2016-04-20 Nr. AB-8660-3-64-3-00245-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-281-520/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00245-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. balandžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. D. skundą atsakovui Šiaulių rajono savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja R. D. (toliau – ir pareiškėja) Šiaulių apygardos administraciniam teismui padavė skundą, prašydama priteisti iš atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės (toliau – ir atsakovas, Savivaldybė) „35.2546“ Eur turtinės žalos atlyginimą ir įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka iki 2017 m. sausio 1 d. parengti pilną (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., paviršinio vandens nuvedimo techninį projektą ir jį įvykdyti – sutvarkyti paviršinio vandens nuvedimą iš (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., esančių sklypų.

Pareiškėja nurodė, kad Savivaldybės naudojamame žemės sklype neįrengtos melioracijos sistemos, nebuvo atliekami žemės sklypo nusausinimo darbai, todėl greta jo esantį pareiškėjai priklausantį žemės sklypą ir jame esančius pastatus užliedavo vanduo. Pareiškėjos teigimu, ji dėl Savivaldybės neveikimo patyrė turtinę žalą, nes buvo sugadinti pastato pamatai ir pats pastatas. Pareiškėja laikėsi pozicijos, kad yra pagrindas įpareigoti Savivaldybę organizuoti nuotekų surinkimo darbus taip, kad pastatų savininkams nebūtų daroma žala.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Teismas konstatavo, kad ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir pagal bendrą taisyklę jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.266 straipsnis reglamentuoja statinių savininko (valdytojo) atsakomybę už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Ginčai dėl tokios žalos atlyginimo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Teismas pažymėjo, kad administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Teismas nustatė, kad šioje byloje reiškiamas reikalavimas atlyginti žalą, atsiradusią dėl pareiškėjai priklausančio žemės sklypo užliejimo vandeniu, nes, pareiškėjos teigimu, ji turtinę žalą patyrė todėl, kad Savivaldybės naudojamame žemės sklype dėl tinkamai neįrengtos melioracijos sistemos, kur nebuvo atliekami žemės sklypo nusausinimo darbai, žemės sklypą ir jame esančius pastatus užliedavo vanduo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju keliamas ginčas peržengia ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos administracinių teismų nagrinėjamų ginčų kategorijos ribas ir turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme, nes yra susijęs su Savivaldybės civiline atsakomybe už žalą, kilusią dėl Savivaldybės naudojamame žemės sklype tinkamai neįrengtos melioracijos sistemos pagal CK 6.266 straipsnį, o ne dėl Savivaldybės veiklos viešojo administravimo srityje. Teismas rėmėsi Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2015 m. balandžio 13 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-49/2015.

II. Pareiškėja R. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti pareiškėjos skundą ir perduoti bylą nagrinėti Šiaulių apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjos teigimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta, nes pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė materialiosios teisės normas. Pareiškėja paaiškina, kad ji prašė atlyginti žalą, atsiradusią dėl to, jog Savivaldybės naudojamame žemės sklype nebuvo tinkamai įrengtos melioracijos sistemos, nebuvo atliekami žemės sklypo nusausinimo darbai, nebuvo inicijuotos procedūros bešeimininkio turto nuosavybės teisei nustatyti ir sutvarkyti melioracijos sistemas, todėl žemės sklypą ir jame esančius pastatus užliedavo vanduo. Pareiškėja vadovaujasi CK 6.246, 6.271 straipsniais ir teigia, kad atsakovui taikytina viešoji civilinė atsakomybė, nes žalos atsiradimas grindžiamas Savivaldybės, vykdančios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimą, neteisėtais veiksmais (neveikimu), o šilumos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo ir valymo organizavimas priskiriamas savarankiškosioms savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 30 p.).

Pareiškėja vadovaujasi Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 1, 2, 3, 10 straipsniais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1167 patvirtintų Miestų ir miestelių vandentvarkos ūkio plėtojimo pagrindinių krypčių 1.3, 4.5, 4.8.3 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 832 patvirtinta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008–2015 metų plėtros strategija ir jos antrojo priedo 1.1.5 punktu bei tvirtina, kad savivaldybės, siekdamos įgyvendinti joms įstatymų leidėjo priskirtas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimo funkcijas, turi veikti aktyviai: užtikrinti nuotekų tvarkymo ūkio nenutrūkstamą funkcionavimą pagal jos kompetenciją šioje srityje, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą, pagal turimas lėšas perimti ir sutvarkyti jai nepriklausančius, bešeimininkius vandentvarkos ūkio objektus, inicijuoti bešeimininkių daiktų nuosavybės teisės nustatymą ir t. t.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju žala atsirado dėl netinkamo viešųjų paslaugų teikimo, o pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 8 ir 9 straipsnius savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, ji administruoja ir užtikrina šių paslaugų teikimą gyventojams nustatydama jų teikimo būdą, įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę ir kt. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad atsakovas nesiėmė veiksmų, jog bešeimininkiai nuotekų tinklai būtų apskaityti ir perduoti Savivaldybės nuosavybėn, nors apie jų buvimą, prastą būklę buvo žinoma jau nuo 2006 metų. Skunde nurodyti teisės aktai detalizuoja savivaldybių funkcijų įgyvendinimo kryptis, nustato, kaip turėtų būti įgyvendinama nuotekų tvarkymo valstybinio reguliavimo politika, todėl įgyvendindamos savo funkcijas nuotekų tvarkymo organizavimo srityje savivaldybės turi vadovautis šiuo teisiniu reglamentavimu.

Pareiškėja remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėmis bylomis Nr. A146-379/2012, A442-242/2013 ir A624-1698/2014 bei teigia, kad atsakovo neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos priteisimo klausimas turėtų būti sprendžiamas nagrinėjant bylą administraciniame teisme. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad CK 6.266 straipsnis reglamentuoja statinių savininko (valdytojo) atsakomybę už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, todėl ginčai dėl tokios žalos atlyginimo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, yra nepagrįsta ir teisiškai nemotyvuota.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Atskiruoju skundu skundžiama Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktą (byla nepriskirtina tam teismui).

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti pareiškėjos skundą, pirmiausia pažymi, jog pareiškėja skunde suformulavo du savarankiškus reikalavimus: priteisti iš atsakovo turtinės žalos atlyginimą ir įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka iki 2017 m. sausio 1 d. parengti pilną (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., paviršinio vandens nuvedimo techninį projektą ir jį įvykdyti – sutvarkyti paviršinio vandens nuvedimą iš (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., esančių sklypų.

Nors pirmosios instancijos teismas kaip atsisakymo priimti pareiškėjos skundą pagrindą nurodė ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktą, pagal kurį atsisakoma priimti skundą, kai byla nepriskirtina tam teismui, tačiau iš teismo nutarties matyti, kad teismas de facto pareiškėjos skundą atsisakė priimti dėl to, jog jis nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos dėl turtinės žalos atlyginimo keliamas ginčas turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme, nes yra susijęs su Savivaldybės civiline atsakomybe už žalą, kilusią dėl Savivaldybės naudojamame žemės sklype tinkamai neįrengtos melioracijos sistemos pagal CK 6.266 straipsnį, o ne dėl Savivaldybės veiklos viešojo administravimo srityje. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.

Nors pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.), tačiau ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Asmuo, realizuodamas savo teisę į teisminę gynybą, turi autonomiją pasirinkti elgesio modelį, t. y. suinteresuotas asmuo turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos pobūdį bei apimtį, remdamasis dispozityvumo principu, jis pateiktu skundu, be kita ko, įvardytais neteisėtais veiksmais, žalos grindimu, nurodo aspektus, su kuriais yra siejama konkreti prašoma priteisti žala, o šie pareiškėjo įvardyti aspektai apibrėžia nagrinėjamo ginčo ribas, vertinimą, ar būtent įvardytais aspektais kyla atsakovo deliktinė atsakomybė.

Pareiškėja skunde žalą siejo su tuo, kad Savivaldybės naudojamame žemės sklype neįrengtos melioracijos sistemos, nebuvo atliekami žemės sklypo nusausinimo darbai, tačiau nenurodė, kad ji žalą patyrė dėl Savivaldybės naudojamame žemės sklype esančių statinių trūkumų. Pareiškėja tiek skunde, tiek atskirajame skunde vadovaujasi CK 6.271 straipsniu ir teigia, kad atsakovui taikytina viešoji civilinė atsakomybė, nes žalos atsiradimas grindžiamas Savivaldybės, vykdančios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimą, neteisėtais veiksmais (neveikimu). Savivaldybės administracija 2015 m. rugsėjo 29 rašte nurodė, kad melioracijos statinių (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje nėra. Taigi pareiškėja patirtą žalą kildina ne iš statinių trūkumų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog šiuo atveju ginčas yra kilęs dėl turtinės žalos atlyginimo pagal CK 6.266 straipsnį, kuris reglamentuoja statinių savininko (valdytojo) atsakomybę už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų.

Pažymėtina, kad Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2015 m. balandžio 13 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-49/2015, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, bylą pagal asmens skundą Telšių rajono savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo perdavė Telšių rajono apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka, nes nustatė, kad keliamas ginčas yra susijęs su savivaldybės civiline atsakomybe už žalą, kilusią dėl savivaldybės valdomų melioracijos statinių – vandens pralaidos ir drenažo rinktuvo trūkumų pagal CK 6.266 straipsnį, o ne dėl savivaldybės veiklos viešojo administravimo srityje. Kaip jau minėta, šiuo atveju pareiškėja žalos atsiradimą sieja ne su statinių trūkumais, o su Savivaldybės, kaip viešojo administravimo subjekto, neteisėtais veiksmais (neveikimu) viešojo administravimo srityje. Todėl dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.) kilusį ginčą kompetentingas spręsti administracinis teismas.

Teisėjų kolegija, tikrindama atsisakymo priimti skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 2 str. 16 d., 3 str. 1 d.). ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Taigi administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės, o viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 str. 1 d., 3 str. 1 d.).

Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėja reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti jos pageidaujamus veiksmus sieja su Savivaldybės pareiga laikytis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punkto ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų dėl paviršinių nuotekų tvarkymo. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. A-609 paskirta komisija 2015 m. birželio 11 d. Melioracijos statinių ir paviršinio vandens poveikio žemės sklype įvertinimo akte pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) gyvenvietės nusausinimo, paviršinio vandens nuvedimo klausimus galima išspręsti tik parengus ir įvykdžius kompleksinį (duomenys neskelbtini) gyvenvietės dalies vandentvarkos projektą (b. l. 26–27).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė motyvų, dėl kurių atsisakė priimti skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjos pageidaujamus veiksmus, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka iki 2017 m. sausio 1 d. parengti pilną (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., paviršinio vandens nuvedimo techninį projektą ir jį įvykdyti – sutvarkyti paviršinio vandens nuvedimą iš (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., esančių sklypų. Toks atsisakymas priimti skundo reikalavimą negali būti laikomas pagrįstu.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl panaikinama. Pareiškėja atskirajame skunde prašo apeliacinės instancijos teismo priimti pareiškėjos skundą ir perduoti bylą nagrinėti Šiaulių apygardos administraciniam teismui, tačiau akcentuotina, kad pagal ABTĮ 37 straipsnį skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas iš dalies ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos R. D. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė