2021-03-17 Nr. AB-5459-3-61-3-00386-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-211-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00386-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl išankstinės konsultacijos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – atsakovas, Inspekcija) 2021 m. sausio 7 d. išankstinę konsultaciją Nr. 3R-11(2.13-1) (toliau – ir Konsultacija).

Pareiškėjas teismo taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos, sustabdyti Konsultacijos vykdymą ar bet kokius Inspekcijos veiksmus dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo Administracijai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 9 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė, tačiau netenkino prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl konsultacijos suteikimo, kuriame nurodė, jog siekdamas didinti savo teikiamų paslaugų prieinamumą bei plėsti prisijungimo prie teikiamų elektroninių paslaugų galimybes, planuoja įdiegti asmens tapatybės nustatymo paslaugą. Pagrindinis pareiškėjo tikslas – sudaryti galimybę asmeniui identifikuoti save ir prijungti prie Administracijos elektroninių paslaugų portalo naudojant biometrinius duomenis. Konsultacija pareiškėjui uždrausta asmens tapatybės nustatymo tikslu naudoti duomenų subjektų biometrinius duomenis. Teismas nurodė, jog Konsultacija priimta vadovaujantis Išankstinių konsultacijų teikimo taisyklių, patvirtintų Inspekcijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 1T-84(1.12E), 15.2 punktu, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – ir BDAR) 36 straipsniu ir 58 straipsnio 2 dalies f punktu. Teismas aptarė BDAR 58 straipsnio 2 dalies f punktą, įvertino Konsultacija pareiškėjui nustatytas pareigas bei tai, kad Konsultacija buvo teikiama dėl ateityje pareiškėjo planuojamų teikti paslaugų, ir priėjo prie išvados, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog Konsultacijos galiojimas ir jos vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas. Byloje teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones siekiant laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

III. Pareiškėjas Administracija atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 9 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir pareiškėjo prašymą tenkinti – sustabdyti Konsultacijos vykdymą ar bet kokius Inspekcijos veiksmus dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo Administracijai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šioje administracinėje byloje.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Šioje byloje yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad galutinis teismo sprendimas gali būti palankus pareiškėjui – 2021 m. vasario 8 d. skunde pareiškėjas nurodė pagrįstus argumentus, dėl kurių turėtų būti naikintina Inspekcijos priimta Konsultacija (atitinka prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimą), šių argumentų pagrindu teismas turėjo visas galimybes konstatuoti preliminarų skundo pagrįstumą;

2. Konsultacijos galiojimas ir jos vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas – pareiškėjui nevykdant Konsultacijos, gali būti pradėta administracinio nusižengimo procedūra, galbūt net paskirta nuobauda, be kita ko, ir bauda iki 0,5–1 procento metinio biudžeto, bet ne daugiau kaip iki 30–60 tūkstančių Eur, kurią pareiškėjas turėtų vykdyti net neįsiteisėjus sprendimui šioje byloje. Baudos sumokėjimas turės didelę neigiamą įtaką turimoms lėšoms, iš anksto suplanuotam biudžetui (kadangi paskirta bauda būtų visiškai neplanuota), juolab, kad 2020 metais savivaldybės ir taip patyrė milžiniškas neplanuotas išlaidas siekiant kovoti su pandemine situacija Lietuvoje. Tad paskirtos baudos sumokėjimas ir galimas jos susigrąžinimas (palankaus teismo sprendimo Administracijai atveju) greičiausiai tik 2021–2022 metais ar vėliau padarys kur kas didesnę žalą nei Konsultacijos vykdymo sustabdymas iki įsiteisėjusio teismo sprendimo momento, jei nebus tenkinami Administracijos skundai. Jei nebus taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės nukentės ir visa visuomenė: iš anksto suplanuotos biudžeto lėšos, kurias teks neplanuotai paskirti baudai sumokėti, gali būti panaudotos tiesioginėms savivaldybės funkcijoms atlikti, visuomenės poreikiams tenkinti. Tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad byloje sprendžiami klausimai yra susiję su viešuoju interesu;

3. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, galimai bus pažeistas operatyvumo ir ekonomiškumo principas. Inspekcija galimai imsis ir kitų veiksmų, priimtus sprendimus pareiškėjas vėlgi turės skųsti, tad bus pradėtos mažiausiai dvi–trys administracinės bylos, siekiant išspręsti iš esmės vieną ginčą dėl biometrinių duomenų;

4. Inspekcijos priimtos Konsultacijos vykdymo sustabdymas ir atsakovo tolesnių veiksmų suvaržymas nesukels jokių neigiamų pasekmių. Visų pirma, turėtų būti išspręstas Konsultacijos teisėtumo klausimas, o tik pareiškėjui nepalankaus sprendimo atveju Inspekcija turėtų teisę pareiškėjui paskirti tolesnius įpareigojimus, o jų neįvykdžius, pradėti administracinio nusižengimo procedūrą;

5. Nutartis, kuria teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės yra nemotyvuota, konstatuojant tik tai, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybę.

Atsakovas Inspekcija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartį.

Atsakovo atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vien todėl, kad pareiškėjas pateikė argumentus ir / ar įrodymus, kurie, jo manymu, yra svarūs ir turi įtakos bylos baigčiai, negalima preziumuoti, kad teismo sprendimas bus jam palankus;

2. Prašydamas suteikti išankstinę konsultaciją pareiškėjas nurodė, kad ketina įdiegti sistemą, kuria būtų galima prisijungti prie pareiškėjo informacinės sistemos naudojant biometrinius duomenis, t. y. konsultacijos buvo prašyta dėl ateityje būsimų veiksmų. Nėra suprantama, kokia žala gali kilti, kai jokie veiksmai šiuo metu nėra atliekami. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad žala gali kilti, taip pat aiškiai neįvardijo, kokia žala kiltų ir kokios būtų jos pasekmės, kuo pasireikštų jo akcentuojamas „sudėtingas žalos atitaisymas“. Priešingai, žala gali kilti tuomet, jeigu pareiškėjas nepaisydama Inspekcijos draudimo atliks asmens duomenų tvarkymą, neatitinkantį BDAR reikalavimų;

3. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kodėl draudimo atlikti numatomą asmens duomenų tvarkymą vykdymas turėtų būti stabdomas, t. y., kiek yra suprantama iš pareiškėjo paaiškinimų, šis nori skubiai įdiegti sistemą, kuri naudotų biometrinius duomenis, ir mano, kad tokių veiksmų sustabdymas gali turėti didelės žalos. Inspekcijai nėra suprantamas toks veiksmų skubotumas;

4. Jei vis dėl to reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų pritaikytos ir pareiškėjas pradėtų vykdyti draudžiamą asmens duomenų tvarkymą, kiltų daug didesnė žala nei uždraudus tokį asmens duomenų tvarkymą – duomenys būtų pradėti rinkti ir tuo atveju, jei pareiškėjui teismo sprendimas būtų nepalankus, vėliau turėtų būti sunaikinti, būtų įdiegta duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo sistema, kuri pareikalautų nemažo piniginių lėšų panaudojimo, taip pat kiltų ir kitos pasekmės. Pareiškėjas skunde nurodė, kad tuo atveju, jei jam bus paskirta bauda, nukentės visa visuomenė, nes bus naudojamos biudžeto lėšos baudai sumokėti. Pareiškėjas turėtų įsivertinti galimai kilsiančias pasekmes ir būtinybę atlikti norimus veiksmus ir nuspręsti, kuri galimai kilsianti žala yra didesnė;

5. Vien faktas, kad teismo nutartis yra nepalanki pareiškėjui, nedaro jos nemotyvuota ar pažeidžiančia teisės aktus. Pareiškėjo teigimu, nutartis nemotyvuota vien tik todėl, kad nutartį teismas grindė faktu, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jo prašymą. Įrodymai yra itin svarbi kiekvienos bylos nagrinėjimo dalis, nes jie patvirtina arba paneigia šalių nurodomas aplinkybes, pagrindžia proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus. Nesant įrodymų, teismas negali spręsti dėl tam tikrų aplinkybių (ne)egzistavimo. Šiuo atveju, jei pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius, teismas negali spręsti dėl jo prašymo pagrįstumo ir būtinybės taikytis reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 9 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo Administracijos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę konstatavęs, jog Konsultacija, kuri buvo teikiama dėl ateityje pareiškėjo planuojamų teikti paslaugų, nustatytos pareigos pareiškėjui, o pareiškėjas neįrodė, kad Konsultacijos galiojimas ar jos vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė jokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, siekiant laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas siejamas su aplinkybe, ar proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą bei ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų būtinas siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016; ir kt.).

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės – sustabdyti Konsultacijos vykdymą ar bet kokius Inspekcijos veiksmus dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo Administracijai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šioje administracinėje byloje – atskirąjį skundą grindžia tuo, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, bus padaryta didelė žala savivaldybės biudžetui, pareiškėjui nevykdant Konsultacijos gali būti atliktos kitos procedūros, sukelsiančios jam teisines pasekmes. Pareiškėjas taip pat teigia, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo šioje byloje pateiktus argumentus, kuriais grindžiamas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir bylos duomenis, pripažįsta, kad pareiškėjas, turėdamas pareigą pateikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pagrįstumą, neįrodė, jog, nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, bus patirta neatitaisoma ir sunkiai atitaisoma žala. Pareiškėjo hipotetinio pobūdžio argumentai, susiję su galima bauda Administracijai bei jos įtaka savivaldybės biudžetui, ar kitomis tikėtinomis Inspekcijos procedūromis, nesudaro pagrindo šioje bylos stadijoje konstatuoti, jog pareiškėjas patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą. Šiuo aspektu primintina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012; 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepateikė teismui tokio pobūdžio argumentų ir įrodymų, nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta reali žala.

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį motyvuotumo aspektu, nepritaria pareiškėjo nuomonei, kad ši nutartis yra nepakankamai motyvuota. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė teisės aktų nuostatas, kuriomis buvo vadovautasi, pateikė byloje nustatytų aplinkybių vertinimą ir motyvus, lėmusius teismo procesinį sprendimą. Iš to darytina išvada, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartis atitinka ABTĮ 108 straipsnio 1 dalies 5 punkte keliamus reikalavimus.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti atsižvelgiant į pareiškėjo atskirojo skundo argumentus nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė