiškėjas galėjo pateikti kitas pažymas, kurios patvirtintų, kad jis turi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvoje.

7. Nurodė, kad Departamento Sprendimas yra neišsamus ir nemotyvuotas. Pareiškėjas pasisakydamas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos ir 3 metų draudimo atvykti į Lietuvą, pastebėjo, jog turi būti įvertinta, ar uždraudžiant jam atvykti į Lietuvos Respubliką, atsakovas nepažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio nuostatų. Sprendimas dėl draudimo priimtas remiantis vien tik atsakovo nuomone, kuri nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Departamentas pažeidė proporcingumo principą, kadangi pareiškėjas nekelia jokios grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai bei žmonių sveikatai.

8. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

9. Atsakovas pažymėjo, kad jis yra gavęs ir keleto kitų (duomenys neskelbtini)piliečių, susijusių su pareiškėju, kurie siekė legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje, galimai suklastotas Banko pažymas, kurios, Departamento duomenimis, yra išduodamos ne Banko, o atspausdinamos vienoje privačioje spaustuvėje (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atliekant tyrimą dėl pareiškėjo pateiktų banko pažymų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojimo, nustatyta akivaizdžių neatitikimų. Departamentas nustatė, kad pareiškėjo pateiktos banko pažymos Nr. (duomenys neskelbtini)registracijos numeris sutampa su E. V. D. Departamentui pateiktos Banko pažymos, tačiau ši pažyma datuota jau daugiau nei po dviejų mėnesių. Pareiškėjo ir E. V. D. pateiktose banko pažymose nurodytų tų pačių banko darbuotojų parašai iš esmės skiriasi. Taip pat pareiškėjo pateiktoje Banko pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) klaidingai ir nelogiškai nurodyti duomenys: apyvartos eilutėje nurodytas laikotarpis nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. vasario 9 d., du kartus nurodyti debeto apyvartos stulpeliai, nors vienas iš šių stulpelių turėtų būti pinigų suma, reiškianti kredito apyvartą. Šie akivaizdūs pateiktų banko pažymų trūkumai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jose nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, o pačios pažymos suklastotos.

10. Nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėjas pateikė prašymus išduoti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu jo sutuoktinei bei nepilnamečiams vaikams. Kartu su pareiškėjo sutuoktinės prašymu buvo pridėtos Banko 2020 m. rugpjūčio 19 d. išduotos banko pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl jos banko sąskaitoje turimų lėšų, kurios, Departamento duomenimis, taip pat yra suklastotos (šiose pažymose yra klaidų, neteisingai nurodytas banko sąskaitos numeris, pažymos yra be reljefinio banko antspaudo). Kartu su pareiškėjo nepilnametės dukters prašymu buvo pateikta Banko 2020 m. rugpjūčio 19 d. išduota pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl jos banko sąskaitoje turimų lėšų, kuri, Departamento duomenimis, taip pat yra suklastota (Departamento iš Lietuvos Respublikos ambasados gautas 2020 m. rugpjūčio 19 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) egzempliorius, kuris pareiškėjo pristatomas kaip originalas, yra be reljefinio antspaudo). Be to, Departamentas disponuoja pareiškėjo Ambasadai pateiktos 2020 m. rugpjūčio 19 d. Banko pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) šablonine versija. Pažymėjo, jog pareiškėjo pateiktos Banko 2020 m. rugpjūčio 19 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) yra be reljefinio antspaudo, būdingo to banko išduodamoms pažymoms.

11. Departamentas teigė, kad kreipėsi į pareiškėją ir įpareigojo pateikti Banko pažymų originalus, taip pat raštų dėl pareiškėjo, jo sutuoktinės ir nepilnamečio vaiko banko sąskaitose turimų lėšų. Tačiau pareiškėjas nebendradarbiavo, pateikdavo vis kitus ir vienas kitam prieštaraujančius pretekstus, kodėl negali pateikti būtent prašomų banko pažymų originalų. Pažymėjo, kad pareiškėjas apie tai, kad turi pateikti Banko pažymų originalus buvo informuotas ne tik 2020 m. rugsėjo 11 d. ir 2020 m. spalio 27 d. pranešimais, bet ir daugybę kartų žodžiu ir elektroniniu paštu.

12. Departamento nustatytų aplinkybių visuma (pateiktų Banko dokumentų turinio bei formos klaidos, šiuos dokumentus pasirašiusių banko darbuotojų parašų vizualinis bei braižo skirtingumas ir neatitikimas įvairiuose Departamento disponuojamų banko dokumentų pavyzdžiuose, pareiškėjo vengimas pateikti banko pažymų originalus, pareiškėjo pateiktų skirtingų ir prieštaringų gynybinių pozicijų pateikimas, aplinkybė, kad Departamentas disponuoja banko pažymų klastočių šabloninėmis versijomis ir kt.) pagrįstai leidžia vertinti, jog pareiškėjo pateiktos banko pažymos yra netikros, juolab, kad Departamentui taip ir nebuvo pateikti jų originalai, o tai, jog pareiškėjas galimai pats neklastojo Departamentui pateiktos banko pažymos, neturi teisinės reikšmės.

13. Departamentas nurodė, kad 2020 m. vasario 10 d. Banko pažymų originalų iš pareiškėjo niekuomet nėra gavęs. Taip pat paties pareiškėjo teiginiai prieštarauja jo paaiškinimams: savo elektroniniuose laiškuose Departamentui pareiškėjas buvo nurodęs, kad banko pažymų originalai yra Ambasadoje. Net jeigu pareiškėjas prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikimo metu ir būtų parodęs Departamento darbuotojui banko pažymų originalus, dokumentų priėmimo metu tik patikrinamas originalus dokumentas su pateikta kopija, bet ne nagrinėjamas dokumento turinys.

14. Nurodė, kad Departamentas turi diskrecijos teisę, kilus abejonių dėl užsieniečio pateiktos informacijos ar dokumentų tikrumo, pasirinkti priemones ir metodus, kaip tai patikrinti. Departamentas neprivalėjo papildomai kreiptis į Banką. Departamentas 2020 m. rugsėjo 11 d. bei 2020 m. spalio 27 d. raštais (taip pat ir žodžiu bei elektroniniu paštu) įpareigojo pareiškėją pateikti pažymų originalus, todėl pareiškėjas pats privalėjo kreiptis į Banką.

15. Departamentas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad jo teisė apsiginti buvo paneigta. Pažymėjo, jog pareiškėjas privalėjo ne apsiginti, o pagrįsti tai, kad jis atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo reikalavimus. Todėl įrodinėjimo našta tenka ne Departamentui. Nurodė, kad Departamentas nėra ikiteisminio tyrimo institucija ir nenustatinėja užsieniečių pateikiamų dokumentų klastojimo faktų, o taip pat nėra įgaliotas kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas, kad tokie faktai būtų nustatyti.

16. Teigė, kad pareiškėjo skunde dėstomi argumentai, kad Banko pažymos nebūtinai turi turėti reljefinį antspaudą, yra deklaratyvios ir niekuo nepagrįstos. Taip pat Departamentas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad Departamentas turėjo iš pareiškėjo priimti kito banko pažymą, patvirtinančią, kad pareiškėjas turi pakankamai lėšų pragyventi. Pastebėta, kad šiuo atveju esminis momentas yra ne aplinkybės, ar pareiškėjas turi pakankamai lėšų, bet tai, jog minėto užsieniečio pateikti dokumentai neatitinka tikrovės ir yra suklastoti, galimai neteisėtai įgyti.

17. Atsakovo teigimu, priešingai, nei vertina pareiškėjas, Sprendimas yra aiškus, išsamus, motyvuotas, pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek konkrečiomis teisės aktų nuostatomis.

18. Atsakovas teigė, jog taip pat nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kuriais jis nesutinka su Sprendimu nustatytu 3 metų draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpiu – pareiškėjo skunde cituojama Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika nagrinėjamu atveju neaktuali, kadangi Sprendimu nebuvo nuspręsta pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (pareiškėjas nepagrįstai painioja užsieniečio išsiuntimo bei draudimo atvykti sąvokas). Priimdamas Sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, Departamentas įvertino aplinkybes, sudariusias pagrindą panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, tai, kad nors šio sprendimo priėmimo metu ir nėra duomenų, kad jis keltų grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, tačiau nustatytų faktinių aplinkybių pakanka konstatuoti, jog pareiškėjas savo tyčiniais nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, siekė piktnaudžiauti migracijos procedūromis, tai, kad pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja šeiminiai ryšiai. Taigi, nustatytas 3 metų draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis atitinka teisės aktų reikalavimus ir laikytinas proporcingu.

19. Nurodė, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą.

20. Atsakovas taip pat nesutiko su pareiškėju, jog sprendžiant dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo turėtų būti vadovaujamasi ir Konvencijos 8 straipsniu. Pareiškėjas šių savo argumentų nepagrindė ir Departamentas nenustatė, kad Lietuvos Respublikoje gyventų jo šeimos nariai.

II. 21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

22. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 51 punkto, 451 straipsnio, 26 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Pareiškėjui Sprendimu buvo išrašytas, tačiau negaliojantis leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 2 punktu. Taip pat, vadovaudamasis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, 133 straipsnio 1, 7 ir 8 dalimis, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1987/2006 (toliau – SIS II reglamentas) 24 straipsnio 1 ir 3 dalimi, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – Taisyklės) 4, 6, 15, 16 ir 20 punktais bei Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d.

įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 14 punktu, Sprendimu Departamentas nusprendė: įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos; įspėti pareiškėją, kad per nustatytą laiką jam neišvykus iš Lietuvos Respublikos, bus priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos per šio sprendimo 2 punkte nustatytą savanoriško išvykimo terminą, šio sprendimo neįvykdžius (per nustatytą savanoriško išvykimo terminą neišvykus į nurodytą užsienio valstybę) – nuo užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos;

įvesti į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) 3 metus nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos per šio sprendimo 2 punkte nustatytą savanoriško išvykimo terminą, šio sprendimo neįvykdžius (per nustatytą savanoriško išvykimo terminą neišvykus į nurodytą užsienio valstybę) – nuo užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

23. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kartu su prašymu siekdamas įrodyti, kad atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą reikalavimą turėti pakankamai lėšų, kurių pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje pateikė ir Banko 2020 m. vasario 10 d. išduotas pažymas, kuriuose nurodyta, kad pareiškėjas yra šio banko klientas ir turi banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytą 2008 m. gruodžio 7 d., o šioje banko sąskaitoje, banko pažymos išdavimo metu, yra (duomenys neskelbtini). Departamentas atlikęs tyrimą nustatė, kad pareiškėjo pateiktos Banko pažymos yra galimai suklastotos. Departamentas nustatė, kad pareiškėjo pateiktos banko pažymos registracijos numeris, t. y. Nr. (duomenys neskelbtini) sutampa su kito asmens Departamentui pateiktos pažymos išduotos analogiško pobūdžio registracijos numeriu, pareiškėjo ir kito asmens su identišku registracijos numeriu pateiktose pažymose nurodytų tų pačių Banko darbuotojų parašai skiriasi, apyvartos eilutėje nurodytas laikotarpis nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. vasario 9 d., du kartus nurodyti debeto apyvartos stulpeliai, nors vienas iš stulpelių turėtų būti pinigų suma, reiškianti kredito apyvartą. Teisėjų kolegija susipažinusi su atlikto tyrimo išvadomis, manė, kad šie Departamento nustatyti akivaizdūs Banko pažymų datų, registracijos numerių ir pažymose pateiktų duomenų trūkumai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo panaikintas, nes leidimas buvo gautas apgaulės būdu.

24. Departamentas, priimdamas Sprendimą, taip pat vadovavosi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Departamentas Sprendime konstatavo, kad pareiškėjo pateiktos Banko pažymos yra galimai suklastotos. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų Departamento nustatytas aplinkybes, pareiškėjas nesikreipė į Banką dėl banko pažymų originalų / dublikatų išdavimo bei jokiais įrodymais nepagrindė savo paaiškinimų, kodėl šie dokumentai negalėjo būti pateikti. Pareiškėjo nurodytas teiginys, kad jis niekada nėra klastojęs pažymos ir niekada neužsisakinėjo iš jam nežinomos spaustuvės pažymų šablonų nei originalių Banko pažymų, vertinti kaip subjektyvi pareiškėjo gynybinė pozicija nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Banko pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta nežymi techninė klaida, niekaip nepatvirtina fakto, jog ji buvo suklastota. Pritarta pareiškėjo pozicijai, jog viena nežymi techninė klaida negali patvirtinti pažymos suklastojimo fakto, tačiau byloje nustatytų aplinkybių visuma (nesant daugiau jokių objektyvių įrodymų) pagrindžia tai, jog pareiškėjo pateiktos Banko pažymos yra suklastotos ir pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi būtent nurodytu pagrindu.

25. Teismas, vertindamas Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgė ir į tai, jog Departamentas ne tik formaliai, bet realiai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, kadangi įvertino ne tik pareiškėjo pateiktus dokumentus, surinktą informaciją, bet ir bendradarbiavo su pareiškėju, Departamentas 2020 m. rugsėjo 11 d. raštu kreipėsi į pareiškėją ir įpareigojo Departamentui pateikti 2020 m. vasario 10 d. Banko pažymų originalus, o taip pat 2020 m. rugpjūčio 19 d. raštų originalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjo banko sąskaitoje turimų lėšų; 2020 m. rugpjūčio 19 d. raštų originalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjo sutuoktinės M. P. banko sąskaitoje turimų lėšų; 2020 m. rugpjūčio 19 d. rašto originalą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjo nepilnamečio vaiko N. M. banko sąskaitoje turimų lėšų. Tačiau pareiškėjas nebendradarbiavo su Departamentu ir Banko pažymų originalų nepateikė. Teismas konstatavo, kad Departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi nustatytų aplinkybių visuma. Įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, teismas sprendė, kad pareiškėjo pateikta informacija ir dokumentai svarstant pareiškėjo prašymą kėlė pagrįstų abejonių, todėl Departamentas, tinkamai įvertinęs pareiškėjo pateiktus duomenis, padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, kadangi nepateikta patikima informacija apie turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Departamento išvada, jog gali kilti nelegalios migracijos grėsmė, taip pat yra pagrįsta.

26. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas remiantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 punktu, kadangi yra nustatytas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Taigi šiuo atveju pareiškėjui leidimas buvo panaikintas Tvarkos 14 punkte nurodytais pagrindais, todėl pareiškėjui Sprendimu buvo nustatytas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

27. Skunde pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, kurie leistų abejoti Departamento išvada, jog pareiškėjo pateikti duomenys nėra suklastoti. Teismas atsižvelgęs į Tvarkos 11 punkte nurodytus kriterijus, tai, kad pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryšiai, taip pat šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, padarė išvadą, jog Sprendimo dalies, kuria pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, nėra pagrindo vertinti kaip neproporcingos.

28. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pagrindą, dėl kurio pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo argumentais, kad nustatytas 3 metų uždraudimo atvykti terminas yra neproporcinga, neadekvati poveikio priemonė ir šiuo atveju tokia priemonė nebuvo reikalinga.

29. Iš Sprendimo turinio buvo matyti, kad Departamentas priėmė sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti perspėjimą į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą, atsižvelgęs į jam išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo priežastis, t. y. kad teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjas pateikė suklastotus dokumentus ir dėl to yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

30. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo duomenys į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą buvo įvesti teisėtai ir pagrįstai SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytais pagrindais, Sprendimu pareiškėjui pritaikytas minėtas ribojimas yra proporcingas ir pagal byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes pareiškėjo teisių nesuvaržė labiau nei tai buvo būtina.

31. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius aktus, teismų praktiką, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad Departamento Sprendimas priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo naikinti pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais. Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, teisės aktų nuostatomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Iš Sprendimo turinio suprantama kokiu pagrindu ir kuo remiantis buvo priimtas būtent toks sprendimas. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo netenkinamas.

III. 32. Pareiškėjas M. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą. Taip pat prašo priimti ir prijungti prie bylos papildomą rašytinį įrodymą – 2021 m. balandžio 11 d. (duomenys neskelbtini) banko išduotą Pažymą bei vadovautis ja priimant sprendimą.

33. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas priėjo prie neteisingos išvados, kad jis pateikė suklastotą Banko pažymą apie jo turimas lėšas, kadangi jis niekada neklastojo dokumento.

34. Kadangi pareiškėjas apie tai, kad Departamentas įtaria, jog jo Banko išduota pažyma yra galimai suklastota, sužinojo tik atsakovui priėmus Sprendimą, tik susipažinęs su Sprendimu jis pradėjo organizuoti pažymos iš Banko, kuri patvirtina, kad pareiškėjui išduota Pažyma yra autentiška ir tikra, gavimą. Dėl ilgai trunkančių tarptautinės legalizacijos procedūrų bei pasaulinės pandemijos, legalizuotos pažymos gavimas dėl nuo pareiškėjo valios nepriklausančių objektyvių priežasčių užtruko, todėl minėtos Pažymos originalą su visais patvirtinimais pavyko gauti tik prieš porą dienų iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Gavęs Pažymą, pareiškėjas papildomai turėjo organizuoti jos vertimą į lietuvių kalbą, todėl atsiimti išverstą Pažymą turėjo galimybę tik 2021 m. birželio 9 d. Dėl šios priežasties pareiškėjas teikia šį dokumentą kartu su apeliaciniu skundu.

35. Pareiškėjas teigia, kad 2021 m. balandžio 11 d. (duomenys neskelbtini) banko išduota pažyma Nr. 400/37058 buvo atspausdinta su technine klaida, kadangi buvo iškilusi problema su programine įranga. Būtent todėl sutapo pareiškėjo ir kito (duomenys neskelbtini) piliečio E. V. D. to paties Banko išduotų pažymų numeriai.

36. Nors tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turimas pragyvenimo lėšas, kadangi pateikė suklastotą Banko pažymą, tačiau pareiškėjas pateikia legalizuotą Pažymą, kuri akivaizdžiai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą.

37. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino, ar sprendimo dalis dėl draudimo atvyti 3 metus ir duomenų pateikimo į C.SIS., bus proporcingas ir adekvatus siekiamam tikslui, nepažeis pareiškėjo teisės dirbti ir vykdyti verslą Lietuvoje ar darbo ir verslo tikslais vykti į kitas Šengeno valstybes. Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ar kitoje Šengeno valstybėje bei padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti siekiamo tikslo, t. y. užkirsti kelią nelegaliai migracijai, nepakanka vien leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo.

38. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

39. Atsakovas teigia, kad Departamento atlikto tyrimo metu nustatytų aplinkybių visuma (pareiškėjo ir kitų su juo susijusių asmenų pateiktų banko pažymų datų ir registracijos numerių, jose nurodytų duomenų trūkumai, pinigų likučių sutapimas, tai, jog Departamentui yra žinomas asmuo, kuris organizuoja padirbtų banko dokumentų gavimą, tai, kad Departamentas disponuoja pareiškėjo pateiktos banko pažymos šablonine versija) pagrįstai leidžia vertinti, jog pareiškėjo pateikta banko pažyma yra netikra, juolab, kad Departamentui taip ir nebuvo pateiktas banko pažymos kopijos originalas, o tai, jog pareiškėjas galimai pats neklastojo Departamentui pateiktos banko pažymos, neturi teisinės reikšmės.

40. Departamento išvadas, kad pareiškėjas pateikė suklastotą banko pažymą, tik sustiprino tai, jog kitų (duomenys neskelbtini) piliečių pateiktose banko pažymose taip pat buvo nustatyta esminių neatitikimų ir kad nei vienas iš nurodytų užsieniečių originalių banko pažymų Departamentui taip ir nepateikė. Be to, Departamentas iš Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) Respublikoje, (duomenys neskelbtini) Respublikai, (duomenys neskelbtini) gavo pareiškėjų ir dalies kitų paminėtų užsieniečių pateiktų banko pažymų šablonus. Atsižvelgiant į tai, Departamentas Sprendime pagrįstai konstatavo, jog surinkti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjas Departamentui pateikė suklastotą banko pažymą, laikytini pakankamais ir patikimais ir kad nėra prieštaravimų tarp įrodymų.

41. Departamentas taip pat nesutinka su pareiškėjo vertinimu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

42. Atsakovo teigimu, nustatytas 3 metų draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis atitinka teisės aktų reikalavimus ir, įvertinus pareiškėjo įvykdytus neteisėtus veiksmus, laikytinas proporcinga priemone užkardyti neteisėtą pareiškėjo migraciją. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažinto teisėta Departamento Sprendimo dalį dėl pareiškėjo duomenų įvedimo į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą, kuri pagrįsta SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalimi.

43. Pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui teikiamus įrodymus pareiškėjas galėjo teikti anksčiau – Departamentas 2020 m. rugsėjo 11 d. ir 2020 m. spalio 27 d. pranešimais kreipėsi į pareiškėją, prašydamas pateikti Departamentui pateiktų banko pažymų originalus ar kitaip pagrįsti šių dokumentų autentiškumą, tačiau pareiškėjas Departamento reikalavimų nevykdė. Taip pat ir bylos nagrinėjimo metu jokių įrodymų neteikė.

44. Vertinant naujo įrodymo turinį taip pat atkreiptas dėmesys, kad 2021 m. balandžio 11 d. (duomenys neskelbtini) banko pažyma nėra nei Departamentui teiktos banko pažymos originalas, kurį pareiškėjo buvo prašoma pateikti, nei šios banko pažymos dublikatas.

45. Be to, pareiškėjo naujai pateikta „pažyma“ nėra patvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka, kadangi patvirtintas yra ne pažymą pasirašiusio asmens parašo ir pareigų tikrumas, o pažymos kopijos vertimą į anglų kalbą atlikusio vertėjo parašo tikrumas. Dar daugiau, pareiškėjo pateikiamas dokumentas teisės aktų nustatyta tvarka nėra legalizuotas Lietuvos Respublikoje, todėl negali būti pripažįstamas tinkamu įrodymu nagrinėjamoje byloje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 46. Ginčijamu Sprendimu pareiškėjui leidimas laikinai gyventi panaikintas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 2 punktu. Vadovaujantis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, 133 straipsnio 1, 7 ir 8 dalimis, SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalimi, Taisyklių 4, 6, 15, 16 ir 20 punktais bei Tvarkos 14 punktu, Sprendimu pareiškėjas įpareigotas savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos; jis įspėtas, kad per nustatytą laiką jam neišvykus iš Lietuvos Respublikos, bus priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos per šio sprendimo 2 punkte nustatytą savanoriško išvykimo terminą, šio sprendimo neįvykdžius (per nustatytą savanoriško išvykimo terminą neišvykus į nurodytą užsienio valstybę) – nuo užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; taip pat nuspręsta į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) 3 metus nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos per šio sprendimo 2 punkte nustatytą savanoriško išvykimo terminą, šio sprendimo neįvykdžius (per nustatytą savanoriško išvykimo terminą neišvykus į nurodytą užsienio valstybę) – nuo užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

47. Pareiškėjas atsakovo Sprendimą ginčija savo skundą grįsdamas argumentais dėl faktinių aplinkybių (jo atsakovui pateiktų duomenų) neteisingo įvertinimo, dėl ko padarytos nepagrįstos išvados ir priimtas neteisėtas Sprendimas.

48. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kartu su prašymu siekdamas įrodyti, kad atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą reikalavimą turėti pakankamai lėšų, kurių pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė Banko 2020 m. vasario 10 d. išduotas pažymas, kuriose nurodyta, kad pareiškėjas yra šio banko klientas ir turi banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytą 2008 m. gruodžio 7 d., o šioje banko sąskaitoje, banko pažymos išdavimo metu, yra (duomenys neskelbtini).

49. Atsakovas, atlikęs tyrimą, pripažino, kad pareiškėjo pateiktos Banko pažymos yra galimai suklastotos dėl šių nustatytų faktinių aplinkybių: pareiškėjo pateiktos banko pažymos registracijos numeris (duomenys neskelbtini) sutampa su kito asmens Departamentui pateiktos analogiško pobūdžio pažymos registracijos numeriu, pareiškėjo ir kito asmens su identišku registracijos numeriu pateiktose pažymose nurodytų tų pačių Banko darbuotojų parašai skiriasi, apyvartos eilutėje nurodytas laikotarpis nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. vasario 9 d., du kartus nurodyti debeto apyvartos stulpeliai, nors vienas iš stulpelių turėtų būti pinigų suma, reiškianti kredito apyvartą.

50. Pirmosios instancijos teismas sprendime, kurio pagrįstumas ir teisėtumas apeliacinio skundo ribose yra tikrinamas (ABTĮ 140 str. 1 d.), konstatavo, kad šie Departamento nustatyti akivaizdūs Banko pažymų datų, registracijos numerių ir pažymose pateiktų duomenų trūkumai yra pagrindas padaryti išvadą, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui pagrįstai bei teisėtai panaikintas, nes leidimas buvo gautas apgaulės būdu.

51. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad neturi teisinio pagrindo kitokioms išvadoms dėl faktinių aplinkybių, nustatytų šioje byloje, vertinimo ir teisinio santykių kvalifikavimo, todėl pareiškėjo apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

52. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus, prašo juos priimti ir vertinti.

53. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šio pareiškėjo prašymo, pažymi, kad pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

53.1. Šių procesinių teisės normų kontekste vertindama pareiškėjo prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjas neturėjo galimybių šiuos dokumentus pateikti atsakovui, vykdančiam viešojo administravimo procedūras, kurių metu atliekamas visų sprendžiamam klausimui aktualių faktinių aplinkybių turimas bei vertinimas. Byloje nustatyta, kad Departamentas kreipėsi į pareiškėją ir įpareigojo pateikti Banko pažymų originalus, taip pat raštų dėl pareiškėjo, jo sutuoktinės ir nepilnamečio vaiko banko sąskaitose turimų lėšų, tačiau pareiškėjas nebendradarbiavo, įvairiais pretekstais neteikė prašomų banko pažymų originalų. Pareiškėjas apie tai, kad turi pateikti Banko pažymų originalus buvo informuotas 2020 m. rugsėjo 11 d. ir 2020 m. spalio 27 d. pranešimais, žodžiu ir elektroniniu paštu.

53.2. Byloje nenustatyta ir objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateikiami įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad šiuo atveju kalbėti apie procesinio netikėtumo, dėl kurio pareiškėjui būtybė teikti naujus įrodymus kilo tik pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą byloje, teisinių pagrindų nėra.

53.3. Šie teisiniai argumentai suponuoja, kad pareiškėjas viešojo administravimo procedūrų metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas procesine teisine prasme, dėl to teismui nebuvo pateikti įrodymai, kuriuos jis teikia apeliacinės instancijos teisme, todėl pripažįstama, kad priežastys, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, nėra pagrįstos.

53.4. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo prašymas dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme atmetamas ir šie įrodymai grąžinami pareiškėjui.

54. Pasisakydama dėl šios Nutarties 37 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Tvarkos 14 punktą užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

55. Tvarkoje nustatyti pavyzdiniai kriterijai, kurie turi būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį <...> (1 p.). Tvarkos antrasis skirsnis nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas (11 p.). Sprendžiant klausimą dėl uždraudimo užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, atvykti į Lietuvos Respubliką, Migracijos departamentas privalo atsižvelgti į pagrindą, dėl kurio pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, ar jis buvo panaikintas (11.1 p.), esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika (11.2 p.), tai, ar per pastaruosius vienus metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas (11.3.1 p.); užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (11.3.2 p.).

56. Taigi, sprendimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki tam tikro laiko atsakovas turėjo priimti įvertinęs reikšmingų aplinkybių visumą bei atsižvelgęs į tai, ar draudimas pareiškėjui iki tam tikro laiko atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams užtikrinti.

57. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad draudimu atvykti užsieniečiams į Lietuvos Respubliką siekiama užkirsti kelią nesąžiningiems bei nepatikimiems užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką; į atsakovo nustatytas aplinkybes, dėl kurių pareiškėjui panaikintas leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktus, prieina prie išvados, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, atsižvelgė į Tvarkoje nustatytus kriterijus, o pareiškėjui taikomas draudimas 3 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams užtikrinti.

58. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nėra teisiškai pagrįsti ir teisėjų kolegijos atmetami.

59. Administracinių teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad Migracijos departamento sprendimai, priimti siekiant užkardyti galbūt neteisėtą užsieniečio migraciją, kai tas asmuo nesilaikė nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ir apsigyvenimą, nėra neproporcinga ar nepateisinama priemonė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3053-756/2015; 2016 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3669-822/2016; kt.).

60. Iš Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas priėmė sprendimą įvesti perspėjimą į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą, atsižvelgęs į priežastis, dėl kurių pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, į tai, kad įvertinus visas faktines aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti vykti į kitas Šengeno valstybes, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje; kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

61. Teisėjų kolegija neturi teisinių pagrindų pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu sprendimą dėl perspėjimo įvedimo į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytais pagrindais, Sprendime taikytas aptartas ribojimas yra proporcingas ir pagal byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes pareiškėjo teisių nesuvaržė labiau nei tai buvo būtina (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2412-556/2021).

62. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų nekartodama (šiuo aspektu žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 20772/92; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. M. (M. M.) apeliacinį skundą atmesti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo M. M. (M. M.) kartu su 2021 m. rugpjūčio 17 d. prašymu pateiktus dokumentus ir juos grąžinti pareiškėjui.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius