2025-09-03 Nr. AB-13634-3-62-3-00866-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-5-520/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00866-2023-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas S. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovo atstovas), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo skundo padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Kalėjimas) netinkamomis, kankinančiomis sąlygomis.

2.2. 2022 m. gegužės 26 d. apie 9.35 val. buvo atliekama krata, kurios metu buvo paimtas pareiškėjo kanceliarinis segtuvas, kuris jam yra labai reikalingas organizuotai laikyti dokumentus. Kalėjimo administracija nurodė, kad kanceliarinis segtuvas nėra leidžiamų daiktų sąraše, tačiau jis nėra nurodytas draudžiamų turėti daiktų sąraše, be to, kanceliarinių daiktų sąrašas nėra baigtinis. Kanceliarinio segtuvo pakeisti kita priemone nėra galimybės, o sąvaržėlė tinkamai nesusega dokumentų.

2.3. Maitinimas įstaigoje neatitiko teisės aktų nuostatų ir pareiškėjo fiziologinių mitybos normų. Nuteistieji maitinami nekokybišku maistu, nebuvo užtikrinta maisto energetinė vertė ir kokybė. Atliekant bausmę uždaro režimo sąlygomis nėra galimybės gaminti maistą savo lėšomis, todėl jis valgė tik tai, kas duodama pagal patvirtintus valgiaraščius, o to neužtenka, dėl to itin nukrito jo svoris. Pareiškėjas kreipėsi į valstybės institucijas, tačiau Kalėjimas tik vieną kartą maisto trūkumą kompensavo papildomai duodant 200 g varškės (nors buvo nustatytas avižinių dribsnių košės trūkumas). Įstaigos pareigūnai šiuo aspektu atsisakė atlikti išsamų tyrimą pagal pareiškėjo skundus, nesuteikė galimybės peržiūrėti kamerų vaizdo įrašų.

2.4. Įstaiga neišduoda valymo šluosčių, todėl pareiškėjas buvo priverstas karpyti savo rankšluosčius ir paklodes. Dėl valymo šluosčių neišdavimo pareiškėjas su skundu kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją, tačiau problemos nebuvo sprendžiamos.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Tarnyba nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

4.1. Ginčui aktualūs teisės aktai nenumatė paprastosios grupės nuteistiesiems turėti ir naudotis kanceliariniu segtuvu, kuris kratos metu iš pareiškėjo ir buvo paimtas.

4.2. Nuteistųjų maitinamas organizuojamas pagal įstaigoje patvirtintus valgiaraščius. Bausmes atliekantys nuteistieji gauna maisto pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Valgiaraščiai sudaryti pagal didžiausios asmenų grupės maitinimosi fiziologinius poreikius. Nuteistieji maitinami laikantis visų galiojančių teisės aktų reikalavimų. Padidinto kaloringumo bei padidinto maisto davinio teisės aktai nenumato.

4.3. Vaizdo registratoriai yra techninė priemonė, naudojama siekiant užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę bei vykdyti nuteistųjų nusikalstamų veiklų prevenciją. Vaizdo registratoriumi nufilmuota medžiaga yra papildoma tarnybinė medžiaga ir skirta tarnybiniam naudojimui. Jei filmavimo metu nebūna užfiksuota teisės pažeidimų, vaizdo įrašas yra sunaikinamas.

4.4. Švarai ir tvarkai palaikyti suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodamas sanitarinis valiklis, rūgštinis valiklis, šveitimo milteliai, valymo inventoriaus komplektas šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės. Būriuose laikomiems nuteistiesiems valymo priemones iš sandėlio paima ir išduoda Resocializacijos skyriaus specialistai, kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems – Saugumo valdymo skyriaus pareigūnas. Skundo argumentai dėl pareiškėjui tariamai padarytos neturtinės žalos yra nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimu pareiškėjo S. J. skundą atmetė.

6. Teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK; 6.246–6.249 str.), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK; 92 str. 1 d. 2 p., 92 str. 2 d.), Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (toliau – ir Taisyklės), Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 (toliau – ir Instrukcija; 139 p.), nuostatomis.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Kalėjimo veiksmais, t. y. kad jam atliekant bausmę kratos metu buvo neteisėtai paimtas kanceliarinis segtuvas, jam buvo teikiamas netinkamas maistas bei nebuvo išduodamas valymo inventoriaus.

8. Teismas, vertindamas argumentus dėl atimto kanceliarinio segtuvo, atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas 2022 m. gegužės mėnesį su skundu kreipėsi į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ((nuo 2023 m. sausio 1 d. – Kalėjimas) (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) direktorių dėl kratos metu išimtų daiktų. Pravieniškių PN-AK 2022 m. birželio 30 d. raštu Nr. 7-3595 pareiškėjui atsakė, kad Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25, (toliau – ir Taisyklės) nenumato teisės paprastosios grupės nuteistiesiems turėti ir naudotis kanceliariniu segtuvu, kuris kratos metu buvo paimtas. Minėtą raštą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Tarnyba) direktoriui, kuris 2022 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 2S-2252 pareiškėjui nurodė, kad jo skundas nepagrįstas.

9. Teismas, vadovaudamasis Instrukcijos nuostatų analize, pažymėjo, kad pataisos namai, siekdami užtikrinti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą, turi teisę vykdyti nuolatinę nuteistųjų elgesio kontrolę bei atlikti jų gyvenamųjų patalpų apžiūras, kratas. Siekiant surasti ir paimti daiktus, nenumatytus suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti įstaigų teritorijose besislapstančius suimtuosius (nuteistuosius), atliekamos suimtųjų (nuteistųjų), įstaigų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiūros. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog kratos metu iš pareiškėjo buvo paimtas kanceliarinis segtuvas.

10. Teismas nurodė, kad Taisyklėse nurodyti nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti asmeninių daiktų sąrašai yra baigtiniai, o pataisos įstaigų administracija gali leisti nuteistiesiems turėti ir kitų asmeninių daiktų, tik jei tai sudarytų sąlygas vykdyti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją, gerintų jų sveikatą ir gerovę. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis buvo gavęs Pravieniškių PN-AK vadovo leidimą turėti kratos metu paimtą kanceliarinį segtuvą. Kadangi Taisyklėse yra numatytas baigtinis leistinų turėti nuteistiesiems daiktų sąrašas, o kratos metu paimti daiktai į jį nepatenka, teismas sprendė, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai kanceliarinį segtuvą paėmė pagrįstai.

11. Pasisakydamas dėl pareiškėjui Kalėjime teikto maitinimo, teismas, aptaręs nuteistųjų aprūpinimo maistu reguliuojančias teisės aktų nuostatas, pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK nuteistieji pareiškėjo nurodomu laikotarpiu buvo maitinami su viešąja įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Bruneros“ sudarytų maitinimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog šių sutartinių įsipareigojimų nebūtų laikomasi. Pareiškėjas tik 2022 m. gruodžio 30 d. su skundu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių dėl netinkamo maitinimo (neišduotų tam tikrų produktų) 2022 m. spalio 11 d., 2022 m. spalio 27 d., 2022 m. spalio 28 d. ir kitomis dienomis, o ne negavus atitinkamų produktų. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra įgaliotos valstybės institucijos (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos) išvadų apie nuteistiesiems tiekiamą netinkamos kokybės maistą, tokių duomenų, išskyrus deklaratyvius teiginius, nepateikė ir pats pareiškėjas. Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad fiziologines mitybos normų nebuvo paisoma ir jis jautėsi alkanas, tačiau konkrečių aplinkybių nedetalizavo ir nenurodė, kada ir kokiomis konkrečiai aplinkybėmis tiekiamas maisto kaloringumas jo netenkino, nepateikė duomenų, jog jis būtų kreipęsis į atsakingas institucijas dėl maisto kokybės, sudėties tyrimo; pareiškėjas šiuos skundo argumentus dėstė deklaratyviai ir abstrakčiai bei konkrečių aplinkybių nedetalizavo, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos ir atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, todėl jo argumentai dėl netinkamo maitinimo atmestini.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 8 d. su skundu kreipėsi į Kalėjimo direktorių dėl neišduotų tam tikrų produktų. Teismas nustatė, kad 2023 m. kovo 5 d., pasikeitus maisto dalintojui, rytinio maitinimo metu, pareiškėjui nebuvo atiduotas priklausomas avižinių dribsnių košės davinys 200 g, tačiau 2023 m. kovo 8 d. pietų maitinimo metu pareiškėjui prie visos dienos maisto dienos davinių papildomai atiduota 200 g varškės. 2022 m. spalio 28 d. rytinio maitinimo metu pateiktas pieno davinys buvo netinkamos kokybės, valgyklos administratorė netinkamos kokybės pieną utilizavo, pakeisdama kitu tinkamos konsistencijos pienu. Teismas nenustatė objektyvių duomenų, kad dėl neišduotos avižinių dribsnių košės ar netinkamos kokybės pieno pareiškėjui būtų atsiradusios pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl pareiškėjo argumentus dėl jam padarytos neturtinės žalos atmetė.

13. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad atsakovo atstovas neteisėtai sunaikino faktinius duomenis (vaizdo medžiagą), pareiškėjo vertinimu, pagrindžiančius jo reikalavimo pagrįstumą, kadangi teisės aktai nustato, jog atsakingas pareigūnas, gautą vaizdo registratoriuose įrašytą vaizdo medžiagą, saugo 10 darbo dienų ir negavęs informacijos dėl konkretaus vaizdo įrašo tolimesnio išsaugojimo – ją sunaikina. Vaizdo įrašų išsaugojimas pagal nuteistojo pageidavimus teisės aktuose, reglamentuojančiuose laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros organizavimą, nereglamentuotas. Teismas taip pat pažymėjo, kad vaizdo registratoriai yra techninė priemonė, naudojama siekiant užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę bei vykdyti nuteistųjų nusikalstamų veiklų prevenciją.

14. Atsakydamas į argumentus, kad pareiškėjui nebuvo išduodamos valymo šluostės, teismas, remdamasis atsakovo atstovo pateikta informacija, nurodė, kad įstaigoje valymo komplektus ir valymo priemones iš sandėlio paima Resocializacijos skyrių pareigūnai ir išduoda jas nuteistiesiems. Švarai ir tvarkai palaikyti suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodamas sanitarinis valiklis, rūgštinis valiklis, šveitimo milteliai, valymo inventoriaus komplektas šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės. Būriuose laikomiems nuteistiesiems valymo priemones iš sandėlio paima ir išduoda Resocializacijos skyriaus specialistai, kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems – Saugumo valdymo skyriaus pareigūnas. Ginčo laikotarpiu valymo šluosčių (neaustinis audinys) pareiškėjo būriui buvo išduodamas pakankamas kiekis. Teismo teigimu, byloje nėra duomenų, paneigiančių atsakovo nurodytas aplinkybes, todėl teismas jomis rėmėsi ir sprendė, kad pareiškėjas neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų dėl neišduodamų valymo šluosčių.

15. Teismo vertinimu, byloje nepateikta įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichikos būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos teismas nustatė, kad pareiškėjas vartojo narkotines, psichoaktyvias medžiagas, todėl skunde nurodyti pareiškėjo sveikatos sutrikimai galėjo kilti ir dėl šių medžiagų vartojimo.

16. Apibendrindamas teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat neteisėtų veiksmų (neveikimo), todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Tarnybos.

III. 17. Pareiškėjas S. J. apeliaciniame skunde dėl Regionų apygardos administracinis teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimo prašo priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo skundo padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

18. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Teismas nepagrįstai nesivadovavo pareiškėjo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (suformuota administracinėje byloje Nr. A-257-520/2020), pareiškėjui turėjo būti konkrečiai nurodyta, kodėl ir kokius daiktus jam draudžiama turėti. Dėl atimto kanceliarinio segtuvo ir teismo netinkamai išnagrinėtos bylos pareiškėjas patiria neigiamus išgyvenimus. Pareiškėjui neaišku, kodėl jam buvo uždrausta turėti kanceliarinį segtuvą.

18.2. Dėl neišduodamų valymo priemonių pareiškėjas, pateikdamas atsikirtimus į atsakovo atsiliepimą į skundą, nurodė, kad valymo priemonių išdavimo žiniaraščiai yra suklastoti. Pareiškėjui iki šiol nėra išduodamos valymo priemonės ir jis toliau patiria neturtinę žalą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pataisos įstaigai nuteistiesiems neišduodant valymo priemonių, yra pažeidžiamos ginčui aktualių teisės aktų nuostatos.

18.3. Nepagrįstos teismo išvadomis dėl netinkamo maitinimo, kad apeliacinės instancijos teismas turi iš naujo vertinti visas registracijos žurnalo kopijas, atkreipti dėmesį dėl vaizdo registratorių medžiagos nepateikimo. Pareiškėjas konkrečiai nurodė ir apibūdino visas aktualias sąlygas, susijusias su maisto trūkumu, kurių atsakovo atstovas nepaneigė.

19. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, o Regionų administracinio teismo 2023 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

20. Tarnyba pažymi, kad teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė.

21. Tarnyba nurodo, kad byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad pareiškėjui buvo suteiktos tinkamos kalinimo sąlygos. Pareiškėjas neįrodė Tarnybos pateiktų įrodymų suklastojimo fakto. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto tik tikrovės neatitinkančias aplinkybes ir savo subjektyvią nuomonę.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Bylos dalykas – neturtinės žalos, patirtos dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių 1-ajame kalėjime, atlyginimo priteisimas pareiškėjui S. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos.

23. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų ir patirtos neturtinės žalos, nepaneigė atsakovo atstovo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų, ir dėl to pareiškėjo skundą atmetė.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (dėl atimto kanceliarinio segtuvo), neišnagrinėjo pareiškėjo nurodytų argumentų (dėl neišduodamų valymo šluosčių) ir neįvertino byloje pateiktų įrodymų (dėl netinkamo maitinimo).

25. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

27. Vertindama teiginius dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš kratos metu paimto kanceliarinio segtuvo, teisėjų kolegija pažymi, kad BVK (ginčui aktualios redakcijos) 92 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę turėti šiuos asmeninius daiktus: maisto produktus (išskyrus maisto produktus, kuriuos prieš vartojimą būtina termiškai apdoroti), laikraščius, žurnalus, knygas, drabužius, avalynę, patalynę (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), laikrodžius, pagamintus ne iš brangiųjų metalų, barzdaskutę, higienos ir kanceliarijos reikmenis ir kitus daiktus. Pagal to paties straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms grupėms priskirtiems nuteistiesiems leidžiamų turėti asmeninių daiktų sąrašai nustatomi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse. Atviroje kolonijoje ir pusiaukelės namuose bausmę atliekantiems nuteistiesiems pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas gali leisti turėti ir kitų asmeninių daiktų, jei tai sudarytų sąlygas vykdyti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją, gerintų jų sveikatą ir gerovę.

28. Nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčo, kad kanceliarinis segtuvas nepatenka į Taisyklėse nustatytą nuteistiesiems (suimtiesiems) (nagrinėjamu atveju – paprastajai grupei priskirtiems asmenims, t. y. pareiškėjui) leidžiamų įsigyti ir turėti asmeninių daiktų sąrašą (Taisyklių 21 p.). Argumentus, kad įstaiga nepagrįstai paėmė kanceliarinį segtuvą, pareiškėjas siejo su išaiškinimais, pateiktais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-257-520/2020. Tačiau nurodytos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-257-520/2020 buvo nagrinėjamas konkrečių Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (nuo 2019 m. balandžio 1 d., po reorganizavimo, prijungtas prie Vilniaus pataisos namų) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Tarnyba) aktų, kuriais, be kita ko, buvo netenkinti nuteisto asmens nurodytoje byloje prašymai leisti įsigyti rašymo mašinėlę, vardinį antspaudą ir ultravioletinių spindulių žibintuvėlį pagrįstumas ir teisėtumas, t. y. nuteistas asmuo ginčijo šiuos aktus teisme.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodytoje byloje sprendė, kad Kalėjimų departamento atsisakymas nuteistam asmeniui turėti konkrečius daiktus buvo nemotyvuotas, todėl įpareigojo Kalėjimų departamentą iš naujo išnagrinėti prašymus leisti įsigyti ir turėti vardinį antspaudą ir rašymo mašinėlę. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas dėl kratos metu paimto kanceliarinio segtuvo teikė skundus, į juos buvo atsakyta (Kalėjimų departamento 2022 m. rugpjūčio 12 d. raštas Nr. 2S-2252, Pravieniškių PN-AK 2022 m. birželio 30 d. raštas Nr. 7-3595), raštai buvo pateikti byloje, tačiau byloje nėra duomenų, kad jie būtų apskųsti.

Kalėjimų departamentas nurodė, kad daiktų, leidžiamų turėti paprastosios grupės nuteistiesiems, sąraše nenumatyta, jog laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomiems asmenims galima būtų įsigyti ir turėti segtuvus. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų skundęs šiuos atsakymus teismui ar kad būtų teikęs konkretų bei motyvuotą prašymą leisti turėti (įsigyti) jo prašomus daiktus. Kadangi nagrinėjamos bylos ir pareiškėjo akcentuojamos bylos Nr. A-257-520/2020 aplinkybės ir bylose nagrinėti aspektai nesutampa, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

29. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pataisos įstaigų administracija gali leisti nuteistiesiems turėti ir kitų asmeninių daiktų tik tokiu atveju, jei tai sudarytų sąlygas vykdyti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją, gerintų jų sveikatą ir gerovę. Tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo gavęs pataisos įstaigos (Kalėjimo) vadovo leidimą turėti 2022 m. gegužės 26 d. atliktos kratos metu paimtą kanceliarinį segtuvą. Išdėstytos aplinkybės ir išvados sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas neįrodė neteisėtų Kalėjimo veiksmų, paimant iš jo kanceliarinį segtuvą.

30. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus, kad jam nebuvo išduodamos valymo priemonės. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje atsakovo atstovo pateikti dokumentai (Tarnybos Turto valdymo skyriaus 2023 m. birželio 14 d. pažyma Nr. LV-27161, valymo priemonių išdavimo žiniaraščiai) patvirtina, jog švarai ir tvarkai palaikyti suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodamas sanitarinis valiklis, rūgštinis valiklis, šveitimo milteliai, valymo inventoriaus komplektas šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės. Šiuo aspektu apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad byloje pateikti oficialūs pareigūnų dokumentai yra suklastoti, teisėjų kolegijos vertinimu, yra subjektyvaus, hipotetinio pobūdžio ir nesudaro pagrindo abejoti šių dokumentų pagrįstumu. Tiek minėtoje pažymoje, tiek žiniaraščiuose (kuriuose nurodyta, kad asmenims buvo išduodamos valymo priemonės, tarp jų – neaustinis audinys ir kempinėlės) yra nurodyti už valymo priemonių išdavimą atsakingų asmenų duomenys, šie aktai yra pasirašyti. Todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėjas nepaneigė, jog Kalėjimas jam tinkamai ir laiku išduodavo valymo priemones ir nepažeidė pareiškėjo teisių. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, byloje esančių įrodymų vertinimu, nereiškia, kad jo nusiskundimai nebuvo analizuoti ar netinkamai įvertinti.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus dėl visaverčio maitinimo neužtikrinimo, pažymėjo, jog valgiaraščiai, taikomi laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomiems asmenims, yra patvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 (su pakeitimais), valgiaraščiai yra subalansuoti, atitinka ir savo kaloringumu bei pagrindinių maisto elementų kiekiu atitiko fiziologines mitybos normas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad Kalėjimas ir VšĮ „Bruneros“ sudarė sutartį dėl maitinimo tiekimo nuteistiesiems, o byloje nėra duomenų, kad sutartiniai įsipareigojimai nebūtų įgyvendinami. Taip pat byloje pateiktas Tarnybos Turto valdymo skyriaus 2023 m. balandžio 13 d. raštas Nr. SN-22-1094, kuriame nurodyta, kad nuteistieji Kalėjime maitinami valgiaraščiais, kurie sudaryti pagal didžiausios asmenų grupės maitinimosi fiziologinius poreikius. Tiekiamas maitinimas užtikrina maisto energetinę vertę, kaloringumą, porcijose garantuotas baltymų, angliavandenių ir riebalų kiekis. Maistas nuteistiesiems gaminamas iš visus teisės aktų reikalavimus atitinkančių maisto produktų, nuteistieji maitinami laikantis visų galiojančių teisės aktų reikalavimų. Kiekvienam nuteistajam yra apskaičiuotos porcijos ir atiduodami priklausomi visi maisto daviniai. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino byloje esančius duomenis, kad 2022 m. spalio 28 d. rytinio maitinimo metu pateiktas pieno davinys buvo netinkamos kokybės, todėl iš karto buvo pakeistas, o 2023 m. kovo 5 d., pasikeitus maisto dalintojui, rytinio maitinimo metu pareiškėjui nebuvo atiduotas priklausomas avižinių dribsnių košės davinys 200 g, tačiau 2023 m. kovo 8 d. pietų metu pareiškėjui prie visos dienos maisto dienos davinių papildomai atiduota 200 g varškės maisto davinys. Tai patvirtina, kad įstaigoje buvo operatyviai reaguojama į susidariusias situacijas bei aktyviai imamasi priemonių užtikrinant tinkamą asmenų maitinimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl nesuteiktos košės, kuri vėliau buvo kompensuota varškės daviniu, ir laiku pakeisto netinkamo pieno, pareiškėjui būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kaip ji suprantama CK 6.250 straipsnį.

32. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus.

33. Pažymėtina, kad pareiškėjas, apeliaciniame skunde dėstydamas aplinkybes dėl netinkamo maitinimo, nenurodo nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvadomis teisiškai pagrįstų argumentų, o tik prašo apeliacinės instancijos teismo iš naujo išnagrinėti byloje pateiktus įrodymus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga; apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022; kt.).

34. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, jog įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.).

35. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo nusiskundimus dėl netinkamo maitinimo (taip pat ir nepateiktos pareigūnų vaizdo registratorių filmuotos medžiagos nepateikimo aspektu), tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, šių įrodymų visumą, nepažeidė ABTĮ 57 straipsnio 7 dalies ir teismų praktikoje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, tačiau konkrečiai ir detalizuotai nenurodomos neteisingos teismo išvados, nepaneigiamas jų teisėtumas.

36. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl to teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Gintaras Kryževičius

Dalia Višinskienė