Legislator Case Law & Legislation
2023-05-17 Nr. AB-10350-3-61-3-03838-2021-0 AI generated

2023-05-17 Nr. AB-10350-3-61-3-03838-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2023-05-17 Nr. AB-10350-3-61-3-03838-2021-0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo A. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovui A. N. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

2023-05-17 Nr. AB-10350-3-61-3-03838-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas Švenčionių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo A. N. (toliau – ir atsakovas) 44,95 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eTA-217-556/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03838-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo A. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovui A. N. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Švenčionių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo A. N. (toliau – ir atsakovas) 44,95 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovui Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – ½ gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), todėl atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir įtrauktas į Švenčionių rajono savivaldybės administracijos tvarkomą vietinės rinkliavos mokėtojų registrą (mokėtojo kodas – (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas kasmet apskaičiuodavo ir atsakovui teikdavo mokėjimo pranešimus apie mokėtiną vietinę rinkliavą, tačiau atsakovas nėra sumokėjęs vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Švenčionių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatuose, patvirtintuose Švenčionių rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. T-221 (redakcija, galiojusi iki 2020 m. gruodžio 31 d.) (toliau – ir Nuostatai), reglamentuojama, kad vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį lygiomis dalimis į pranešime nurodytą Administracijos vietinės rinkliavos surenkamąją sąskaitą: už pirmą ketvirtį – iki balandžio 10 d., o už kitus ketvirčius – iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 10 d.

Atsakovas nustatytais terminais vietinės rinkliavos nemokėjo. Pareiškėjas vietinę rinkliavą administruoja vadovaudamasis Nuostatų 4 punktu bei Švenčionių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą administravimo tvarkos aprašu, patvirtintu Tarybos 2014 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T-35 (toliau – ir Aprašas). Nuostatų 30 punktas nustato, kad Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje esantiems nekilnojamojo turto objektų savininkams nustatoma dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastovios ir kintamosios dedamųjų, o pagal 31 ir 32 punktus pastoviąją rinkliavos dedamąją moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai, išskyrus 22.2 papunktyje nustatytus atvejus (šios išimtys atsakovo atžvilgiu netaikomos); kintamąją rinkliavos dedamąją moka nekilnojamojo turto objektų savininkai, kuriems teikiama komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslauga.

Nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) 37 punktas numato, kad vietinės rinkliavos dydis nustatomas 100 kv. m nekilnojamojo turto objektui eurais už kalendorinius metus. Pagal Nuostatų 351 punktą, pastovios dedamosios rinkliavos dalies dydis nustatomas 100 kv. m bendrojo ploto nekilnojamojo turto objektui eurais už kalendorinius metus, o kintamos dedamosios rinkliavos dalies dydis nustatomas pagal naudojamų mišrių komunalinių atliekų konteinerių skaičių, tūrį (dydį) ir ištuštinimo dažnumą.

Nuostatų (nuo 2021 m. sausio 1 d. galiojanti redakcija) 46 punktas numato, kad pastoviosios rinkliavos dalies dydis nustatomas 100 kv. m. bendrojo ploto nekilnojamojo turto objektui per kalendorinius metus. Kintamosios rinkliavos dalies dydis nustatomas pagal naudojamų mišrių komunalinių atliekų konteinerių skaičių, tūrį (dydį) ir ištuštinimo dažnumą. Konkretūs rinkliavos dydžiai yra nustatyti Nuostatų 1 priede, o vietinės rinkliavos mokėjimo terminai – Nuostatų 49 punkte.

3. Atsakovas A. N. atsiliepime į pareiškėjos prašymą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo prašyme nenurodyta, kiek komunalinių atliekų pas atsakovą iš ½ namo buvo surinkta ir kaip sutvarkyta, o rinkliava už nuosavų namų plotus Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme nenumatyta. Kaimų ir vienkiemių gyventojai, ypač senyvo amžiaus, yra vieniši, gyvena nuosavuose namuose, kurių gyvenamieji plotai yra tokie, kokie buvo iki mokesčio įvedimo. Jiems suteikiama mažiau paslaugų, tačiau jie turi mokėti pagal gyvenamąjį plotą už buitinių atliekų išvežimą, nepriklausomai nuo name gyvenančių asmenų. Jie turi mažiau atliekų nei miesto gyventojai, nes didžiąją dalį maisto produktų pasigamina patys, kurių pakuoti į plastikines pakuotes nereikia. Atsakovas teigė, kad beveik visas jo atliekas išveža sūnus, o tai, kas tinka kūrenimui, jis sukūrena.

5. Pareiškėjo nuomone, rinkliava iš principo yra neteisinga. Pirkdamas prekę asmuo susimoka ir už įpakavimo tarą. Nuo visos prekės kainos, įskaitant ir įpakavimo tarą, jis sumoka pridėtinės vertės mokestį į valstybės biudžetą, t. y. sumoka ir už buitinę atlieką, kuri jam reikalinga. Todėl asmenims nepalankiu atveju ta mokesčio dalis turi būti vertinama kaip taros nuoma iš pardavėjo, todėl pardavėjas privalėtų prekės tarą priimti. Savivaldybės funkcijoms atlikti valstybė iš biudžeto savivaldybėms skiria lėšas. Į savivaldybės funkciją įeina viešųjų erdvių tvarkymo organizavimas. Savivaldybė, kartu su prekių pardavėjais, šią naštą nuo žmonių privalo nuimti.

6. Atsakovas teigė, kad savivaldybė neprižiūri ir netvarko viešo kelio į (duomenys neskelbtini), o remontuoti ir tvarkyti jį bei pakeles tenka atsakovui neapmokamai su savo technika ir priemonėmis. Kadangi kelias ir per kalnuotą vietovę, jį prižiūrėti yra daug darbo: tenka lyginti mašinų ir lietaus padarytus griovius ir duobes, juos grįsti akmenimis, šalinti medžių išvartas ir nuolaužas, kirsti nusvirusias šakas ir krūmus, surinkti pakelės šiukšles.

7. Atsakovas prašė, teismui manant, kad atsakovas neteisus, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas).

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjo Administracijos prašymą patenkino, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo 44,95 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

9. Teismas iš 2020 m. lapkričio 27 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenų nustatė, kad atsakovui nuo 2001 m. lapkričio 15 d. nuosavybės teise priklauso ½ gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini)., kurio paskirtis – gyvenamoji (butų). Pareiškėjas atsakovui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), išsiuntė mokėjimo pranešimus: Nr. ŠV21T-0002413 – už 2018 m.; Nr. ŠV21T-0002414 – už 2019 m.; Nr. ŠV21T-0002420 – už 2020 m. Taip pat pareiškėjas 2021 m. balandžio 13 d. raštu Nr. (25.91)35-845 „Dėl įsiskolinimo už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą“ informavo atsakovą, kad neapmokėta skola už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31d. – 118,89 Eur ir atsakovas raginamas per vieną mėnesį nuo rašto gavimo dienos apmokėti susidariusį įsiskolinimą. Raštu taip pat atsakovas informuotas, jog, esant sunkiai finansinei padėčiai, gali kreiptis į Administracijos Mokesčių ir turto skyrių su prašymu dėl skolos išdėstymo dalimis.

10. Teismas aptarė Rinkliavų įstatymo, Nuostatų, Aprašo, Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 384 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 711 „Dėl Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Taisyklės) bei kitų teisės nuostatas, teismų praktiką vietinių rinkliavų mokėjimo klausimais.

11. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog atsakovas yra nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkas, jam priklauso ½ nekilnojamojo turto. Tai reiškia, jog atsakovas atitinka vieną iš vietinės rinkliavos mokėtojo požymių – nuosavybės teise valdo ir naudoja nekilnojamąjį turtą Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje. Pagal Nuostatų 31 punktą, pastoviąją rinkliavos dedamąją dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys. Taigi atitinkamo dydžio vietinės rinkliavos mokėjimas yra privalomas visiems asmenims, turintiems ar valdantiems nekilnojamąjį turtą Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje. Faktinė aplinkybė, kad atsakovas yra laikomas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal Nuostatus, suponuoja pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Atsakovas pripažintinas vietinės rinkliavos mokėtoju.

12. Teismas nurodė, kad atsakovas atsiliepimu siekia nemokėti rinkliavos, nes mano, kad rinkliava nėra įtvirtinta Rinkliavų įstatyme. Teismas atkreipė dėmesį, jog šiame sprendime atsakovui buvo nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu jam yra apskaičiuota rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą. Taip pat atsakovui buvo siunčiami mokėjimo pranešimai su visa jam aktualia informacija, todėl šie atsakovo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

13. Teismas pažymėjo, kad atsakovas atsiliepime teigia, jog jis neturėtų mokėti rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir išvežimą, nes jo šiukšles paima ir išveža sūnus, o kitas atliekas sudegina. Šie argumentai nepagrįsti įrodymais. Taip pat atsakovas, teigdamas, kad nesinaudoja esama komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sistema, nurodo, kad jo turimas šiukšles paima ir išmeta jo sūnus. Iš nustatyto teisinio reguliavimo matyti, kad kiekvienai savivaldybei įstatymais suteikta teisė savarankiškai nuspręsti dėl jos teritorijoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimo, nustatyti antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimą, sąvartynų įrengimą ir eksploatavimą, taip pat nuspręsti dėl vietinių rinkliavų nustatymo (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 2, 31 p.). Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą apskaičiavimas paremtas kitais kriterijais nei atsakovas pageidautų, o būtent kiekvieno asmens valdomo nekilnojamojo turto paskirties ir ploto kriterijumi. Pareiškėjo taikyti teisės aktai, aktualūs atsakovo individualiam ginčui, nėra panaikinti ar pripažinti prieštaraujančiais aukštesnės teisinės galios teisės aktams. Vien abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio atsakovo teiginiai, kad nustatyta rinkliava galbūt prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nesudaro pagrindo ginčo situaciją vertinti kitaip.

14. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisinį reglamentavimą, į tai, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas būtų tinkamai įvykdęs pareigą mokėti vietinę rinkliavą teisės aktų nustatytais terminais, tenkino pareiškėjo prašymą iš atsakovo priteisti 44,95 Eur dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

III. 15. Atsakovas A. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimą.

16. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas šališkas, nepagrįstas ir neteisėtas. Teismo sprendimas grįstas vien Nuostatų normomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais pareiškėjui nežinomose bylose, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 109 straipsnio 3 dalies nuostatai vykdant teisingumą klausyti tik įstatymų bei prieštarauja Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 punktui.

17. Atsakovas teigia, kad jo atsiliepime aiškiai nurodyta, kad savivaldybė Nuostatais apmokestino jo paveldėtą dalį namo (dėl valstybės kaltės namo ir kitų statinių dalis, kuri paveldėjimo teise priklauso atsakovui, stovi ne jo žemėje) ir reikalauja mokėti kaip už paslaugą, kurios neatlieka. Pareiškėjo nuomone, tai jo Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalimi ir 23 straipsniu saugomų teisių pažeidimai.

18. Pareiškėjas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

19. Pareiškėjas teigia, kad pagal Nuostatų 12 punktą atsakovas atitinka vieną iš vietinės rinkliavos mokėtojų požymių – nuosavybės teise valdo ir naudoja nekilnojamąjį turtą Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje. Faktinė aplinkybė, kad atsakovas yra laikomas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal Nuostatus, suponuoja pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Atsakovas yra apmokestintas tik už gyvenamojo namo dalį, už kitus statinius nėra apmokestintas. Pagal Nuostatų 31 punktą pastoviąją rinkliavos dedamąją dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys. Kintamąją rinkliavos dedamąją moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga. Pareiškėjas atsakovą (2021 m. balandžio 27 d. raštu) išsamiai informavo apie mokėtinos vietinės rinkliavos (įmokos) dalis, kad visais atvejais pastoviąją įmokos dalį privalo mokėti visi vietinės rinkliavos mokėtojai. Atsakovas buvo išsamiai informuotas rašytinės formos atsakymu, kad vadovaujantis Tarybos 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. T-200 „Dėl Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. T-221 „Dėl Švenčionių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ 95 punktu, vietinės rinkliavos mokėtojai, turintys nekilnojamojo turto objektus vienkiemiuose, atokiau nutolusiuose kaimuose, kuriuose komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos teikimas neįmanomas dėl blogo privažiavimo, moka tik pastoviąją vietinės rinkliavos dalį. Vietinės rinkliavos mokėtojai tokiu atveju buitines atliekas gali šalinti visuose jiems pasiekiamuose bendrojo naudojimo atliekų surinkimo konteineriuose. Atsakovui ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d iki 2020 m. gruodžio 31 d. mokestis buvo perskaičiuotas ir buvo visiškai atleistas nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo, o jam priskaičiuota tik pastovioji vietinės rinkliavos dalis. Už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31d. įsiskolinimas už pastoviąją vietinės rinkliavos dalį yra 44,95 Eur. Tačiau atsakovas nesumokėjo ir pastoviosios vietinės rinkliavos dalies.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Byloje kilo ginčas dėl 44,95 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., priteisimo iš atsakovo A. N..

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino ir vietinę rinkliavą pareiškėjui iš atsakovo priteisė. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jis vietine rinkliava apmokestintas nepagrįstai.

22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

23. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

24. Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu ir jos nustatyta tvarka nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Kadangi Rinkliavų įstatymas šios nuostatos nedetalizuoja, ji vertintina sistemiškai kartu su kitais teisės aktais, inter alia (be kita ko, įskaitant) Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu, pagal kurio 2 straipsnio 17 dalį atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų.

25. Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo nuostatomis suteiktą diskreciją, Švenčionių rajono savivaldybės taryba patvirtino Nuostatus, kurių 12 punktas nustatė, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje esantiems nekilnojamojo turto objektų savininkams arba įgaliotiems asmenims nustatoma dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų (Nuostatų 30 p.). Pastoviąją rinkliavos dedamąją dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, išskyrus Nuostatų 22.2 punkte nustatytais atvejais (Nuostatų 31 p.). Kintamąją rinkliavos dedamąją moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslauga (nuostatų 32 p.). Kintamosios rinkliavos dedamosios dalies nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, deklaravę, kad tam tikru laikotarpiu (ne trumpesniu kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesniu kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus imamos (Nuostatų 33 p.).

26. Iš aptarto teisinio reglamentavimo darytina išvada, jog vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje. Kitaip tariant, pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018).

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad tuo atveju, jei vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių (kaip ir nagrinėjamoje byloje), tai negalima atleisti rinkliavos mokėtojo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų, kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020; 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-373-261/2021). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, neatleidimas nuo pastoviosios dedamosios rinkliavos dalies yra pateisinamas, nebent atitinkamuose vietinės rinkliavos mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų nustatyta kitokia tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-797-438/2021; 2022 m. balandžio 13 d. nutartį Nr. eTA-297-629/2022). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų atsakovui nemokėti pastoviosios vietinės rinkliavos įmokos dalies (Nuostatų 22 p.).

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018). Teisės aktai (Nuostatų 33 p.) atleidimą nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo sieja ne su aplinkybėmis, jog komunalinės atliekos asmens veikoje nesusidaro, o su objektyviu nesinaudojimu nekilnojamuoju turtu.

29. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad vietinės rinkliavos kintamoji dedamoji dalis atsakovui ginčo laikotarpiu ir nebuvo skaičiuojama, apskaičiuotą ir teismo priteistą vietinės rinkliavos sumą sudaro tik pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad turi teisę nemokėti pastoviosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies (Nuostatų 22.2 p.). Todėl pripažintina, kad pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai reikalavo iš atsakovo sumokėti vietinės rinkliavos pastoviąją dedamąją dalį, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovo nesumokėtą vietinės rinkliavos skolą.

30. Atsižvelgiant į šioje nutartyje aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką (24–28 p.) nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos atsakovo teisės, saugomos Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalyje (įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą) bei 23 straipsnyje (nuosavybė neliečiama; nuosavybės teises saugo įstatymai; nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama). Atsakovo apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl teismo sprendimo prieštaravimo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 daliai atmetami, nes minėta įstatymo nuostata apibrėžia valstybės rinkliavos sąvoką, ir, kadangi byloje ginčas kilęs dėl vietinės rinkliavos (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.), šiuo atveju byloje netaikytina.

31. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėdami bylas, teismai vadovaujasi Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Vyriausybės nutarimais, kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, kurie neprieštarauja įstatymams. Konstitucinis Teismas yra ne kartą yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai). Pažymėtina, kad Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi nustatyta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime taip pat nurodė, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą ir pažymėjo, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų.

32. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą tinkamai vadovavosi Rinkliavų įstatymu, nuostatais bei kitais teisės aktais, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (ABTĮ 15 str.) analogiškose bylose. Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl Konstitucijos 109 straipsnio pažeidimo atmestini.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai išanalizavo bylos šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą yra pagrįstas.

34. Pirmosios instancijos teismas atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus. Abstraktūs ir nekonkretizuoti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš atsakovą, todėl nėra pagrindo išvadai, jog teismas buvo šališkas.

35. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, todėl pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra. Atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo A. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius