9d30bb2f-b1ba-4d72-b8f1-72c6991f286e · KlaipÄdos apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedapeliacinį skundÄ dÄl KlaipÄdos rajono apylinkÄs teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs I. J. ieÅ¡kinį atsakovui A. J. dÄl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, piniginÄs kompensacijos priteisimo už bendrosios jungtinÄs sutuoktinių nuosavybÄs sumažÄjimÄ . TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä :GinÄo esmÄIeÅ¡kovÄ I. J. ieÅ¡kiniu kreipÄsi į teismÄ , kuriuo reiÅ¡kÄ reikalavimÄ santuokÄ , sudarytÄ 1972-05-05, tarp jos ir atsakovo A.
Legislator headnote
AI generated9d30bb2f-b1ba-4d72-b8f1-72c6991f286e · KlaipÄdos apygardos teismas: Å¡iuo metu gauna draudimo senatvÄs pensijÄ . Atsakovas dirbo ribotos atsakomybÄs bendrovÄje (toliau â RAB) âArtel Staratelej Äiukotkaâ â aukso kasybos įmonÄje, įsikÅ«rusioje 1965 m. Tolimojoje Å iaurÄje, Äiukotkos autonominÄs apygardos Äauno rajone. 2011-03-10 atsakovas pareiÅ¡kime RAB âArtel Staratelej Äiukotkaâ nurodÄ, jog iÅ¡ÄjÄs iÅ¡ bendrovÄs dalyvių sudÄties, Å¡iai bendrovei perleido 15,75 procento turÄto įstatinio kapitalo ir praÅ¡o pervesti pinigines lÄÅ¡as į banko sÄ skaitÄ Rusijoje. 2011-05-24 mokÄjimo nurodymu Nr. 326 atsakovui už perleistÄ Ä¯statinio kapitalo dalį bendrovei buvo iÅ¡mokÄta ir pervesta 3 823 362,00 rublių.
Full text
CivilinÄ byla Nr. 2A-301-460/2017                       Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01733-2015-3                       Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                        2.3.2.4.3.; 3.3.1.20; 2.3.2.6.3.2 KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 2 d.KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų ŽydrÅ«no BertaÅ¡iaus, Mariaus Dobrovolskio ir AuÅ¡ros MaÅ¡keviÄienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja),teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs I.
J. apeliacinį skundÄ dÄl KlaipÄdos rajono apylinkÄs teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs I. J. ieÅ¡kinį atsakovui A. J. dÄl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, piniginÄs kompensacijos priteisimo už bendrosios jungtinÄs sutuoktinių nuosavybÄs sumažÄjimÄ . TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä :GinÄo esmÄIeÅ¡kovÄ I. J. ieÅ¡kiniu kreipÄsi į teismÄ , kuriuo reiÅ¡kÄ reikalavimÄ santuokÄ , sudarytÄ 1972-05-05, tarp jos ir atsakovo A.
J., nutraukti dÄl atsakovo kaltÄs, paliekant santuokines pavardes, priteisti iÅ¡ atsakovo 750 000 Eur kompensacijÄ už bendrosios jungtinÄs sutuoktinių nuosavybÄs sumažÄjimÄ ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas. PraÅ¡Ä neskirti termino susitaikyti, nes susitaikymas su atsakovu nÄra galimas. NurodÄ, jog atsakovo kaltÄ dÄl santuokos iÅ¡irimo pasireiÅ¡kÄ tuo, jog jis neatlieka savo kaip sutuoktinio pareigų â paliko Å¡eimÄ ir taip pažeidÄ sutuoktiniui nustatytas pareigas elgtis lojaliai savo sutuoktinÄs atžvilgiu, neteikÄ jokios materialinÄs ir moralinÄs paramos Å¡eimai, visiÅ¡kai ja nesirÅ«pino.
Atsakovas yra pensininkas neturi rimtų sveikatos sutrikimų ar invalidumo, todÄl iÅ¡laikymas atsakovui nepriklauso, sau iÅ¡laikymo iÅ¡ atsakovo nepraÅ¡o. Jokių kreditorinių įsipareigojimų neturi, apie atsakovo kreditorinius įsipareigojimus nežino. NurodÄ, jog 2012-05-08 tarp jos ir atsakovo buvo sudaryta sutuoktinių povedybinÄ sutartis, kurios pagrindu buvo nustatytas turto įgyto santuokos metu teisinis režimas. Jokio kito nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, kuriam yra privaloma teisinÄ registracija bei kurį reikÄtų dalinti notaro tvirtinta sutartimi Å¡alys neturi.
Individualios įmonÄs, registruotos abiejų sutuoktinių ar vieno sutuoktinio vardu Å¡alys neturi. Teigia, jog santuokos metu Å¡alys įgijo Rusijos Federacijoje registruotos UAB A/S âÄiukotkaâ akcijas, kurias 2010 metais atsakovas be ieÅ¡kovÄs žinios pardavÄ ir visus pinigus už parduotas akcijas pasisavino savo asmeniniams poreikiams tenkinti. KokiÄ sumÄ atsakovas gavo už parduotas akcijas nežino. 2010-09-28 ir 2011-09-29 atsakovas be ieÅ¡kovÄs žinios ir sutikimo sudarÄ dvi paskolos sutartis su V.
B. ir jam paskolino 600000 Eur ir 900000 Eur. Šiuos pinigus atsakovas gavo pardavÄs be ieÅ¡kovÄs sutikimo jiems bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teise priklausanÄias âÄiukotkaâ akcijas. PažymÄjo, kad niekada nebuvo iÅ¡davusi įgaliojimo atsakovui, veikti jos vardu ir perleisti įmonÄs akcijas arba skolinti pinigus kitiems asmenims. ManÄ, kad atsakovas, sudarydamas sandorius Rusijos Federacijoje ir nurodydamas pinigų grÄ Å¾inimo vietÄ Rusijos Federacijoje, siekÄ nuslÄpti nuo jos akcijų pardavimo faktÄ .
Kadangi 2012-05-08 povedybinÄje sutartyje sutuoktiniai neaptarÄ nuosavybÄs klausimo dÄl vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinÄ sutuoktinių nuosavybÄ, perleidimo, todÄl atsakovas turi sumokÄti 750 000 Eur piniginÄ kompensacijÄ už parduotas akcijas.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄKlaipÄdos rajono apylinkÄs teismas 2016-10-18 sprendimu ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir nusprendÄ santuokÄ , įregistruotÄ 1972-05-05 TelÅ¡ių rajono savivaldybÄs administracijos CivilinÄs metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. 131, tarp I.
J. (ikisantuokinÄ pavardÄ B.) ir A. J., nutraukti dÄl abiejų kaltÄs. Po santuokos nutraukimo Å¡alims palikti pavardes: A. J. â J., I. J. â J.. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetÄ. PriteisÄ iÅ¡ A. J. 21,00 Eur žyminio mokesÄio, 150,00 Eur už advokato paslaugas, iÅ¡ viso 171,00 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei I. J.. PriteisÄ iÅ¡ ieÅ¡kovÄs I. J. 100,00 Eur už advokato paslaugas atsakovui A. J.. PriteisÄ iÅ¡ ieÅ¡kovÄs I. J. 8000,00 Eur žyminio mokesÄio valstybei.Teismas byloje nustatÄ, kad ieÅ¡kovÄ ir atsakovas susituokÄ 1972-05-05 TelÅ¡ių rajono civilinÄs metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. 131.
VÄ® Registrų centro 2015-07-02 duomenimis, ieÅ¡kovÄ ir atsakovas neturi bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teise įregistruoto nekilnojamojo turto Lietuvoje. 2015-08-24 VÄ® Registrų centro duomenimis, ieÅ¡kovÄ I. J. įregistravo asmeninÄ nuosavybÄ Ä¯ nekilnojamÄ jį turtÄ â butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), KlaipÄdoje, įregistravimo pagrindas â 2013-03-19 pirkimoâpardavimo sutartis. VÄ® âRegitraâ duomenimis, atsakovo vardu nÄra įregistruotų transporto priemonių, o ieÅ¡kovÄs I.
J. vardu 2010-12-27 įregistruota transporto priemonÄ âAudi A5â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-05-08 sudaryta sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis, kurios pagrindu ieÅ¡kovei asmeninÄs nuosavybÄs teise atiteko žemÄs sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 73/143 dalys žemÄs sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis vandentiekio linijos â vandentiekio įvado, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis nuotekų linijos â buitinių nuotekų iÅ¡vadų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. LM-1129. 2012-05-08 sutuoktiniai A.
J. ir I. J. sudarÄ povedybinÄ sutartį, kuria nustatÄ viso turto (įgyto iki santuokos, santuokos metu, po santuokos nutraukimo) teisinį režimÄ , povedybinÄ sutartis įregistruota Vedybų sutarÄių registre.2010-09-28 A. J. fizinių asmenų paskolos sutarties pagrindu paskolino V. B. 600 000,00 Eur sumÄ , kuri turÄjo bÅ«ti grÄ Å¾inta 2012-09-29. 2011-09-29 A. J. pinigų paskolos sutarties Nr. 29/09 pagrindu paskolino V. B. 900 000,00 Eur, kuri turÄjo bÅ«ti grÄ Å¾inta iki 2012-09-29. 2013-03-29 AB DNB banko pavedimu A.
J. pervedÄ 60 201,52 Eur I. J.. 2015-06-11 Vilniaus apygardos teismas sprendimu ieÅ¡kovÄs I. J. ieÅ¡kinį atsakovui A. J. dÄl 200 000,00 Eur skolos ir 5 procentų metinių palÅ«kanų priteisimo atmetÄ, konstatavÄs, jog ieÅ¡kinys nepagrįstas.IÅ¡ teismui pateiktos A. J. darbo knygelÄs nustatyta, jog A. J. dirbo Rusijoje nuo        1959-04-18 iki 2011-06-17. IÅ¡ Rusijos Federacijos pensijų fondo valdybos ÄiukÄių autonominÄs apygardos Äauno rajono 2015-11-16 pažymos nustatyta, kad A.
J. Å¡iuo metu gauna draudimo senatvÄs pensijÄ . Atsakovas dirbo ribotos atsakomybÄs bendrovÄje (toliau â RAB) âArtel Staratelej Äiukotkaâ â aukso kasybos įmonÄje, įsikÅ«rusioje 1965 m. Tolimojoje Å iaurÄje, Äiukotkos autonominÄs apygardos Äauno rajone. 2011-03-10 atsakovas pareiÅ¡kime RAB âArtel Staratelej Äiukotkaâ nurodÄ, jog iÅ¡ÄjÄs iÅ¡ bendrovÄs dalyvių sudÄties, Å¡iai bendrovei perleido 15,75 procento turÄto įstatinio kapitalo ir praÅ¡o pervesti pinigines lÄÅ¡as į banko sÄ skaitÄ Rusijoje. 2011-05-24 mokÄjimo nurodymu Nr. 326 atsakovui už perleistÄ Ä¯statinio kapitalo dalį bendrovei buvo iÅ¡mokÄta ir pervesta 3 823 362,00 rublių.
IÅ¡ teismui pateiktos 2014-03-25 liudytojos I. J. apklausos protokolo matyti, jog I. J. apklausos metu minÄjo, jog A. J. pardavÄ spalvotojų metalų kasyklos akcijas už 3 000 000,00 Eur, be to, jai žinoma, kad A. J. paskolino          1 500 000,00 Eur V. B., nes pati perspÄjo, kad jis bÅ«tų atsargus. 2016-05-18 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Å iaulių apygardos valdyba raÅ¡tu âDÄl informacijos pateikimoâ informavo teismÄ , jog Å iaulių apskrities VMI atliekant operatyvų aptikrinimÄ dÄl neteisÄto V.
B. praturtÄjimo, V. B. pateikÄ 2010-09-28 ir 2011-09-29 paskolos sutartis, o A. J. RAB âArtel Staratelej Äiukotkaâ akcijų pardavimo sutartys pateiktos nebuvo. Å iaulių miesto 1-asis notarų biuras teismui praneÅ¡Ä, jog 2016-02-13 V. B. mirÄ, paveldÄjimo byla nÄra užvesta.Teismas atmetÄ ieÅ¡kovÄs praÅ¡ymÄ nutraukti santuokÄ dÄl sutuoktinio kaltÄs ir santuokÄ nutraukÄ dÄl abiejų sutuoktinių kaltÄs. Å iÄ sprendimo dalį motyvavo tuo, kad dÄl atsakovo neiÅ¡tikimybÄs ieÅ¡kovÄ nepateikÄ jokių objektyvių įrodymų, o teismo posÄdžio metu patvirtino, kad atsakovas teikÄ jai materialinÄ paramÄ , rÅ«pinosi ja, gerbÄ jÄ .
Taip pat Å¡alių santuoka sudaryta, ieÅ¡kovei žinant, jog atsakovas dirba ir dirbs Rusijoje, iÅ¡ ieÅ¡kovÄs duotų paaiÅ¡kinimų nustatyta, jog atsakovas grįždavo į LietuvÄ tik keletÄ kartų per metus â atostogų metu, Lietuvoje pabÅ«davo 2â3 mÄnesius ir vÄl iÅ¡vykdavo į RusijÄ , o ieÅ¡kovÄ Ä¯ RusijÄ pas savo sutuoktinį, kaip ji nurodÄ, buvo nuvykusi tik du kartus. Å ios aplinkybÄs patvirtina, jog didžiÄ jÄ sutuoktinių gyvenimo dalį sutuoktiniai gyveno atskirai, o ieÅ¡kovÄ noro gyventi ir kurti bendrÄ gyvenimÄ Rusijoje neturÄjo.
Teismas vertino, kad abu sutuoktiniai nedÄjo pakankamai pastangų iÅ¡laikyti santuokÄ , todÄl santuokÄ nutraukÄ dÄl abiejų sutuoktinių kaltÄs. SprÄsdamas dÄl turto padalijimo teismas įvertino tas aplinkybes, kad Å¡alys bendru susitarimu pakeitÄ Ä¯statymu nustatytÄ sutuoktinių turto teisinį režimÄ bei sutarÄ, jog visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, įgytas santuokos metu bet kokiu bÅ«du, yra tÄ turtÄ Ä¯gijusio sutuoktinio asmeninÄ nuosavybÄ, be kita ko, automobiliai taip pat tampa asmenine nuosavybe to sutuoktinio, kurio vardu jie yra įgyti (sutarties 3 str. 3.1 p.), o nutraukus santuokÄ , turtas, įgytas iki santuokos ir santuokos metu, yra kiekvieno jų asmeninÄ nuosavybÄ (povedybinÄs sutarties 4 str.), turto padalijimo sutartimi pasidalijo santuokos metu įgytÄ sutuoktinių bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teise įgytÄ turtÄ , daugiau turto, kuris bÅ«tų įgytas bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teise ir kurį reiktų padalyti santuokos nutraukimo byloje, nenurodÄ ir reikalavimo dÄl turto padalijimo nÄ vienas iÅ¡ sutuoktinių nepareiÅ¡kÄ.SprÄsdamas dÄl kompensacijos už bendrosios jungtinÄs sutuoktinių nuosavybÄs sumažÄjimÄ teismas byloje įvertino tai, kad sutuoktiniai 2015-05-08 sudaryta povedybine sutartimi patvirtino, jog sutuoktiniai Å¡ia sutartimi pasirinko ne bendrosios jungtinÄs sutuoktinių nuosavybÄs, bet kiekvieno sutuoktinio asmeninÄs nuosavybÄs turto režimÄ .
Taip pat teismas įvertino tÄ aplinkybÄ, kad atsakovas Rusijoje pradÄjo dirbti ir įsidarbino artelÄje âÄiukotkaâ dar iki santuokos sudarymo (santuoka sudaryta tik po metų, tai yra 1972-05-05). 2011-03-10 pareiÅ¡kime A. J. kreipÄsi į RAB âArtel Staratelej Äiukotkaâ su pareiÅ¡kimu, kuriame nurodÄ, jog 2011-02-09 pateikÄ pareiÅ¡kimÄ dÄl iÅ¡Äjimo iÅ¡ RAB âArtel Staratelej Äiukotkaâ dalyvių sudÄties ir perdavÄ bendrovei 15,75 procento įstatinio kapitalo, o 2011-05-24 mokÄjimo nurodymu Nr. 326 RAB âArtel Staratelej Äiukotkaâ pervedÄ tikros vertÄs 15,75 procento įstatinio kapitalo dÄl iÅ¡Äjimo iÅ¡ bendrovÄs dalyvių sudÄties, tai sudarÄ 388 233 362 rublius (770 391,45 Eur), į atsakovo sÄ skaitÄ Rusijoje.
Teismas įvertinÄs tai, kad pagal Rusijos teisÄs normas ribotos atsakomybÄs bendrovÄ turi bendrijos ir bendrovÄs elementų ir jos įstatinis kapitalas padalytas į steigimo dokumentų nustatyto dydžio dalis, o ne akcijas, nusprendÄ, kad atsakovo sukaupta 15,75 proc. įstatinio kapitalo dalis laikytina jo asmenine nuosavybe. Å alys povedybinÄje sutartyje aptardamos santuokos metu įgyto turto teisinį režimÄ susitarÄ, kad piniginÄs lÄÅ¡os, deklaruotos vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu, ir lÄÅ¡os banko sÄ skaitose, atidarytose sutuoktinio vardu, yra jo asmenine nuosavybÄ.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiIeÅ¡kovÄ pateikÄ apeliacinį skundÄ , juo nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Apeliaciniame skunde nurodÄ, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog dÄl santuokos nutraukimo yra kalti abu sutuoktiniai, kadangi bÅ«tent atsakovas buvo turto padalijimo ir povedybinÄs sutarÄių sudarymo iniciatoriumi, jis nurodÄ, kad nemato perspektyvos gyventi Lietuvoje ir atsisako Lietuvos pilietybÄs, atsakovas nusprendÄ gyventi Rusijoje, nors Lietuvoje bendram gyvenimui buvo visos sÄ lygos.
Taip pat apeliantÄ skundžia teismo sprendimo dalį dÄl kompensacijos už bendrosios jungtinÄs sutuoktinių nuosavybÄs sumažÄjimÄ , nurodydama, kad teismas nusprÄsdamas, kad atsakovas pinigines lÄÅ¡as į ribotos atsakomybÄs bendrovÄ Ä¯statiniam kapitalui formuoti pradÄjo neÅ¡ti iki santuokos sudarymo, turÄjo analizuoti, kiek asmeninių lÄšų atsakovas investavo iki santuokos ir santuokos metu. Taip pat sutuoktiniai povedybinÄje sutartyje numatÄ, kad po povedybinÄs sutarties sudarymo visos lÄÅ¡os, gautos iÅ¡ profesinÄs veiklos, yra to sutuoktinio asmeninÄ nuosavybÄ, taÄiau teismas faktiÅ¡kai sutuoktinių povedybinÄje sutartyje įtvirtintiems juridiniams faktams ir teisinÄms pasekmÄms pritaikÄ Ä¯statymo galiojimo atgal institutÄ , pažeisdamas imperatyviÄ sias teisÄs normas (LR CK 3.88 str.).
ApeliantÄ nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad bendrovÄs įstatinio kapitalo dalies sutuoktiniai neįgijo bendrosios nuosavybÄs teise; taip pat kad atsakovas turÄjo tik įstatinio kapitalo dalį, kuriÄ prieÅ¡ iÅ¡ÄjimÄ iÅ¡ bendrovÄs perleido, todÄl nebuvo sudaryta akcijų pirkimoâpardavimo sutartis, kadangi pagal 2016-11-08 duomenys iÅ¡ Rusijos Federacijos vieningo valstybinio juridinių asmenų registro dÄl RAB âArtel Staratelej Äiukotkaâ matyti, kad yra tik keturi bendrovÄs dalyviai, nuo 2011 m. valdantys 100 proc. bendrovÄs kapitalo, o atsakovo neva turima 15,75 proc. bendrovÄs įstatinio kapitalo dalis neatitinka registro duomenų, nes visi dabartiniai bendrovÄs dalyviai savo dalis įgijo tuo metu, kai atsakovas perleido savo nenustatytÄ bendrovÄs dalį.
Remiantis Rusijoje galiojanÄiu teisiniu reglamentavimu, atsakovas galÄjo perleisti savo dalį tik bendrovÄs dalyviams arba tretiesiems asmenims, o sandoris dÄl bendrovÄs įstatinio kapitalo perleidimo turÄjo bÅ«ti forminamas notarine tvarka ir pasiraÅ¡omas dalių perdavÄjo ir dalių įgijÄjo (Federalinio įstatymo 23 str.). Taip pat pirmosios instancijos teismas nenustatinÄjo visų 1 500 000 Eur paskolintų V. B. pinigų kilmÄs ir apsiribojo atsakovo pinigais, neva gautais už parduotÄ bendrovÄs įstatinio kapitalo dalį, kurie sudaro 770 391,45 Eur.
Bylos nagrinÄjimo metu nebuvo nustatyta 729 608,55 Eur suma ir dÄl to, ar ji yra sutuoktinių bendroji jungtinÄ nuosavybÄ, teismas nepasisakÄ. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pažymÄjo, jog Vilniaus apygardos teismas 2015-06-11 sprendimu iÅ¡sprendÄ klausimÄ dÄl kompensacijos už bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs sumažÄjimÄ ir ieÅ¡kinys buvo atmestas. ApeliantÄ nurodo, kad minÄtame sprendime teismas nustatÄ faktÄ , kad                  A. J. ir V.
B. paskolos sutartys buvo sudarytos iki povedybinÄs sutarties sudarymo ir V. B. buvo paskolinti bendri sutuoktinių pinigai. Taigi ieÅ¡kovÄ jau neturÄjo pareigos to įrodinÄti (LR CPK 279 str. 4 d.). Taip pat apeliantÄ nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad ji žinojo apie sutuoktinio sudaromÄ paskolos sutartį su V. B., E. ir J. P.. Atsakovas pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , jame nurodo, kad visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais. Papildomai nurodo, kad apeliantÄ remiasi Rusijos Federacijos federalinio įstatymo nuostatomis, taÄiau cituodama atskiras Å¡io įstatymo nuostatas iÅ¡kraipo jų esmÄ ir siekia suklaidinti teismÄ , nes minimo įstatymo materialinÄ teisÄ numato prieÅ¡ingai, nei teigia ieÅ¡kovÄ.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliuÄių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
ApeliacinÄs instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. AbsoliuÄių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimÄ apeliacinÄs instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinÄjimo ribas (CPK 329 str.). AbsoliuÄių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinÄjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 str. nurodytas iÅ¡imtis.
Apeliacinis skundas nagrinÄjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinÄjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinÄjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 str.). TeisÄjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esanÄius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinÄjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nÄra pagrindo bylÄ nagrinÄti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisÄtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonÄmis.Byloje nagrinÄjamas klausimas dÄl santuokos nutraukimo dÄl vieno iÅ¡ sutuoktinių kaltÄs ir kompensacijos už turto, esanÄio bendrÄ ja jungtine nuosavybe, sumažinimo.
DÄl santuokos nutraukimo dÄl vieno iÅ¡ sutuoktinių kaltÄsIeÅ¡kovÄ ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä pripažinti, kad santuoka nutraukiama dÄl atsakovo kaltÄs. Pirmosios instancijos teismas santuokÄ nutraukÄ dÄl abiejų sutuoktinių kaltÄs. AtsakovÄ skundžia Å¡iÄ Â pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuokÄ dÄl kito sutuoktinio kaltÄs. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dÄl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmÄs pažeidÄ savo kaip sutuoktinio pareigas <...> ir dÄl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 1 dalis).
Preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dÄl kito sutuoktinio kaltÄs, jeigu jis yra nuteisiamas už tyÄinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina (CK 3.60 straipsnio 2dalis).Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatyme sutuoktinio kaltÄ dÄl santuokos iÅ¡irimo apibrÄžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmÄs. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26â3.30, 3.35â3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose.
Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinÄs bei materialiosios paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinÄ Å¡alies įrodinÄjimo pareigÄ dÄl santuokos nutraukimo priežasÄių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant pripažįstama, kad santuoka iÅ¡iro dÄl vieno sutuoktinio kaltÄs. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltÄ dÄl santuokos iÅ¡irimo yra preziumuojama, taÄiau Å¡iais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltÄs prezumpcija.
Tuo atveju, kai sutuoktinis, dÄl kurio kaltÄs kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriomis įstatymas sieja kaltÄs prezumpcijÄ , pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iÅ¡iro ne dÄl Å¡ių priežasÄių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iÅ¡irimo kaltÄs prezumpcijÄ ), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iÅ¡iro bÅ«tent dÄl Å¡ių priežasÄių. Teismui nustatant, kokios priežastys lÄmÄ santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dÄl santuokos iÅ¡saugojimo pablogÄjus tarpusavio santykiams ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.
Lojalumo pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktinis visada tiek Å¡eimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos Å¡eimos interesais, negali suprieÅ¡inti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar Å¡eimos interesais. AbipusÄs pagalbos pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonÄs, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimi, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus sprÄsti abipusiu susitarimu. MoralinÄ ir materialinÄ parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu: tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmÄmis (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-2/2011).
Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad santuokos iÅ¡irimÄ gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiÅ«ris į Å¡eimÄ , nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad Å¡eima bÅ«tų iÅ¡saugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dÄl Å¡eimos gerovÄs nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobÅ«džio aplinkybÄs gali sudaryti pagrindÄ konstatuoti, kad dÄl santuokos nutrÅ«kimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-398/2013).
NustaÄius, jog santuoka iÅ¡iro dÄl abiejų sutuoktinių kaltÄs, aplinkybÄ, kad galbÅ«t vieno sutuoktinio kaltÄ (jos laipsnis) dÄl santuokos nutraukimo didesnÄ nei kito sutuoktinio, neturi įtakos iÅ¡vadai dÄl abiejų sutuoktinių kaltÄs buvimo (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016).Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovÄ nurodÄ, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog dÄl santuokos nutraukimo yra kalti abu sutuoktiniai, kadangi bÅ«tent atsakovas buvo turto padalijimo ir povedybinÄs sutarÄių sudarymo iniciatoriumi, jis nurodÄ, kad nemato perspektyvos gyventi Lietuvoje ir atsisako Lietuvos pilietybÄs, atsakovas nusprendÄ gyventi Rusijoje, nors Lietuvoje bendram gyvenimui buvo visos sÄ lygos.ApeliacinÄs instancijos teismas nesutinka su apeliantÄs argumentais.
Pirmosios instancijos teismas teisingai byloje, remdamasis ieÅ¡kovÄs ir liudytojo A. V. parodymais, nustatÄ kad ieÅ¡kovÄ, prieÅ¡ iÅ¡tekÄdama už atsakovo, žinojo, kad atsakovas dirbo ir dirbs Rusijoje, o pats atsakovas pagal galimybes lankydavo ieÅ¡kovÄ Lietuvoje savo atostogų metu. Tuo tarpu pati ieÅ¡kovÄ sutuoktinį Rusijoje lankÄ tik du kartus. TodÄl sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad didžiÄ jÄ gyvenimo santuokoje dalį sutuoktiniai gyveno atskirai ir vedÄ atskirÄ Å«kį.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis kasacinio teismo praktika, konstatavo, kad Å¡alių pasirinktas gyvenimo bÅ«das atitolino vienÄ nuo kito, nÄ vienas iÅ¡ jų nedÄjo maksimalių pastangų puoselÄti Å¡eiminius santykius, o susitikus buvo sprendžiami tik turtiniai klausimai, t. y. buvo teikiama materialinÄ parama ieÅ¡kovei ir kt. DÄl atsakovo iniciatyvos sudaryti turto padalijimo ir povedybinÄ sutartį turint siekį nutraukti santuokÄ apeliacinÄs instancijos teismas nurodo, kad tiek 2012-05-08 turto padalijimo sutartis, tiek 2012-05-08 povedybinÄ sutartis yra sudarytos bendru Å¡alių sutarimu, kaip tai numato įstatymas.
Sudarydami Å¡ias sutartis abu sutuoktiniai buvo veiksnÅ«s ir suprato sutarties sÄ lygas, tai patvirtina ir 2012-05-08 povedybinÄs sutarties 1 straipsnis, numatantis, kad sutartis atitinka abiejų sutarties Å¡alių valiÄ , ketinimus, sudaroma gera valia, nevartojant smurto, prievartos, ekonominio ar realaus grasinimo, visiÅ¡kai suprantant numatomÄ turto teisinį režimÄ , įvertinus tai, kad Å¡ia sutartimi nebus pažeisti sutuoktinių interesai, neribojama Å¡alių veiklos laisvÄ. AnalogiÅ¡ka sutarties sÄ lygÄ Ä¯traukta ir 2012-05-08 sutuoktinių turo pasidalijimo sutartyje, baigiamosiose nuostatose.
Byloje nÄra duomenų, kad atsakovas, sudarÄs Å¡ias sutartis su ieÅ¡kove, ketino nutraukti santuokÄ . PrieÅ¡ingai, byloje ieÅ¡kovÄ ir liudytojas A. V. pirmosios instancijos teismo posÄdžio metu nurodÄ, kad dar 2013 metais atsakovas buvo grįžÄs į LietuvÄ iÅ¡ Rusijos ir kartu su sutuoktine Å¡ventÄ Velykas. Be to, atkreiptinas dÄmesys, kad Å¡ios sutartys nuo 2012-05-08 buvo vykdomos visus trejus metus, tai vÄlgi leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas nesiekÄ nutraukti santuokos iÅ¡kart sudarius Å¡ias sutartis, o ieÅ¡kinys dÄl santuokos nutraukimo buvo pateiktas paÄios ieÅ¡kovÄs. Taigi ieÅ¡kovÄs apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas pasiÅ«lÄ ieÅ¡kovei sudaryti povedybinÄ bei turto pasidalijimo sutartis iÅ¡ tiesų siekdamas nutraukti santuokÄ , yra nepagrįsti, nes neįrodyti (LR CPK 178 str.).
Ä®vertinÄs tai, kas iÅ¡dÄstyta anksÄiau, apeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad nÄra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dÄl santuokos nutraukimo dÄl vieno iÅ¡ sutuoktinių kaltÄs. DÄl kompensacijos už bendrosios jungtinÄs sutuoktinių nuosavybÄs sumažÄjimÄ ApeliantÄ nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dÄl kompensacijos, kuria teismas netenkino ieÅ¡kovÄs praÅ¡ymo priteisti 700 000 Eur už bendrosios jungtinÄs sutuoktinių nuosavybÄs sumažÄjimÄ .
ApeliantÄ ieÅ¡kinyje ir apeliaciniame skunde šį reikalavimÄ argumentuoja tuo, jog atsakovas, pasinaudodamas bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs turtu, anot ieÅ¡kovÄs, pinigais už parduotas akcijas, kurios buvo bendroji jungtinÄ sutuoktinių nuosavybÄ, sudarÄ sandorius (paskolos sutartis) savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Nurodo, jog teismas, darydamas iÅ¡vadÄ dÄl atsakovo turto dalies bendrovÄs įstatiniame kapitale, turÄjo aiÅ¡kintis, kokiÄ dalį turto atsakovas įneÅ¡Ä iki santuokos ir santuokos metu.
Taip pat apeliantÄ nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sutuoktinių povedybinÄje sutartyje įtvirtintiems juridiniams faktams ir teisinÄms pasekmÄms pritaikÄ Ä¯statymo galiojimo atgal institutÄ , pažeisdamas imperatyviÄ sias teisÄs normas, numatytas LR CK 3.88 str. IÅ¡ byloje esanÄių pateiktų raÅ¡tinių įrodymų â atsakovo darbo knygelÄs matyti, jog atsakovas Rusijoje pradÄjo dirbti 1959 metais, 1967-03-25 priimtas į kasÄjų artelÄ âJubilejnajaâ kasÄju, o 1971-03-13 perkeltas į kasÄjų artelÄ âÄiukotkaâ, 2011-06-17 atleistas iÅ¡ pareigų.
Aukso ieÅ¡kotojų artelÄ âÄiukotkaâ įkurta 1965 metais. IÅ¡ Å¡ių bylos duomenų matyti, jog atsakovas Rusijoje pradÄjo dirbti ir įsidarbino artelÄje âÄiukotkaâ dar iki santuokos sudarymo (santuoka sudaryta tik po metų, tai yra 1972-05-05). 2011-03-10 pareiÅ¡kime A. J. kreipÄsi į RAB âArtel Staratelej Äiukotkaâ su pareiÅ¡kimu, kuriame nurodÄ, jog 2011-02-09 pateikÄ pareiÅ¡kimÄ dÄl iÅ¡Äjimo iÅ¡ RAB âArtel Staratelej Äiukotkaâ dalyvių sudÄties ir perdavÄ bendrovei 15,75 procento įstatinio kapitalo, todÄl praÅ¡Ä, kad bendrovÄ vykdytų įsipareigojimus ir iÅ¡mokÄtų jam realios dalies įstatiniame bendrovÄs kapitale iÅ¡mokÄ , lÄÅ¡as pervesdama į jo nurodytÄ sÄ skaitÄ . 2011-05-24 mokÄjimo nurodymu Nr. 326 RAB âArtel Staratelej Äiukotkaâ pervedÄ tikros vertÄs 15,75 procento įstatinio kapitalo dÄl iÅ¡Äjimo iÅ¡ bendrovÄs dalyvių sudÄties, tai sudarÄ 388 233 362 rublius (770 391,45 Eur), į atsakovo sÄ skaitÄ Rusijoje.Taip pat byloje nustatyta, kad sutuoktiniai A.
J. ir I. J. 2012-05-08 povedybine sutartimi bendru sutarimu nustatÄ viso (tiek įgyto iki santuokos, tiek santuokos metu, tiek nutraukus santuokÄ ) turto teisinį režimÄ , Å¡i sutartis įregistruota Vedybų sutarÄių registre. Å alys sutarÄ, kad keiÄia santuokos metu įgyto turto statusÄ (Sutarties 2 straipsnis); tai, kad turtas, priklausantis sutuoktiniams asmeninÄs nuosavybÄs teise yra pagerintas kito sutuoktinio, nepakeiÄia turto nuosavybÄs režimo ir pagerintas turtas ar turto dalis netampa bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Sutarties 2 str.); tai, kad visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, įgytas santuokos metu bet kokiu bÅ«du, yra tÄ turtÄ Ä¯gijusio sutuoktinio asmeninÄ nuosavybÄ, iÅ¡skyrus atvejus, kai sutarties pagrindu turtas abiejų sutuoktinių sutarimu yra perkamas bendrojon jungtinÄn nuosavybÄn (Sutarties 3.1 str.); tai, kad asmenine nuosavybe pripažįstamos piniginÄs lÄÅ¡os, deklaruotos vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu, ir lÄÅ¡os banko sÄ skaitose, atidarytose sutuoktinių vardu, yra jų asmeninÄ nuosavybÄ (3.1 str.
a) p.); asmenine nuosavybe tampa taip pat ir sutuoktinio pajamos iÅ¡ profesinÄs veiklos ar kitos papildomos veiklos ir kt. (Sutarties 3.1 str.
c) p.); taip pat tai, kad nutraukus santuokÄ , turtas, įgytas iki santuokos ir santuokos metu, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninÄ nuosavybÄ, jei turto pirkimoâpardavimo dokumentuose nenurodyta kitaip (Sutarties 4 str.). Pagal LR CK 3.105 straipsnio 2 punktÄ negalioja vedybų sutarties sÄ lygos, kurios keiÄia turto, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninÄ arba jų bendroji jungtinÄ nuosavybÄ, teisinį režimÄ (Å¡io kodekso 3.88 ir 3.89 straipsniai), jeigu sutuoktiniai yra pasirinkÄ turto bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teisinį režimÄ .
Taigi pagal CK 3.105 straipsnio 2 punktÄ vedybų sutarties sÄ lygos negalioja tik tuo atveju, jeigu sutuoktiniai yra pasirinkÄ bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teisinį režimÄ . Pagal nurodyto straipsnio 3 punktÄ negalioja vedybų sutarties sÄ lygos, kurios pažeidžia CK 3.117 straipsnyje įtvirtintÄ sutuoktinių bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs lygių dalių principÄ . Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CK 3.105 straipsnio 3 punkte įtvirtintÄ vedybų sutarties negaliojimo sÄ lygÄ , kuriai esant bÅ«tų pažeidžiamas CK 3.117 straipsnyje įtvirtintas sutuoktinių bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs lygių dalių principas, pažymi, kad Å¡i sÄ lyga objektyviai gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu sutuoktiniai vedybų sutartyje pasirenka bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teisinį režimÄ , nes nepasirinkus tokio turto teisinio režimo, tampa negalimas nukrypimas tik nuo bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei reglamentuoti skirto ir įstatyme įtvirtinto draudimo pažeisti tokios nuosavybÄs rūšies lygių dalių principÄ .
Kita vertus, įstatyme įtvirtinta tik sutuoktinių bendro turto dalių prezumpcija (CK 3.117 straipsnio 1dalis), nes taip pat nustatyta galimybÄ nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnis). DÄl to nurodyta nuostata nÄra imperatyvi (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužÄs 10 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-191/2013. Teismų praktika. 2013, 40, p. 9â26). NagrinÄjamu atveju iÅ¡ teismui pateiktos 2015-05-08 povedybinÄs sutarties nustatyta, jog sutuoktiniai A.
J. ir I. J. povedybine sutartimi nustatÄ viso (tiek įgyto iki santuokos, tiek santuokos metu, tiek nutraukus santuokÄ ) turto teisinį režimÄ , Å¡i sutartis įregistruota Vedybų sutarÄių registre. Sutarties 3.1 straipsnyje Å¡alys susitarÄ, kad visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, įgytas santuokos metu bet kokiu bÅ«du, yra tÄ turtÄ Ä¯gijusio sutuoktinio asmeninÄ nuosavybÄ, iÅ¡skyrus atvejus, kai sutarties pagrindu turtas abiejų sutuoktinių sutarimu yra perkamas bendrojon jungtinÄn sutuoktinių nuosavybÄn. Å alys taip pat susitarÄ, jog asmenine nuosavybe pripažįstamos: piniginÄs lÄÅ¡os, deklaruotos vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu, ir lÄÅ¡os banko sÄ skaitose, atidarytose sutuoktinio vardu; lÄÅ¡os, gautos pardavus ar kitaip perleidus asmeninÄs nuosavybÄs teise kiekvienam iÅ¡ sutuoktinių priklausantį kilnojamÄ jį ar nekilnojamÄ jį turtÄ ; asmenine nuosavybe tampa taip pat ir sutuoktinio pajamos iÅ¡ profesinÄs veiklos ar kitos papildomos veiklos, draudimo iÅ¡mokos, pensijos, gautas avansas, gautos dovanos; asmenine nuosavybe tampa taip pat automobiliai to sutuoktinio, kurio vardu jie yra įgyti.
Taigi Å¡ios povedybinÄs sutarties sÄ lygos patvirtina, jog sutuoktiniai Å¡ia sutartimi pasirinko ne bendrosios jungtinÄs sutuoktinių nuosavybÄs, bet kiekvieno sutuoktinio asmeninÄs nuosavybÄs turto režimÄ (Lietuvos Respublikos CK 3.104 str. 1 d. 1 p.). Sutuoktiniams sutartimi nustaÄius turto teisinį režimÄ , sutuoktinių turtui netaikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (Lietuvos Respublikos CK 3.82 str.), pagal kurį turtas, įgytas santuokos metu, yra sutuoktinių bendroji jungtinÄ nuosavybÄ (Lietuvos Respublikos CK 3.87 str. 1 d.).
TodÄl byloje įvertinus, kad Å¡alys Å¡eimos turto teisinį režimÄ pakeitÄ 2012-05-08 pasiraÅ¡ydami povedybinÄ sutartį, ieÅ¡kovÄ reikalavimÄ dÄl kompensacijos priteisimo pareiÅ¡kÄ po povedybinÄs sutarties pasiraÅ¡ymo, nÄra pagrindo konstatuoti, kad Å¡is turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinÄ nuosavybÄ. DÄl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo nustatinÄti atsakovo įneÅ¡tos kapitalo dalies į bendrovÄ santuokos metu ir iki santuokos sudarymo.
Å alių povedybine sutartimi buvo pakeistas įstatymo nustatytas buvÄs visos santuokos metu įgyto turto teisinis režimas, o apeliantÄs argumentas, kad teismas nepagrįstai taikÄ povedybinÄs sutarties sÄ lygas Å¡alių turtui, įgytam iki povedybinÄs sutarties sudarymo, yra atmestinas kaip teisiÅ¡kai nepagrįstas. ApeliacinÄs instancijos teismui byloje konstatavus, kad po povedybinÄs sutarties sudarymo visas atsakovo vardu esantis turtas, yra jo asmeninÄ nuosavybÄ, atsakovas yra laisvas disponuoti jam priklausanÄiu turtu, todÄl plaÄiau pasisakyti dÄl atsakovo paskolinių santykių su V.
B. ir E ir J. P. yra netikslinga. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundÄ , apeliacinÄs instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.
Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2009 m. gegužÄs 27 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Taigi teisÄjų kolegija dÄl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.DÄl naujų įrodymų priÄmimoApeliantÄ teismui pateikÄ 2016-11-08 duomenis iÅ¡ Rusijos Federacijos vieningo valstybinio juridinių asmenų registro.LR CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinÄs instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galÄjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakÄ priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybÄ iÅ¡kilo vÄliau.
NagrinÄjamu atveju apeliantÄ nenurodÄ priežasÄių, kodÄl negalÄjo pateikti Å¡ių įrodymų pirmosios instancijos teismui, todÄl papildomai pridÄti įrodymai iÅ¡ Rusijos juridinių asmenų registro nevertinti Å¡ioje apeliacinÄje byloje. Vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dÄstyta anksÄiau, apeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai įvertino byloje susiklosÄiusias aplinkybes, pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, tinkamai taikÄ materialinÄs teisÄs normas, todÄl priÄmÄ pagrįstÄ ir teisÄtÄ sprendimÄ byloje.
Taigi nÄra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliantÄs nurodytu apeliacinio skundo argumentų pagrindu (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326â331 straipsniais, teisÄjų kolegija              n u t a r i a :              palikti KlaipÄdos rajono apylinkÄs teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimÄ nepakeistÄ . TeisÄjai             ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius              Marius Dobrovolskis              AuÅ¡ra MaÅ¡keviÄienÄ