Legislator Case Law & Legislation
9d30bb2f-b1ba-4d72-b8f1-72c6991f286e AI generated

9d30bb2f-b1ba-4d72-b8f1-72c6991f286e · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 9d30bb2f-b1ba-4d72-b8f1-72c6991f286e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės I. J. ieÅ¡kinį atsakovui A. J. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, piniginės kompensacijos priteisimo už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ . Teisėjų kolegija n u s t a t ė :Ginčo esmėIeÅ¡kovė I. J. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , kuriuo reiÅ¡kė reikalavimÄ santuokÄ , sudarytÄ 1972-05-05, tarp jos ir atsakovo A.

Legislator headnote

AI generated

9d30bb2f-b1ba-4d72-b8f1-72c6991f286e · Klaipėdos apygardos teismas: Å¡iuo metu gauna draudimo senatvės pensijÄ . Atsakovas dirbo ribotos atsakomybės bendrovėje (toliau – RAB) „Artel Staratelej Čiukotka“ – aukso kasybos įmonėje, įsikÅ«rusioje 1965 m. Tolimojoje Å iaurėje, Čiukotkos autonominės apygardos Čauno rajone. 2011-03-10 atsakovas pareiÅ¡kime RAB „Artel Staratelej Čiukotka“ nurodė, jog išėjęs iÅ¡ bendrovės dalyvių sudėties, Å¡iai bendrovei perleido 15,75 procento turėto įstatinio kapitalo ir praÅ¡o pervesti pinigines lėšas į banko sÄ skaitÄ Rusijoje. 2011-05-24 mokėjimo nurodymu Nr. 326 atsakovui už perleistÄ Ä¯statinio kapitalo dalį bendrovei buvo iÅ¡mokėta ir pervesta 3 823 362,00 rublių.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-301-460/2017                       Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01733-2015-3                       Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                        2.3.2.4.3.; 3.3.1.20; 2.3.2.6.3.2 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 2 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ŽydrÅ«no BertaÅ¡iaus, Mariaus Dobrovolskio ir AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I.

J. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės I. J. ieÅ¡kinį atsakovui A. J. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, piniginės kompensacijos priteisimo už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ . Teisėjų kolegija n u s t a t ė :Ginčo esmėIeÅ¡kovė I. J. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , kuriuo reiÅ¡kė reikalavimÄ santuokÄ , sudarytÄ 1972-05-05, tarp jos ir atsakovo A.

J., nutraukti dėl atsakovo kaltės, paliekant santuokines pavardes, priteisti iÅ¡ atsakovo 750 000 Eur kompensacijÄ už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Prašė neskirti termino susitaikyti, nes susitaikymas su atsakovu nėra galimas. Nurodė, jog atsakovo kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo pasireiÅ¡kė tuo, jog jis neatlieka savo kaip sutuoktinio pareigų – paliko Å¡eimÄ ir taip pažeidė sutuoktiniui nustatytas pareigas elgtis lojaliai savo sutuoktinės atžvilgiu, neteikė jokios materialinės ir moralinės paramos Å¡eimai, visiÅ¡kai ja nesirÅ«pino.

Atsakovas yra pensininkas neturi rimtų sveikatos sutrikimų ar invalidumo, todėl išlaikymas atsakovui nepriklauso, sau išlaikymo iš atsakovo neprašo. Jokių kreditorinių įsipareigojimų neturi, apie atsakovo kreditorinius įsipareigojimus nežino. Nurodė, jog 2012-05-08 tarp jos ir atsakovo buvo sudaryta sutuoktinių povedybinė sutartis, kurios pagrindu buvo nustatytas turto įgyto santuokos metu teisinis režimas. Jokio kito nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, kuriam yra privaloma teisinė registracija bei kurį reikėtų dalinti notaro tvirtinta sutartimi šalys neturi.

Individualios įmonės, registruotos abiejų sutuoktinių ar vieno sutuoktinio vardu Å¡alys neturi. Teigia, jog santuokos metu Å¡alys įgijo Rusijos Federacijoje registruotos UAB A/S „Čiukotka“ akcijas, kurias 2010 metais atsakovas be ieÅ¡kovės žinios pardavė ir visus pinigus už parduotas akcijas pasisavino savo asmeniniams poreikiams tenkinti. KokiÄ sumÄ atsakovas gavo už parduotas akcijas nežino. 2010-09-28 ir 2011-09-29 atsakovas be ieÅ¡kovės žinios ir sutikimo sudarė dvi paskolos sutartis su V.

B. ir jam paskolino 600000 Eur ir 900000 Eur. Šiuos pinigus atsakovas gavo pardavęs be ieÅ¡kovės sutikimo jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias „Čiukotka“ akcijas. Pažymėjo, kad niekada nebuvo iÅ¡davusi įgaliojimo atsakovui, veikti jos vardu ir perleisti įmonės akcijas arba skolinti pinigus kitiems asmenims. Manė, kad atsakovas, sudarydamas sandorius Rusijos Federacijoje ir nurodydamas pinigų grÄ Å¾inimo vietÄ Rusijos Federacijoje, siekė nuslėpti nuo jos akcijų pardavimo faktÄ .

Kadangi 2012-05-08 povedybinėje sutartyje sutuoktiniai neaptarė nuosavybės klausimo dėl vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimo, todėl atsakovas turi sumokėti 750 000 Eur piniginę kompensacijÄ už parduotas akcijas.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKlaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-10-18 sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir nusprendė santuokÄ , įregistruotÄ 1972-05-05 TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. 131, tarp I.

J. (ikisantuokinė pavardė B.) ir A. J., nutraukti dėl abiejų kaltės. Po santuokos nutraukimo Å¡alims palikti pavardes: A. J. – J., I. J. – J.. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Priteisė iÅ¡ A. J. 21,00 Eur žyminio mokesčio, 150,00 Eur už advokato paslaugas, iÅ¡ viso 171,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei I. J.. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės I. J. 100,00 Eur už advokato paslaugas atsakovui A. J.. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės I. J. 8000,00 Eur žyminio mokesčio valstybei.Teismas byloje nustatė, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas susituokė 1972-05-05 TelÅ¡ių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. 131.

VÄ® Registrų centro 2015-07-02 duomenimis, ieÅ¡kovė ir atsakovas neturi bendrosios jungtinės nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto Lietuvoje. 2015-08-24 VÄ® Registrų centro duomenimis, ieÅ¡kovė I. J. įregistravo asmeninę nuosavybę į nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įregistravimo pagrindas – 2013-03-19 pirkimo–pardavimo sutartis. VÄ® „Regitra“ duomenimis, atsakovo vardu nėra įregistruotų transporto priemonių, o ieÅ¡kovės I.

J. vardu 2010-12-27 įregistruota transporto priemonė „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-05-08 sudaryta sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis, kurios pagrindu ieškovei asmeninės nuosavybės teise atiteko žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 73/143 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis vandentiekio linijos – vandentiekio įvado, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis nuotekų linijos – buitinių nuotekų išvadų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. LM-1129. 2012-05-08 sutuoktiniai A.

J. ir I. J. sudarė povedybinę sutartį, kuria nustatė viso turto (įgyto iki santuokos, santuokos metu, po santuokos nutraukimo) teisinį režimÄ , povedybinė sutartis įregistruota Vedybų sutarčių registre.2010-09-28 A. J. fizinių asmenų paskolos sutarties pagrindu paskolino V. B. 600 000,00 Eur sumÄ , kuri turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta 2012-09-29. 2011-09-29 A. J. pinigų paskolos sutarties Nr. 29/09 pagrindu paskolino V. B. 900 000,00 Eur, kuri turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta iki 2012-09-29. 2013-03-29 AB DNB banko pavedimu A.

J. pervedė 60 201,52 Eur I. J.. 2015-06-11 Vilniaus apygardos teismas sprendimu ieškovės I. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl 200 000,00 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo atmetė, konstatavęs, jog ieškinys nepagrįstas.Iš teismui pateiktos A. J. darbo knygelės nustatyta, jog A. J. dirbo Rusijoje nuo        1959-04-18 iki 2011-06-17. Iš Rusijos Federacijos pensijų fondo valdybos Čiukčių autonominės apygardos Čauno rajono 2015-11-16 pažymos nustatyta, kad A.

J. Å¡iuo metu gauna draudimo senatvės pensijÄ . Atsakovas dirbo ribotos atsakomybės bendrovėje (toliau – RAB) „Artel Staratelej Čiukotka“ – aukso kasybos įmonėje, įsikÅ«rusioje 1965 m. Tolimojoje Å iaurėje, Čiukotkos autonominės apygardos Čauno rajone. 2011-03-10 atsakovas pareiÅ¡kime RAB „Artel Staratelej Čiukotka“ nurodė, jog išėjęs iÅ¡ bendrovės dalyvių sudėties, Å¡iai bendrovei perleido 15,75 procento turėto įstatinio kapitalo ir praÅ¡o pervesti pinigines lėšas į banko sÄ skaitÄ Rusijoje. 2011-05-24 mokėjimo nurodymu Nr. 326 atsakovui už perleistÄ Ä¯statinio kapitalo dalį bendrovei buvo iÅ¡mokėta ir pervesta 3 823 362,00 rublių.

IÅ¡ teismui pateiktos 2014-03-25 liudytojos I. J. apklausos protokolo matyti, jog I. J. apklausos metu minėjo, jog A. J. pardavė spalvotojų metalų kasyklos akcijas už 3 000 000,00 Eur, be to, jai žinoma, kad A. J. paskolino          1 500 000,00 Eur V. B., nes pati perspėjo, kad jis bÅ«tų atsargus. 2016-05-18 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Å iaulių apygardos valdyba raÅ¡tu „Dėl informacijos pateikimo“ informavo teismÄ , jog Å iaulių apskrities VMI atliekant operatyvų aptikrinimÄ dėl neteisėto V.

B. praturtėjimo, V. B. pateikė 2010-09-28 ir 2011-09-29 paskolos sutartis, o A. J. RAB „Artel Staratelej Čiukotka“ akcijų pardavimo sutartys pateiktos nebuvo. Å iaulių miesto 1-asis notarų biuras teismui pranešė, jog 2016-02-13 V. B. mirė, paveldėjimo byla nėra užvesta.Teismas atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ nutraukti santuokÄ dėl sutuoktinio kaltės ir santuokÄ nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Å iÄ sprendimo dalį motyvavo tuo, kad dėl atsakovo neiÅ¡tikimybės ieÅ¡kovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, o teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas teikė jai materialinę paramÄ , rÅ«pinosi ja, gerbė jÄ .

Taip pat Å¡alių santuoka sudaryta, ieÅ¡kovei žinant, jog atsakovas dirba ir dirbs Rusijoje, iÅ¡ ieÅ¡kovės duotų paaiÅ¡kinimų nustatyta, jog atsakovas grįždavo į LietuvÄ tik keletÄ kartų per metus – atostogų metu, Lietuvoje pabÅ«davo 2–3 mėnesius ir vėl iÅ¡vykdavo į RusijÄ , o ieÅ¡kovė į RusijÄ pas savo sutuoktinį, kaip ji nurodė, buvo nuvykusi tik du kartus. Å ios aplinkybės patvirtina, jog didžiÄ jÄ sutuoktinių gyvenimo dalį sutuoktiniai gyveno atskirai, o ieÅ¡kovė noro gyventi ir kurti bendrÄ gyvenimÄ Rusijoje neturėjo.

Teismas vertino, kad abu sutuoktiniai nedėjo pakankamai pastangų iÅ¡laikyti santuokÄ , todėl santuokÄ nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Spręsdamas dėl turto padalijimo teismas įvertino tas aplinkybes, kad Å¡alys bendru susitarimu pakeitė įstatymu nustatytÄ sutuoktinių turto teisinį režimÄ bei sutarė, jog visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, įgytas santuokos metu bet kokiu bÅ«du, yra tÄ turtÄ Ä¯gijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė, be kita ko, automobiliai taip pat tampa asmenine nuosavybe to sutuoktinio, kurio vardu jie yra įgyti (sutarties 3 str. 3.1 p.), o nutraukus santuokÄ , turtas, įgytas iki santuokos ir santuokos metu, yra kiekvieno jų asmeninė nuosavybė (povedybinės sutarties 4 str.), turto padalijimo sutartimi pasidalijo santuokos metu įgytÄ sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytÄ turtÄ , daugiau turto, kuris bÅ«tų įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir kurį reiktų padalyti santuokos nutraukimo byloje, nenurodė ir reikalavimo dėl turto padalijimo nė vienas iÅ¡ sutuoktinių nepareiÅ¡kė.Spręsdamas dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ teismas byloje įvertino tai, kad sutuoktiniai 2015-05-08 sudaryta povedybine sutartimi patvirtino, jog sutuoktiniai Å¡ia sutartimi pasirinko ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, bet kiekvieno sutuoktinio asmeninės nuosavybės turto režimÄ .

Taip pat teismas įvertino tÄ aplinkybę, kad atsakovas Rusijoje pradėjo dirbti ir įsidarbino artelėje „Čiukotka“ dar iki santuokos sudarymo (santuoka sudaryta tik po metų, tai yra 1972-05-05). 2011-03-10 pareiÅ¡kime A. J. kreipėsi į RAB „Artel Staratelej Čiukotka“ su pareiÅ¡kimu, kuriame nurodė, jog 2011-02-09 pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl išėjimo iÅ¡ RAB „Artel Staratelej Čiukotka“ dalyvių sudėties ir perdavė bendrovei 15,75 procento įstatinio kapitalo, o 2011-05-24 mokėjimo nurodymu Nr. 326 RAB „Artel Staratelej Čiukotka“ pervedė tikros vertės 15,75 procento įstatinio kapitalo dėl išėjimo iÅ¡ bendrovės dalyvių sudėties, tai sudarė 388 233 362 rublius (770 391,45 Eur), į atsakovo sÄ skaitÄ Rusijoje.

Teismas įvertinęs tai, kad pagal Rusijos teisės normas ribotos atsakomybės bendrovė turi bendrijos ir bendrovės elementų ir jos įstatinis kapitalas padalytas į steigimo dokumentų nustatyto dydžio dalis, o ne akcijas, nusprendė, kad atsakovo sukaupta 15,75 proc. įstatinio kapitalo dalis laikytina jo asmenine nuosavybe. Å alys povedybinėje sutartyje aptardamos santuokos metu įgyto turto teisinį režimÄ susitarė, kad piniginės lėšos, deklaruotos vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu, ir lėšos banko sÄ skaitose, atidarytose sutuoktinio vardu, yra jo asmenine nuosavybė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiIeÅ¡kovė pateikė apeliacinį skundÄ , juo nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Apeliaciniame skunde nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog dėl santuokos nutraukimo yra kalti abu sutuoktiniai, kadangi bÅ«tent atsakovas buvo turto padalijimo ir povedybinės sutarčių sudarymo iniciatoriumi, jis nurodė, kad nemato perspektyvos gyventi Lietuvoje ir atsisako Lietuvos pilietybės, atsakovas nusprendė gyventi Rusijoje, nors Lietuvoje bendram gyvenimui buvo visos sÄ lygos.

Taip pat apeliantė skundžia teismo sprendimo dalį dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ , nurodydama, kad teismas nuspręsdamas, kad atsakovas pinigines lėšas į ribotos atsakomybės bendrovę įstatiniam kapitalui formuoti pradėjo neÅ¡ti iki santuokos sudarymo, turėjo analizuoti, kiek asmeninių lėšų atsakovas investavo iki santuokos ir santuokos metu. Taip pat sutuoktiniai povedybinėje sutartyje numatė, kad po povedybinės sutarties sudarymo visos lėšos, gautos iÅ¡ profesinės veiklos, yra to sutuoktinio asmeninė nuosavybė, tačiau teismas faktiÅ¡kai sutuoktinių povedybinėje sutartyje įtvirtintiems juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms pritaikė įstatymo galiojimo atgal institutÄ , pažeisdamas imperatyviÄ sias teisės normas (LR CK 3.88 str.).

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad bendrovės įstatinio kapitalo dalies sutuoktiniai neįgijo bendrosios nuosavybės teise; taip pat kad atsakovas turėjo tik įstatinio kapitalo dalį, kuriÄ prieÅ¡ išėjimÄ iÅ¡ bendrovės perleido, todėl nebuvo sudaryta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kadangi pagal 2016-11-08 duomenys iÅ¡ Rusijos Federacijos vieningo valstybinio juridinių asmenų registro dėl RAB „Artel Staratelej Čiukotka“ matyti, kad yra tik keturi bendrovės dalyviai, nuo 2011 m. valdantys 100 proc. bendrovės kapitalo, o atsakovo neva turima 15,75 proc. bendrovės įstatinio kapitalo dalis neatitinka registro duomenų, nes visi dabartiniai bendrovės dalyviai savo dalis įgijo tuo metu, kai atsakovas perleido savo nenustatytÄ bendrovės dalį.

Remiantis Rusijoje galiojančiu teisiniu reglamentavimu, atsakovas galėjo perleisti savo dalį tik bendrovės dalyviams arba tretiesiems asmenims, o sandoris dėl bendrovės įstatinio kapitalo perleidimo turėjo bÅ«ti forminamas notarine tvarka ir pasiraÅ¡omas dalių perdavėjo ir dalių įgijėjo (Federalinio įstatymo 23 str.). Taip pat pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo visų 1 500 000 Eur paskolintų V. B. pinigų kilmės ir apsiribojo atsakovo pinigais, neva gautais už parduotÄ bendrovės įstatinio kapitalo dalį, kurie sudaro 770 391,45 Eur.

Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta 729 608,55 Eur suma ir dėl to, ar ji yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, teismas nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismas 2015-06-11 sprendimu iÅ¡sprendė klausimÄ dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ ir ieÅ¡kinys buvo atmestas. Apeliantė nurodo, kad minėtame sprendime teismas nustatė faktÄ , kad                  A. J. ir V.

B. paskolos sutartys buvo sudarytos iki povedybinės sutarties sudarymo ir V. B. buvo paskolinti bendri sutuoktinių pinigai. Taigi ieÅ¡kovė jau neturėjo pareigos to įrodinėti (LR CPK 279 str. 4 d.). Taip pat apeliantė nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad ji žinojo apie sutuoktinio sudaromÄ paskolos sutartį su V. B., E. ir J. P.. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , jame nurodo, kad visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais. Papildomai nurodo, kad apeliantė remiasi Rusijos Federacijos federalinio įstatymo nuostatomis, tačiau cituodama atskiras Å¡io įstatymo nuostatas iÅ¡kraipo jų esmę ir siekia suklaidinti teismÄ , nes minimo įstatymo materialinė teisė numato prieÅ¡ingai, nei teigia ieÅ¡kovė.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimÄ apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 str. nurodytas iÅ¡imtis.

Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.Byloje nagrinėjamas klausimas dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iÅ¡ sutuoktinių kaltės ir kompensacijos už turto, esančio bendrÄ ja jungtine nuosavybe, sumažinimo.

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iÅ¡ sutuoktinių kaltėsIeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė pripažinti, kad santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės. Pirmosios instancijos teismas santuokÄ nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė skundžia Å¡iÄ Â pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuokÄ dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas <...> ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 1 dalis).

Preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina (CK 3.60 straipsnio 2dalis).Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose.

Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę Å¡alies įrodinėjimo pareigÄ dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant pripažįstama, kad santuoka iÅ¡iro dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo yra preziumuojama, tačiau Å¡iais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija.

Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriomis įstatymas sieja kaltės prezumpcijÄ , pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iÅ¡iro ne dėl Å¡ių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iÅ¡irimo kaltės prezumpcijÄ ), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iÅ¡iro bÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Lojalumo pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktinis visada tiek Å¡eimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos Å¡eimos interesais, negali suprieÅ¡inti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar Å¡eimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimi, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu: tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad santuokos iÅ¡irimÄ gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiÅ«ris į Å¡eimÄ , nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad Å¡eima bÅ«tų iÅ¡saugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl Å¡eimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobÅ«džio aplinkybės gali sudaryti pagrindÄ konstatuoti, kad dėl santuokos nutrÅ«kimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

Nustačius, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbÅ«t vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos iÅ¡vadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016).Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog dėl santuokos nutraukimo yra kalti abu sutuoktiniai, kadangi bÅ«tent atsakovas buvo turto padalijimo ir povedybinės sutarčių sudarymo iniciatoriumi, jis nurodė, kad nemato perspektyvos gyventi Lietuvoje ir atsisako Lietuvos pilietybės, atsakovas nusprendė gyventi Rusijoje, nors Lietuvoje bendram gyvenimui buvo visos sÄ lygos.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais.

Pirmosios instancijos teismas teisingai byloje, remdamasis ieÅ¡kovės ir liudytojo A. V. parodymais, nustatė kad ieÅ¡kovė, prieÅ¡ iÅ¡tekėdama už atsakovo, žinojo, kad atsakovas dirbo ir dirbs Rusijoje, o pats atsakovas pagal galimybes lankydavo ieÅ¡kovę Lietuvoje savo atostogų metu. Tuo tarpu pati ieÅ¡kovė sutuoktinį Rusijoje lankė tik du kartus. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad didžiÄ jÄ gyvenimo santuokoje dalį sutuoktiniai gyveno atskirai ir vedė atskirÄ Å«kį.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis kasacinio teismo praktika, konstatavo, kad Å¡alių pasirinktas gyvenimo bÅ«das atitolino vienÄ nuo kito, nė vienas iÅ¡ jų nedėjo maksimalių pastangų puoselėti Å¡eiminius santykius, o susitikus buvo sprendžiami tik turtiniai klausimai, t. y. buvo teikiama materialinė parama ieÅ¡kovei ir kt. Dėl atsakovo iniciatyvos sudaryti turto padalijimo ir povedybinę sutartį turint siekį nutraukti santuokÄ apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad tiek 2012-05-08 turto padalijimo sutartis, tiek 2012-05-08 povedybinė sutartis yra sudarytos bendru Å¡alių sutarimu, kaip tai numato įstatymas.

Sudarydami Å¡ias sutartis abu sutuoktiniai buvo veiksnÅ«s ir suprato sutarties sÄ lygas, tai patvirtina ir 2012-05-08 povedybinės sutarties 1 straipsnis, numatantis, kad sutartis atitinka abiejų sutarties Å¡alių valiÄ , ketinimus, sudaroma gera valia, nevartojant smurto, prievartos, ekonominio ar realaus grasinimo, visiÅ¡kai suprantant numatomÄ turto teisinį režimÄ , įvertinus tai, kad Å¡ia sutartimi nebus pažeisti sutuoktinių interesai, neribojama Å¡alių veiklos laisvė. AnalogiÅ¡ka sutarties sÄ lygÄ Ä¯traukta ir 2012-05-08 sutuoktinių turo pasidalijimo sutartyje, baigiamosiose nuostatose.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, sudaręs Å¡ias sutartis su ieÅ¡kove, ketino nutraukti santuokÄ . PrieÅ¡ingai, byloje ieÅ¡kovė ir liudytojas A. V. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad dar 2013 metais atsakovas buvo grįžęs į LietuvÄ iÅ¡ Rusijos ir kartu su sutuoktine Å¡ventė Velykas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Å¡ios sutartys nuo 2012-05-08 buvo vykdomos visus trejus metus, tai vėlgi leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas nesiekė nutraukti santuokos iÅ¡kart sudarius Å¡ias sutartis, o ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo buvo pateiktas pačios ieÅ¡kovės. Taigi ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas pasiÅ«lė ieÅ¡kovei sudaryti povedybinę bei turto pasidalijimo sutartis iÅ¡ tiesų siekdamas nutraukti santuokÄ , yra nepagrįsti, nes neįrodyti (LR CPK 178 str.).

Ä®vertinęs tai, kas iÅ¡dėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iÅ¡ sutuoktinių kaltės. Dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl kompensacijos, kuria teismas netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo priteisti 700 000 Eur už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ .

Apeliantė ieÅ¡kinyje ir apeliaciniame skunde šį reikalavimÄ argumentuoja tuo, jog atsakovas, pasinaudodamas bendrosios jungtinės nuosavybės turtu, anot ieÅ¡kovės, pinigais už parduotas akcijas, kurios buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, sudarė sandorius (paskolos sutartis) savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Nurodo, jog teismas, darydamas iÅ¡vadÄ dėl atsakovo turto dalies bendrovės įstatiniame kapitale, turėjo aiÅ¡kintis, kokiÄ dalį turto atsakovas įnešė iki santuokos ir santuokos metu.

Taip pat apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sutuoktinių povedybinėje sutartyje įtvirtintiems juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms pritaikė įstatymo galiojimo atgal institutÄ , pažeisdamas imperatyviÄ sias teisės normas, numatytas LR CK 3.88 str. IÅ¡ byloje esančių pateiktų raÅ¡tinių įrodymų – atsakovo darbo knygelės matyti, jog atsakovas Rusijoje pradėjo dirbti 1959 metais, 1967-03-25 priimtas į kasėjų artelę „Jubilejnaja“ kasėju, o 1971-03-13 perkeltas į kasėjų artelę „Čiukotka“, 2011-06-17 atleistas iÅ¡ pareigų.

Aukso ieÅ¡kotojų artelė „Čiukotka“ įkurta 1965 metais. IÅ¡ Å¡ių bylos duomenų matyti, jog atsakovas Rusijoje pradėjo dirbti ir įsidarbino artelėje „Čiukotka“ dar iki santuokos sudarymo (santuoka sudaryta tik po metų, tai yra 1972-05-05). 2011-03-10 pareiÅ¡kime A. J. kreipėsi į RAB „Artel Staratelej Čiukotka“ su pareiÅ¡kimu, kuriame nurodė, jog 2011-02-09 pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl išėjimo iÅ¡ RAB „Artel Staratelej Čiukotka“ dalyvių sudėties ir perdavė bendrovei 15,75 procento įstatinio kapitalo, todėl prašė, kad bendrovė vykdytų įsipareigojimus ir iÅ¡mokėtų jam realios dalies įstatiniame bendrovės kapitale iÅ¡mokÄ , lėšas pervesdama į jo nurodytÄ sÄ skaitÄ . 2011-05-24 mokėjimo nurodymu Nr. 326 RAB „Artel Staratelej Čiukotka“ pervedė tikros vertės 15,75 procento įstatinio kapitalo dėl išėjimo iÅ¡ bendrovės dalyvių sudėties, tai sudarė 388 233 362 rublius (770 391,45 Eur), į atsakovo sÄ skaitÄ Rusijoje.Taip pat byloje nustatyta, kad sutuoktiniai A.

J. ir I. J. 2012-05-08 povedybine sutartimi bendru sutarimu nustatė viso (tiek įgyto iki santuokos, tiek santuokos metu, tiek nutraukus santuokÄ ) turto teisinį režimÄ , Å¡i sutartis įregistruota Vedybų sutarčių registre. Å alys sutarė, kad keičia santuokos metu įgyto turto statusÄ (Sutarties 2 straipsnis); tai, kad turtas, priklausantis sutuoktiniams asmeninės nuosavybės teise yra pagerintas kito sutuoktinio, nepakeičia turto nuosavybės režimo ir pagerintas turtas ar turto dalis netampa bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Sutarties 2 str.); tai, kad visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, įgytas santuokos metu bet kokiu bÅ«du, yra tÄ turtÄ Ä¯gijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė, iÅ¡skyrus atvejus, kai sutarties pagrindu turtas abiejų sutuoktinių sutarimu yra perkamas bendrojon jungtinėn nuosavybėn (Sutarties 3.1 str.); tai, kad asmenine nuosavybe pripažįstamos piniginės lėšos, deklaruotos vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu, ir lėšos banko sÄ skaitose, atidarytose sutuoktinių vardu, yra jų asmeninė nuosavybė (3.1 str.

a) p.); asmenine nuosavybe tampa taip pat ir sutuoktinio pajamos iš profesinės veiklos ar kitos papildomos veiklos ir kt. (Sutarties 3.1 str.

c) p.); taip pat tai, kad nutraukus santuokÄ , turtas, įgytas iki santuokos ir santuokos metu, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, jei turto pirkimo–pardavimo dokumentuose nenurodyta kitaip (Sutarties 4 str.). Pagal LR CK 3.105 straipsnio 2 punktÄ negalioja vedybų sutarties sÄ lygos, kurios keičia turto, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė arba jų bendroji jungtinė nuosavybė, teisinį režimÄ (Å¡io kodekso 3.88 ir 3.89 straipsniai), jeigu sutuoktiniai yra pasirinkę turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimÄ .

Taigi pagal CK 3.105 straipsnio 2 punktÄ vedybų sutarties sÄ lygos negalioja tik tuo atveju, jeigu sutuoktiniai yra pasirinkę bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimÄ . Pagal nurodyto straipsnio 3 punktÄ negalioja vedybų sutarties sÄ lygos, kurios pažeidžia CK 3.117 straipsnyje įtvirtintÄ sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principÄ . Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CK 3.105 straipsnio 3 punkte įtvirtintÄ vedybų sutarties negaliojimo sÄ lygÄ , kuriai esant bÅ«tų pažeidžiamas CK 3.117 straipsnyje įtvirtintas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principas, pažymi, kad Å¡i sÄ lyga objektyviai gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu sutuoktiniai vedybų sutartyje pasirenka bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimÄ , nes nepasirinkus tokio turto teisinio režimo, tampa negalimas nukrypimas tik nuo bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei reglamentuoti skirto ir įstatyme įtvirtinto draudimo pažeisti tokios nuosavybės rūšies lygių dalių principÄ .

Kita vertus, įstatyme įtvirtinta tik sutuoktinių bendro turto dalių prezumpcija (CK 3.117 straipsnio 1dalis), nes taip pat nustatyta galimybė nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnis). Dėl to nurodyta nuostata nėra imperatyvi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2013. Teismų praktika. 2013, 40, p. 9–26). Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktos 2015-05-08 povedybinės sutarties nustatyta, jog sutuoktiniai A.

J. ir I. J. povedybine sutartimi nustatė viso (tiek įgyto iki santuokos, tiek santuokos metu, tiek nutraukus santuokÄ ) turto teisinį režimÄ , Å¡i sutartis įregistruota Vedybų sutarčių registre. Sutarties 3.1 straipsnyje Å¡alys susitarė, kad visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, įgytas santuokos metu bet kokiu bÅ«du, yra tÄ turtÄ Ä¯gijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė, iÅ¡skyrus atvejus, kai sutarties pagrindu turtas abiejų sutuoktinių sutarimu yra perkamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Å alys taip pat susitarė, jog asmenine nuosavybe pripažįstamos: piniginės lėšos, deklaruotos vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu, ir lėšos banko sÄ skaitose, atidarytose sutuoktinio vardu; lėšos, gautos pardavus ar kitaip perleidus asmeninės nuosavybės teise kiekvienam iÅ¡ sutuoktinių priklausantį kilnojamÄ jį ar nekilnojamÄ jį turtÄ ; asmenine nuosavybe tampa taip pat ir sutuoktinio pajamos iÅ¡ profesinės veiklos ar kitos papildomos veiklos, draudimo iÅ¡mokos, pensijos, gautas avansas, gautos dovanos; asmenine nuosavybe tampa taip pat automobiliai to sutuoktinio, kurio vardu jie yra įgyti.

Taigi Å¡ios povedybinės sutarties sÄ lygos patvirtina, jog sutuoktiniai Å¡ia sutartimi pasirinko ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, bet kiekvieno sutuoktinio asmeninės nuosavybės turto režimÄ (Lietuvos Respublikos CK 3.104 str. 1 d. 1 p.). Sutuoktiniams sutartimi nustačius turto teisinį režimÄ , sutuoktinių turtui netaikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (Lietuvos Respublikos CK 3.82 str.), pagal kurį turtas, įgytas santuokos metu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos CK 3.87 str. 1 d.).

Todėl byloje įvertinus, kad Å¡alys Å¡eimos turto teisinį režimÄ pakeitė 2012-05-08 pasiraÅ¡ydami povedybinę sutartį, ieÅ¡kovė reikalavimÄ dėl kompensacijos priteisimo pareiÅ¡kė po povedybinės sutarties pasiraÅ¡ymo, nėra pagrindo konstatuoti, kad Å¡is turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo nustatinėti atsakovo įneÅ¡tos kapitalo dalies į bendrovę santuokos metu ir iki santuokos sudarymo.

Å alių povedybine sutartimi buvo pakeistas įstatymo nustatytas buvęs visos santuokos metu įgyto turto teisinis režimas, o apeliantės argumentas, kad teismas nepagrįstai taikė povedybinės sutarties sÄ lygas Å¡alių turtui, įgytam iki povedybinės sutarties sudarymo, yra atmestinas kaip teisiÅ¡kai nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismui byloje konstatavus, kad po povedybinės sutarties sudarymo visas atsakovo vardu esantis turtas, yra jo asmeninė nuosavybė, atsakovas yra laisvas disponuoti jam priklausančiu turtu, todėl plačiau pasisakyti dėl atsakovo paskolinių santykių su V.

B. ir E ir J. P. yra netikslinga. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Taigi teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.Dėl naujų įrodymų priėmimoApeliantė teismui pateikė 2016-11-08 duomenis iš Rusijos Federacijos vieningo valstybinio juridinių asmenų registro.LR CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodė priežasčių, kodėl negalėjo pateikti Å¡ių įrodymų pirmosios instancijos teismui, todėl papildomai pridėti įrodymai iÅ¡ Rusijos juridinių asmenų registro nevertinti Å¡ioje apeliacinėje byloje. Vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes, pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ byloje.

Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliantės nurodytu apeliacinio skundo argumentų pagrindu (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija              n u t a r i a :              palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Teisėjai             ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius              Marius Dobrovolskis              AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė