2015-11-30 Nr. AB-23513-3-61-3-06324-2013-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1164-602/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06324-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Š. (G. Š.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. Š. (G. Š.) skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 4-ajam pensijų skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas G. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) 2013 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. I-6755; 2) panaikinti Fondo valdybos 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. (6.9)I-6285; 3) atnaujinti terminą Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 6-ojo pensijų skyriaus (dabar – Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 4-asis pensijų skyrius) (toliau – ir Fondo skyrius) 2005 m. kovo 7 d. sprendimui Nr. 718 apskųsti (b. l. 9-10, 25-26),

Pagrįsdamas savo reikalavimus, paaiškino, kad ginčijamais sprendimais Fondo valdyba atsisakė patenkinti jo prašymą įpareigoti Fondo skyrių į pareiškėjo darbo stažą įtraukti mokymosi Leningrado civilinės aviacijos akademijoje laikotarpį nuo 1969 m. rugsėjo 1 d. iki 1973 m. liepos 30 d. Nurodė, kad terminą Fondo skyriaus 2005 m. kovo 7 d. sprendimui Nr. 718 apskųsti praleido dėl, jo manymu, svarbių priežasčių. Pažymėjo, kad būdamas nejauno amžiaus valstybinę lietuvių kalbą pajėgė išmokti tik bendravimui, bet ne tiek, kad visiškai suprastų sudėtingas teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias pensijų skyrimą, pensijų perskaičiavimą, įskaitant stažo nustatymą. Todėl Fondo skyriaus 2005 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 718 dėl atsisakymo sugrąžinti pensijos byloje anksčiau buvusio fiksuoto stažo dalį priėmė kaip neginčijamą nuostatą. Be to, nurodė, kad 2005 m. žmona susirgo sunkia liga, todėl neliko nei moralinių jėgų, nei laiko kelti ginčui dėl mokymosi Leningrado civilinės aviacijos akademijoje laikotarpio įskaitymo į stažą pensijai gauti.

Atsakovo ir trečiojo asmens atsisakymai sugrąžinti pensijos byloje buvusio fiksuoto stažo dalį už mokymosi akademijoje laiką, pareiškėjo įsitikinimu, yra nepagrįsti. Pareiškėjo teigimu, faktas, kad mokymosi laikas Leningrado civilinės aviacijos akademijoje nuo 1969 m. rugsėjo 1 d. iki 1973 m. liepos 30 d. turi būti prilyginamas socialinio draudimo pensijų stažui, jau yra įrodytas, todėl jo pašalinimas nėra pagrįstas. Remiantis Leningrado civilinės aviacijos akademijos 1973 m. liepos 20 d. pažyma, įrodyta, kad ginčo laikotarpis turi būti prilyginamas socialinio draudimo pensijų stažui. Be to, mokymosi laikas civilinės aviacijos akademijoje buvo fiksuotas pensijos byloje iki 1999 m. liepos 27 d., tik vėliau išbrauktas.

Skundą dėl šio stažo išbraukimo iš fiksuoto stažo Fondo skyrius 2005 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. 718 atmetė remdamasis formaliais motyvais. Atsakovas savo 2013 m. spalio 16 d. sprendime Nr. 1-6755 ir 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendime Nr. (6.9) 1-6285 taip pat remiasi tais pačiais motyvais. Nurodė, kad nei Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – ir Pensijų įstatymas), nei kiti pensijų skyrimą ir perskaičiavimą reglamentuojantys teisės aktai, nenumato pagrindo sumažinti byloje jau fiksuotus stažo duomenis. Priešingai, Pensijų įstatymo tiek 46 straipsnio 1 dalyje, tiek 4 dalyje nurodoma, kad byloje fiksuotus stažo duomenis galima papildyti, bet ne juos išbraukti.

Nurodė, kad visą mokymosi civilinės aviacijos akademijoje laiką (nuo 1969 m. rugsėjo 1 d. iki 1973 m. liepos 30 d.) pareiškėjui buvo mokamas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, nuo kurio mokėti visi mokesčiai. Sankt Peterburgo valstybinis civilinės aviacijos universitetas (buvusi Leningrado civilinės aviacijos akademija) pateikė pažymą, kuri patvirtina, jog mokymosi laiku jam buvo mokamas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis ir nuo jo skaičiuojami mokesčiai.

Be to, kasmet, mokymosi civilinės aviacijos akademijoje laiku, pareiškėjas vykdė gamybinius skrydžius Lietuvos civilinės aviacijos valdybos 277 skraidymo būrio antrojo piloto pareigose, kur jam buvo mokama už skrydžio valandas, nuo šių pajamų taip pat buvo skaičiuojami mokesčiai.

Atsakovas Fondo valdyba teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 44-46) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Pagrįsdamas savo poziciją, paaiškino, kad valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos, mokamos ir ginčai dėl jų nagrinėjami vadovaujantis Pensijų įstatymu ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156. Iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusios Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais Fondo valdybai gali būti skundžiami per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimų.

G. Š. senatvės pensija nuo 1999 m. rugpjūčio 3 d. paskirta 1999 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. 1684. Pareiškėjas, prašydamas perskaičiuoti jo senatvės pensiją atsižvelgiant į mokymosi Civilinės aviacijos akademijoje laikotarpį nuo 1969 m. rugsėjo 1 d. iki 1973 m. liepos 30 d., 2005 m. vasario 18 d. prašymu kreipėsi į Fondo skyrių, kuris 2005 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. 718 paaiškino priežastis, dėl kurių į stažą neįskaitytinas minėtas mokymosi laikotarpis, kartu nurodydamas ir šio sprendimo apskundimo terminą bei tvarką. Fondo skyriaus 2005 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. 718 Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais ir tvarka pareiškėjas Fondo valdybai neapskundė.

Pažymėjo, kad 2013 m. birželio 17 d. pareiškėjas vėl kreipėsi į Fondo skyrių prašydamas paaiškinti, atsižvelgiant į kokį stažą apskaičiuotas jo senatvės pensijos dydis nuo 1999 m. rugpjūčio 3 d. Atsakydamas į šį prašymą, Fondo skyrius 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. (10.1) 3-108948 dar kartą paaiškino pareiškėjui priežastis, dėl kurių skiriant jam senatvės pensiją nuo 1999 m. rugpjūčio 3 d. neatsižvelgta į mokymosi laikotarpį.

Skundžiamas ir prašomas panaikinti Fondo valdybos 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimas priimtas išnagrinėjus pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 18 d. prašymą, kuriuo jis prašė paaiškinti, ar teisėtai ir pagrįstai jo senatvės pensija nuo 1999 m. rugpjūčio 3 d. apskaičiuota atsižvelgiant į 36 metų 11 mėnesių 10 dienų stažą, į kurį neįtrauktas mokymosi laikotarpis. Fondo valdyba, įvertinusi tai, kad priežastys, dėl kurių pareiškėjo senatvės pensija nuo 1999 m. rugpjūčio 3 d. paskirta neatsižvelgiant į mokymosi Civilinės aviacijos akademijoje laikotarpį, buvo paaiškintos Fondo skyriaus 2005 m. kovo 7 d. sprendime Nr. 718, taigi, apie tai, kad jam senatvės pensija paskirta neatsižvelgiant į mokymosi laikotarpį, jis sužinojo (turėjo sužinoti) 2005 metais, nustatė, kad pareiškėjas, kreipdamasis į Fondo valdybą 2013 m. rugsėjo 18 d. prašymu, praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) nustatytą Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų apskundimo 3 metų terminą. Dėl šios priežasties Fondo valdyba 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimu, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Taisyklės), 31 punktu, atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 18 d. prašymą ir nurodė, kad jei iki 2013 m. spalio 15 d. bus pateikti įrodymai, sudarantys pagrindą atnaujinti terminą prašymui paduoti, prašymo nagrinėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo.

Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti apskundimo terminą, 2013 m. spalio 9 d. prašymu kreipėsi į Fondo valdybą. Šiame prašyme pareiškėjas nurodė, jog Fondo skyriaus 2005 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. 718 apskundimo terminą jis praleido dėl nepakankamo lietuvių kalbos mokėjimo ir sunkios sutuoktinės ligos. Fondo valdyba, įvertinusi pareiškėjo 2013 m. spalio 9 d. prašyme nurodytas aplinkybes bei tai, kad nuo Fondo skyriaus 2005 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. 718 priėmimo iki pareiškėjo prašymo gavimo Fondo valdyboje praėjo daugiau nei 7 metai, nusprendė, jog aplinkybės, nurodytos pareiškėjo prašyme, negali būti laikomos pakankamu pagrindu atnaujinti terminą skundui paduoti, todėl 2013 m. spalio 16 d. sprendimu atsisakė atnaujinti praleistą terminą Fondo skyriaus 2005 m. kovo 7 d. sprendimui Nr. 718 apskųsti ir nusprendė pareiškėjo prašymo nenagrinėti.

Pažymėjo, kad pakartotinis šio kreipimasis tuo pačiu klausimu į Fondo skyrių (2013 m. birželio 17 d. prašymas, į kurį buvo atsakyta Fondo skyriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimu), t. y. subjektą, kurio ankstesnio 2005 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. 718 apskundimo Fondo valdybai terminas praleistas, negali būti vertinamas kaip įpareigojimas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai atnaujinti praleistą apskundimo terminą. Priešingu atveju, praleidus Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimo apskundimo terminą, pakaktų dar kartą tuo pačiu klausimu kreiptis į sprendimą priėmusį skyrių ir, šiam atsakius, vėl būtų galima pasinaudoti teise skųsti iš esmės tą patį sprendimą, kurio apskundimo terminas jau praleistas.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, jog Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimo apskundimo Fondo valdybai termino atnaujinimo klausimą turi spęsti Fondo valdybos direktorius ar jo pavaduotojas. Taigi šiuo atveju termino skundui Fondo valdybai paduoti atnaujinimas neįeina į teismo kompetenciją.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 28 d. sprendimu bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimo, kuriuo prašoma panaikinti Fondo valdybos 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. (6.9)I-6285, nutraukė, likusią skundo reikalavimų dalį atmetė.

Teismas pažymėjo, jog tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui sukelia Fondo valdybos 2013 m. spalio 16 d. sprendimas, o ne 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjas įpareigojamas pašalinti skundo trūkumus. Taigi Fondo valdybos 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimas laikytinas tarpiniu procedūriniu sprendimu, kuris negali būti ginčijamas administracinio proceso nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, byla dalyje, kurioje prašoma panaikinti Fondo valdybos 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą, nutraukta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 str. 1 p.).

Teismas pažymėjo, kad byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjo skundo reikalavimų panaikinti Fondo valdybos 2013 m. spalio 16 d. sprendimą bei atnaujinti terminą skundui pateikti pagrįstumo bei teisėtumo.

Teismų praktikoje, aiškinant Pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatas, ne kartą konstatuota, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kuri realizuojama ginčo klausimu teikiant skundą Fondo valdybai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 ir kt.).

Pareiškėjas, keldamas ginčą dėl Fondo skyriaus 2005 m. kovo 7 d. sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, į Fondo valdybą kreipėsi tik 2013 m. rugsėjo 18 d., t. y. gerokai praleidęs Pensijų įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2013 m. sausio 1 d., 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų apskundimo terminą.

Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad sprendimų pensijų klausimais apskundimo tvarka aiškiai reglamentuojama aptartų teisės aktų nuostatomis, kuriose įtvirtintas pakankamai ilgas terminas ginčui inicijuoti. Todėl termino atnaujinimą turėtų lemti tikrai svarbios, ekstraordinarios priežastys, objektyviai užkirtusios kelią paduoti skundą per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 ir kt.).

Fondo valdybos 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimu pareiškėjui buvo išaiškinta teisė teikti įrodymus, pagrindžiančius termino skundui paduoti praleidimo priežastis (b. l. 15).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo Fondo valdybai nurodytas aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą, darė išvadą, kad jos negali būti pripažintos svarbiomis.

Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės (žmonos liga, lietuvių kalbos nepakankamas žinojimas) objektyviai lėmė didelius gyvenimiškus rūpesčius bei nepatogumus, tačiau neribojo pareiškėjo galimybių tokiu laipsniu, kad jis pats arba per įgaliotus asmenis įstatymų nustatyta tvarka negalėtų kreiptis į valstybės institucijas dėl savo teisių gynybos. Teismas pažymėjo, kad išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, jog pareiškėjo žmona dėl onkologinių ligų buvo pradėta gydyti dar 1991 m., tačiau tai nesutrukdė pareiškėjui 2005 m. vasario 18 d. kreiptis su prašymu į Fondo skyrių dėl pensijos perskaičiavimo (b. l. 58). Taip pat buvo pažymėta, kad pareiškėjas, suvokdamas, jog nepakankamai gerai žino lietuvių kalbą, būdamas pakankamai rūpestingas bei siekdamas tinkamai įgyvendinti savo teises, galėjo pasinaudoti trečiųjų asmenų (atstovų) paslaugomis.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas pripažino, kad pareiškėjas nepateisinamai ilgai delsė kreiptis ginčo klausimais į Fondo valdybą, veikė nepakankamai rūpestingai ir atidžiai, todėl terminą praleido ne dėl objektyvių ir nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, o dėl savo pasirinkto elgesio varianto.

Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad Fondo valdybos 2013 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą nagrinėti atsisakyta pagrįstai bei teisėtai.

Skundo reikalavimas, kuriuo prašoma atnaujinti terminą Fondo skyriaus 2005 m. kovo 7 d. sprendimui apskųsti yra išvestinis reikalavimo panaikinti Fondo valdybos 2013 m. spalio 16 d. sprendimą atžvilgiu. Teismui konstatavus, kad skundžiamu Fondo valdybos sprendimu pareiškėjo skundą nagrinėti atsisakyta pagrįstai bei teisėtai, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.

III. Pareiškėjas (toliau – ir apeliantas), nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo minėtą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino pareiškėjo pateiktą išrašą iš žmonos ligos istorijos. Pareiškėjas nurodo, jog 2005-2008 metais žmona sirgo ir nuolat buvo ligoninėje. Žmonos sveikata pablogėjo būtent nuo 2005 metų. Mano, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, jog pareiškėjas turėjo galimybę laiku apskųsti 2005 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 718 per įgaliotus atstovus, nes pareiškėjo galimybės apskųsti minėtą sprendimą per įgaliotus atstovus buvo ribotos tiek dėl teisės normų sudėtingumo ir aiškumo, tiek ir dėl pareiškėjo finansinių išteklių. Be to, teismas neįvertino aplinkybių, kad pareiškėjas mokymosi Leningrado civilinės aviacijos akademijoje laiku dirbo Lietuvos civilinės aviacijos valdybos 277 skraidymo būrio antrojo piloto pareigose, kur buvo mokama už skrydžio valandas, nuo šių pajamų taip pat buvo skaičiuojami mokesčiai.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime iš esmės kartojami argumentai, išdėstyti atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymima, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog sprendimams pensijų klausimais yra nustatytas pakankamai ilgas terminas ginčui inicijuoti. Teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės neribojo pareiškėjo galimybių tiek, kad jis pats arba per įgaliotus asmenis per visą laikotarpį įstatymų nustatyta tvarka negalėtų kreiptis į Fondo valdybą dėl savo teisių gynimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pateiktame apeliaciniame skunde pareiškėjas, be kita ko, prašo bylą pagal pareiškėjo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 137 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Pareiškėjas prašymo dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nepagrindė jokiais argumentais. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi pareiškėjas yra pasinaudojęs savo procesinėmis teisėmis, tarp jų teise būti išklausytam teismo. Bylos šalys savo poziciją dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ir ginčo esmės savo procesiniuose dokumentuose išdėstė aiškiai ir išsamiai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, nenustatė pagrindo taikyti išimtį iš ABTĮ 137 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios taisyklės dėl apeliacinių skundų nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, todėl pareiškėjo prašymas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Fondo valdybos sprendimų, kuriais konstatuota, jog pareiškėjas kreipėsi į Fondo valdybą praleidęs nustatytą terminą ir atsisakyta šį terminą atnaujinti, teisėtumo.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad Fondo skyriaus 2005 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. 718 atsisakyta į pareiškėjo G. Š. darbo stažą įskaityti jo mokymosi aukštojoje aviacijos mokykloje laikotarpį nuo 1969 m. rugsėjo 1 d. iki 1973 m. liepos 30 d. (b. l. 27).

Pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į Fondo valdybą su prašymu įskaityti mokymosi nuo 1969 m. rugsėjo 1 d. iki 1973 m. liepos 30 d. laikotarpį į jo darbo stažą (b. l. 50).

Fondo valdybos 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. (6.9)-I-6285 pareiškėjo prašymą nagrinėti atsisakyta (b. l. 28). Minėtame sprendime pažymėta, kad pareiškėjas yra praleidęs iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusio Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų skundo padavimo terminą, todėl, jeigu iki 2013 m. spalio 15 d. bus pateikti įrodymai, sudarantys pagrindą atnaujinti terminą prašymui paduoti, prašymo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo.

Pareiškėjas 2013 m. spalio 9 d. kreipėsi į Fondo valdybą su prašymu, kuriame pažymėjo, kad terminą Fondo skyriaus 2005 m. kovo 7 d. sprendimui apskųsti praleido dėl lietuvių kalbos nepakankamo žinojimo. Taip pat nurodė, kad termino eigoje sunkiai sirgo jo žmona, kuria pastoviai turėjo rūpintis. Pareiškėjo teigimu, nurodytos aplinkybės pripažintinos svarbiomis sprendžiant termino atnaujinimo klausimą (b. l. 52).

Fondo valdybos 2013 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. (6.5)I-6755 pareiškėjo prašymas atnaujinti skundo pateikimo terminą atmestas (b. l. 29). Minėtame sprendime pažymėta, kad pareiškėjo nurodytos priežastys negali būti laikomos pakankamu pagrindu atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Fondo valdybos 2013 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. I-6755; 2) panaikinti Fondo valdybos 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. (6.9)I-6285; 3) atnaujinti terminą Fondo skyriaus 2005 m. kovo 7 d. sprendimui Nr. 718 apskųsti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 28 d. sprendimu bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimo, kuriuo prašoma panaikinti Fondo valdybos 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. (6.9)I-6285, nutraukė, likusią skundo reikalavimų dalį atmetė.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti Fondo valdybos 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. (6.9)I-6285 nutraukta, tačiau nesutinka su teismo pateiktu Fondo valdybos 2013 m. spalio 16 d. sprendimo Nr. I-6755 teisėtumo vertinimu, t. y. mano, jog Fondo valdyba turėjo priimti sprendimą atnaujinti praleistą skundo dėl Fondo skyriaus 2005 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. 718 padavimo terminą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.) numatyta, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Fondo valdybai.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių 20 punktą, jeigu skundo nagrinėjimo metu paaiškėja, kad yra praleistas Taisyklių 6 punkte nurodytas terminas skundui pateikti, apie tai informuojamas pareiškėjas, kartu prašant iki nustatyto termino pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti. Jeigu pareiškėjas iki nustatyto termino pateikia prašomus įrodymus ir paaiškinimus, skundą nagrinėjantis valstybės tarnautojas informuoja apie tai Fondo valdybos direktorių ar jo pavaduotoją, kuris sprendžia termino atnaujinimo klausimą. Pagal Taisyklių 31 punktą, jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Fondo valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas.

Nagrinėjamu atveju skundžiamu Fondo valdybos 2013 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. I-6755 pareiškėjo prašymas atnaujinti skundo pateikimo terminą atmestas, nes pripažinta, jog pareiškėjo nurodytos priežastys negali būti laikomos pakankamu pagrindu atnaujinti terminą.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino jo pateiktus įrodymus, pagrindžiančius termino praleidimo priežastis: nevisapusiškai įvertino pareiškėjo pateiktą išrašą iš žmonos ligos istorijos, nes šis išrašas pagrindžia, jog 2005-2008 metais žmona sirgo ir nuolat buvo ligoninėje; neįvertino, jog pareiškėjo galimybės apskųsti sprendimą per įgaliotus atstovus buvo ribotos tiek dėl teisės normų sudėtingumo ir aiškumo, tiek ir dėl pareiškėjo finansinių išteklių.

Teisėjų kolegija pažymi, jog kito asmens priežiūra administracinių teismų praktikoje dažniausiai nėra vertinama kaip objektyvaus pobūdžio priežastis, dėl kurios galėjo būti praleistas skundo padavimo terminas, tačiau konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, tokio pobūdžio aplinkybė gali būti reikšminga, sprendžiant dėl termino atnaujinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-266/2011). Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog pareiškėjo žmona 2005-2008 metais nuolat sirgo ir buvo ligoninėje. Visgi minėta priežastimi galima pagrįsti tik dalį laikotarpio, per kurį pareiškėjas delsė paduoti skundą Fondo valdybai. Minėta, jog pareiškėjui teisines pasekmes sukeliantis Fondo skyriaus sprendimas buvo priimtas 2005 m. kovo 7 d., tuo tarpu į Fondo valdybą pareiškėjas kreipėsi tik 2013 m. rugsėjo 18 d. prašymu. Todėl net jei būtų pripažinta, kad pareiškėjas 2005-2008 metais turėjo nuolat rūpintis savo žmona, tai nepateisintų, kodėl pareiškėjas skundo Fondo valdybai negalėjo paduoti visą laikotarpį iki 2013 metų.

Dėl pareiškėjo nurodomų argumentų dėl teisės normų sudėtingumo ir aiškumo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog tokiu atveju pareiškėjas galėjo pasirūpinti, jog jo teisės ar teisėti interesai būtų ginami kreipiantis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011). Be to, asmenims, kurie atitinka Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme numatytus kriterijus, yra garantuojama pirminė ir antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog pareiškėjo galimybės apskųsti sprendimą per įgaliotus atstovus buvo ribotos tiek dėl teisės normų sudėtingumo ir aiškumo, tiek ir dėl pareiškėjo finansinių išteklių, atmestini kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija pažymi, jog kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra nesusiję su nagrinėjamos administracinės bylos dalyku, nes byloje nėra nagrinėjamas ginčas dėl tam tikrų laikotarpių įskaitymo į pareiškėjo darbo stažą, tačiau tik sprendžiamas klausimas dėl Fondo valdybos atsisakymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą teisėtumo.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai patikrino viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumą ir teisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto taikytų materialinės teisės normų, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. Š. (G. Š.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan