2021-01-21 Nr. AB-1409-3-61-3-04031-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-54-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04031-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.2.4; 19.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius, atsakovas) 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. (7.4)3-46104 „Dėl duomenų tikslinimo“; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2018 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. (10.10)I-6244 „Dėl Vilniaus skyriaus 2018-08-21 sprendimo dėl duomenų tikslinimo“; 3) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių ištaisyti duomenis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (toliau – Registras), nustatant, kad A. D. individualios veiklos vykdymo pabaigos data yra 2017 m. liepos 25 d., pašalinant žymas apie pareiškėjo individualios veiklos vykdymą po 2017 m. liepos 25 d. (t. y. nustatyti, kad individuali veikla buvo vykdoma tik iki 2017 m. liepos 25 d. įskaitytinai); 4) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių ištaisyti duomenis Registre, pašalinant žymą apie A. D. laikino veiklos nevykdymo laikotarpio pabaigą (t. y. nustatyti, kad laikinas veiklos nevykdymas nėra pasibaigęs); 5) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių perskaičiuoti pareiškėjo 2017 m. mokėtino valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) mokesčio dydį ir nustatyti, kad visa A. D. mokėtina VSD įmokų suma 2017 m. yra 2 891,25 Eur; 6) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių perskaičiuoti pareiškėjo 2017 m. mokėtino privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) mokesčio dydį ir nustatyti, kad visa A. D. mokėtina PSD įmokų suma 2017 m. yra 879,73 Eur; 7) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių pareiškėjo 2017 m. VSD permokos 674,53 Eur dalį užskaityti padengiant jo PSD už 2017 m. skolą, o likusią 29,77 Eur permokos dalį A. D. grąžinti į jo banko sąskaitą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 25 d. vykdė individualią veiklą. Jam (duomenys neskelbtini) gimė dukra, todėl jis tą pačią dieną per „Mano VMI“ sistemą atsakovui pateikė prašymą įregistruoti jo vykdomos individualios veiklos nutraukimą. Kitą dieną po dukters gimimo pareiškėjas nuvyko į VSDFV Vilniaus skyrių ir pateikė prašymus dėl tėvystės bei vaiko priežiūros išmokų skyrimo. Kitą dieną po prašymų pateikimo A. D. VSDFV Vilniaus skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus specialistės, o vėliau vedėjos buvo informuotas, kad po individualios veiklos išregistravimo jis tapo socialiai nedraustu, todėl nei tėvystės, nei vaiko priežiūros išmokos pareiškėjui nepriklauso. Atsižvelgęs į šias VSDFV Vilniaus skyriaus darbuotojų konsultacijas ir norėdamas išvengti galimos situacijos, kai nebūtų išmokamos socialinės išmokos, jis nusprendė įregistruoti avalynės ir odos gaminių taisymo individualią veiklą, nors tokios veiklos niekada nevykdė ir neketino vykdyti. Pareiškėjas per „Mano VMI“ sistemą 2017 m. rugpjūčio 1 d. pateikė prašymą nuo 2017 m. liepos 26 d. įregistruoti avalynės ir odos gaminių taisymo individualią veiklą. Kitą dieną VSDFV Vilniaus skyriaus vedėja patikino, kad A. D. yra laikomas draustu ir išmokos jam priklausys. Laikydamasis pozicijos, kad ir be šios veiklos įregistravimo jis turi būti laikomas draustu, kadangi yra visiškai įvykdęs visas reikalingas sąlygas, o asmenys, siekdami gauti jiems teisėtai priklausančias išmokas, neturi būti verčiami Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pateikti tikrovės neatitinkančių prašymų, A. D. 2017 m. rugpjūčio 3 d. per „Mano VMI“ sistemą pateikė prašymą išregistruoti jo vardu registruotą avalynės ir odos gaminių taisymo individualią veiklą, nes jis tokios veiklos nevykdė, o veiklos įregistravimas buvo tiesiogiai nulemtas netinkamų ir neteisingų VSDFV Vilniaus skyriaus darbuotojų konsultacijų.

3. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 4 d. VSDFV Vilniaus skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus specialistės telefonu paklausė apie prašymų dėl išmokų skyrimo svarstymo eigą ir jam buvo atsakyta, kad VSDFV informacinėje sistemoje rodoma, jog A. D. nėra socialiai draustas ir išmokos jam nebus skiriamos. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas per „Mano VMI“ sistemą 2017 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus apskrities VMI pateikė prašymą įregistruoti jį į Mokesčių mokėtojų registrą, nurodydamas, jog vykdo apgyvendinimo veiklą, nors tokios veiklos nesiruošė vykdyti ir jos nevykdė. Registruodamas individualią veiklą, A. D. nurodė veiklos vykdymo adresą: (duomenys neskelbtini), t. y. patalpų, kurios nėra baigtos statyti ir nėra pritaikytos apgyvendinimo veiklai vykdyti. Pareiškėjui įregistravus apgyvendinimo paslaugų individualią veiklą, VSDFV informacinėje sistemoje vėl buvo rodoma, kad jis yra apdraustas ir pareiškėjui gali būti išmokamos socialinės išmokos.

4. Būdamas įsitikinęs, kad yra apdraustas socialiniu draudimu ir papildomai neįregistruojant individualios veiklos, kuri faktiškai nėra vykdoma, A. D. 2017 m. rugpjūčio 2 d. per VSDFV elektroninę paklausimų sistemą ADIS pateikė paklausimą, kuriame paaiškino susidariusią situaciją, VSDFV Vilniaus skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus darbuotojų pateiktas konsultacijas, taip pat paklausė, ar išmokoms gauti yra būtina Mokesčių mokėtojų registre įregistruoti individualią veiklą. VSDFV 2017 m. rugpjūčio 10 d. atsakyme buvo nurodyta, kad norint gauti tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas, nėra būtina būti įregistruotam Mokesčių mokėtojų registre.

Atėjus laikui mokėti VSD ir PSD įmokas už 2017 m., pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyriuje 2018 m. gegužės mėnesį sužinojo, kad apskaičiuodamas būtinas sumokėti įmokas, VSDFV Vilniaus skyrius laikys, jog A. D. veiklą vykdė visus 2017 m., o ne iki 2017 m. liepos 25 d. Pareiškėjo skaičiavimais, dėl tokio pasikeitimo jo mokėtinų mokesčių už 2017 m. suma ženkliai padidėja, o tai, jo nuomone, yra akivaizdžiai nepagrįsta, nesąžininga ir neteisinga. Reaguodamas į šią informaciją, A. D. nedelsdamas kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus direktorių ir 2018 m. gegužės 14 d. susitikimo metu jam buvo kartojama, kad VSDFV Vilniaus skyriaus darbuotojai šioje situacijoje nieko negali padaryti, kadangi informaciją apie individualios veiklos laikotarpį ši institucija automatiškai gauna iš Vilniaus apskrities VMI, o VSDFV individualios veiklos vykdymo laikotarpio Registre koreguoti negali.

Atsižvelgęs į šią informaciją, pareiškėjas 2018 m. gegužės 15 d. kreipėsi į VMI ir prašė Mokesčių mokėtojų registre panaikinti duomenis apie jo tariamai po 2017 m. liepos 25 d. vykdytą individualią veiklą bei detaliai nurodė visas faktines aplinkybes. A. D. 2018 m. liepos 19 d. atsakovui pateikė prašymą, kuriame prašė: patikslinti/ištaisyti duomenis apie jį Registre, 2017 m. VSD ir PSD įmokas skaičiuoti nuo socialinio draudimo įmokų bazės, nustatytos proporcingai veiklos vykdymo laikotarpiui, perskaičiuoti pareiškėjui paskirtas tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas, atsižvelgiant į jo deklaruotas 2017 m. pajamas ir išmokėti susidariusias tokių išmokų nepriemokas.

Atsakovas 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. (7.4)3-46104 A. D. prašymą atmetė. Nesutikdamas su atsakovo spendimu, pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 21 d. pateikė skundą VSDFV, kuri 2018 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. (10.10)I-6244 jo skundą taip pat atmetė.

5. Pareiškėjas nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimai yra grindžiami tuo, jog pareiškėjas individualią veiklą vykdė ir po 2017 m. liepos 25 d., kad jo mokėtinų PSD ir VSD mokesčių dydžiai apskaičiuoti teisingai, todėl nėra pagrindo juos perskaičiuoti. Nesutikdamas su nurodytais VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimais, pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) 10 straipsnio 6 dalimi. Pareiškėjas pažymėjo, kad po 2017 m. liepos 25 d. jis jokios individualios veiklos nevykdė, todėl skaičiuojant už jo per 2017 m. (nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 25 d.) gautas pajamas mokėtinų VSD ir PSD dydžius, socialinio draudimo įmokų bazė turi būti skaičiuojama ne už visus 2017 m., o proporcingai laikotarpiui, kurį jis vykdė individualią veiklą, šiuo atveju – už 206, o ne 365 dienas, kaip buvo skaičiuojama. Pažymėjo, kad atsakovas, skaičiuodamas socialinio draudimo įmokų bazę ne už jo individualios veiklos vykdymo laikotarpį, o už visus kalendorinius metus, priskaičiavo nepagrįstai dideles PSD ir VSD įmokas už 2017 m.

6. Pareiškėjo nuomone, VSDFV Vilniaus skyrius ir VSDFV skundžiamuose sprendimuose nepagrįstai rėmėsi jo 2017 m. deklaracijos priedu ir VSDFV pateiktu pranešimu, kuriuose A. D. nurodė, kokiais mėnesiais ir kiek gavo pajamų. Teigė, kad šiuo atveju faktinis pajamų gavimo laikotarpis apskritai neturi ir negali turėti reikšmės VSDĮ 10 straipsnio 6 dalies taikymui, kadangi pagal minėtą įstatymo nuostatą, sprendžiant dėl socialinio draudimo įmokų dydžio, aktualus yra ne pajamų gavimo, o veiklos vykdymo laikotarpis. Taigi, net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjas būtų gavęs pajamų po 2017 m. liepos 25 d., vien tai nepatvirtintų, kad jis po 2017 m. liepos 25 d. vykdė individualią veiklą ir yra pagrindas socialinio draudimo įmokų bazę skaičiuoti už ilgesnį laikotarpį.

7. A. D. pabrėžė, kad net darant išvadą, jog jis po 2017 m. liepos 25 d. buvo įregistravęs individualią veiklą, tokiu atveju pareiškėjas turėtų būti laikomas laikinai nevykdančiu individualios veiklos nuo 2017 m. liepos 25 d., kadangi jis buvo tėvystės atostogose, o šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose ir šių atostogų metu individualios veiklos nevykdo ir negali vykdyti. A. D. nuomone, tai sudaro pagrindą taikyti VSDĮ 10 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jo už 2017 m. mokėtinų PSD ir VSD įmokų dydžius skaičiuoti nustačius individualios veiklos vykdymo (iki laikino nevykdymo pradžios 2017 m. liepos 26 d.) laikotarpiui proporcingą socialinio draudimo įmokų bazę, tačiau VSDFV ir atsakovas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjo individualios veiklos sustabdymas buvo nutrauktas (individualios veiklos vykdymas buvo atnaujintas) 2017 m. rugpjūčio 24 d., kai baigėsi laikotarpis, už kurį jam buvo mokama tėvystės išmoka. A. D. pabrėžė, kad vos pasibaigus jo tėvystės atostogoms, pareiškėjas, neatnaujinęs individualios veiklos, išėjo vaiko priežiūros atostogų, kuriose skundo padavimo dieną dar buvo.

8. Pareiškėjas nurodė, kad vadovaujantis VMI viršininko 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. VA-36 patvirtintų Fizinių asmenų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro taisyklių (toliau – ir Mokesčių mokėtojų registro taisyklės) 29 punktu, jo individuali veikla buvo laikinai sustabdyta nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 24 d., t. y. jo tėvystės atostogų metu. Tą ginčijamuose sprendimuose pripažino ir atsakovas bei VSDFV. Pareiškėjas nesutiko su VSDFV sprendimo teiginiais, kad individualią veiklą vykdančio asmens tėvystės atostogų, o tuo pačiu ir individualios veiklos vykdymo laikino sustabdymo pabaigos data yra siejama su tėvystės išmokų mokėjimo pabaiga. Tokią taisyklę, atsakovo nuomone, nustato 2017 m. birželio 18/21 d. susitarimas dėl asmens duomenų teikimo tarp VSDFV ir VMI. A. D. nurodė, kad šis susitarimas nėra norminis teisės aktas, jis nenustato jokių teisių, pareigų ar elgesio taisyklių pareiškėjui ar kitiems individualią veiklą vykdantiems asmenims. Be to, jis nėra viešai paskelbtas, todėl neturi ir negali turėti jokios teisinės galios tretiesiems asmenims. Be to, atsakovas savo sprendime akcentavo tik tėvystės išmokų mokėjimo pabaigą, tačiau neįvertino aplinkybės, jog jis yra vaiko priežiūros atostogose ir jų metu individualios veiklos nevykdo. Nurodyti argumentai, anot pareiškėjo, patvirtina, kad net ir tuo atveju, jeigu duomenys apie jo įregistruotą individualią veiklą po 2017 m. liepos 25 d. nebūtų pašalinti iš Mokesčių mokėtojų registro, jis turėtų būti laikomas laikinai nevykdančiu individualios veiklos, o tai sudaro pagrindą skaičiuojant PSD ir VSD įmokų už 2017 m. dydį taikyti VSDĮ 10 straipsnio 6 dalies nuostatas ir socialinio draudimo įmokų bazę skaičiuoti ne už visus metus, o proporcingai laikotarpiui, kurį pareiškėjas vykdė individualią veiklą.

9. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10. Atsakovas paaiškino, kad VSDFV teritoriniai skyriai duomenis apie draudėjus iš VMI gauna centralizuotai automatiniu būdu. Remiantis Registre turimais Mokesčių mokėtojų registro duomenimis, pareiškėjas A. D. individualią veiklą vykdė nuo 2015 m. liepos 7 d. iki 2017 m. liepos 25 d. ir nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2018 m. gegužės 8 d. 2017 m. rugpjūčio 25 d. buvo gauti duomenys apie pareiškėjo vykdomos individualios veiklos laikino sustabdymo laikotarpį nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 24 d. tėvystės atostogų metu. Registro duomenų bazėje 2018 m. gegužės 3 d. automatiniu būdu iš Mokesčių mokėtojų registro buvo gauta informacija apie A. D., vykdančio individualią veiklą, deklaruotas 34 638,8 Eur apmokestinamąsias pajamas už mokestinius 2017 m., t. y. už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.

11. Atsakovas nurodė, kad VSDĮ 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau – ir GPMĮ), išskyrus tuos, kurie nurodyti šio straipsnio 3 dalyje, draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu. Šių asmenų socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus PSD ir VSD įmokų) suma (VSDĮ 10 straipsnio 3 dalies 2 punktas (redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 4 dalį, individualią veiklą vykdančių asmenų PSD įmokos skaičiuojamos nuo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos VSD įmokos. Remiantis automatiniu būdu iš Mokesčių mokėtojų registro gautais duomenimis apie A. D., vykdančio individualią veiklą, deklaruotas pajamas už 2017 m., buvo nustatyta 17 319,4 Eur (34 638,8 Eur x 50 proc.) įmokų bazė, nuo kurios buvo apskaičiuotos mokėtinos 5 123,89 Eur VSD ir 1 558,75 Eur PSD įmokos. Pagal pareiškėjo pateiktus 2017 m. pajamų deklaracijos priedo GPM308M duomenis, jo deklaruotos pajamos buvo paskirstytos 2017 m. sausio–liepos mėnesiams. Deklaravęs 2017 m. individualios veiklos pajamas, A. D. 2018 m. gegužės 2 d. sumokėjo dalį mokėtinų VSD ir PSD įmokų (liko nesumokėta 1 528,34 Eur VSD ir 1 353,55 Eur PSD įmokų suma). VSDFV Vilniaus skyriui pateikus nurodymą kredito įstaigai nurašyti iš šioje kredito įstaigoje pareiškėjo atidarytos sąskaitos likusią nesumokėtą VSD ir PSD įmokų sumą, 2018 m. lapkričio 19 d. buvo padengtas jo 1 528,34 Eur VSD ir 1 353,55 Eur PSD įmokų įsiskolinimas.

12. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. liepos 28 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių ir pateikė prašymus skirti tėvystės bei vaiko priežiūros išmokas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) 19 straipsnio, 22 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 2 dalies bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. balandžio 21 d.) 49.1 ir 53.1 punktų nuostatomis, VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. 6-12-245271 pareiškėjui buvo paskirta tėvystės išmoka už tėvystės atostogų laikotarpį nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 24 d., o VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. 6-24-12887 – vaiko priežiūros išmoka už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki 2019 m. liepos 25 d. (iki vaikui sukaks dveji metai). A. D. apie sprendimą skirti jam vaiko priežiūros išmoką buvo informuotas VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. (9.2)3-85479. Pareiškėjui deklaravus individualios veiklos pajamas už mokestinius 2017 m. ir sumokėjus VSD ir PSD įmokas, pasikeitė, t. y. padidėjo, jo vienos dienos kompensuojamasis uždarbis, todėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. (9.4)VPA_SP3-3744 ir 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. (9.4)VPA_SP3-5311 buvo perskaičiuota A. D. tėvystės išmoka už tėvystės atostogų laikotarpį nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 24 d., o VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. (9.3)VPA_SP2-20296 – vaiko priežiūros išmoka už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki 2019 m. liepos 25 d. ir buvo išmokėtos šių išmokų nepriemokos.

13. Atsakovas pažymėjo, kad remiantis Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 1059 patvirtintų Mokesčių mokėtojų registro nuostatų (toliau – Mokesčių mokėtojų registro nuostatai) 39.3, 47, 66 ir 70 punktų bei Mokesčių mokėtojų registro taisyklių 6.1, 7, 20, 21, 23, 25 ir 26.5 punktų nuostatomis, pagrindas VMI įregistruoti Mokesčių mokėtojų registre asmens vykdomą veiklą ir keisti Mokesčių mokėtojų registro duomenis yra būtent paties asmens pateiktas prašymas VMI, kuriame jis nurodo vykdomos veiklos rūšį, veiklos vykdymo pradžią ir kitus duomenis. Už pateiktų dokumentų ir duomenų teisingumą atsako Mokesčių mokėtojų registro duomenų teikėjas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, pateikdamas prašymus VMI, patvirtino, kad jis nuo 2017 m. liepos 26 d. pradėjo vykdyti avalynės ir odos gaminių taisymo veiklą, o nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. – apgyvendinimo veiklą. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad A. D. pripažino, jog nuo 2017 m. liepos 26 d. avalynės ir odos gaminių taisymo veiklą ir nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. apgyvendinimo veiklą įregistravo tik dėl to, kad gautų iš VSDFV Vilniaus skyriaus jam priklausančias tėvystės bei vaiko priežiūros išmokas. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas apie jam paskirtą vaiko priežiūros išmoką buvo informuotas dar VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. (9.2)3-85479, tačiau apgyvendinimo veiklą baigė vykdyti tik 2018 m. gegužės 8 d., t. y. po beveik 9 mėnesių.

14. VSDFV Vilniaus skyriaus duomenimis, Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-1072-596/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03745-2018-3) pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui VMI, kurioje, kaip ir šioje byloje (skiriasi tik registras, kurio duomenis pareiškėjas prašo panaikinti) nagrinėjamas A. D. reikalavimas Mokesčių mokėtojų registre panaikinti duomenis apie jo vykdytą avalynės ir odos gaminių taisymo individualią veiklą nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. bei poilsiautojų ir kitą trumpalaikio apgyvendinimo veiklą nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki 2018 m. gegužės 8 d. Nurodė, kad VSDFV teritoriniai skyriai duomenis iš Mokesčių mokėtojų registro apie individualią veiklą vykdančių asmenų veiklos vykdymo pradžią ir pabaigą, vykdomos veiklos rūšį, laikino veiklos nevykdymo laikotarpius ir kita gauna centralizuotai automatiniu būdu. Taigi, tik Vilniaus apygardos administraciniam teismui patenkinus A. D. skundą administracinėje byloje Nr. eI-1072-596/2019 ir pasikeitus duomenims Mokesčių mokėtojų registre apie pareiškėjo individualios veiklos vykdymo laikotarpį, t. y. nustačius, kad A. D. individualią veiklą vykdė iki 2017 m. liepos 25 d., remiantis pakeistais duomenimis Registre būtų perskaičiuota pareiškėjo socialinio draudimo įmokų bazė proporcingai individualios veiklos vykdymo laikotarpiui mokestiniais 2017 m. ir mokėtinų VSD bei PSD įmokų suma. Kol šie duomenys nepasikeitė, VSDFV Vilniaus skyrius neturi teisinio pagrindo tenkinti A. D. 2018 m. liepos 19 d. prašymo, todėl 2018 m. rugpjūčio 21 d priėmė sprendimą Nr. (7.4)3-46104.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

16. VSDFV paaiškino, kad Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. balandžio 19 d. (toliau – Registro nuostatai), 101.3 punkte yra nustatyta, jog Registro veikimui užtikrinti naudojami Mokesčių mokėtojų registro duomenys. Nei VSDFV, nei VSDFV teritoriniai skyriai negali interpretuoti ir kitaip tvarkyti VMI pateiktų Mokesčių mokėtojų registro duomenų.

Remiantis VMI pateiktais Mokesčių mokėtojų registro duomenimis, A. D. individualią veiklą vykdė nuo 2015 m. liepos 7 d. iki 2017 m. liepos 25 d. ir nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2018 m. gegužės 8 d. 2017 m. rugpjūčio 25 d. buvo gauti duomenys apie pareiškėjo individualios veiklos sustabdymo laikotarpį nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 24 d. tėvystės atostogų metu. Atsižvelgiant į nurodytus A. D. individualios veiklos vykdymo laikotarpius 2017 m., į už 2017 m. deklaruotas individualios veiklos apmokestinamąsias pajamas (34 638,8 Eur) ir į tai, kad socialinio draudimo įmokų bazė kalendoriniais metais negali būti didesnė negu praėjusių metų 28 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) suma (20 753,6 Eur = 741,2 Eur x 28), o nagrinėjamu atveju socialinio draudimo įmokų bazė, atsižvelgiant į 2017 m. individualios veiklos vykdymo laikotarpius (206 dienos + 129 dienos = 335 dienos), neturėtų viršyti 19 047,82 Eur (20 753,6 Eur / 365 dienos x 335 veiklos vykdymo dienos), A.

D., kaip individualią veiklą vykdančiam asmeniui, buvo apskaičiuota 2017 m. socialinio draudimo įmokų bazė 17 319,4 Eur (34 638,8 Eur x 50 proc. = 17 319,4 Eur). Atsižvelgus į pareiškėjo metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos priede GPM308M „Individualios veiklos pajamos pagal mėnesius“ pateiktus duomenis apie deklaruotų pajamų už 2017 m. priskyrimą atitinkamiems mėnesiams, nuo apskaičiuotos 2017 m. socialinio draudimo įmokų bazės (17 319,4 Eur) buvo apskaičiuota 5 123,89 Eur VSD įmokų, iš jų 4 550,72 Eur už 2017 m. sausio–birželio mėnesius (15 322,3 Eur x 29,7 proc. = 4 550,72 Eur), 573,17 Eur už 2017 m. liepos mėnesį (1 997,1 x 28,7 proc. = 573,17 Eur) ir 1 558,75 Eur PSD įmokų (17 319,4 Eur x 9 proc. = 1 558,75 Eur).

VSDFV teigė, kad remiantis VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo Nr. (7.4) 3-46104 „Dėl duomenų tikslinimo“ priėmimo metu Registre turėtais duomenimis, nebuvo pagrindo perskaičiuoti VSD ir PSD įmokas bei įvertinus 2017–2018 m. mokėtas VSD ir PSD įmokas, permokos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nebuvo nustatyta.

II. 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 27 d. sprendimu pareiškėjo A. D. skundą atmetė.

18. Išsamiai aptaręs faktines bylos aplinkybes, susijusias su pareiškėjo prašymų skirti jam tėvystės išmoką už (duomenys neskelbtini) gimusį vaiką bei vaiko priežiūros išmoką ir prašymo Registre patikslinti duomenis apie jį bei priimtais sprendimais, ir pacitavęs VSDĮ 2 straipsnio 8 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 9 straipsnio 4 dalies, 10 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 4 dalies, Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 43 straipsnio 1 dalies, Mokesčių mokėtojų registro nuostatų 14.2 punkto bei Registro nuostatų 101.3, 15.2, 15.4, 15.11, 15.13, 15.14 ir 15.15 punktų nuostatas, teismas pažymėjo, kad PSD įmokos skaičiuojamos nuo tos pačios įmokų bazės, kaip ir VSD įmokos, todėl nustatant PSD įmokų bazės apskaičiavimo pagrįstumą, yra taikomi tie patys principai ir taisyklės, kaip ir nustatant VSD įmokų bazę.

19. Teismas nurodė, kad Mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašas patvirtina, jog A. D. individualią veiklą vykdė nuo 2015 m. liepos 7 d. iki 2017 m. liepos 25 d. ir nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2018 m. gegužės 8 d. Nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėjas laikinai nevykdė veiklos, kadangi jam buvo suteiktos tėvystės atostogos. Atsakovas, nustatydamas socialinio draudimo įmokų bazę, neturėjo teisinio pagrindo nesiremti iš VMI gauta informacija. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 39 straipsnio 1 dalies 4 punktą, VSDĮ 32 straipsnio 1 dalies 6 punktą, Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 647 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ 39 punktą, 2017 m. birželio 18/21 d. VMI ir VSDFV pasirašytą susitarimą dėl asmens duomenų teikimo (toliau – Susitarimas), pagal kurį VMI nuo 2017 m. sausio 1 d. teikiami duomenys apie asmenų, vykdančių individualią veiklą (išskyrus verslo liudijimą turinčius asmenis) ir advokatų, advokatų padėjėjų, notarų, antstolių laikotarpius, už kuriuos paskirta ligos ar tėvystės išmoka bei šių asmenų ligos ir tėvystės išmokų gavimo laikotarpiai laikomi laikinais veiklos nevykdymo laikotarpiais. Teismas pažymėjo, kad ginčijamo VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo priėmimo metu VMI duomenys nebuvo nuginčyti, o VSDFV Vilniaus skyrius pagal nustatytą teisinį reguliavimą negali koreguoti Mokesčių mokėtojų registro duomenų, kadangi nėra tokių duomenų valdytojas. Teismas pažymėjo, kad pagal Registro nuostatų 39.3, 47, 66 ir 70 punktų bei Mokesčių mokėtojų registro taisyklių 6.1, 7, 20, 21, 23, 25 ir 26.5 punktų nuostatas, pagrindas VMI įregistruoti Mokesčių mokėtojų registre asmens vykdomą veiklą ir keisti Mokesčių mokėtojų registro duomenis yra būtent paties asmens pateiktas prašymas VMI, kuriame jis nurodo vykdomos veiklos rūšį, veiklos vykdymo pradžią ir kitus duomenis. Už pateiktų dokumentų ir duomenų teisingumą atsako Mokesčių mokėtojų registro duomenų teikėjas.

20. Teismas sprendė, kad esant nurodytoms aplinkybėms ir aptartam teisiniam reguliavimui, ištaisyti/panaikinti duomenis Registre pareiškėjo nurodytu būdu (nustatant, kad A. D. individualios veiklos vykdymo pabaigos data yra 2017 m. liepos 25 d., pašalinant žymas apie pareiškėjo individualios veiklos vykdymą po 2017 m. liepos 25 d. (t. y. nustatyti, kad individuali veikla buvo vykdoma tik iki 2017 m. liepos 25 d. imtinai) atsakovas neturėjo jokio pagrindo, todėl pagrįstai atsisakė tenkinti A. D. prašymą. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis ginčija Mokesčių mokėtojų registro duomenis apie tai, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. vykdė individualią veiklą, nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, kadangi teismas vertina situaciją, kuri buvo skundžiamo sprendimo priėmimo metu. Teismas pažymėjo, kad pasikeitus Mokesčių mokėtojų registro duomenims, A. D. turės teisę kreiptis į atsakovą dėl socialinio draudimo išmokų perskaičiavimo.

21. Teismas nurodė, kad pareiškėjas taip pat nesutinka su tuo, jog PSD ir VSD įmokų bazė buvo apskaičiuota, atsižvelgiant į visą 2017 m. laikotarpį, nors individualią veiklą jis vykdė tik iki 2017 m. liepos 25 d. Taip pat nurodė, kad laikotarpis nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki šiol turi būti laikomas jo laikino veiklos nevykdymo laikotarpiu, kadangi A. D. yra suteiktos vaiko priežiūros atostogos. Teismas pažymėjo, kad VSDĮ (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) 10 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra nustatyta, jog asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus PSD ir VSD įmokų) suma. Remiantis VSDĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatomis, asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą, socialinio draudimo įmokų bazė kalendoriniais metais negali būti didesnė negu praėjusių metų 28 VDU suma. 2017 m. nustatytas VDU dydis buvo 741,2 Eur (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2017 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 4 straipsnis). Pagal VSDĮ 10 straipsnio 6 dalį, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo socialinio draudimo įmokų bazės, nustatytos proporcingai veiklos vykdymo laikotarpiui, kai savarankiškai dirbantys asmenys vykdė veiklą ne visus mokestinius metus. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2017 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad savarankiškai dirbantiems asmenims patvirtintas valstybinio pensijų, ligos, motinystės socialinio draudimo įmokų 29,7 procento (nuo 2017 m. liepos 1 d. – 28,7 procento) dydžio tarifas.

22. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. VA-96, 176 punktu, metinės pajamų deklaracijos GPM308M priedą turi užpildyti individualios veiklos pajamų (išskyrus pajamas, gautas iš veiklos pagal verslo liudijimą) gavęs (uždirbęs) nuolatinis Lietuvos gyventojas, pageidaujantis, kad VSD įmokų mokėjimo prievolė būtų nustatoma atsižvelgiant į kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį gautas (uždirbtas) individualios veiklos pajamas.

23. Remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad apskaičiuojant pareiškėjo socialinio draudimo įmokų bazę, buvo remiamasi Mokesčių mokėtojų registro duomenimis apie A. D. individualios veiklos vykdymo laikotarpius 2017 m. (nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 25 d. (206 dienos) ir nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. (129 dienos); veikla buvo sustabdyta nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 24 d. tėvystės atostogų metu), bei į paties pareiškėjo 2017 m. deklaruotas individualios veiklos apmokestinamąsias pajamas (34 638,8 Eur). Įvertinus tai, kad socialinio draudimo įmokų bazė kalendoriniais metais negali būti didesnė negu praėjusių metų 28 VDU suma (20 753,6 Eur = 741,2 Eur x 28), o nagrinėjamu atveju socialinio draudimo įmokų bazė, atsižvelgiant į 2017 m. individualios veiklos vykdymo laikotarpius (206 dienos +129 dienos = 335 dienos), neturėtų viršyti 19 047,82 Eur (20 753,6 Eur / 365 dienos x 335 veiklos vykdymo dienos), A. D., kaip individualią veiklą vykdančiam asmeniui, buvo apskaičiuota 2017 m. socialinio draudimo įmokų bazė 17 319,4 Eur (34 638,8 Eur x 50 proc. = 17 319,4 Eur). Atsižvelgus į pareiškėjo metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos priede GPM308M „Individualios veiklos pajamos pagal mėnesius“ pateiktus duomenis apie deklaruotų pajamų už 2017 m. priskyrimą atitinkamiems mėnesiams, nuo apskaičiuotos 2017 m. socialinio draudimo įmokų bazės (17 319,4 Eur) buvo apskaičiuota 5 123,89 Eur VSD įmokų, iš jų 4 550,72 Eur už 2017 m. sausio–birželio mėnesius (15 322,30 Eur x 29,7 proc. = 4 550,72 Eur), 573,17 Eur už 2017 m. liepos mėnesį (1 997,1 x 28,7 proc. = 573,17 Eur) ir 1 558,75 Eur PSD įmokų (17 319,4 Eur x 9 proc. = 1 558,75 Eur).

24. Teismas atkreipė dėmesį, kad VSD ir PSD įmokų bazė A. D. buvo apskaičiuota remiantis jo paties Mokesčių mokėtojų registrui ir mokesčių administratoriui pateiktais duomenimis bei deklaracijomis. Pareiškėjas neįrodė, kad VSD ir PSD įmokos, apskaičiuotos pagal jo pateiktus duomenis, yra neteisingos. Teismas akcentavo, kad nei VSDFV, nei jos teritoriniai skyriai nėra kompetentingi nustatyti, ar programiniu būdu pateikti duomenys yra teisingi.

25. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Mokesčių mokėtojų registro taisyklių 28 punktu, advokatų, advokatų padėjėjų, notarų, antstolių vykdoma veikla gali būti laikinai sustabdyta motinystės, ir/ar vaiko priežiūros išmokų gavimo laikotarpiu, kai minėti asmenys per „Mano VMI“ ar tiesiogiai Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikia laisvos formos prašymą ir Lietuvos advokatų tarybos, Lietuvos notarų rūmų ar Lietuvos antstolių rūmų sprendimą dėl laikino veiklos sustabdymo, kuriame nurodyti tokios veiklos sustabdymo terminai ir priežastys. Tų pačių taisyklių 29 punkte nurodyta, kad kitų mokesčių mokėtojų, vykdančių individualią veiklą, ir advokatų, advokatų padėjėjų, notarų, antstolių ligos ar tėvystės išmokų gavimo laikotarpiu jų vykdoma individuali veikla gali būti laikinai sustabdyta pagal VSDFV VMI elektroniniu būdu pateiktą informaciją apie mokesčių mokėtojo vykdomos individualios veiklos sustabdymo laikotarpį.

26. Teismas nustatė, kad A. D. VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. 6-12-245271 buvo paskirta tėvystės išmoka už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 24 d. Nurodytas tėvystės išmokos gavimo laikotarpis, remiantis Mokesčių mokėtojų registro taisyklių 29 punktu, laikytinas laikinu veiklos nevykdymo laikotarpiu. Būtent į šį laikotarpį buvo atsižvelgta apskaičiuojant socialinio draudimo įmokų bazę. Nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki 2018 m. gegužės 8 d. pareiškėjas deklaravo vykdantis individualią veiklą. Nors šiuo laikotarpiu A. D. buvo vaiko priežiūros atostogose, tačiau šis laikotarpis nelaikytinas laikinu veiklos nevykdymo laikotarpiu pagal Mokesčių mokėtojų registro taisyklių ir Susitarimo nuostatas, kadangi toks laikotarpis yra apibrėžtas tėvystės išmokos gavimo laikotarpiu. Teismas pareiškėjo skunde keliamas abejones dėl Susitarimo teisinės galios atmetė, kadangi į jį iš esmės buvo perkeltos Mokesčių mokėtojų registro taisyklių nuostatos.

27. Teismas sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą Registre pašalinti žymą apie jo laikino veiklos nevykdymo laikotarpio pabaigą, turi būti laikomas nepagrįstu ir atmestas.

28. Teismas nurodė, kad A. D. skundo reikalavimai įpareigoti atsakovą atlikti PSD ir VSD įmokų perskaičiavimus bei užskaityti VSD ir PSD permoką pareiškėjo nurodytu būdu yra išvestiniai, susiję su Registro duomenų korekcijomis. Teismas atsakovo atsisakymą daryti šias korekcijas pripažino teisėtu ir pagrįstu, todėl sprendė, kad taip pat nėra pagrindo tenkinti A. D. reikalavimą perskaičiuoti PSD ir VSD įmokas. Be to, remiantis bylos duomenimis, buvo nustatyta, kad pareiškėjui deklaravus individualios veiklos pajamas už 2017 m., jam paskirtos tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos buvo perskaičiuotos taikant didesnį kompensuojamąjį uždarbį, o susidariusi išmokų nepriemoka buvo išmokėta. A. D. šių aplinkybių neginčijo. Jokių duomenų, kad yra susidariusi VSD ir PSD įmokų permoka, byloje nėra. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo įpareigoti atsakovą užskaityti VSD ir PSD permoką pareiškėjo nurodytu būdu.

29. Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, teismas sprendė, kad VSDFV Vilniaus skyrius ir VSDFV, revizavusi teritorinio skyriaus sprendimą, tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundus, juos motyvavo ir priėmė teisėtus sprendimus, kurių nėra teisinio pagrindo naikinti.

30. Netenkinęs pareiškėjo skundo, teismas netenkino ir jo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 31. Pareiškėjas A. D. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo pirmosios instancijos teismui pateiktą skundą tenkinti.

32. Pareiškėjo nuomone, ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, jis pažeidžia A. D. teises bei teisėtus interesus, todėl turi būti panaikintas. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad atsakovas privalėjo patikslinti/ištaisyti duomenis apie jį Registre, nurodydamas tikrąsias A. D. vykdytos individualios pradžios ir pabaigos datas, taip pat tinkamai, t. y. atsižvelgiant į faktinį individualios veiklos vykdymo laikotarpį, apskaičiuoti už 2017 m. mokėtinas VSD ir PSD įmokas. Pareiškėjas teigia, kad teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog VSDFV Vilniaus skyrius neturi teisės tikslinti/taisyti duomenų Registre, o A. D. mokėtinos VSD ir PSD įmokos už 2017 m. tariamai buvo apskaičiuotos teisingai. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendime iš esmės tik formaliai atkartojama atsakovo bylos nagrinėjimo metu nurodyta pozicija ir pateikiamos teisės aktų nuostatoms prieštaraujančios nepagrįstos išvados.

33. Savo poziciją A. D. grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Visų pirma, jis nesutinka su teismo išvada, kad tam, jog jis, esantis vaiko priežiūros atostogose ir gaunantis atitinkamas išmokas, būtų laikomas sustabdžiusiu iki tol vykdytą individualią veiklą, buvo būtinas atskiras rašytinis prašymas, pateiktas vadovaujantis Mokesčių mokėtojų registro taisyklių 28 ir 29 punktais. Mano, kad toks formalus teisės normų taikymas, priimant procesinį sprendimą, neatitinka administracinio proceso tikslų, realiai neužtikrina pareiškėjo teisės į teisminę gynybą ir prieštarauja turinio viršenybės prieš formą principui.

34. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjant bylą, neginčijamai buvo nustatytos visos faktinės sąlygos spręsti, kad pareiškėjas po 2017 m. liepos 25 d. jokios individualios veiklos nevykdė ir atitinkamai perskaičiuoti jo už 2017 m. mokėtinas VSD bei PSD įmokas, tačiau teismas, šias aplinkybes ignoruodamas, ginčą nagrinėjo itin formaliai, akivaizdžiai neteisingai ir ignoruodamas pareiškėjo teisėtus interesus.

35. Pareiškėjas teigia, kad jo skunde keliamos abejonės dėl Susitarimo teisinės galios turi būti atmetamos, kadangi į jį iš esmės buvo perkeltos Mokesčių mokėtojų registro taisyklių nuostatos, teismas nepagrindė. Pabrėžia, kad šiose taisyklėse nėra nuostatos, jog individualios veiklos vykdymo laikino sustabdymo pabaigos data yra siejama su tėvystės išmokų mokėjimo pabaiga.

36. A. D. atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas esminę reikšmę šiame ginče suteikė VMI administruojamo Mokesčių mokėtojų registro duomenimis apie pareiškėjo individualios veiklos vykdymo laikotarpius 2017 m. Iš teismo sprendimo akivaizdžiai spręstina, kad būtent tai, jog Mokesčių mokėtojų registre yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie A. D. tariamai vykdytą veiklą po 2017 m. liepos 25 d., lėmė pareiškėjo reikalavimų šioje byloje atmetimą. A. D. neabejoja, kad nustačius, jog tokie duomenys Mokesčių mokėtojų registre yra neteisingi ir/ar šiuos duomenis iš Mokesčių mokėtojų registro pašalinus, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje administracinėje byloje būtų visiškai priešingas, t. y. pareiškėjo skundas neabejotinai būtų buvęs patenkintas.

37. Pareiškėjas akcentuoja, kad atsižvelgęs į tai, jog susijusioje administracinėje byloje Nr. eA-4433-662/2019 jau buvo nagrinėjamas klausimas dėl VMI sprendimų atsisakyti Mokesčių mokėtojų registre pakeisti duomenis apie pareiškėjo tariamai vykdytos individualios veiklos laikotarpius teisėtumo, taip pat įvertinęs tai, jog šioje administracinėje byloje Mokesčių mokėtojų registro duomenų apie A. D. vykdytos individualios veiklos laikotarpį turės esminę svarbą, pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl šios administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymo, kol įsiteisės teismo sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eA-4433-662/2019, tačiau teismas tokį prašymą visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė.

38. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui susijusioje administracinėje byloje patenkinus jo reikalavimus, VMI būtų įpareigota pakeisti duomenis Mokesčių mokėtojų registre, t. y. panaikinti duomenis apie pareiškėjo nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. įregistruotą avalynės ir odos gaminių taisymo individualią veiklą ir duomenis apie jo nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki 2018 m. gegužės 8 d. įregistruotą poilsiautojų ir kitą trumpalaikio apgyvendinimo individualią veiklą. Teigia, kad panaikinus minėtus duomenis, Mokesčių mokėtojų registre nebebūtų duomenų apie A. D. po 2017 m. liepos 25 d. vykdytą individualią veiklą.

39. Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovas šioje administracinėje byloje atsikirtimus į skundo reikalavimus ir savo pasisakymą teismo posėdžio metu taip pat grindžia, be kita ko, argumentais, jog atitinkami A. D. vykdytos individualios veiklos laikotarpiai buvo užfiksuoti būtent Mokesčių mokėtojų registre. Atkreipia dėmesį, kad VSDFV Vilniaus skyrius neprieštaravo dėl šios administracinės bylos sustabdymo ir šį klausimą sprendžiant 2019 m. gegužės 15 d. žodinio teismo posėdžio metu.

40. Pareiškėjo nuomone, situacija, kai pirmosios instancijos teismas žodine nutartimi atmetė jo prašymą dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo, o byloje priimtą skundžiamą procesinį sprendimą grindė būtent tomis aplinkybėmis, kurios yra nustatinėjamos susijusioje administracinėje byloje, tik papildomai pagrindžia skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumą, bylos nagrinėjimo ydingumą ir pirmosios instancijos teismo siekį ne realiai išnagrinėti ginčą ir apginti pažeidžiamas A. D. teises bei teisėtus interesus, o tik formaliai, atmestinai ir kuo skubiau užbaigti procesą šioje administracinėje byloje.

41. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

42. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, sistemiškai išanalizavęs ginčo santykius reguliuojančių teisės aktų nuostatas ir objektyviai, išsamiai bei visapusiškai ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, priėjo prie pagrįstos išvados, kad pareiškėjo ginčijami VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimai yra teisėti bei pagrįsti, buvo priimti tinkamai įvertinus bylos faktines aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl nėra teisinio pagrindo šių sprendimų naikinti.

43. Atsakovas nurodo, kad A. D. apeliaciniame skunde nepateikia jokių teisiškai argumentuotų pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo pagrindų, o savo reikalavimus grindžia bendro pobūdžio samprotavimais apie tai, kad jis po 2017 m. liepos 25 d. jokios individualios veiklos nevykdė. Šiuos pareiškėjo teiginius paneigia byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir rašytiniai įrodymai – remiantis Mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašu, A. D. individualią veiklą vykdė nuo 2015 m. liepos 7 d. iki 2017 m. liepos 25 d. ir nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2018 m. gegužės 8 d. Nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėjo individuali veikla buvo laikinai sustabdyta tėvystės atostogų metu.

44. Atsakovas akcentuoja, kad sistemiškai vertinant Mokesčių mokėtojų registro nuostatų 39.3, 47, 66 ir 70 punktų bei Mokesčių mokėtojų registro taisyklių 6.1, 7, 20, 21, 23, 25 ir 26.5 punktų nuostatas, pagrindas VMI įregistruoti Mokesčių mokėtojų registre asmens vykdomą individualią veiklą ir keisti šio registro duomenis yra būtent paties asmens pateiktas prašymas VMI, kuriame jis nurodo vykdomos veiklos rūšį, veiklos vykdymo pradžią, pabaigą ir kitus duomenis. Už pateiktų dokumentų ir duomenų teisingumą atsako A. D., kuris, pateikdamas prašymus VMI, patvirtino, kad nuo 2017 m. liepos 26 d. pradėjo vykdyti avalynės ir odos gaminių taisymo veiklą, o nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. – apgyvendinimo veiklą.

45. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo veiksmai prieštarauja jo teiginiams – jeigu, kaip teigia A. D., jis nuo 2017 m. liepos 25 d. jokios individualios veiklos nevykdė, VMI turėjo pateikti prašymą ir jame nurodyti individualios veiklos pabaigos datą, o ne priešingai – nuo 2017 m. liepos 26 d. įregistruoti avalynės ir odos gaminių taisymo veiklą.

46. VSDFV Vilniaus skyrius nurodo, kad remiantis bylos duomenimis, buvo nustatyta, jog apskaičiuojant VSD įmokų bazę, buvo remiamasi Mokesčių mokėtojų registre esančiais duomenimis apie pareiškėjo individualios veiklos vykdymo laikotarpius 2017 m. (nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 25 d. ir nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.; individuali veikla buvo sustabdyta nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 24 d. tėvystės atostogų metu) bei į paties pareiškėjo deklaruotas 2017 m. individualios veiklos apmokestinamąsias pajamas. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad VSD ir PSD įmokų bazė A. D. buvo apskaičiuota remiantis jo paties Mokesčių mokėtojų registrui ir mokesčių administratoriui pateiktais duomenimis bei deklaracijomis. Pareiškėjas neįrodė, kad VSD ir PSD įmokos, apskaičiuotos pagal jo pateiktus duomenis, yra neteisingos. Nei VSDFV Vilniaus skyrius, nei VSDFV negali koreguoti Mokesčių mokėtojų registre esančių duomenų, kadangi nėra tokių duomenų valdytojas. Atsakovas pažymi, kad teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog VSDFV Vilniaus skyrius neturėjo teisinio pagrindo pareiškėjo nurodytu būdu ištaisyti/panaikinti duomenis Registre, todėl pagrįstai atsisakė tenkinti jo skundą.

47. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

48. VSDFV savo poziciją iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti institucijos atsiliepime į pareiškėjo skundą. Akcentuoja, kad atsižvelgiant į tai, jog iš Mokesčių mokėtojų registro į Registrą automatiniu būdu gaunami duomenys apie mokesčių mokėtojo pavadinimą, įregistravimo Mokesčių mokėtojų registre ir išregistravimo iš jo datas, vykdomos veiklos rūšies kodą, individualią veiklą vykdančių asmenų vykdymo pradžios ir pabaigos datas, laikino veiklos nevykdymo laikotarpio pradžios ir pabaigos datas, nei VSDFV, nei jos teritoriniai skyriai negali interpretuoti ir kitaip tvarkyti ar koreguoti pateiktų Mokesčių mokėtojų registro duomenų, nes nėra šių duomenų valdytojai. Remiantis iš Mokesčių mokėtojų registro gautais duomenimis, A. D. individualią veiklą vykdė nuo 2015 m. liepos 7 d. iki 2017 m. liepos 25 d. ir nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2018 m. gegužės 8 d. 2017 m. rugpjūčio 25 d. buvo gauti duomenys apie A. D. individualios veiklos sustabdymo laikotarpį nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 24 d. tėvystės atostogų metu.

49. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, tinkamai taikė materialiosios teises normas bei motyvuotai ir pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo jį tenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 50. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimų , kuriais atsisakyta tikslinti pareiškėjo reikalaujamus duomenis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre ir perskaičiuoti pareiškėjo VSD ir PSD įmokas už 2017–2018 metus teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

51. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ištaisyti/panaikinti duomenis Registre pareiškėjo nurodytu būdu (nustatant, kad A. D. individualios veiklos vykdymo pabaigos data yra 2017 m. liepos 25 d., pašalinant žymas apie A. D. individualios veiklos vykdymą laikotarpiais po 2017 m. liepos 25 d., t. y., nustatyti, kad individuali veikla buvo vykdoma tik iki 2017 m. liepos 25 d. įskaitytinai) atsakovas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo, konstatavo, jog pareiškėjo skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Netenkinęs reikalavimo panaikinti skundžiamus sprendimus, teismas netenkino ir pareiškėjo skundo reikalavimų įpareigoti atsakovą atlikti PSD ir VSD įmokų perskaičiavimus bei užskaityti VSD ir PSD permoką pareiškėjo nurodytu būdu.

52. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog VSDFV Vilniaus skyrius neturi teisės tikslinti/taisyti duomenų Registre, o pareiškėjo mokėtinos VSD ir PSD įmokos už 2017 m. tariamai buvo apskaičiuotos teisingai. Teismas bylą išnagrinėjo formaliai, akivaizdžiai neteisingai ir ignoruodamas pareiškėjo teisėtus interesus, nepagrįstai ir nemotyvuotai netenkino pareiškėjo prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eA-4433-662/2019, nors byloje priimtą skundžiamą procesinį sprendimą grindė būtent tomis aplinkybėmis, kurios yra nustatinėjamos susijusioje administracinėje byloje, ši aplinkybė tik papildomai pagrindžia skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumą, bylos nagrinėjimo ydingumą.

53. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

54. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

55. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

56. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl VSDFV Vilniaus skyrius teisės tikslinti/taisyti duomenis Registre, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai aptarė aktualų teisinį reglamentavimą aptariamu aspektu ir pagrįstai, atsižvelgdamas į tai, kad Mokesčių mokėtojų registro duomenų tvarkytoja yra Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuri įrašo į Mokesčių mokėtojų registrą mokesčių mokėtojų duomenis, juos taiso, atnaujina ir papildo, o Registras duomenis apie mokesčių mokėtojo pavadinimą, įregistravimo Mokesčių mokėtojų registre ir išregistravimo iš jo datas, vykdomos veiklos rūšies kodą, pavadinimą, pradžios ir pabaigos datas, individualią veiklą vykdančio asmens vardą (-ai), pavardę (-ės), asmens kodą, veiklos vykdymo pradžios ir pabaigos datas, laikino veiklos nevykdymo laikotarpio pradžios ir pabaigos datas gauna iš Mokesčių mokėtojų registro, sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neturi teisės tikslinti/taisyti duomenų Registre, kadangi nėra Mokesčių mokėtojų registro valdytojas. Tik pasikeitus duomenims Mokesčių mokėtojų registre apie pareiškėjo individualios veiklos vykdymo laikotarpį, atsakovas turėtų pagrindą atitinkamai tikslinti duomenis apie pareiškėjo vykdytą veiklą bei perskaičiuoti pareiškėjo socialinio draudimo įmokų bazę proporcingai individualios veiklos vykdymo laikotarpiui. Kol duomenys nepasikeitė, VSDFV Vilniaus skyrius pagrįstai skundžiamu sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą.

57. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1791-662/2020 nagrinėdamas pareiškėjo skundą, kuriame jis prašė panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2018 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. (7.2) 46- MPD-9070, kuriuo atsisakyta išregistruoti duomenis Mokesčių mokėtojų registre apie pareiškėjo įregistruotą individualią veiklą laikotarpiais nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. ir nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki prašymo pateikimo dienos, išregistruota pareiškėjo poilsiautojų ir kitą trumpalaikio apgyvendinimo veikla nuo 2018 m. gegužės 8 d., nustatė, kad duomenys Mokesčių mokėtojų registre apie pareiškėjo vykdytą individualią veiklą įrašyti remiantis paties pareiškėjo pateiktais duomenimis. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei ginčui aktualų teisinį reguliavimą, teismas sprendė, kad pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 1 d. prašyme įregistruoti avalynės ir odos gaminių taisymo veiklą nuo 2017 m. liepos 26 d. ir 2017 m. rugpjūčio 4 d. prašyme šią veiklą išregistruoti nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d., o nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. įregistruoti poilsiautojų ir kitą trumpalaikio apgyvendinimo veiklą pateikti duomenys yra teisingi ir jų taisyti, keisti ar naikinti pagal pareiškėjo 2018 m. gegužės 15 d. prašymus nėra pagrindo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje taip pat pažymėjo, kad aplinkybė, jog VSDFV Vilniaus skyrius suteikė pareiškėjui galbūt netikslią ar klaidinančią informaciją apie jam priklausančias/nepriklausančias tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas, nesudarė pagrindo spręsti, jog pareiškėjui, kaip mokesčių mokėtojui, turėtų būti taikomos kitokios sąlygos, nei tos, kurios taikomos kitiems tokio pobūdžio prašymus teikiantiems ir tas pačias sąlygas atitinkantiems individualią veiklą vykdantiems asmenims. Pareiškėjas, teikdamas prašymus, susijusius su atitinkamos veiklos įregistravimu ir išregistravimu, bei žinodamas, jog už šių duomenų bei dokumentų teisingumą atsakomybė tenka būtent jam, turėjo suvokti apie prašymų pateikimo pasekmes, nes Mokesčių mokėtojų registro tvarkytojas, neatlikdamas prašymuose nurodytų duomenų teisingumo kontrolės, turi užtikrinti, kad jame įrašyti duomenys atitiktų tuos, kurie pateikti prašymuose ir dokumentuose.

58. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-1791-662/2020 priimtoje 2020 m. gegužės 20 d. nutartyje konstatuota, kad duomenys Mokesčių mokėtojų registre apie pareiškėjo įregistruotą individualią veiklą, kuriais remiantis šioje byloje atsakovas skundžiamu sprendimu atsisakė ištaisyti, yra teisingi, o nustatytos faktinės aplinkybės minėtoje byloje turi prejudicinę reikšmę šioje byloje (ABTĮ 57 str.), nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog VSDFV Vilniaus skyrius neturi teisės tikslinti/taisyti duomenų Registre, o pareiškėjo mokėtinos VSD ir PSD įmokos už 2017 m. tariamai buvo apskaičiuotos teisingai.

59. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Mokesčių mokėtojų registre nurodyta, jog A. D. individualią veiklą vykdė laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 7 d. iki 2017 m. liepos 25 d. ir nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2018 m. gegužės 8 d. Nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėjas laikinai nevykdė veiklos, kadangi jam buvo suteiktos tėvystės atostogos. Atsakovas, nustatydamas socialinio draudimo įmokų bazę, neturėjo teisinio pagrindo nesiremti iš VMI gautais duomenimis, kurie ginčijamo VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo priėmimo metu nebuvo nuginčyti, o VSDFV Vilniaus skyrius pagal nustatytą teisinį reguliavimą negali koreguoti Mokesčių mokėtojų registro duomenų, kadangi nėra tokių duomenų valdytojas. Tik pasikeitus duomenims Mokesčių mokėtojų registre apie pareiškėjo individualios veiklos vykdymo laikotarpį, t. y. nustačius, kad A. D. individualią veiklą vykdė iki 2017 m. liepos 25 d., remiantis pakeistais duomenimis Registre būtų perskaičiuota pareiškėjo socialinio draudimo įmokų bazė proporcingai individualios veiklos vykdymo laikotarpiui mokestiniais 2017 m. ir mokėtinų VSD bei PSD įmokų suma. Kol šie duomenys nepasikeitė, VSDFV Vilniaus skyrius neturėjo teisinio pagrindo tenkinti A. D. 2018 m. liepos 19 d. prašymo, ką pagrįstai nurodė ir 2018 m. rugpjūčio 21 d. Sprendime.

60. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius dėl to, kad teismas bylą išnagrinėjo formaliai, akivaizdžiai neteisingai ir ignoruodamas pareiškėjo teisėtus interesus, pažymi, jog priešingai, nei nurodo pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas nustatė visas byloje reikšmingas aplinkybes ir visapusiškai bei objektyviai jas įvertino.

61. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

62. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, įvertino byloje pateiktus įrodymus, išanalizavo aktualų teisinį reglamentavimą, t. y. laikėsi ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, laikydamas jas formaliomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Taigi nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo sutikti su minėtais pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais.

63. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai netenkino pareiškėjo prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eA-4433-662/2019, teisėjų kolegija pažymi, kad administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl objektyvių aplinkybių, trukdančių ją išspręsti. Administracinio proceso tikslai reikalauja, jog teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas sustabdyti bylą. Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami administracinio proceso tikslai (ABTĮ 11 str.).

64. Nagrinėjamu atveju, išklausius pirmosios instancijos teismo 2019 m. gegužės 15 d. teismo posėdžio protokolo garso įrašą, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą dėl bylos sustabdymo išsprendė protokoline nutartimi ir jo netenkino argumentuodamas tuo, jog pasikeitus duomenims Mokesčių mokėtojų registre ir VSDFV Vilniaus skyriui atnaujinus Registro duomenis bei esant jiems pakeistiems, atsakovui nebūtų kliūtis priimti naują sprendimą, kuriuo atitinkamai būtų perskaičiuotos pareiškėjo įmokos.

65. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju objektyviai ir egzistavo pagrindas stabdyti bylos nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eA-4433-662/2019, tačiau įvertinus susiklosčiusias aplinkybes nagrinėjamos bylos kontekste, t. y. pasikeitus duomenims Mokesčių mokėtojų registre ir nesant kliūčių atsakovui VSDFV Vilniaus skyriui, atnaujinus Registro duomenis, priimti naują sprendimą pareiškėjo atžvilgiu, ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

66. Kaip jau buvo minėta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 20 d. apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą Nr. eA-1791-662/2020 (eA-4433-662/2019) pagal pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė.

67. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius