2022-06-30 Nr. AB-18288-4-69-3-00413-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3187-662/2022

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00170-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(N)(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Jūratės Varanauskaitės,

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant užsienietei C. F. K. K., jos atstovei advokatei Inesai Arbočienei,

vertėjaujant Mecit Zengin,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų C. F. K. K. ir jos nepilnamečių vaikų S. S. S. S., N. S. S. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal užsieniečių (duomenys neskelbtini) piliečių – C. F. K. K. ir jos nepilnamečių vaikų S. S. S. S., N. S. S. S. skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimų dalių panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. sausio 26 d., vadovaudamasis nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos galiojančios Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) redakcijos X2 skyriaus 1408 straipsnio 5, 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalimi, priėmė sprendimus (toliau – ir Sprendimai) įleisti pareiškėją C. F. K. K. ir jos nepilnamečius vaikus S. S. S. S., N. S. S. S. (toliau – ir pareiškėjos, Užsienietės) į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 (šešis) mėnesius nuo asmenų užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimti galutiniai sprendimai dėl jų teisinės padėties; apgyvendinti pareiškėjas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant joms teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendimuose nurodyta, jog pareiškėjos į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtusios Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje. Prieglobsčio prašymą pateikė tik kai buvo sulaikytos pareigūnų ir pristatytos į užkardą. Užsienietės su savimi neturėjo asmens dokumentų ar kelionės dokumentų, leidžiančių nustatyti jų tapatybę. Šių faktinių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad pareiškėjos gali pasišalinti į kitą Europos Sąjungos valstybę, tuo sukeldamos nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.

2. Užsienietės skundžia Departamento Sprendimų dalis dėl jų laikino apgyvendinimo ir prašo jas apgyvendinti Užsieniečių centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

3. Skunde nurodyta, kad pareiškėjos nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jų tapatybė nustatyta, jos bendradarbiauja su pareigūnais, savo teisėmis naudojasi sąžiningai, nepadariusios pažeidimų, dėl kurių būtų būtinybė jas sulaikyti, nėra davusios pagrindo suprasti, kad ketintų pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, nebuvo bandžiusios išvykti, pasislėpti, trukdyti ar kitaip vengti išsiuntimo proceso. Apgyvendinant užsienietę su vaikais nebuvo vertinama ar apgyvendinimo sąlygos nepažeidžia vaikų gerovės ir interesų, atitinka vaikų specialiuosius poreikius, todėl turi būti iš naujo sprendžiami klausimai dėl Užsieniečių apgyvendinimo. Be to, pareiškėjoms turėjo būti sudaryta galimybė apsigyventi tokiose apgyvendinimo vietose, kurias administruoja su prieglobsčio prašytojais dirbančios nevyriausybinės organizacijos.

4. Departamentas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė skundo netenkinti ir nurodė, kad užsieniečių atžvilgiu nėra priimti sprendimai dėl jų sulaikymo, užsieniečių atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti jas į Lietuvos Respubliką ir jas apgyvendinti, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečių atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę, kadangi Užsienietės nėra sulaikytos.

Pagal Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalį, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, užsieniečių atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jų įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečių tapatybė nustatyta, jie nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Departamentui nustatant jų teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiams skirti alternatyvią sulaikymui priemonę.

Priešingai nei teigiama skunduose, Užsienietės į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamos migracijos taisykles, neleistinoje vietoje pėsčiomis kirto valstybės sieną, prieglobsčio paprašė tik kai buvo sulaikytos, su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Prieglobsčio prašymo metu užsienietė nurodė, kad ji su savo mažametėmis dukromis išvyko iš kilmės valstybės tam, kad galėtų susitikti su savo vyru, gyvenančiu Vokietijoje. Departamento turimais duomenimis, pareiškėjos vyras nėra pasiprašęs prieglobsčio Vokietijoje (nėra registruotas), todėl galimai Vokietijoje gyvena neteisėtai.

Atsižvelgiant į tai, Departamento vertinimu, Užsieniečių buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties. Departamento vertinimu, Užsieniečių nesutikimas su priimtais Sprendimais nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamus Sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais.

5. Užsienietė teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti, nori, kad jai ir jos vaikams nebūtų taikomi judėjimo ribojimai.

6. Departamentas teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti atsiliepime nurodytais motyvais.

II. 7. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu buvo nuspręsta pareiškėjų skundą atmesti.

8. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“, visoje šalyje nuo 2021 m. liepos 4 d. yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taigi sprendžiant dėl skundžiamo Departamento Sprendimų dalių, kuriomis nuspręsta užsienietes laikinai apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant joms teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.

9. Skundą nagrinėjantis teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, ir Migracijos departamentui priėmus sprendimą įleisti užsienietį į Lietuvos Respubliką, kartu priimamas sprendimas prieglobsčio prašytoją apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. Alternatyvių apgyvendinimo priemonių taikymas galiojančiame įstatyme nėra numatytas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1846-525/2022).

10. Skundą nagrinėjantis teismas taip pat pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pareiškėjams taikoma priemonė savo faktiniu turiniu atitinka ne sulaikymą Įstatymo 113 straipsnio prasme, bet Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1587-575/2022).

11. Iš skundžiamų Sprendimų teismas nustatė, kad Sprendimų dalys apgyvendinti užsienietes Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės joms laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimtos nustačius, jog yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės.

12. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos ir pareiškėjų paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, teismas nustatė, kad prieglobsčio prašytojos gyvena atskirame kambaryje, jos turi galimybę judėti teritorijoje, bendrauti su kitais ten apgyvendintais asmenimis, taip pat turi galimybę susitikti su jų interesus atstovaujančiu advokatu, naudotis ryšio priemonėmis, gauti medicinos paslaugas, neribotai su socialinio darbuotojo pagalba apsipirkti parduotuvėje, nekliudomai grįžti į kilmės šalį. Byloje nėra duomenų, kad būtų pažeidžiamos teisės susijusios su sveikatos priežiūra, materialiniu ir buitiniu aprūpinimu, draudimų ir apribojimų taikymu, užimtumo organizavimu, apsilankymų ir pasimatymų centre organizavimu. Pažymėjo, kad pareiškėja jai suteiktomis apgyvendinimo sąlygomis ir teikiama medicinine pagalba yra patenkinta. Vien pareiškėjų nurodytos aplinkybės apie nepakankamą judėjimą, nepatvirtina fakto, kad jų teisės yra pažeidžiamos ir nesudaro pagrindo pareiškėjoms netaikyti judėjimo laisvės apribojimų. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjoms skundžiamais Sprendimais taikomas laikinas apgyvendinimas, nesuteikiant joms teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra tinkama ir proporcinga priemonė, siekiamiems tikslams.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjos iš Baltarusijos atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, pereidamos Lietuvos Respublikos valstybės sieną ne per pasienio kontrolės punktą, asmenų grupėje, neturėdamos asmens tapatybės dokumentų, teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių ar suteikiančių joms teisę atvykti, būti ar vykti per Lietuvos Respubliką tranzitu, dokumentų, prieglobsčio prašymą pateikė tik kai buvo sulaikytos pareigūnų ir pristatytos į užkardą – tam, kad išvengtų sulaikymo už valstybės sienos kirtimą, dėl pareiškėjų prašymo suteikti prieglobstį galutinis sprendimas dar nepriimtas, procesine tvarka nepatikrintas ir neįvykdytas, jų atvykimo motyvai nėra išaiškinti. Šios aplinkybės rodo, kad Užsienietės tinkamai nebendradarbiavo, siekiant nustatyti jų tapatybę. Akivaizdu, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra šių asmenų tikslas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad užsienietės gali pasislėpti ir bandyti išvykti iš Lietuvos į kitą Europos Sąjungos valstybę, tuo sukeldamos nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Esant šioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad Departamentas pagrįstai nustatė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyti pagrindai leidžiantys manyti, kad Užsienietės, gali pasislėpti kitose Europos Sąjungos šalyse ir tokiais veiksmais vengti grąžinimo į kilmės šalį.

14. Byloje nenustatyta, kad Užsieniečių apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant joms teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neproporcingai varžytų jų teises ar laisves. Užsienietės neturi ekonominių, darbinių, socialinių, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi pastovios gyvenamosios vietos, todėl jos gali bandyti pasislėpti.

15. Skunde nurodyti teiginiai, kad pareiškėjos nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidusios migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų, nelaikytini išimtiniais ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo dalies dėl laikino apgyvendinimo. Byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjos Ruklos Pabėgėlių priėmimo centre laikomos netinkamomis gyvenimo sąlygomis, neįvertinti vaikų socialiniai poreikiai arba pernelyg suvaržomos jų teisės. Teismas vertino, kad Užsieniečių atžvilgiu taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. nustatyti užsieniečių tapatybę ir pilietybę, išsiaiškinti užsieniečių prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Atitinkamai tai reiškia, kad Sprendimai užsieniečius apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant joms teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šešis mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, yra teisėti ir pagrįsti.

III. 16. Užsienietės apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą ir pareiškėjų skundą tenkinti.

17. Mano, kad pagrindų riboti vaikų judėjimo galimybes nėra. Be to, niekas netikrino, kaip jos elgiasi Pabėgėlių priėmimo centre, neapklausė centre dirbančių darbuotojų, ar jie turi nusiskundimų jų elgesiu, ar jos pažeidė vidaus tvarkos taisykles ar kitus teisės aktus.

18. Teigia, kad nors ir atvyko į Lietuvos Respubliką, galimai neteisingu būdu, tačiau nėra įstatymų pažeidėjos, todėl bent vaikų atžvilgiu netikslinga taikyti pačią griežčiausią alternatyvią priemonę - apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

19. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

20. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjų atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjų atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti jas į Lietuvos Respubliką ir jas apgyvendinti, nesuteikiant teisės joms laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę, kadangi pareiškėjos nėra sulaikytos. Visų antra, pagal Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalį, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, pareiškėjų atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jų įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis.

21. Pažymi ir tai, kad pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jie nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Be to, priešingai nei teigiama skunde, pareiškėjos į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamos migracijos taisykles, neleistinoje vietoje, be jokių asmens dokumentų, kirto sieną.

22. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš savo kilmės valstybės pareiškėjos teisėtai atvyko į Baltarusiją, tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Ši nustatyta faktinė aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę, jog pareiškėjos gali pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, Departamento vertinimu, pareiškėjų buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečių skundas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės pakeitimo iš apgyvendinimo Ruklos Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant judėjimą tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, į apgyvendinimą Ruklos Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės ribojimų, atmestas, teisėtumas ir pagrįstumas.

24. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjų skundą, iš esmės nustatęs, kad Užsienietės į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, jų su Lietuvos Respublika nesiejo jokie ryšiai. Teismas sprendė, kad Užsienietės gali bandyti vengti sprendimo įvykdymo dėl jų išsiuntimo bei pasislėpti.

25. Pareiškėjos apeliaciniame skunde prašė skirti jiems švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jas Ruklos Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant joms judėjimo laisvės apribojimų, nes prašoma priemonė būtų proporcinga ir pakankama nagrinėjamu atveju, o dabartinė pažeidžia jų teises.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d.

27. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Departamento ar VSAT sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, VSAT, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu VSAT nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, VSAT kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

28. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Departamentas 2021 m. gruodžio 20 d. priėmė sprendimą, kuriuo, be kita ko, nesuteikė Užsienietėms prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Aptariamas sprendimas įsigaliojo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. birželio 8 d. nutartimi atmetus Užsieniečių apeliacinį skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-654/2022). Taigi, Užsienietės nebeturi prieglobsčio prašytojų statuso.

29. Užsienietėms netekus prieglobsčio prašytojo statuso, VSAT, atsižvelgdamas į tai, kad Departamento Sprendimu išspręsti Užsieniečių, turinčių prieglobsčio prašytojų statusą, kurio jos neteko priėmus galutinį sprendimą jų prieglobsčio byloje, apgyvendinimo ir judėjimo laisvės klausimai, turi priimti naują administracinį sprendimą dėl Užsieniečių apgyvendinimo režimo (Įstatymo 1408 str. 7 d.). Taigi, spręstina, jog pasikeitus Užsieniečių statusui (nebesant prieglobsčio prašytojoms) Departamento Sprendimas nebegali būti toliau taikomas.

30. Užsieniečių statuso pasikeitimo aspektu taip pat nurodytina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsniu, teismas vertina administracinio sprendimo teisėtumą šio sprendimo priėmimo metu, taigi šiam vertinimui yra reikšmingos faktinės aplinkybės ir teisinis reguliavimas buvę ginčijamo administracinio sprendimo priėmimo metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-22 602/2022). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamas Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas jo priėmimo metu.

31. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės, tarp kurių: <...> 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek Migracijos departamento, tiek pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, dėl kurių Užsienietės iki bus baigta jų prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra buvo apgyvendintos laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant joms teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, vadovaudamasi Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalies nuostatomis, daro išvadą, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog buvo faktinis ir teisinis pagrindas apgyvendinti Užsienietes, kurios yra neteisėtai kirtusios Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurių prieglobsčio prašymas buvo nagrinėjamas, nesuteikiant joms teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog Užsienietės nebuvo pateikusios jokių jų asmenybę patvirtinančių dokumentų, taip pat pareiškėjos vyras gyvena Vokietijoje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Užsienietėms Migracijos departamento paskirta ir pirmosios instancijos teismo nepakeista priemonė buvo proporcinga ir reikalinga tam, jog būtų išsiaiškintos ir nustatytos aplinkybės, susijusios su Užsieniečių pateiktu prieglobsčio prašymu ir pasiekti Įstatymo keliami tikslai – galutinio sprendimo pareiškėjų prieglobsčio byloje priėmimas.

33. Kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu buvo pagrindas Užsienietes (tuo metu – prieglobsčio prašytojas) apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant joms teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Užsieniečių C. F. K. K. ir jos nepilnamečių vaikų S. S. S. S., N. S. S. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Jolanta Malijauskienė

Jūratė Varanauskaitė