2018-12-04 Nr. AB-22151-3-65-3-00324-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-838-968/2018

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00324-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kelias“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Pakuočių tvarkymo organizacija“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. spalio 18 d. priėmė nagrinėti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kelias“ (toliau – pareiškėjas, Bendrovė) skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas), kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti Departamento 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 90 (toliau – Sprendimas).

Pareiškėjas teismo prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo vykdymą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Nurodė, kad nesustabdžius Sprendimo vykdymo bus pažeistas viešasis interesas, kuriuo pareiškėjas laiko verslo subjekto veiklos vykdymą, bankroto grėsmės išvengimą, ekonomikos ir darbo rinkos stabilumą. Skundžiamu Sprendimu Bendrovei apskaičiuota ir nurodyta sumokėti 8 960 Eur suma, dėl kurios Bendrovei, kaip ūkinę veiklą vykdančiam subjektui, kyla rizika patirti neigiamas materialines pasekmes bei neatitaisomą žalą. Nurodyto dydžio mokesčio sumokėjimas per itin trumpą laikotarpį yra akivaizdžiai žalingas tolesnei Bendrovės veiklai. Sprendimo priėmimas sietinas ne su pareiškėjo netinkamų įsipareigojimų vykdymu, o su UAB „Metrail“, todėl teismui atsisakius taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjo teisių ir laisvių suvaržymas būtų neproporcingas ir prieštarautų pagrindiniams teisės principams. Pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę nei valstybei, nei jos institucijoms ar kitų asmenų interesams žala nebus padaryta.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. spalio 18 d. nutartimi tenkino Bendrovės prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo – laikinai, iki administracinėje byloje įsiteisės galutinis teismo sprendimas, sustabdė Sprendimo galiojimą.

Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad vykdant ginčijamą administracinį sprendimą, kuriuo nustatyta piniginio pobūdžio prievolė, pareiškėjui gali būti padaryta turtinė žala, todėl tikslinga taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas sprendė, kad administracinio akto galiojimo laikinas sustabdymas yra priemonė, skirta užtikrinti, kad tuo metu, kai nagrinėjama byla, remiantis ginčijamu aktu, nebūtų priimami jokie aktai ar atliekami veiksmai, kurie padarytų negalimu ar apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

II. Departamentas atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nutartis prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuotai praktikai. Pareiškėjas neįrodė, kad jam priskaičiuotos sumos sumokėjimas lemtų neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos žalos atsiradimą, nepateikė jokių šiuos teiginius pagrindžiančių duomenų. Be to, pareiškėjui pateikus skundą dėl mokesčių prievolės teisėtumo, mokestinės prievolės priverstinis išieškojimas stabdomas pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) nuostatas, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra perteklinis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal atsakovo Departamento atskirąjį skundą dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 18 d. nutarties, kuria pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – laikinai, iki administracinėje byloje įsiteisės galutinis teismo sprendimas, sustabdytas Departamento Sprendimo galiojimas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Vadovaujantis ABTĮ 70 straipsnio 1 dalimi, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Pareiškėjas teismui apskundė Sprendimą, kuriuo apskaičiuota ir nurodyta Bendrovei sumokėti 8 960 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Sprendimo galiojimą. Pirmosios instancijos teismas šį pareiškėjo prašymą tenkino padaręs išvadą, kad vykdant Sprendimą, kuriuo nustatyta piniginio pobūdžio prievolė, pareiškėjai gali būti padaryta turtinė žala. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

MAĮ 13 straipsnio 8 punkte numatyta, kad pagal šį įstatymą inter alia (be kita ko) administruojamas mokestis už aplinkos teršimą. Nors mokesčio už aplinkos teršimo administravimas, šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimų tvarkos, patikrinimų rezultatų įforminimo bei patvirtinimo apskundimas pasižymi tam tikra specifika, numatyta MAĮ 16 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei kituose teisės aktuose, bet pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, nesumokėtas mokestis už aplinkos teršimą sumokamas arba išieškomas, delspinigiai skaičiuojami, permokėta mokesčio suma grąžinama MAĮ nustatyta tvarka.

MAĮ 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu), tačiau nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas šio įstatymo 95 straipsnyje, arba pagrindas jas naikinti. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamas ginčas iš esmės atitinka mokestinio ginčo požymius. Pareiškėjas yra padavęs skundą dėl valstybės įstaigos, kuri įgaliota tikrinti, ar teisingai apskaičiuoti mokesčiai už aplinkos teršimą, sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriuo jam buvo nurodyta sumokėti atitinkamą mokesčio sumą. Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas nenumato kitokios taisyklės nei yra nustatyta MAĮ 110 straipsnio 1 dalyje. Taigi darytina išvada, kad ginčijamų mokesčių priverstinis išieškojimas yra sustabdytas pagal įstatymą, nes pareiškėjas yra padavęs skundą, kilus mokestiniam ginčui. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti ginčijamo Sprendimo galiojimą nėra pagrindo, tai būtų teisiškai beprasmiška.

Nors ginčijama Sprendimo dalis, apskritai, turi tiesioginę įtaką kitiems institucijų administraciniams veiksmams – mokestiniam patikrinimui, mokestinės nepriemokos apskaičiavimui, jos išieškojimui ir pan., tačiau šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad LVAT praktikoje yra išaiškinta, jog asmens siekis ateityje išvengti galimų teisinių ginčų lemiamos reikšmės, taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, paprastai neturi (žr., pvz., 2008 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-314/2008, 2018 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-449-442/2018).

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, išanalizavus pirmiau aptartus faktinius bylos duomenis bei ištyrus kitas sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju vykdant Sprendimą, kuriuo nustatyta piniginio pobūdžio prievolė, pareiškėjai gali būti padaryta turtinė žala. Todėl Departamento atskirasis skundas tenkinamas ir klausimas išsprendžiamas iš esmės: Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 18 d. nutartis naikinama, pareiškėjo 2018 m. spalio 9 d. prašymas dėl papildomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartį.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kelias“ 2018 m. spalio 9 d. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rytis Krasauskas

Milda Vainienė