2025-01-15 Nr. AB-1180-3-61-3-04530-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-25-968/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04530-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 52.1.3; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskiruosius skundus dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas E. S. kreipėsi į Regionų administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2024 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. 2S-448-(15.2.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui E. S.“ (toliau – ir Sprendimas).

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą, iki kol įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 (proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5).

Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:

1) Pareiškėjas skundą grindė, be kita ko, tuo, kad jis yra pretendentas Vilniaus miesto teritorijoje atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekildomąjį turto atkūrimo įstatymą (toliau – ir Atkūrimo įstatymas). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktorius 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 30-3411 patvirtino Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašą (toliau – ir Teritorijų sąrašas). Administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 30-856/23 iš Teritorijų sąrašo buvo išbrauktos atskiros teritorijos, taip pat patvirtintas Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašas (toliau – ir Sklypų sąrašas). Administracijos direktoriaus 2023 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 30-2289/23 (toliau – ir 2023 m. spalio 9 d. įsakymas) buvo dar kartą pakeistas Teritorijų sąrašas ir iš jo išbraukta 14 teritorijų, taip pat pakeistas Sklypų sąrašas ir iš jo išbrauktas vienas žemės sklypas. Administracijos direktorius 2023 m. lapkričio 21 d. priėmė įsakymą Nr. 30-2669/23 (toliau – ir 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymas), kuriuo pakeitė Teritorijų sąrašą ir iš jo išbraukė 8 teritorijas, taip pat pakeitė Sklypų sąrašą ir iš jo išbraukė 5 žemės sklypus.

2) Vilniaus miesto savivaldybės meras 2024 m. sausio 2 d. priėmė potvarkį Nr. 955-1/24 (toliau – ir Potvarkis), kuriame nurodė, kad žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, yra baigtas, nėra daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės Vilniaus miesto savivaldybėje ir pasiūlė NŽT pagal kompetenciją spręsti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimus kitais Atkūrimo įstatyme nustatytais būdais.

3) NŽT 2024 m. liepos 26 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo pareiškėjui atkūrė nuosavybės teises į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0830 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0830 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo panaikinti Sprendimą, kuriuo jam buvo atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą, skundą grįsdamas tuo, kad dėl galbūt neteisėtų Administracijos direktoriaus 2023 m. spalio 9 d. ir 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymų, kuriais buvo pakeisti Sklypų sąrašas ir Teritorijų sąrašas, pareiškėjas nepagrįstai neteko galimybės rinktis grąžintinus sklypus iš platesnio sąrašo.

Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų teismas nustatė, jog Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose pirmosios instancijos teismo neįsiteisėjusiu sprendimu yra išnagrinėta administracinė byla Nr. el3-4874-535/2024 dėl Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo, kurioje teismas jį panaikino. Šis pirmosios instancijos teismo sprendimas apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) (bylos Nr. eA-1997-502/2024), galutinis teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs.

Teismas, įvertinęs ginčo pagrindą ir dalyką tiek nagrinėjamoje byloje, tiek administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024, konstatavo, kad šios bylos yra tarpusavyje susijusios, kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčijamo Sprendimo neteisėtumą grindžia tuo, jog Administracijos direktoriaus įsakymais galbūt neteisėtai buvo sumažinti Teritorijų ir Sklypų sąrašai, iš kurių būtų galima rinktis grąžintinus žemės sklypus, ir tokiu būdu pareiškėjui buvo neteisėtai apribota galimybė atkurti nuosavybės teises pageidaujamu būdu, o vienas iš Administracijos direktoriaus įsakymų (2023 m. lapkričio 21 d. įsakymas), kuriuo tai buvo padaryta, yra ginčijamas administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024. Teismas pažymėjo, kad administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 konstatuotas 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo neteisėtumas turi esminę reikšmę, vertinant skundo pagrįstumą ir nagrinėjamoje byloje.

III. Atsakovas NŽT atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartį.

Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamos bylos išsprendimui bus reikšmingas administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 priimtas procesinis sprendimas. Atsakovas akcentuoja, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje yra ginčijamas Sprendimas, kuriuo pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, o ne Administracijos priimti įsakymai, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką abiejose bylos, be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino Potvarkio 2 punkto, kuriuo buvo nuspręsta, kad žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant Grigiškių miestą, yra baigtas.

Atsakovas pabrėžia, kad yra nenuginčyti ir galioja: NŽT 2024 m. sausio 8 d. įsakymas Nr. 2VĮ-1, kuriuo patvirtintas Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Vilniaus mieste sąrašas (toliau – ir NŽT patvirtintas sklypų sąrašas), 2024 m. sausio 8 d. įsakymas Nr. 2VĮ-3-(15.2.1 E.), kuriuo patvirtinta Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilė (toliau – ir Eilė), ir 2024 m. sausio 8 d. įsakymas Nr. 2VĮ-2, kuriuo patvirtintas Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Vilniaus mieste, sąrašas (toliau – ir Piliečių sąrašas). Be to, nė vienoje administracinėje byloje nebuvo prašyta taikyti reikalavimų užtikrinimo priemonių ir uždrausti NŽT vykdyti susirinkimus, kuriuose pretendentai rinkosi naujus žemės sklypus individualiai statybai Vilniaus mieste, nė viename iš teisminių procesų, kuriame ginčijami Administracijos įsakymai, teismai nebuvo taikę reikalavimo užtikrinimo priemonių, todėl nei NŽT, nei Administracija neturėjo pagrindo nevykdyti joms įstatymais priskirtų funkcijų.

Atsakovas akcentuoja, kad piliečiai gali rinktis naujus žemės sklypus tik iš NŽT patvirtinto sklypų sąrašo, o, remiantis Potvarkio 2 punktu, žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, yra baigtas, todėl Administracijos direktoriaus įsakymais patvirtintos teritorijos ir perduodamų žemės sklypų sąrašai, esant baigtam žemės sklypų projektavimo procesui Vilniaus mieste, neturi jokios įtakos piliečių pasirinkimo apimčiai.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Eilės patvirtinimo metu piliečiams pakako perduotinų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų ploto Vilniaus miesto savivaldybėje, kad būtų patenkintas visų pretendentų, įrašytų į Eilę bei į Piliečių sąrašą, poreikis gauti naują žemės sklypą ar jo dalį (bendras plotas, į kurį turi teisę atkurti nuosavybės teises minėti piliečiai, yra 66 ha žemės, o siūlomų žemės sklypų plotas – 194,5897 ha), todėl ir pareiškėjas, ir kiti asmenys turėjo visas galimybes rinktis iš didesnio žemės sklypų (ar jų dalių) skaičiaus ir įgyvendinti savo teisėtus lūkesčius atkurti nuosavybės teises gaunant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai ar kitai paskirčiai.

Atsakovas akcentuoja, kad net ir patenkinus pareiškėjo skundą, jo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, kadangi liktų galioti teisės aktų ir Potvarkio nuostatos, kuriomis vadovaujantis atitinkamos procedūros Vilniaus miesto savivaldybėje yra baigtos, pripažinus, kad nėra daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami žemės sklypai, ir nauji grąžintini sklypai nebus projektuojami.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartį.

Administracija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas apie bylas siejantį prejudicinį ryšį. Administracija teigia, kad administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 ginčijamo 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo teisėtumas neturi ir negali turėti jokios teisinės įtakos, sprendžiant dėl NŽT Sprendimo teisėtumo nagrinėjamoje administracinėje byloje. Administracija suprojektavo ir perdavė NŽT 550 žemės sklypų, kurių bendras plotas yra apie 195 ha, nors bendras plotas, į kurį nuosavybės teises atkurti gali į Eilę įrašyti piliečiai, yra 66 ha žemės.

Administracija atkreipia dėmesį, kad administracinės bylos Nr. el3-4874-535/2024 dalykas yra Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymas, kuriuo buvo pakeistas NŽT perduotinų Teritorijų sąrašas ir iš jo išbrauktos 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139, 144 eilutės (1.1 p.), bei pakeistas Sklypų sąrašas ir iš jo išbrauktos 26, 27, 29, 30, 31 eilutės (1.2. p.). Administracija akcentuoja, kad nė vienas išbrauktas sklypas niekada nebuvo įrašytas į NŽT patvirtintą sklypų sąrašą. Taigi, net jei 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymas būtų panaikintas, jame nurodytos teritorijos negalėtų būti siūlomos pretendentams atkurti nuosavybės teises, nes NŽT įsakymu jau yra patvirtinusi galutinį siūlytinų sklypų sąrašą ir šis įsakymas nėra ginčijamas, jo atžvilgiu nėra taikytų jokių reikalavimo užtikrinimo priemonių. Administracijos direktoriaus patvirtintos teritorijos ir perduodamų sklypų sąrašai neturi jokios įtakos piliečių pasirinkimo apimčiai.

Susijusioje byloje ginčijami procedūriniai Administracijos dokumentai, kurių panaikinimas nesukurs jokios prejudicijos šioje nagrinėjamoje byloje. Be to, pareiškėjas nėra tos bylos šalis, ir pareiškėjo atžvilgiu jau yra priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises į jo laisva valia pasirinktą žemės sklypą iš galutinio NŽT patvirtinto sklypų sąrašo. Teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kokiu būdu ir kokiu ryšiu yra susijusios minimos administracinės bylos, o vien tai, kad jas sieja bendra nuosavybės teisių atkūrimo tema, nesudaro pagrindo stabdyti bylą.

Administracija akcentuoja, kad LVAT administracinėje byloje Nr. eAS-435-624/2024 buvo nagrinėjamas pareiškėjų, siekusių būti įtrauktais į bylą trečiųjų suinteresuotų asmenų statusu, atskirasis skundas dėl Regionų administracinio teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti tokį šių asmenų prašymą. LVAT konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo įtraukti šiuos asmenis į administracinės bylos dėl 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo panaikinimo nagrinėjimą, kadangi šie asmenys, visų pirma, neturi teisinio suinteresuotumo, didžiajai daliai asmenų nuosavybės teisės jau yra atkurtos, antra, bylos baigtis neturės įtakos šių asmenų teisėms ir pareigoms. Administracija teigia, kad nurodytos aplinkybės atitinka nagrinėjamos bylos aplinkybes.

Pareiškėjas E. S. pateikė paaiškinimus dėl atskirųjų skundų, nurodydamas, kad LVAT jau yra pasisakęs analogišku klausimu identiškoje administracinėje byloje Nr. eAS-729-602/2024. Šioje byloje buvo nagrinėjamas NŽT atskirasis skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria bylos nagrinėjimas sustabdytas, iki kol įsiteisės galutinis procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024. LVAT konstatavo, kad pareiškėjo prašymas stabdyti bylos nagrinėjimą yra visiškai pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria sustabdytas administracinės bylos nagrinėjimas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nuo Administracijos direktoriaus veiksmų, atliktų planuojant teritorijas ir sklypus, į kuriuos pretendentams, taip pat ir pareiškėjui, galėjo būti ir buvo atkurtos nuosavybės teisės, teisėtumo įvertinimo administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 tiesiogiai priklausys ir šioje byloje ginčijamo Sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagrįstumo vertinimas, administracinę bylą sustabdė iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5).

Pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

LVAT yra išaiškinęs, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-591/2013, 2014 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-765/2014, 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-253-415/2019).

Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jeigu administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., LVAT 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011, 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-336-520/2019).

Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos sustabdymo pagrindą, pirmiausia turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje, dėl kurios siekiama sustabdyti bylą (žr., pvz., LVAT 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-619-261/2019).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Regionų administraciniame teisme išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5, pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas neįsiteisėjęs) ginčas kilo dėl Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo, kuriuo pakeistas Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams atkurti nuosavybės teises į miesto žemę, sąrašas (Teritorijų sąrašas) ir iš jo išbrauktos 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139, 144 eilutės; pakeistas Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai (Sklypų sąrašas), sąrašas ir iš jo išbrauktos 26, 27, 29, 30, 31 eilutės (2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo 1 p.); taip pat nustatyta, kad nėra daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji individualiai statybai skirti žemės sklypai atkurti nuosavybės teises į žemę Vilniaus miesto savivaldybėje; šio įsakymo 1 punktas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. (2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo 2 p.).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas, prašydamas panaikinti NŽT Sprendimą, jo neteisėtumą, be kita ko, grindžia ir tuo, jog Administracijos direktoriaus įsakymais galbūt neteisėtai buvo sumažinti Teritorijų sąrašas ir Sklypų sąrašas, iš kurių būtų galima rinktis grąžintinus žemės sklypus, todėl buvo nepagrįstai sumažintos pasirinkimo galimybės pareiškėjui, nustatant ženkliai mažesnes galimybes rinktis iš platesnio sąrašo grąžintinų sklypų ar platesnio sąrašo teritorijų, kuriose galima formuoti grąžintinus žemės sklypus, be to, Administracijos direktoriaus 2023 m. spalio 9 d. ir 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymų teisėtumas yra ginčijami teisme administracinėse bylose Nr. el-4741-809/2024 ir Nr. el3-4874-535/2024.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, ginčo šalių argumentus bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, nagrinėjamoje byloje ir administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5, apeliacinės instancijos teisme bylai suteiktas Nr. eA-739-502/2025) kilusių ginčų pobūdį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad NŽT, kaip vienas iš nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujančių subjektų, priėmė skundžiamą Sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir siūlė pretendentams pasirinkti perduodamus neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus, vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimais, kuriais tvirtinamos teritorijos ir formuojami sklypai piliečiams atkurti nuosavybės teises į miesto žemę, todėl šiuo atveju nuo Administracijos direktoriaus veiksmų, atliktų planuojant teritorijas ir sklypus, į kuriuos pretendentams, tarp jų ir pareiškėjui, galėjo būti ir buvo atkurtos nuosavybės teisės, teisėtumo įvertinimo administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 (apeliacinės instancijos teisme bylai suteiktas Nr. eA-739-502/2025) tiesiogiai priklausys ir ginčijamo galutinio NŽT Sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagrįstumo vertinimas.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl NŽT ir Administracijos atskirųjų skundų argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino Potvarkio 2 punkto, kad kiti NŽT administraciniai aktai nuosavybės teisių atkūrimo procese yra nenuginčyti bei galiojantys, kad teismai nėra taikę reikalavimo užtikrinimo priemonių, todėl NŽT privalo tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, kad nuosavybės teisių atkūrimui Vilniaus mieste buvo perduotas pakankamas žemės plotas, pažymi, jog nurodyti argumentai yra susiję su ginčo esme ir vertintini nagrinėjant bylą iš esmės. Kadangi nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas tik dėl galimybės toliau nagrinėti administracinę bylą, esant procesinio pobūdžio aplinkybėms (kitos administracinės bylos nagrinėjimas teisme nėra baigtas), minėti atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

Administracija atskirajame skunde, be kita ko, prašo vadovautis LVAT 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-435-624/2024, kurioje buvo nagrinėjamas pareiškėjų, siekusių būti įtrauktais į bylą trečiųjų suinteresuotų asmenų statusu, atskirasis skundas dėl Regionų administracinio teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti tokį šių asmenų prašymą ir konstatuota, kad nėra jokio teisinio pagrindo įtraukti šiuos asmenis į administracinės bylos dėl 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo panaikinimo nagrinėjimą, kadangi šie asmenys neturi teisinio suinteresuotumo, didžiajai daliai asmenų nuosavybės teisės jau yra atkurtos, bylos baigtis neturės įtakos šių asmenų teisėms ir pareigoms. Pažymėtina, kad Administracijos nurodytos administracinės bylos Nr. eAS-435-624/2024 nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti advokato, atstovaujančio asmenims, atskirąjį skundą, pagrįstumas ir teisėtumas, minimoje byloje nebuvo vertinamas Regionų administracinio teismo nutarties neįtraukti trečiųjų suinteresuotų asmenų į administracinės bylos dėl 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo panaikinimo nagrinėjimą pagrįstumas ir teisėtumas, taigi Administracijos nurodyta nutartis neturi reikšmės, vertinant bylos sustabdymo pagrįstumą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad analogiškos pozicijos buvo laikomasi ir LVAT 2024 m. lapkričio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-729-602/2024, 2024 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-730-502/2024 bei 2024 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-727-789/2024, kuriose taip pat buvo vertinamas Regionų administracinio teismo nutarčių sustabdyti administracinių bylų nagrinėjimą, iki kol įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5), teisėtumas ir pagrįstumas, ir kurių aplinkybės yra analogiškos nagrinėjamos bylos aplinkybėms. Minėtose bylose LVAT konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5) dėl Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo teisėtumo turės tiesioginės reikšmės, vertinant pareiškėjų ginčijamų sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens atskirųjų skundų argumentais, todėl NŽT ir Administracijos atskirieji skundai atmetami, o Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskiruosius skundus atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė