9d2e9fac-597a-4ec9-a4a9-ea65d7ff204b · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-3354-937/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36551-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 3 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja, sekretoriaujant Rasai Kaupinytei, Nijolei Aleksandrovič, dalyvaujant ieÅ¡kovui M. G., jo atstovei advokatei E. J., atsakovams A. P., R. P., atsakovo atstovui advokatui K. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo M.

G. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams A. P., R. P. dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamosios patalpos, trečiasis asmuo byloje - Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos. Teismas n u s t a t ė: IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ pradiniu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas iÅ¡keldinti atsakovÄ A. P. su visu jam priklausančiu turtu iÅ¡ ieÅ¡kovui priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rÅ«sio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinierinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos bei priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2020-08-21 ieÅ¡kovas pateikė teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡o iÅ¡keldinti atsakovus A.

P. ir R. P. su visu jiems priklausančiu turtu iš ieškovui priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat ir iš gyvenamojo namo antrame aukšte esančių patalpų, pažymėtų plane numeriais 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12 ir 1-13, namo priestato 2a 1/p (11,60 kv.m.), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinierinių statinių (kiemo aikštelė, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato 4I1/p, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos; iškeldinti atsakovus arba uždrausti jiems naudotis namų valdos žemės sklypu, 931 kv.m. ploto (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

IeÅ¡kovas nurodo, kad jam nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1A2p, 76.86 kv.m., Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2I1p, garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 3I1b, kiemo rÅ«sys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 4I1b, kiti inžinieriniai statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Teigia, kad 1993-10-08 atsakovas A. P. pardavė pirmiau nurodytÄ namų valdÄ ieÅ¡kovui.

ParduodamÄ namų valdÄ sudarė gyvenamasis namas 1A 1/p, turintis 73,86 kv.m., Å«kio pastatas 1I1/p, garažas 1G1/p, kiemo rÅ«sys 2I 1/b ir kiemo įrenginiai. 1993-10-06 einamosios inventorizacijos metu buvo užregistruota savavaliÅ¡kai pastatytas Å«kio pastatas 4I1/p, namo priestatas 2a1/p (11,60 kv.m.) ir antras aukÅ¡tas 86,71 kv.m. Dokumentų, jog statinio statybos darbai atitinka statybos įstatymo, kitų poįstatyminių teisės aktų reikalavimus nėra. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jis valdo su valstybe sudarytos 2018-05-11 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

IeÅ¡kovo teigimu, atsakovas iÅ¡ gyvenamojo namo ir Å«kinių statinių iÅ¡sikėlė ir perdavė turtÄ ieÅ¡kovui, tačiau, pasinaudodamas aplinkybe, kad ieÅ¡kovas turėjo iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos ir gyveno užsienyje, įsikėlė atgal ir grįžusiam į LietuvÄ ieÅ¡kovui pareiÅ¡kė, kad iÅ¡ gyvenamojo namo neiÅ¡sikels. Tam, kad pateisintų neteisėtÄ naudojimÄ si svetimu nekilnojamuoju turtu, atsakovas pradėjo ieÅ¡koti visų įmanomų teisinių galimybių ir, piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis, reiÅ¡kė nepagrįstus ieÅ¡kinius arba sudarinėjo kliÅ«tis ieÅ¡kovui apginti ir realizuoti nuosavybės teises į įsigytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovas, nebÅ«damas gyvenamojo namo savininku, 1995-04-10 sudarė valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Ä®forminęs žemės sklypÄ savo vardu, atsakovas dalį sklypo padovanojo motinai Å . N. P., kuri sklypo dalį 1998-05-08 pardavė R. Z., V. J., Å . L. ir A. L. bei Å . K.. IeÅ¡kovas ginčijo visus sandorius teisme ir Vilniaus apygardos teismo 2016-09-19 nutartimi paliktas galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-01 sprendimas, kuriuo teismas panaikino visus žemės sklypo perleidimo sandorius ir grÄ Å¾ino namų valdos sklypÄ valstybei. 1995 m. ir 1999 m. atsakovas teikė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui ieÅ¡kinius dėl gyvenamojo namo ir statinių pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, jo reikalavimai buvo atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2006-07-11 sprendimu atmetė A. P. ieÅ¡kinį panaikinti teritorinio registratoriaus VÄ® Registrų centras Vilniaus filialo 2005-03-09 atsisakymÄ Ä¯registruoti jo nuosavybės teises į dalį gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2006-11-28 nutartimi teismo sprendimÄ paliko galioti. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007-08-09 sprendimu atmetė A. P. ieÅ¡kinį atsakovams VÄ® Registrų centras ir M. G. dėl teisinės registracijos panaikinimo bei įpareigojimo atlikti teisinę registracijÄ .

Vilniaus apygardos teismas 2007-11-28 nutartimi pirmos instancijos teismo sprendimÄ paliko galioti. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-09-18 sprendimu buvo atmestas A. P. pareiÅ¡kimas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad gyvenamojo namo tam tikros patalpos pastatytos atsakovo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2013-12-17 sprendimu atmetė A. P. ieÅ¡kinį pripažinti jį tinkamu asmeniu pastato (duomenys neskelbtini), antrojo aukÅ¡to patalpų įteisinimo procedÅ«rai įstatymų nustatyta tvarka.

Vilniaus apygardos teismas 2014-12-22 nutartimi šį teismo sprendimÄ paliko galioti. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-05-18 sprendimu atmetė A. P. ieÅ¡kinį dėl 1993-10-08 pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Vilniaus apygardos teismas 2012-09-17 nutartimi pirmos instancijos teismo sprendimÄ paliko galioti. Taigi teismai nustatė, kad buvo parduotas visas gyvenamasis namas ir atsakovui teisė naudotis gyvenamuoju namu nepriklauso. IeÅ¡kovas kreipėsi į atsakovus su reikalavimu kuo skubiau iÅ¡sikelti, tačiau atsakovų pozicija nepasikeitė, jie, toliau piktnaudžiaudami savo teisėmis, iÅ¡ gyvenamojo namo neiÅ¡sikelia ir neteisėtai gyvena gyvenamojo namo antrame aukÅ¡te, naudojasi visais statiniais (duomenys neskelbtini), bei laikosi nuomonės, kad atsakovas gyvenamojo namo antrojo aukÅ¡to ieÅ¡kovui nepardavė.

Ieškovas taip pat nurodo, kad antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo 2020-01-28 protokole konstatavo, kad ne avariniu būdu patekti į (duomenys neskelbtini) esančius statinius ieškovas galimybės neturi. Taigi dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovas neteko galimybės visa apimtimi įgyvendinti jo, kaip turto savininko, teisių, kadangi atsakovai gera valia iš gyvenamojo namo neišsikrausto, į ieškovo raginimus tai padaryti nereaguoja, su ieškovu nebendradarbiauja. Ieškovas pareiškė ieškinį gindamas savo, kaip savininko ir žemės sklypo nuomininko, pažeistas teises, taigi, šios civilinės bylos objektas – savininko pažeistų teisių gynimas, dalykas - savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų fakto konstatavimas ir asmens iškeldinimas.

Be to, ieÅ¡kovo teigimu, dėl atsakovo tariamai ginamos teisės į gyvenamojo namo antrÄ aukÅ¡tÄ yra ne vienas teismo sprendimas, priimtas po 1998 m., kuriuose nustatyti prejudiciniai faktai, paneigiantys atsakovo teisę naudotis gyvenamojo namo patalpomis, esančiomis antrame aukÅ¡te, taip pat namo neteisėtos rekonstrukcijos įteisinimo teisė priklauso tik ieÅ¡kovui. Atsakovai neturi jokios teisės gyventi gyvenamojo namo antrame aukÅ¡te ir naudotis gyvenamojo namo patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-1, 1-4, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, taip pat neturi teisės naudotis neįteisintu gyvenamojo namo priestatu 2a1/p ir Å«kio priestatu 4I1/p. IeÅ¡kovas teigia, kad Å¡alys jokios gyvenamojo namo ir žemės sklypo nuomos ar panaudos sutarties nėra sudariusios, atsakovai jokių daiktinių teisių į ieÅ¡kovui priklausantį namÄ su statiniais neturi, jų nesieja jokie prievoliniai teisiniai santykiai.

IeÅ¡kovas nesutinka, kad atsakovai gyventų ieÅ¡kovo name, naudotųsi statiniais ir žemės sklypu, laikytų juose savo daiktus. Atsakovas A. P. atsiliepimu praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutinka ir praÅ¡o teismo civilinę bylÄ nutraukti, atsižvelgiant į įsiteisėjusiais Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 1995-05-15 ir 1998-10-28 sprendimais nustatytus prejudicinius faktus ir teismo nustatytus įpareigojimus. Vilniaus miesto 1 – ojo apylinkės teismo 1995-05-15 sprendimu atsakovas A.

P. jau buvo iÅ¡keldintas iÅ¡ gyvenamojo namo ir ieÅ¡kinyje nurodytų Å«kinių pastatų. Å is teismo sprendimas buvo įvykdytas dar 1995-11-08. Taigi pagal ieÅ¡kinyje suformuluotÄ reikalavimÄ , ieÅ¡kovas siekia iÅ¡keldinti atsakovÄ iÅ¡ patalpų, kuriose jis negyvena, nes buvo iÅ¡ jų iÅ¡kraustytas dar 1995-11-08, pagal minėtÄ teismo sprendimÄ . Vilniaus miesto 1 – ojo apylinkės teismo 1998-10-28 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3171-11/1998, teismas nustatė, kad ,,atsakovui pagal ieÅ¡kovo įgaliojimÄ buvo parduotas namas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio plotas 73,86 kv. m.

IÅ¡ tokio ploto namo, remiantis 1995-05-15 teismo sprendimu bei Å¡io sprendimo 1996-08-23 iÅ¡aiÅ¡kinimu ieÅ¡kovas ir buvo iÅ¡keldintas, tačiau realiai namas yra didesnis, jis turi ir antrÄ aukÅ¡tÄ , bei pirmo aukÅ¡to patalpas, kurios parduotos nebuvo, todėl ieÅ¡kovas tebeturi teisę jomis naudotis“. Tai yra prejudicinę reikÅ¡mę turintys faktai, kurie yra nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tuo tarpu Vilniaus miesto 1 – ojo apylinkės teismo 1998-10-28 sprendimo rezoliucine dalimi teismas įpareigojo M.

G. netrukdyti A. P. naudotis namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis, pažymėtomis inventorizaciniame plane indeksais 1-1, 1-4, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, Å¡ios bylos Å¡alims turi res judicata galiÄ . Atsakovas iki Å¡iol naudojasi bÅ«tent paminėtomis patalpomis, todėl ieÅ¡kovo siekis iÅ¡keldinti atsakovÄ iÅ¡ paminėtų patalpų tiesiogiai prieÅ¡tarauja Vilniaus miesto 1 – ojo apylinkės teismo 1998-10-28 sprendimui. Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovas pastatÄ nusipirko tuo metu, kai savavaliÅ¡kas priestatas jau buvo pastatytas, todėl nei atsakovas, nei jo vardu neteisėtai veikęs R.

K., neturėjo teisės tokio objekto perleisti ir neperleido. IeÅ¡kovas šį faktÄ turėjo žinoti, jis vis tiek iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ sudaryti atitinkamÄ sandorį, todėl jis neturi teisės reikÅ¡ti jokių pretenzijų atsakovui dėl to, kad pastarasis naudojasi savo paties sukurtu daiktu, kuris yra sujungtas (pristatytas) su ieÅ¡kovo nuosavybe teise įgytu pastatu. IeÅ¡kovas gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rÅ«sį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinierinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), valdo 1993-10-08 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu.

Atsakovas ne kartÄ teismo tvarka ginčijo 1993-10-08 pirkimo – pardavimo sutartį, kuriÄ jo vardu sudarė R. K., dėl minėtos sutarties sudarymo aplinkybių buvo pradėtas ir ikiteisminis tyrimas, kuriame buvo aiÅ¡kinamos aplinkybės susijusios su dokumentų, kurie buvo pagrindas R. K. sudaryti minėtÄ sutartį, suklastojimo. Atsakovo teigimu, aplinkybės susijusios su 1993-10-08 pirkimo – pardavimo sutarties sudarymu yra svarbios Å¡ioje byloje dėl to, kad teismui sprendžiant šį ginÄÄ neiÅ¡vengiamai teks aiÅ¡kintis minėtÄ sandorį sudariusių asmenų tikrÄ jÄ valiÄ ir ketinimus, nes: 1) 1993-10-08 pirkimo – pardavimo sutartyje buvo aiÅ¡kiai nurodyta kokio ploto gyvenamÄ sias patalpas gyvenamajame name pirko ieÅ¡kovas: ,,parduodu gyvenamÄ jį namÄ , plane pažymėtÄ indeksu 1A 1/p, turintį 73,86 kv. m. bendro naudojimo ploto“;

2) IÅ¡ nekilnojamojo turto registro duomenų ir kitų dokumentų yra žinoma, kad atsakovas A. P. 1993 m. buvo pastatęs gyvenamojo namo priestatÄ , kuris nebuvo ir negalėjo bÅ«ti 1993-10-08 pirkimo – pardavimo sutarties dalyku, nes tai buvo savavaliÅ¡kos statybos rezultatas, kuris negalėjo ir negali bÅ«ti civilinės apyvartos objektu. Atsakovas teigia, kad pagal įstatymų leidėjo apibrėžimÄ ir aktualiÄ teisminę praktikÄ , savavaliÅ¡ki statiniai, kol jie nėra įteisinti teisės aktų nustatyta tvarka, buvo ir yra laikomi sunaudotomis statybinėmis medžiagomis, kurios priklauso atitinkamam statytojui, Å¡iuo atveju atsakovui A.

P.. Taigi Å¡iuo atveju teismas iÅ¡ faktinių aplinkybių turės nustatyti, ar Å¡alys sudarydamos 1993-10-08 pirkimo – pardavimo sutartį siekė susitarti ir dėl savavaliÅ¡kai pastatyto gyvenamojo namo priestato, pažymėto indeksu 2 a 1/p, perleidimo ieÅ¡kovui. Atsakovas taip pat teigia, kad pati 1993-10-08 pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta tiek prieÅ¡ jo valiÄ , tiek prieÅ¡ jo interesus. Todėl akivaizdu, kad atsakovas nei perleido, nei norėjo ieÅ¡kovui perleisti savo 1993 m. pastatyto gyvenamojo namo priestato, kuriame jis iki Å¡iol gyvena.

IÅ¡ pirkimo – pardavimo sutarties dalyku buvusio gyvenamojo namo, plane pažymėto indeksu 1A 1/p, turinčio 73,86 kv. m. bendro naudojimo ploto ir ieÅ¡kinyje nurodytų Å«kinių pastatų, atsakovas buvo teismo antstolio iÅ¡keldintas dar 1995-11-08, vykdant Vilniaus miesto 1 – ojo apylinkės teismo 1995-05-15 sprendimÄ . Taigi ieÅ¡kovo reikalavimas įpareigoti teismÄ iÅ¡keldinti atsakovÄ iÅ¡ gyvenamojo namo, Å«kinio pastato, garažo, kiemo rÅ«sio, kitų inžinierinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), yra tapatus teismo jau iÅ¡nagrinėtoje byloje pareikÅ¡tam reikalavimui, kuris buvo įvykdytas dar 1995-11-08.

O reikalavimas dėl atsakovo iÅ¡keldinimo iÅ¡ patalpų, kurios inventorizaciniame plane pažymėtos indeksais 1-1, 1-4, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, negali bÅ«ti tenkinamas dėl to, kad minėtos patalpos ieÅ¡kovui nepriklauso ir ieÅ¡kovas Vilniaus miesto 1 – ojo apylinkės teismo 1998-10-28 sprendimu yra įpareigotas netrukdyti atsakovui tomis patalpomis naudotis. Todėl teismas turėtų nutraukti Å¡iÄ civilinę bylÄ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT) pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centro iÅ¡raÅ¡o duomenimis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, atstovaujamai NŽT. Å iame žemės sklype yra Å¡ie statiniai: pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1A2P; pastatas - Å«kinis pastatas, unikalus Nr. 1094-0156-7026, 2Ilp; pastatas - garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 311b; pastatas - kiemo rÅ«sys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 411 b; kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai (kiemo aikÅ¡telė, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantys ieÅ¡kovui.

Nurodo, kad atsakovas žemės sklype nuosavybės teise nevaldo jokių statinių/pastatų ar patalpų. Trečiasis asmuo NŽT taip pat nurodė, kad pagal Vilniaus miesto skyriaus archyve saugomoje žemės sklypo archyvinėje byloje esančius dokumentus nustatyta, jog 1995-04-20 tarp atsakovo ir Antakalnio seniÅ«nijos valdybos atstovo buvo sudaryta 931 kv. m ploto valstybinio žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis. Vilniaus miesto skyriuje 2017-07-10 gautas ieÅ¡kovo atstovės advokatės E. J. 2017-07-07 praÅ¡ymas įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-01 sprendimÄ ir užregistruoti žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės vardu.

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017-07-21 raÅ¡tu kreipėsi į VÄ® „Registrų centras“ su praÅ¡ymu pagal įsiteisėjusius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-01 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei Vilniaus apygardos teismo 2016-09-19 nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti žemės sklypo dalių teisinę registracijÄ S. K., Å . N. P. ir A. P. vardu ir įregistruoti Lietuvos Respublikos nuosavybės ir NŽT patikėjimo teisę į minėtÄ Å¾emės sklypÄ .

NŽT Vilniaus miesto skyriuje 2017-08-16 gautas ieÅ¡kovo 2017-08-10 praÅ¡ymas, kuriuo buvo praÅ¡oma sudaryti namų valdos žemės sklypo valstybinės žemės nuomos sutartį. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2018-05-07 įsakymu Nr. 49VÄ®-558-(14.49.2) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos M. G.“ nusprendė 23 metams iÅ¡nuomoti ieÅ¡kovui 931 kv. m ploto žemės sklypÄ . Minėto įsakymo pagrindu 2018-05-11 buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).

Trečiojo asmens teigimu, bylos Å¡alys buvo inicijavusios ne vienÄ teisminį ginÄÄ Ä¯vairiais pagrindais (dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, dėl atsakovo teisės įregistruoti gyvenamojo namo dalį, esančiÄ (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę, dėl atsakovo teisės įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ ir kiti atvejai). IeÅ¡kovas, kaip nekilnojamojo turto (t. y. pastato - gyvenamojo namo, Å«kinio pastato, garažo, kiemo rÅ«sio ir kitų inžinerinių statinių) savininkas, turi teisę savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, jam nuosavybės teise priklausantį turtÄ valdyti, naudoti ir juo disponuoti bei ginti pažeistas teises, o atsakovui neiÅ¡sikeliant iÅ¡ ieÅ¡kovui priklausančio nekilnojamojo turto ir ieÅ¡kovui įrodžius jo teisės pažeidimÄ , tokiais veiksmais yra pažeidžiamos ieÅ¡kovo teisės bei teisėti interesai, o tai prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.

Pažymėjo tai, kad teisė naudotis valstybine žeme reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka jÄ nuomoti ar pirkti yra įstatymo suteikta teisė, kuri naujajam statinių savininkui pereina kartu (tuo pačiu momentu) su nuosavybės teise. Ä®siteisėjusiais teismo sprendimais teismas yra pripažinęs, kad tarp Vilniaus miesto valdybos ir atsakovo sudaryta 1995-04-10 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus.

Taigi asmuo, neturintis žemės sklype pastatų/statinių/patalpų, neturi teisės lengvatine ne aukciono tvarka įsigyti valstybinės žemės sklypÄ ar jo dalį. Priimant Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymÄ , kuriuo buvo nuspręsta su ieÅ¡kovu sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausė statiniai sklype, todėl ieÅ¡kovas naudodamasis savo įstatymo suteikta teise naudotis valstybine žeme reikalinga pastatams ar statiniams eksploatuoti bÅ«tent ir įgyvendino Å¡iÄ teisę.

NŽT prašo dėl ieškovo ieškinio pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus. Teismo posėdžio metu ieškovas prašė ieškinį tenkinti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Teismo posėdžio metu atsakovai prašė ieškinį atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Ieškinys tenkintinas iš dalies. Iš byloje esančio 2020-01-02 Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad ieškovui nuosavybės teise pagal 1993-10-08 pirkimo-pardavimo sutartį priklauso (duomenys neskelbtini) esantys gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinierinių statinių (kiemo aikštelė, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ pateiktos 1993-10-08 pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad šį turtÄ ieÅ¡kovas įsigijo iÅ¡ atsakovo. IÅ¡ VÄ® Respublikinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro 1996-09-30 raÅ¡to matyti, kad 1993-10-06 einamosios inventorizacijos metu buvo užregistruota savavaliÅ¡kai pastatytas Å«kio pastatas 4I 1/p, namo priestatas 2a 1/p (11,60 kv. m.) ir antras namo aukÅ¡tas (86,71 kv. m.). Ä® bylÄ pateikta 2001-12-28 nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla, iÅ¡ kurios matyti, kad 1993 m. buvo atlikta rekonstrukcija namo, kuris turi 2 aukÅ¡tus ir yra 163,35 kv. m. ploto, jo baigtumas yra 100 proc., taip pat nurodyta, kad 1993 m. yra pastatyti 8,13 kv. m. priestatas (2a 1/p), 32 kv. m. lauko virtuvė (6I 1/p.), 2001 m. pastatytas 5 kv. m.

Å«kio pastatas (7I 1/p). 2020-01-02 NTR iÅ¡raÅ¡o pastabose (11 p.) nurodyta, kad kadastro matavimų, atliktų 2001-12-28, duomenimis gyvenamasis namas yra rekonstruotas, pastatytas priestatas 2a1/p (namo plotas 178,59 kv. m), dokumentai, kad statinio statybos darbai atitinka statybos įstatymo, kitų poįstatyminių teisės aktų reikalavimus nepateikti. 2017-01-26, 2017-03-06, 2019-08-02 raginimais ieÅ¡kovas prašė atsakovÄ iÅ¡sikelti iÅ¡ ginčo turto. Kaip teisinį pareikÅ¡tų reikalavimų pagrindÄ ieÅ¡kovas nurodo CK 4.95 ir 6.612 straipsnius.

Pagal CK 4.95 straipsnį savininkas turi teisę iÅ¡reikalauti savo daiktÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo. Pagal CK 4.98 straipsnį, turto savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtÄ pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Byloje kilo ginčas dėl atsakovų iÅ¡keldinimo iÅ¡ NTR registruoto bei neregistruoto (savavaliÅ¡kos statybos) turto. Atsakovas praÅ¡o bylÄ nutraukti, atsižvelgiant į Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 1995-05-15 ir 1998-10-28 sprendimus.

Nurodo, kad jau yra įvykdytas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 1995-05-15 sprendimas, kuriuo jis yra iÅ¡keldintas iÅ¡ namo pirmo aukÅ¡to ir ieÅ¡kinyje nurodytų statinių, taip pat kad jo teisė naudotis namo antro aukÅ¡tu yra užtikrinta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1998-10-28 sprendimu. Pagal CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ teismas nutraukia bylÄ , jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tapataus ieÅ¡kinio kvalifikavimo, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ieÅ¡kinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo Å¡alis, ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2011). Pripažįstant bylas tapačiomis, turi bÅ«ti nustatyti visi bylų tapatumo požymiai, o nesant bent vieno aukščiau nurodyto požymio, nėra pagrindo konstatuoti, jog bylos tapačios.

Kaip matyti iÅ¡ į bylÄ pateiktų įrodymų, Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 1995-05-15 sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį atmesti, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti ir iÅ¡keldinti A. P. ir V. P. su nepilnamečiais vaikais ir visu jiems priklausančiu turtu iÅ¡ namo, esančio (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismo 1995-07-12 nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1995-05-15 sprendimas paliktas nepakeistas. Teismo antstolio 1998-11-08 aktas dėl iÅ¡keldinimo patvirtina, kad A. P. su Å¡eima iÅ¡sikėlė geruoju, o namas perduotas M.

G. žinion. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 1996-08-23 nutartimi iÅ¡aiÅ¡kino Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismo 1995-05-15 sprendimÄ , nurodydamas, iÅ¡ kokio turto atsakovas iÅ¡keldintinas. Teismas Å¡ios nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad ginÄÄ dėl nurodyto 2-ojo aukÅ¡to nuosavybės Å¡alis turi spręsti ieÅ¡kinine teisena atskiroje byloje, nes Å¡ioje byloje ginčas dėl namo antrojo aukÅ¡to nebuvo kilęs. Teismas pažymi, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, o tarp Å¡alių nėra ginčo, kad atsakovas jau buvo iÅ¡keldintas iÅ¡ nurodyto namo, kito turto.

Byloje iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad po 1998-11-08 iÅ¡keldinimo atsakovas faktiÅ¡kai įsikėlė į dalį ginčo patalpų, o naujas sprendimas ir vykdomasis raÅ¡tas nėra iÅ¡duoti, kad bÅ«tų vykdomas priverstinis iÅ¡keldinimas. Be to, atsakovas bÅ«ste gyvena su nauja atsakove, kuri nebuvo Å¡alis pagal Vilniaus miesto 1-Ä jį apylinkės teismo 1995-05-15 sprendimÄ . Dėl nurodytų priežasčių teismas neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad bylos yra tapačios, tad nėra pagrindo ir bylÄ nutraukti, kaip to praÅ¡o atsakovas.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 1998-10-28 sprendimu įpareigojo M. G. netrukdyti A. P. naudotis namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis, pažymėtomis inventorizaciniame plane indeksais 1-1, 1-4, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12. Pasak teismo, iÅ¡ tokio ploto namo (73,86 kv. m.), remiantis 1995-05-15 teismo sprendimu bei Å¡io teismo sprendimo 1996-08-23 iÅ¡aiÅ¡kinimu, atsakovas ir buvo iÅ¡keldintas, tačiau namas realiai yra didesnis, jis turi ir antrÄ aukÅ¡tÄ , bei pirmo aukÅ¡to patalpas, kurios parduotos nebuvo, todėl ieÅ¡kovas tebeturi teisę jomis naudotis.

Å is teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, M. G. praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ byloje nebuvo tenkintas (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-08-22 nutartis, Vilniaus apygardos teismo 2005-11-08 nutartis civ. b. Nr. 2S-1037/2005). Pažymėtina, kad minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl naudojimosi namo tam tikromis patalpomis, bet nesprendžiamas klausimas dėl reikalavimo, susijusio su nuosavybės teisių į namo antrÄ aukÅ¡tÄ nustatymu. Teismas 1998-10-28 sprendimÄ priėmė, atsižvelgęs ir į 1995-05-15 teismo sprendimÄ bei jo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ (1996-08-23 nutartis), o 1996-08-23 nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad ginÄÄ dėl nurodyto 2-ojo aukÅ¡to nuosavybės Å¡alis turi spręsti ieÅ¡kinine teisena atskiroje byloje, nes Å¡ioje byloje ginčas dėl namo antrojo aukÅ¡to nebuvo kilęs. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2011-05-18 sprendimu, kurį Vilniaus apygardos teismas 2012-09-17 nutartimi civ. b.

Nr. 2A-1055-302/2012 paliko nepakeistÄ , atmetė ieÅ¡kovo A. P. ieÅ¡kinį atsakovui M. G., kuriuo ieÅ¡kovas prašė pripažinti 1993-10-08 pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia ir taikyti restitucijÄ . Vilniaus apygardos teismas 2012-09-17 nutartyje nurodė, kad ginčijamu sandoriu ieÅ¡kovas atsakovui pardavė visÄ gyvenamÄ jį namÄ , atsakovui kaip naujajam Å¡io turto savininkui atsirado atitinkamos teisės ir pareigos, susijusios su nuosavybės teise valdomu turtu, taip pat ir teisė reikalauti iÅ¡ statytojo, atlikusio savavaliÅ¡kÄ statybÄ , paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius įstatymų nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-12-17 sprendimu, kurį Vilniaus apygardos teismas 2014-12-22 nutartimi civ. b. Nr. 2A-1549-232/2014 paliko nepakeistÄ , atmetė ieÅ¡kovo A. P. ieÅ¡kinį atsakovui M. G. pripažinti ieÅ¡kovÄ LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalies, 3 straipsnio 1, 3 dalies, 28 straipsnio 23 straipsnio 1 priedo nuostatų prasme tinkamu asmeniu pastato, esančio adresu Karių Kapų g. Nr. 18, Vilniuje, savavaliÅ¡kai pastatytų antrojo aukÅ¡to patalpų įteisinimo procedÅ«rai įstatymų nustatyta tvarka atlikti.

Vilniaus apygardos teismas 2014-12-22 nutartyje nurodė, kad konstatuoti, kad ginčo sandoriu atsakovas įsigijo didesnio ploto, t.y. 178,59 kv.m., nekilnojamojo turto objektÄ , į kurį patenka ir minėti savavaliÅ¡kos statybos statiniai, ir dėl to sandoris prieÅ¡tarauja imperatyvioms teisės normoms, nėra pagrindo, taip pat kad teisė įteisinti savavaliÅ¡kÄ namo rekonstrukcijÄ , pasikeitus galiojančiam teisiniam reguliavimui, priklauso dabartiniam namo savininkui, kuriam <...> tenka neteisėtų statybų pasekmės, atsakomybė dėl neteisėtų statybų pasekmių bei teisė kreiptis dėl neteisėtos statybos įteisinimo, kad <...> statinys, kurį ieÅ¡kovas ketina rekonstruoti bei įteisinti, nuosavybės teisės pagrindu priklauso atsakovui.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-09-18 sprendimu civ. byloje Nr. 2-6787-656/2008 atmetė pareiÅ¡kėjo A. P. pareiÅ¡kimÄ dėl nustatymo juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis (priede Nr. c3 pateikiamuose patalpų brėžiniuose patalpos pažymėtos numeriais 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12 ir 1-13) pastatytos A. P., nurodęs, kad praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas pareiÅ¡kėjui teisinių pasekmių nesukels. Teismas nutartyje nurodė, kad pareiÅ¡kėjas ir dabartinis namo savininkas M.

G. pripažįsta, kad savavaliÅ¡kai pastatytas patalpas iki viso namo pardavimo pastatė pareiÅ¡kėjas, kad tarp Å¡alių faktiÅ¡kai kilo ginčas dėl dalies namo patalpų nuosavybės teisės, kuris spręstinas ieÅ¡kinio teisenos tvarka. Tad nors teismas 1998-10-28 sprendime nurodė, kad namo antras aukÅ¡tas parduotas nebuvo, tačiau tai buvo paneigta vėlesniuose iÅ¡nagrinėtuose tarp Å¡alių (ieÅ¡kovo ir atsakovo) civiliniuose ginčuose. Nors atsakovas teigia, kad ieÅ¡kovo siekis jį iÅ¡keldinti tiesiogiai prieÅ¡tarauja Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1998-10-28 sprendimui, tačiau su tuo sutikti negalima, kadangi teismas 1996-08-23 nutartyje dėl 1998-10-28 sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo pabrėžė, kad ginÄÄ dėl nurodyto 2-ojo aukÅ¡to nuosavybės Å¡alis turi spręsti ieÅ¡kinine teisena atskiroje byloje, kas faktiÅ¡kai ir buvo padaryta.

Teismas sprendžia, kad vien atsakovo siekis remtis teismo 1998-10-28 sprendimu, neatsižvelgiant į vėliau priimtus teismo sprendimus, negali pagrįsti jo veiksmų teisėtumo naudojantis ginčo turtu. Pagal CPK 422 straipsnio 1 dalį nagrinėdamas bylÄ dėl valdymo pažeidimo fakto, teismas iÅ¡siaiÅ¡kina tik paskutinį valdymo bei jo pažeidimo faktÄ , nesiaiÅ¡kindamas nei atsakovo teisės į daiktÄ , nei jo geros valios. Nors atsakovas atsiliepime teigia, kad teismas turi vertinti 1998-10-08 sandorį sudariusių asmenų tikrÄ jÄ valiÄ ir ketinimus, tačiau su tuo nesutiktina.

Å ioje byloje teismas yra susaistytas pareikÅ¡tu ieÅ¡kinio reikalavimu, o bÅ«tinybės peržengti ieÅ¡kinio ribas teismas nenustatė, o atsakovas to nenurodė ir neįrodinėjo (CPK 178 str.). IÅ¡tyrus bylos aplinkybes matyti, kad atsakovas yra inicijavęs nemažai civilinių bylų, susijusių su ginčo turtu, tad teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ civilinę bylÄ , turi vadovautis priimtais ir galiojančiais teismų sprendimais, o ne iÅ¡ naujo tirti 1998-10-08 sandorio teisėtumÄ . Å io sprendimo priėmimo metu į bylÄ pateikti duomenys nepatvirtina, kad atsakovas teisėtai naudojasi ginčo turtu.

Atsakovo minima teisė naudotis namo tam tikromis patalpomis pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1998-10-28 sprendimÄ yra paneigta vėlesniais teismų sprendimais, kuriais atsakovui nuosavybės ar kita teisė į ginčo turtÄ nenustatyta. Vien tai, kad atsakovas ginčo turte gyvena ilgai, įvertinus, kad jis iÅ¡ jo buvo iÅ¡keldintas, į jį vėl įsiskėlė, kad tarp Å¡alių pakankamai intensyviai vyko teisminiai ginčai, teismas neturi pagrindo spręsti dėl atsakovo teisės naudotis ginčo turtu.

Nors atsakovas Å¡ioje byloje kėlė klausimÄ dėl namo priestato, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2009-04-14 sprendimu, kurį Vilniaus apygardos teismas 2009-10-28 nutartimi civ. b. Nr. 2A-926-611/2009 paliko nepakeistÄ , atmetė ieÅ¡kovo A. P. ieÅ¡kinį atsakovui M. G., kuriuo jis prašė 1993-10-08 pirkimo-pardavimo sutartį dalyje dėl priestato 1a1/p (pagal patalpų vidaus eksplikacijÄ patalpa pažymėta indeksu 1-1) pripažinti negaliojančia. Vilniaus apygardos teismas 2009-10-28 nutartyje nurodė, kad ginčo priestatas yra gyvenamojo namo priklausinys ir negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku nekilnojamojo turto objektu, kad <...> pagal 1993-10-08 sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m.

LR CK 153 str. 1 d. ginčo priestatÄ iÅ¡tiko gyvenamojo namo likimas, t.y. nuosavybės teisės į jį minėta sutartimi perėjo atsakovui. Taigi, esant į bylÄ pateiktiems duomenims, kad ieÅ¡kovas įsigijo ginčo namÄ , teismui nenustačius, kad atsakovai teisėtai naudojasi ginčo namo antru aukÅ¡tu, ieÅ¡kovo reikalavimas yra tenkintinas, o atsakovai iÅ¡keldintini iÅ¡ namo antro aukÅ¡to. Nors ieÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡kelti atsakovus ir iÅ¡ namo pirmojo aukÅ¡to, tačiau teismo posėdžio metu atsakovai nurodė, kad gyvenamojo namo pirmu aukÅ¡tu nesinaudoja (iÅ¡skyrus patalpas 1-1, 1-4, dėl to ginčo byloje nėra).

IÅ¡ pateikto antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir jo vaizdinės medžiagos teismas taip pat negalėjo nustatyti, kad atsakovai naudojasi ir visu namo pirmu aukÅ¡tu. Nors du įėjimai į namÄ antstolio apsilankymo metu ir buvo užrakinti, tačiau tai iÅ¡ esmės nepatvirtina, kad atsakovai naudojasi pirmu namo aukÅ¡tu. IÅ¡ faktinių aplinkybių konstatavimo matyti, kad ieÅ¡kovas patvirtino, kad atsakovas įsirengė kitÄ Ä¯Ä—jimÄ , kad galėtų patekti į namo antro aukÅ¡tÄ .

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad ieÅ¡kovas turi raktÄ nuo namo pirmo aukÅ¡to. Nors ieÅ¡kovas tai neigia, tačiau byloje nustatyta, kad atsakovas 1998-11-08 buvo iÅ¡keldintas iÅ¡ ginčo namo, tad akivaizdu, kad jam turėjo bÅ«ti perduoti ir namo raktai. Pasak atsakovo atstovo, pirmame namo aukÅ¡te yra sandėliuojami ieÅ¡kovo daiktai. Taigi, atsakovai neigia, kad jie naudojasi namo pirmu aukÅ¡tu. Nors, pasak ieÅ¡kovo, jo, kaip namo savininko, teisės yra pažeistos, tačiau jis nenurodė, kuo remiantis jis teigia, kad atsakovai naudojasi ir ginčo namo pirmuoju aukÅ¡tu.

Vien tai, kad ieÅ¡kovas dėl nuo jo priklausančių objektyvių priežasčių (pvz. pametė raktÄ ar pan.) negali patekti į namo pirmÄ aukÅ¡tÄ , nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovai pažeidė jo teises ir yra pagrindas spręsti dėl bÅ«tinybės atsakovus iÅ¡keldinti. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo spręsti, kad atsakovai pažeidžia ieÅ¡kovo teises, tad ieÅ¡kovo reikalavimas iÅ¡keldinti atsakovus iÅ¡ gyvenamojo namo pirmo aukÅ¡to (iÅ¡skyrus nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos plane pažymėtas patalpas 1-1, 1-4) atmestinas.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovai naudojasi namo pirmo aukÅ¡to patalpomis 1-1, 1-4, antro aukÅ¡to patalpomis, taip pat kitais sklype registruotais ir neregistruotais statiniais, kÄ iÅ¡ dalies patvirtina ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys, atsakovams neįrodžius, kad jais naudojamasi teisėtu pagrindu, tenkintinas, iÅ¡keldinant atsakovus ir iÅ¡ minėto turto (CK 4.95 str., 4.98 str.). IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o iÅ¡keldinti atsakovus arba uždrausti jiems naudotis namų valdos žemės sklypu, 931 kv. m. ploto, esančiu (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, atstovaujamai NŽT. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2018-05-07 įsakymu Nr. 49VÄ®-558-(14.49.2) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos M. G.“ nusprendė 23 metams iÅ¡nuomoti ieÅ¡kovui 931 kv. m ploto žemės sklypÄ . NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018-05-07 įsakymo pagrindu 2018-05-11 buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis su M.

G. Taigi, ieÅ¡kovas yra valstybinės žemės nuomininkas, o ginčo sklypo nuomos teisė jam suteikta, kadangi sklype yra ieÅ¡kovui priklausantys statiniai. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas nenustatė, kokiu teisėtu pagrindu atsakovai Å¡iuo metu naudojasi žemės sklypu. Teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo teiginys, kad yra pažeidžiama jo nuomos teisė, yra pagrįstas. Teismui nenustačius, kad atsakovai sklypu naudojasi teisėtu pagrindu, ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ statinių tenkinus, tenkintas ir ieÅ¡kovo reikalavimas uždrausti atsakovams naudotis žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini).

Ä®vertinus nurodytas aplinkybes ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, nenustačius faktinės aplinkybės, kad atsakovai naudojasi ir ginčo namo pirmo aukÅ¡to visomis patalpomis. Teismo nuomone, kiti Å¡alių argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, pateikė duomenis apie sumokėtÄ 75 Eur žyminį mokestį, 140 Eur patirtas iÅ¡laidas už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimÄ . Atsakovas praÅ¡o priteisti jo patirtas 1 802,91 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti.

Nors nagrinėjamu atveju ir nėra galimybės aiškiai nustatyti, kokia dalimi tenkinamas ieškinio reikalavimas, teismas laiko, kad ieškinys patenkintas 80 proc. Ieškovo ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovų priteistinas jos patirtos 172 Eur bylinėjimosi išlaidos (215 Eur*80 proc./100). Ieškinį tenkinus iš dalies, atsakovui iš ieškovo priteistinos 360,58 Eur (1 802,91 Eur*20 proc./100) bylinėjimosi išlaidos. Teismas, atsižvelgdamas į priteistinas sumas, jas subendrina, atsakovui iš ieškovo priteisiant 188,58 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 98, 259, 269-270 straipsniais, teismas, n u s p r e n d ž i a: Ieškinį tenkinti iš dalies. Iškeldinti A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) su visu jiems priklausančiu turtu iš gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio ieškovui M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) pirmojo aukšto patalpų, pažymėtų plane numeriais 1-1, 1-4, iš gyvenamojo namo antrame aukšte esančių patalpų, pažymėtų plane numeriais 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12 ir 1-13, namo priestato 2a 1/p (11,60 kv.m.), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinierinių statinių (kiemo aikštelė, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato 4I1/p, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos.

Uždrausti atsakovams A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudotis žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisti atsakovui A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 188,58 Eur (vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 58 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Erika Zablockaja