Legislator Case Law & Legislation
9d20259f-045f-47e4-ac6d-7e090b8efa8d AI generated

9d20259f-045f-47e4-ac6d-7e090b8efa8d · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 9d20259f-045f-47e4-ac6d-7e090b8efa8d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kovė prašė pripažinti atsakovo atleidimÄ iÅ¡ darbo pas ieÅ¡kovę Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 1 dalies pagrindu teisėtu, iÅ¡vestinį atsakovo reikalavimÄ priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovės 4 190,40 Eur vidutinio darbo užmokesčio už tariamÄ pravaikÅ¡tos laikÄ neteisėtu ir patikslinti atsakovo darbo santykių su ieÅ¡kove pabaigos datÄ , jÄ nurodant 2022 m. spalio 10 d. vietoj 2022 m. spalio 3 d., pagrindÄ Å¡ių santykių pasibaigimui paliekant tÄ patį; teismui nusprendus, kad atsakovo atleidimas iÅ¡ darbo ieÅ¡kovėje buvo neteisėtas, sumažinti Å¡iam priteistos vidutinio darbo užmokesčio kompensacijos dydį kaip aiÅ¡kiai neadekvatų pačiam padarytam pažeidimui ir neatitinkantį teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijų; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

9d20259f-045f-47e4-ac6d-7e090b8efa8d · Klaipėdos apygardos teismas: IeÅ¡kinyje nurodo, kad Komisija konstatavo, jog pagal 2022 m. rugsėjo 27 d. ieÅ¡kovės įsakymÄ , tÄ pačiÄ dienÄ atsakovui nusiųstÄ el. paÅ¡tu, į komandiruotę vykti atsakovas neva atsisakė. TokiÄ niekuo nepagrįstÄ aplinkybę 2022 m. lapkričio 23 d. Komisijai adresuotame elektroniniame praneÅ¡ime nurodė buvęs ieÅ¡kovės atstovas, savo veiksmų su ieÅ¡kove nederinęs. Jokio atsakovo atsisakymo vykti į komandiruotę ieÅ¡kovė niekada negavo jokiu įprastu bendravimo su atsakovu bÅ«du, į ieÅ¡kovės el. laiÅ¡kÄ su pridėtu tos pačios dienos įsakymu atsakovas neatsakė, jį ignoravo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-949-524/2023

Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00178-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.9.2.2; 3.2.4.4; 1.3.6.3.2.9; 1.3.5.5; 3.3.1.13; 3.1.7.11

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės, Almanto Padvelskio,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės UAB „Finotransa“ apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo 2023  m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje, iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Finotransa“ ieÅ¡kinį atsakovui R. R., trečiasis asmuo ieÅ¡kovo pusėje, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, G. G., dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo teisėtu bei atsakovo R. R. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei UAB „Finotransa“ dėl 2 599,99 Eur neiÅ¡mokėtų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų,

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė prašė pripažinti atsakovo atleidimÄ iÅ¡ darbo pas ieÅ¡kovę Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 1 dalies pagrindu teisėtu, iÅ¡vestinį atsakovo reikalavimÄ priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovės 4 190,40 Eur vidutinio darbo užmokesčio už tariamÄ pravaikÅ¡tos laikÄ neteisėtu ir patikslinti atsakovo darbo santykių su ieÅ¡kove pabaigos datÄ , jÄ nurodant 2022 m. spalio 10 d. vietoj 2022 m. spalio 3 d., pagrindÄ Å¡ių santykių pasibaigimui paliekant tÄ patį; teismui nusprendus, kad atsakovo atleidimas iÅ¡ darbo ieÅ¡kovėje buvo neteisėtas, sumažinti Å¡iam priteistos vidutinio darbo užmokesčio kompensacijos dydį kaip aiÅ¡kiai neadekvatų pačiam padarytam pažeidimui ir neatitinkantį teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijų; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad buvęs ieÅ¡kovės darbuotojas R. R. kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos I-Ä jÄ darbo ginčų komisijÄ (toliau – Komisija) su praÅ¡ymu pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, priteisti neva priklausančias, bet neiÅ¡mokėtas įvairias su darbo santykiais susijusias pinigų sumas. Komisija 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-108- 20496/2022 piniginius reikalavimus atmetė, konstatavo, jog ieÅ¡kovė su atsakovu yra atsiskaičiusi visiÅ¡kai, tačiau atsakovo atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažino neteisėtu ir priteisė jam iÅ¡ ieÅ¡kovės 4 190,40 Eur vidutinio darbo užmokesčio už tariamÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį. Komisijos sprendimo dalis dėl atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo bei vidutinio darbo užmokesčio už tariamÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį priteisimo yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi Komisija tiek pati Å¡iurkščiai suklydo, konstatuodama ir vertindama svarbias faktines bylos aplinkybes, tiek ir buvo suklaidinta buvusio ieÅ¡kovės atstovo G. G., taip pat, kilus abejonėms dėl tam tikros ieÅ¡kovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) pateiktos informacijos, pati jos netikrino, nors tokiÄ teisę turėjo. Vadovaudamasi DK 229 straipsnio 2 dalimi bei 231 straipsniu, ginčydama neteisėtÄ ir nepagrįstÄ Komisijos sprendimo dalį, ieÅ¡kovė teikia teismui ieÅ¡kinį.

3. IeÅ¡kinyje nurodo, kad Komisija konstatavo, jog pagal 2022 m. rugsėjo 27 d. ieÅ¡kovės įsakymÄ , tÄ pačiÄ dienÄ atsakovui nusiųstÄ el. paÅ¡tu, į komandiruotę vykti atsakovas neva atsisakė. TokiÄ niekuo nepagrįstÄ aplinkybę 2022 m. lapkričio 23 d. Komisijai adresuotame elektroniniame praneÅ¡ime nurodė buvęs ieÅ¡kovės atstovas, savo veiksmų su ieÅ¡kove nederinęs. Jokio atsakovo atsisakymo vykti į komandiruotę ieÅ¡kovė niekada negavo jokiu įprastu bendravimo su atsakovu bÅ«du, į ieÅ¡kovės el. laiÅ¡kÄ su pridėtu tos pačios dienos įsakymu atsakovas neatsakė, jį ignoravo.

Komisijai atsakovas kaip neva svarbias nesutikimo vykti į komandiruotę priežastis nurodė savo paso ir vairuotojo pažymėjimo tariamÄ nebegaliojimÄ . Komisija atsakovo teiginiu patikėjo, tokias tariamas svarbias priežastis konstatavo sprendime. IeÅ¡kovė pateikia teismui jos turimÄ informacijÄ apie tai, kad atsakovo asmens tapatybės kortelė (toliau – ATK) galiojo iki 2022 m. rugpjūčio 16 d., tai suponuoja dvi iÅ¡vadas: (1) pasibaigus ATK galiojimui, atsakovas galbÅ«t turėjo tebegaliojantį pasÄ , t. y. kitÄ asmens dokumentÄ , kadangi bent vienÄ iÅ¡ jų turėti atsakovÄ Ä¯pareigoja įstatymas; (2) nuo ATK galiojimo pabaigos iki numatytojo atsakovo vykimo į komandiruotę (2022 m. rugsėjo 30 d.) buvo daugiau nei pakankamai laiko pasikeisti nebegaliojantį asmens dokumentÄ .

Atsakovo vairuotojo pažymėjimas, reikalingas jam dirbti vairuotoju komandiruotėje, iÅ¡ tiesų galioja iki 2029 m. sausio 29 d. NeiÅ¡vykusiam į komandiruotę atsakovui pareiga atvykti į darbo vietÄ 2022 m. spalio 3 d. niekada nebuvo panaikinta. Å ios savo pareigos bei jos pažeidimo atsakovas neginčijo, o Komisija jo atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažino neteisėtu dėl esminio procedÅ«rinio pažeidimo, kadangi, anot Komisijos, ieÅ¡kovė nusiuntė 2022 m. spalio 3 d. 16.38 val. el. laiÅ¡ku atsakovui reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti iki 2022 m. spalio 5 d., tačiau nelaukdama atsakovo pasiaiÅ¡kinimo nė dienos, tiesiog ėmė ir atleido atsakovÄ dar tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2022 m. spalio 3 d. priimdama tos dienos data įsakymÄ , kuriuo atleidimo iÅ¡ darbo diena taip pat nurodyta 2022 m. spalio 3 d.

Å ios Komisijos sprendime konstatuotos aplinkybės iÅ¡ tiesų prasilenkia su objektyviÄ ja tikrove. Atsakovui nustatytas pilnų dviejų darbo dienų terminas pasiaiÅ¡kinti laikytinas daugiau nei pakankamu, juolab, kad pats atsakovas – nei atostogaujantis, nei nedarbingas dėl ligos ar kitų priežasčių – ir taip žinojo savo elementariÄ pareigÄ eilinę darbo dienÄ Ä¯ darbÄ atvykti. IeÅ¡kovė atsakovo pasiaiÅ¡kinimo laukė ir atleido tik po septynių dienų, 2022 m. spalio 10 d.

4. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad Komisija konstatavo, kad buvusio ieÅ¡kovės atstovo iÅ¡kelta versija, kad sprendimas nutraukti su atsakovu darbo santykius buvo priimtas 2022 m. spalio 10 d., o atleidimas įformintas atgaline data, vertintinas kritiÅ¡kai, nes tariamai nelogiÅ¡ka buvo praneÅ¡ti VSDFV apie atleidimÄ atgaline data, tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė neva tik pranešė Komisijai, kad klastojo atsakovo atleidimÄ . Tai, kad ieÅ¡kovė atsakovo pasiaiÅ¡kinimo iÅ¡ tiesų laukė net iki 2022 m. spalio 10 d. ir tik tÄ dienÄ priėmė sprendimÄ atleisti jį už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ â€“ pravaikÅ¡tas, patvirtina teismui pateikiami įrodymai. Ä®sakymÄ atleisti atsakovÄ iÅ¡ darbo ir atitinkamÄ praneÅ¡imÄ ieÅ¡kovė paruošė tik 2022 m. spalio 10 d.; naujai perraÅ¡ytÄ Ä¯sakymÄ , datuojamÄ 2022 m. spalio 3 d., kurį dabar pati ieÅ¡kovė laiko negaliojančiu, ieÅ¡kovė paruošė tik paveikta klaidinančio buvusio atstovo patarimo, tačiau net ir Å¡is ieÅ¡kovės suklaidinimas niekaip nepakeičia faktinės situacijos, kad ieÅ¡kovė atsakovo pasiaiÅ¡kinimo iÅ¡ tiesų laukė nuo 2022 m. spalio 3 d. iki spalio 10 d. ir tik tuomet jį atleido.

5. Atsakovas pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės jam 2 599,92 Eur neiÅ¡mokėtų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų. Nurodė, kad ieÅ¡kovė 2022 m. spalio 3 d. pagal DK 58 straipsnio 1 dalį jį atleido iÅ¡ darbo neteisėtai, nes darbdavys nesilaikė sutartų darbo sÄ lygų, siųsdamas atsakovÄ Ä¯ ilgalaikę komandiruotę į užsienį (Å¡iuo atveju į (duomenys neskelbtini)) be atsakovo sutikimo dirbti kitoje įmonėje ir bÅ«ti pavaldžiam kitos įmonės darbdaviui.

Siuntimas buvo negalimas ir dėl to, kad tuo metu dar nebuvo pasibaigęs privalomas atsakovo poilsio laikas po ilgalaikės komandiruotės, be to, tuo metu buvo pasibaigę paso ir asmens tapatybės kortelės galiojimo terminai. 2022 m. spalio 4 d., perskaitęs ieÅ¡kovės 2022 m. spalio 3 d. 16.39 val. atsiųstÄ elektroninį laiÅ¡kÄ , tÄ pačiÄ dienÄ nuvykęs į VSDFV Alytaus skyrių sužinojo, kad nuo 2022 m. spalio 3 d. jau yra atleistas iÅ¡ darbo, todėl iÅ¡nyko ieÅ¡kovės reikalavimo pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ pagrindas.

IeÅ¡kovė tyčia bendravimÄ telefonu perkėlė į bendravimÄ elektroniniu paÅ¡tu, žinodama, kad atsakovas jo neskaito ir juo nesidomi, taip siekdama šį veiksmÄ tyčia panaudoti prieÅ¡ atsakovÄ . Kokiomis iÅ¡vadomis remiasi ieÅ¡kovė, kad 2022 m. spalio 3 d. ryte atsakovas turėjo bÅ«ti darbe, ieÅ¡kinyje nenurodoma. Gautame iÅ¡ „Sodros“ 2022 m. lapkričio 23 d. praneÅ¡ime ir VSDFV Kauno skyriaus parengtame atsakyme į 2023 m. kovo 17 d. papildomÄ paklausimÄ aiÅ¡kiai nurodyta, kad ieÅ¡kovės praneÅ¡imas apie atsakovo atleidimÄ iÅ¡ darbo „Sodrai“ buvo pateiktas 2022 m. spalio 3 d.

Atsiųstas ieÅ¡kovės įsakymas apie atleidimÄ iÅ¡ darbo yra suraÅ¡ytas bÅ«tent 2022 m. spalio 3 d., o ne 2022 m. spalio 10 d., jame aiÅ¡kiai nurodyta, kad tai paskutinė darbo santykių diena. Atsakovui neatvykus tariamai dėl nesvarbios priežasties į darbÄ , ieÅ¡kovė turėjo aiÅ¡kintis tikslias neatvykimo į darbÄ priežastis. IeÅ¡kovė tyčia parašė tik elektroninį laiÅ¡kÄ , nebandydama susisiekti tiesiogiai mobiliojo ryÅ¡io telefonu ar bent SMS žinute. Pačiame ieÅ¡kovės įsakyme dėl atleidimo iÅ¡ darbo nėra paminėtas joks tariamai padaryto pažeidimo faktas.

Atleidimas iš darbo ieškovės įmonėje pagal DK 58 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas.

6. Komisija, apskaičiuodama vidutinį darbo užmokestį, rėmėsi duomenimis, kurie buvo įraÅ¡yti ieÅ¡kovės buhalterės L. D. pateiktoje Asmens kortelėje. Remiantis Å¡iais duomenimis Komisija nustatė, kad per tris mėnesius jis dirbo 52 darbo dienas, per jas uždirbta suma yra 2 723,71 Eur, o vienos dienos vidutinis darbo užmokestis – 52,28 Eur. Komisija, apskaičiuodama vidutinį darbo užmokestį, neįtraukė naktinio darbo, virÅ¡valandžių, darbo poilsio ir Å¡venčių dienomis, todėl neteisingai apskaičiavo vidutinį darbo užmokestį. Už 2022 m. liepos mėnesį dirbtÄ naktinį darbÄ ieÅ¡kovė turėjo papildomai priskaičiuoti 79,07 Eur, o už dirbtus virÅ¡valandžius – 62,41 Eur. Tokiu atveju liepos mėnesio bendra su darbo santykiais priskaičiuota suma, nuo kurios skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis, yra ne 1 205 Eur, o 1 473,67 Eur. Etatinis atlyginimas už rugpjūčio mėnesį sudaro 447,08 Eur. Komisija rugpjūčio mėnesį priskaičiuoto darbo užmokesčio už darbÄ naktį (62,76 Eur) ir dirbtų virÅ¡valandžių (4,04 Eur) neįtraukė į vidutiniam darbo užmokesčiui skaičiuotinas sumas, įtraukė tik 8 darbo buvimo komandiruotėje dienas ir priedÄ , bendrÄ sumÄ nurodydama 587,57 Eur, visa už rugpjūčio mėnesį bendra suma, nuo kurios turėjo bÅ«ti skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis, yra 646,61 Eur. 2022 m. rugsėjo mėnesį už darbÄ naktį turėjo bÅ«ti priskaičiuota 58,48 Eur ir 0,41 Eur už virÅ¡valandinį darbÄ , visa suma, nuo kurios skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis už 2022 m. rugsėjo mėnesį, sudaro 991,40 Eur. Priskaityta bendra suma už 2022 m. liepos–rugsėjo mėnesius yra 3 111,68 Eur, vienos dienos vidutinis darbo užmokestis sudarė 59,84 Eur. Birželio mėnesį uždirbo 918,63 Eur, todėl susidarė 68,40 Eur nepriemoka. IeÅ¡kovė taip pat netinkamai apskaičiavo dienpinigius, kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Plungės apylinkės teismas 2023 m. liepos 13 d. sprendimu nusprendė ieškinio ir priešieškinio netenkinti.

Pripažinti, kad atsakovas R. R. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finotransa“ 2022 m. spalio 3 d. iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 1 dalies pagrindu buvo atleistas neteisėtai.

Nustatyti, kad Laikinojo darbo sutartis tarp atsakovo R. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Finotransa“, juridinio asmens kodas 305687341, nutraukta teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnio 4 ir 6 dalis, atleidimo data pripažįstant teismo sprendimo įsiteisėjimo dienÄ .

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Finotransa“ 4 190,40 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacinę iÅ¡mokÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .

8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje sprendžiamas ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo, ir atsakovo veikos kvalifikavimo kaip Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo, darbdaviui įrodinėjant, kad darbuotojas buvo atleistas už pravaikÅ¡tas po to, kad darbuotojui buvo suteikta galimybė pasiaiÅ¡kinti, tačiau jis to per nustatytÄ pakankamÄ laikÄ nepadarė, todėl atsakovo atleidimas pagal DK 58 straipsnio 1 dalį buvo teisėtas, ieÅ¡kovė suklydo tik dėl to, kad 2022 m. spalio 10 d. atleisdama atsakovÄ iÅ¡ darbo, jog darbo santykių pabaigos datÄ nurodė praeityje buvusiÄ datÄ â€“ 2022 m. spalio 3 d., pirmÄ jÄ atsakovo savavaliÅ¡kai be jokių priežasčių neatvykimo į darbÄ dienÄ .

9. Teismas nurodė, kad pagal DK 58 straipsnio 1 dalį darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimÄ . Å iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas yra viena iÅ¡ priežasčių nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali bÅ«ti laikomas neatvykimas į darbÄ visÄ darbo dienÄ ar pamainÄ be pateisinamos priežasties. Å iurkščiu darbo pareigų pažeidimu taip pat gali bÅ«ti laikomi kiti pažeidimai, kuriais pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos (DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktas).

10. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis DK 58 straipsnio 4 dalimi, prieÅ¡ priimdamas sprendimÄ nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo, iÅ¡skyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytÄ protingÄ laikotarpį Å¡io paaiÅ¡kinimo nepateikia. SprendimÄ nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumÄ ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iÅ¡ darbo turi bÅ«ti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė (DK 58 straipsnio 5 dalis). Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tam, jog bÅ«tų konstatuotas DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas, turi bÅ«ti nustatytas Å¡ių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų visetas: 1) darbuotojo neatvykimo į darbÄ per visÄ darbo dienÄ faktas, 2) neatvykimo į darbÄ be svarbių priežasčių faktas. Priežasčių svarbos vertinimo klausimas priskirtinas teismo diskrecijai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ , tenka darbdaviui, o pareiga įrodyti neatvykimo į darbÄ priežastis ir jų svarbÄ â€“ darbuotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015).

11. Teismas nurodė, kad į bylÄ yra pateikti du UAB „Finotransa“ direktoriaus G. G. pasiraÅ¡yti įsakymai dėl R. R. atleidimo iÅ¡ darbo: 2022 m. spalio 3 d. Nr. F-22/10/03-01 (jame nurodyta – „Remiantis Darbo kodekso 58 straipsnio 1 dalimi, įsakau atleisti R. R. iÅ¡ vairuotojo ekspeditoriaus užimamų pareigų nuo 2022 m. spalio 3 d. be iÅ¡eitinės kompensacijos. Tai paskutinė darbo santykių diena.“) ir 2022 m. spalio 10 d. Nr. F-22/10/10-01 (jame nurodyta – „Remiantis Darbo kodekso 58 straipsnio 1 dalimi, įsakau atleisti R.

R. iÅ¡ vairuotojo ekspeditoriaus užimamų pareigų nuo 2022 m. spalio 3 d. be iÅ¡eitinės kompensacijos.“). IeÅ¡kovė teigia, kad atsakovas iÅ¡ darbo buvo atleistas 2022 m. spalio 10 d., tÄ dienÄ ieÅ¡kovė paruošė įsakymÄ atleisti atsakovÄ iÅ¡ darbo bei atitinkamÄ praneÅ¡imÄ , perraÅ¡ytÄ Ä¯sakymÄ , kurio data 2022 m. spalio 3 d., ieÅ¡kovė paruošė paveikta buvusio atstovo patarimo. IeÅ¡kovė nurodo, kad 2022 m. spalio 3 d. įsakymÄ laiko negaliojančiu ir tai grindžia 2023 m. sausio 12 d.

įsakymu Nr. F-23/01/12. Laikinojo darbo sutarties eilutėje „darbo sutartis pasibaigė“ ranka įrašyta, kad darbo sutartis nutraukta 2022 m. spalio 10 d., eilutėje „pagrindas“ taip pat atliktas įrašas ranka: „nuo 2022 10 03 DK 58 str. 1 dalis“. Iš elektroninio susirašinėjimo turinio matyti, kad ieškovė 2022 m. spalio 7 d. 12.49 val. elektroniniu laišku rašo L. D. (buhalterei): „Reikia atleisti R. R. nuo šio pirmadienio pravaikštos, tabelis spalio pridėtas. Atleisti pagal DK 58 str. 1 d.“, 2022 m. spalio 10 d. 12.12 val. elektroniniu laišku L.

D. ieÅ¡kovei raÅ¡o, kad „R. atleistas, jam priskaičiuotos nepanaudotos atostogos už rugsėjį 93,87 Eur.“ Ä® bylÄ taip pat pateikta 2022 m. lapkričio 23 d. (R. R. praÅ¡ymas su reikalavimais Komisijai pateiktas 2022 m. lapkričio 3 d.) susiraÅ¡inėjimo tarp ieÅ¡kovės ir jos atstovo G. G. medžiaga, iÅ¡ kurios matyti, kad G. G. ieÅ¡kovės praÅ¡o atsiųsti naujÄ Ä¯sakymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo, Å¡is turi bÅ«ti suraÅ¡ytas spalio 3 d. IeÅ¡kovė atsako, kad trečiÄ dienÄ iÅ¡siuntė tik praÅ¡ymÄ pasiaiÅ¡kinti ir davė terminÄ iki 5 dienos duoti atsakymÄ , jei paraÅ¡ys įsakymÄ trečios dienos, gausis, kad atleidžia nelaukdami atsakymo, laukė iki deÅ¡imties dienų.

G. G. atsako: „Taip, čia yra viena iÅ¡ problemų. Tačiau atleidimas atliktas spalio 3 d. tai yra paskutinė darbo santykių diena. Ä®sakymas turi bÅ«ti atleidimo dienos datos.“ Atsakovui aiÅ¡kinant, kad jis 2022 m. spalio 4 d. perskaitęs ieÅ¡kovės atsiųstÄ reikalavimÄ ir tÄ pačiÄ dienÄ nuvykęs į VSDFV Alytaus skyrių sužinojo, kad nuo 2022 m. spalio 3 d. jau yra atleistas iÅ¡ darbo pas ieÅ¡kovę, tokiu atveju iÅ¡nyko ieÅ¡kovės reikalavimo pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ pagrindas, teismas, siekdamas paÅ¡alinti abejones, 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi pareikalavo iÅ¡ VSDFV informacijos apie tai, kokius duomenis UAB „Finotransa“ teikė Å¡iai institucijai R.

R. atžvilgiu laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 3 d. iki 2022 m. spalio 10 d. Buvo gautas atsakymas, kad ieÅ¡kovė 2022 m. spalio 10 d. teikė praneÅ¡imÄ apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigÄ (2-SD forma), joje įraÅ¡yta atsakovo atleidimo data 2022 m. spalio 3 d. Paminėti faktai yra pagrindas iÅ¡vadai, kad atsakovas iÅ¡ darbo buvo atleistas 2022 m. spalio 10 d. įsakymu, tai yra praėjus septynioms dienoms nuo iÅ¡siųsto reikalavimo pasiaiÅ¡kinti.

12. Teismas nurodė, kad 2022 m. spalio 10 d. įsakyme atsakovo atleidimo pagrindu nurodyta DK 58 straipsnio 1 dalis. Å ioje teisės akto normoje nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimÄ . Taigi tai yra tik bendroji teisės norma, įtvirtinanti darbdavio teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo, priežastis nutraukti darbo sutartį nusako DK 58 straipsnio 2 dalis, pagal kuriÄ tokiomis priežastimis gali bÅ«ti:

1) šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas;

2) per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas. Kas gali bÅ«ti laikoma Å¡iurkščiu teisės pažeidimu, detalizuojama DK 58 straipsnio 3 dalyje. Konstatuotina, kad įsakyme, kuriuo atsakovas atleistas iÅ¡ darbo, atleidimo priežastys nenurodytos. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodo, kad (...) net ir be jokių priežasčių / atsisakymo / praneÅ¡imo ieÅ¡kovei neiÅ¡vykusiam į komandiruotę atsakovui pareiga atvykti į darbo vietÄ 2022 m. spalio 3 d. niekada panaikinta nebuvo (...), taip pat teigia, kad ieÅ¡kovė atsakovo pasiaiÅ¡kinimo iÅ¡ tiesų laukė net iki 2022 m. spalio 10 d. (...) ir tik tÄ dienÄ priėmė sprendimÄ atsakovÄ atleisti už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ â€“ pravaikÅ¡tas. 2022 metų rugsėjo ir spalio darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose rugsėjo 26– spalio 2 dienos pažymėtos poilsio dienos (P), spalio 3 diena pažymėta kaip pravaikÅ¡ta (PB).

IÅ¡ paminėtų aplinkybių iÅ¡eina, kad ieÅ¡kovė laikėsi pozicijos, jog Å¡iurkščiu atsakovo darbo drausmės pažeidimu laiko jo neatvykimÄ Ä¯ darbÄ 2022 m. spalio 3 d. (DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Atsakovas atsikirsdamas į ieÅ¡kinį teigia, kad toks atleidimas iÅ¡ darbo yra neteisėtas, nes darbdavys nesilaikė sutartų darbo sÄ lygų, siųsdamas jį į ilgalaikę komandiruotę į užsienį be jo sutikimo dirbti kitoje įmonėje ir bÅ«ti pavaldžiam kitos įmonės darbdaviui, toks siuntimas nebuvo galimas ir dėl to, kad tuo metu nebuvo pasibaigęs privalomas poilsio laikas po ilgalaikės komandiruotės, kita aplinkybė – buvo pasibaigęs paso ir tapatybės kortelės galiojimo laikas, 2022 m spalio 3 d. jam nereikėjo bÅ«ti darbe, nes tuo metu buvo privalomo poilsio laikas, ieÅ¡kovė tyčia parašė tik elektroninį laiÅ¡kÄ , nebandydama susisiekti tiesiogiai mobiliojo ryÅ¡io telefonu, ieÅ¡kovė tyčia suplanavo jo atleidimÄ iÅ¡ darbo, jis savo veiksmais jokios materialinės ar kitokios žalos nepadarė, jo atleidimas iÅ¡ darbo pagal DK 58 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas.

13. Be to, teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje akcentavo, kad atsakovo Å¡iurkščiu darbo pažeidimu laiko jo neatvykimÄ Ä¯ darbÄ visÄ darbo dienÄ 2022 m. spalio 3 d., tačiau, kaip minėta, ieÅ¡kovė 2022 m. spalio 3 d. pareikalavo atsakovo pasiaiÅ¡kinti raÅ¡tu, dėl kokių priežasčių neiÅ¡vyko į komandiruotę rugsėjo 30 d. ir neatvyko į darbÄ 2022 m. spalio 3 d. Teismas, vertindamas, kad abi aplinkybės yra susijusios, analizavo bylos įrodymus dėl Å¡ių datų.

14. Teismas įvertino ieÅ¡kovės nurodomÄ aplinkybę, kad atsakovo laikinojo darbo naudotojas ieÅ¡kovei atsiuntė nedviprasmiÅ¡kÄ pretenzijÄ dėl atsakovo darbo kokybės, sÄ moningai pažeidinėjant darbo ir poilsio režimÄ , tai ir buvo priežastis, dėl kurios atsakovas buvo atÅ¡auktas iÅ¡ paskutinės savo komandiruotės ir vėliau paskirtas dirbti pas kitÄ laikinojo darbo naudotojÄ , taip suteikiant atsakovui galimybę pasitaisyti ir normaliai tęsti darbo santykius. IÅ¡ 2022 m. rugsėjo 22 d.

įsakymo Nr. 067 matyti, kad atsakovas atÅ¡aukiamas iÅ¡ komandiruotės nuo 2022 m. rugsėjo 24 d., įsakyme atÅ¡aukimo priežastis nenurodyta, taip pat nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų buvęs apie jas informuotas ar kad jo bÅ«tų papraÅ¡yta pasiaiÅ¡kinti dėl galimų pažeidimų. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jam nebuvo paaiÅ¡kinta, kodėl jis buvo atÅ¡auktas iÅ¡ komandiruotės. IeÅ¡kovės atstovas G. G. paaiÅ¡kinimuose teigė, kad jei įmonė turi ketinimÄ siųsti darbuotojÄ Ä¯ komandiruotę, darbuotojas bÅ«na informuojamas, visada bÅ«na iÅ¡ anksto apkalbėta, skambina arba jis, arba vadybininkas, kaip buvo atsakovo atžvilgiu, nepamena, bet turėjo bÅ«ti su juo susisiekta.

Atsakovas paaiÅ¡kinimuose teigė, kad 2022 m. rugsėjo 27 d. 8.50 val. savo telefone į programėlę „Messenger“ gavo iÅ¡ direktoriaus dokumento formÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo savo noru, jis nesutiko, netrukus jam paskambino direktorius ir pasakė, kad jis turi vykti į komandiruotę. Atsakovas nurodė griežtai atsisakęs, nes nesuprato, kodėl buvo atÅ¡auktas iÅ¡ ankstesnės komandiruotės, pokalbio metu pasakė, kad nežada dirbti toje firmoje, nes nesÄ Å¾iningai buvo praneÅ¡ta. PareiÅ¡kimo dėl atleidimo nerašė, nes buvo gavęs juristo konsultacijÄ , kad tokiu atveju negalės kreiptis dėl nesumokėto atlyginimo.

IeÅ¡kovės atstovas nurodytų aplinkybių nei patvirtino, nei paneigė. Labai tikėtina, kad jos bÅ«tent tokios ir buvo, o ieÅ¡kovė žinojo apie atsakovo atsisakymÄ vykti pas naujÄ laikinojo darbo naudotojÄ , nes 2022 m. rugsėjo 30 d., penktadienis, pažymėta darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje kaip poilsio diena (P). Paminėtos aplinkybės rodo, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo buvo kilusi konfliktinė situacija, po kurios ieÅ¡kovė ėmėsi veiksmų – 2022 m. spalio 3 d. pažymėjo kaip pravaikÅ¡tÄ (PB) ir pareikalavo pasiaiÅ¡kinimo.

Atsakovas teigia, kad spalio 3 dienÄ jis, gyvendamas (duomenys neskelbtini), neprivalėjo vykti į (duomenys neskelbtini), kur yra įmonė, visada vykdavo tik į komandiruotę, be to, jam dar tebebuvo poilsio diena. IÅ¡ byloje esančių darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad juose bÅ«davo tokie žymėjimai: K – komandiruotė, P – poilsis, BN – budėjimas namuose, nėra nė vieno žymėjimo apie darbuotojo darbÄ pačioje darbovietės vietoje. Tai rodo, kad buvo susiklosčiusi praktika, jog atsakovas kaip vairuotojas-ekspeditorius savo darbines funkcijas atlieka atskiru iÅ¡kvietimu, tokiÄ prielaidÄ suponuoja ir Sutarties 6.3 punktas.

Kad nusistovėjusi praktika būtų buvusi pakeista ir kad atsakovas būtų buvęs kviečiamas atvykti į darbovietę Klaipėdoje, nenustatyta.

15. Teismas analizuodamas priešieškinio reikalavimus nurodė, kad byloje nėra pagrindo manyti, kad ieškovė būtų teikusi neteisingus duomenis, kurių pagrindu skaičiuotos išmokos, susijusios su darbo santykiais, ar skaičiavusi dienpinigius, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, todėl priešieškinis netenkintinas.

16. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad netenkinus ieškinio ir priešieškinio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai

17. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 13 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys, panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinys bÅ«tų tenkintas visiÅ¡kai;

Alternatyviai prieÅ¡ tai 3.1 punkte nurodytam reikalavimui, apeliacinės instancijos teismui manant, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, skundžiamÄ sprendimo dalį panaikinti ir tÄ bylos dalį grÄ Å¾inti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo;

Perskirstyti pirmosios instancijos teisme Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , atsižvelgiant į bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacine tvarka rezultatÄ ;

Net ir tuo atveju, jei dėl kokių nors priežasčių skundžiamo sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys buvo atmestas, ir pirmosios instancijos teismo pripažinta, kad atsakovo atleidimas iÅ¡ darbo ieÅ¡kovėje vis dėlto buvo neteisėtas, sumažinti Å¡iam priteistos vidutinio darbo užmokesčio kompensacijos dydį kaip aiÅ¡kiai neadekvatų pačiam padarytam pažeidimui (dėl jo atsakovas nenukentėjo niekaip, nebedirbti ieÅ¡kovėje buvo nusprendęs pats, iÅ¡syk po darbo santykių su ieÅ¡kove pabaigos savo pasirinkimu įsidarbino kitur, kaip pats paaiÅ¡kino, pagal geresnį pasiÅ«lymÄ ) ir neatitinkantį teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijų;

Net ir tuo atveju, jei dėl kokių nors priežasčių skundžiamo sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys buvo atmestas ir iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteista kompensacija, apeliacinės instancijos teismas paliktų nepakeistÄ visa apimtimi, perskirstyti pirmosios instancijos teisme Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisiant bent 900 Eur Å¡ių iÅ¡laidų, buvusių reikalingų advokato pagalbai ruoÅ¡iant atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį apmokėti;

Priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurių dalis – iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti – bus iÅ¡samiai detalizuotos, apskaičiuotos ir pagrįstos sÄ skaitoje už teisines paslaugas ar prie jos pridėtoje panaudoto darbo laiko ataskaitoje; tokie įrodymai teismui bus pateikti įstatymo nustatyta tvarka;

18. Apeliacinio skundo dalyje dėl skundžiamos sprendimo dalies neteisėtumo ir nepagrįstumo, padariusių įtakos dauginiams teismo pažeidimams tiriant bei vertinant įrodymus ir dėl visiÅ¡ko neįsigilinimo į atitinkamÄ bylos dalį bei jos esmės neatskleidimo nurodomi Å¡ie motyvai:

18.1. Apeliaciniame skunde cituojama Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimÄ bei įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo.

18.2. Priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , teismas Å¡iurkščiai pažeidė daugelį įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, įtvirtintų tiek įstatyme, tiek suformuotoje teismų praktikoje. Teismas aiÅ¡kiai nesivadovavo nei CPK 185 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, nei CPK 265 straipsnio 1 dalimi, kuri reglamentuoja, jog, priimdamas sprendimÄ , teismas apskritai turi pareigÄ Ä¯vertinti įrodymus. Dar daugiau, teismas neabejotinai pažeidė ir CPK 263 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad teismas pagrindžia sprendimÄ tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo iÅ¡tirtos teismo posėdyje.

18.3. Teismas netyrė ir nevertino itin svarbių byloje esančių ir netgi „badančių akis“ įrodymų. Motyvuojamojoje sprendimo dalyje nenurodyta jokių priežasčių, dėl kurių tokie įrodymai bÅ«tų atmesti. Teismas aiÅ¡kiai neturėjo galimybės nuspręsti apie gautų faktinių duomenų tikrumÄ , kadangi nenustatinėjo nei juos patvirtinančių įrodymų sÄ sajumo, nei leistinumo, nei tarpusavio ryÅ¡io ar pakankamumo, nesivadovavo jokiais LAT akcentuojamais logikos dėsniais ar teisingumo bei protingumo kriterijais.

18.4. Aktualioje bylos dalyje iÅ¡ esmės kilo tik labai siauros apimties ginčas – ar ieÅ¡kovė atsakovÄ atleido iÅ¡ darbo DK 58 str. 1 d. pagrindu teisėtai ar ne. PrieÅ¡ tai šį ginÄÄ atsakovo naudai DGK buvo iÅ¡sprendusi remdamasi tokiomis niekuo nepagrįstomis aplinkybėmis, kurias visas bylos nagrinėjimo teisme metu ieÅ¡kovė sėkmingai nuginčijo, o bÅ«tent:

- DGK be jokio pagrindo buvo konstatavusi, kad atsakovas 2022-09-30 į komandiruotę vykti neva atsisakė, kai iÅ¡ tiesų nieko panaÅ¡aus nebuvo – atsakovas atitinkamÄ ieÅ¡kovės įsakymÄ paprasčiausiai ignoravo ir su ieÅ¡kove Å¡iuo atveju (kaip ir, beje, vėliau, gavęs reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti) nebendravo niekaip;

- viena iÅ¡ tokio tariamo atsakovo atsisakymo vykti į komandiruotę priežasčių pagal sÄ moningÄ atsakovo melÄ DGK pripažino neva pasibaigusį atsakovo vairuotojo pažymėjimo galiojimÄ , kai Å¡is teismui su ieÅ¡kiniu pateiktas dokumentas dar ir Å¡iuo metu yra tebegaliojantis;

- ieÅ¡kovės reikalavimas atsakovui pasiaiÅ¡kinti buvo iÅ¡siųstas ir atsakovas iÅ¡ darbo ieÅ¡kovėje buvo atleisti neva tÄ pačiÄ dienÄ , 2022-10-03, nors tuo tarpu pats teismas skundžiamame sprendime, tinkamai iÅ¡tyręs ir įvertinęs nuosekliai vienas kitÄ papildančius ieÅ¡kovės bei VSDFV pateiktus įrodymus, teisingai konstatavo, jog „Paminėti faktai yra pagrindas iÅ¡vadai, kad atsakovas iÅ¡ darbo buvo atleistas 2022 m. spalio 10 d. įsakymu, tai yra praėjus septynioms dienoms nuo iÅ¡siųsto reikalavimo pasiaiÅ¡kinti.“

18.5. IeÅ¡kovės pozicijÄ dėl visų Å¡ios institucijos sprendime, pripažįstant atsakovo atleidimÄ iÅ¡ darbo ieÅ¡kovėje neteisėtu, padarytų Å¡iurkščių klaidų teismas iÅ¡ esmės palaikė, o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė ir pats savo ruožtu taip pat pripažino atsakovo atleidimÄ neteisėtu tik dėl visiÅ¡kai kitos priežasties, kuri teismo posėdžio metu faktiÅ¡kai nė nebuvo nagrinėjama, tokiu bÅ«du nesuteikus ieÅ¡kovei nei galimybės paaiÅ¡kinti ar atsakyti į teismui galėjusius kilti klausimus (kurie ieÅ¡kovei net nebuvo užduoti), nei pateikti atitinkamų įrodymų.

18.6. Tokia priežastis, teismo nuomone, yra tai, jog pagal susiklosčiusiÄ praktikÄ atsakovas ieÅ¡kovėje dirbo tik komandiruotėse, ir jis, gyvenantis neva (duomenys neskelbtini) (nors iÅ¡ tiesų (duomenys neskelbtini)), 2022-10-03 į darbÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) esantį ieÅ¡kovės biurÄ atvykti neva neprivalėjo, juolab kÄ tÄ dienÄ , nežinia, kodėl, jam neva tebebuvo poilsio diena. Visa tai skundžiamo sprendimo 17-oje pastraipoje teismas konstatavo, kaip jau minėta anksčiau, nesant jokių objektyvių įrodymų, nesuteikęs į galbÅ«t teismui kilusius klausimus galimybės atsakyti ieÅ¡kovei ir tiesiog patikėjęs byloje jau ne kartÄ sÄ moningai ir akivaizdžiai melavusio atsakovo iÅ¡galvotais paaiÅ¡kinimais, kurių, kaip taip pat minėta, jokie įrodymai nepatvirtina.

18.7. Apeliaciniame skunde akcentuojamos atsakovo DGK teiktame pareiÅ¡kime, tiek ir teismui prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės, kurias ieÅ¡kovė nuginčijo tiek savo turėtais, tieks ir VSDFV gautais įrodymais: „2022 m. spalio 4 d. perskaitęs ieÅ¡kovės atsiųstÄ reikalavimÄ ir tÄ pačiÄ dienÄ nuvykęs į VSDFV Alytaus skyrių sužinojau, kad nuo 2022 m. spalio 3 d. jau esu atleistas iÅ¡ darbo pas ieÅ¡kovę“ – atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodyta melaginga aplinkybė;

„Gautame iÅ¡ Sodros 2022-11-23 praneÅ¡ime ir VSDFV Kauno skyriaus parengtame atsakyme į 2023-03-17 papildomÄ paklausimÄ , aiÅ¡kiai nurodyta, kad ieÅ¡kovės praneÅ¡imas apie mano atleidimÄ iÅ¡ darbo Sodrai buvo pateiktas 2022-10-03 ir tai sutampa su man pateikta 2022-10-04 VSDFV Alytaus skyriaus informacija, kuriÄ vėliau perdaviau DGK“ – atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodyta melaginga aplinkybė;

,, Šio veiksmo atlikti negalėjau ir todėl, kad buvo pasibaigęs galiojimas mano paso ir vairuotojo pažymėjimo“ – 2022-10-28 DGK pateikto pirminio atsakovo prašymo trečiajame sakinyje nurodyta melaginga aplinkybė.

18.8. IeÅ¡kovė neturėjo galimybės paaiÅ¡kinti, jog į planuotÄ nuo 2022-09-30 komandiruotę, kaip ir į visas kitas prieÅ¡ tai buvusias, atsakovas bÅ«tų bÅ«tent ir iÅ¡vykęs iÅ¡ (duomenys neskelbtini) esančios savo darbovietės: atvykęs į darbÄ , atsakovas vietoje susipažindavo su jam įteiktais popieriniais atitinkamais įsakymais ir jų priedais, kuriuose bÅ«na numatytas dienpinigių dydis, savo susipažinimÄ patvirtindamas paraÅ¡u, taip pat su atsakovu bÅ«davo aptartos visos bÅ«simos komandiruotės sÄ lygos bei duodami visi reikiami nurodymai, ir bÅ«tent po to įmonės samdytu transportu atsakovas, vienas ar su kitais bendradarbiais iÅ¡vykdavo į komandiruotę užsienyje.

18.9. IeÅ¡kovė bÅ«tų paaiÅ¡kinusi teismui ir tai, jog suplanuota atsakovo naujos komandiruotės pradžia buvo 2022-09-30, penktadienis, tačiau atsakovui tÄ dienÄ darbe nepasirodžius, į komandiruotę neiÅ¡vykus, vadovaujantis DK 74 str. 3 d. jokio nesutikimo ieÅ¡kovei nepateikus (Å¡iÄ Ä¯statyme nustatytÄ atsakovo pareigÄ teismas, beje, tarsi „pamirÅ¡o“ ir dėl jos sprendime net nepasisakė nieko), savaime suprantama, jog ji buvo perkelta į kitÄ po to buvusiÄ darbo dienÄ , pirmadienį, 2022-10-03, kai atsakovas vėl buvo laukiamas ieÅ¡kovės biure, kad iÅ¡ jo vyktų į komandiruotę, tačiau jame nepasirodė ir vėl. BÅ«tent dėl Å¡ių susijusių svarbių priežasčių tÄ dien (2022-10-03) ieÅ¡kovė ir iÅ¡siuntė atsakovui reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti, tačiau atsakovas, gavęs jį jau kitÄ dienÄ , vėlgi nutarė tiesiog ignoruoti.

18.10. Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu atsakovas pats pripažino priežastis, dėl kurių ignoravo 2022-09-27 ieÅ¡kovės įsakymÄ nuo 2022-09-30 vykti į komandiruotę ir 2022-10-03 reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti. Anot atsakovo, jis jau buvo nusprendęs ieÅ¡kovėje nebedirbti, kadangi turėjo geresnį pasiÅ«lymÄ , todėl ir pasirinko „tylos taktikÄ â€œ. Ä® teismo klausimÄ , kodėl gi tokiu atveju atsakovas neteikęs ieÅ¡kovei praÅ¡ymo iÅ¡eiti iÅ¡ darbo savo noru, atsakovas „įdomiai“ paaiÅ¡kino, jog to nedaryti jam neva patarė kažkoks juristas, kadangi, tokį praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovei pateikęs, atsakovas neva bÅ«tų praradęs teisėtai priklausančias su darbo santykiais susijusias pinigų sumas.

18.11. DK 58 str. 4 d. nurodyta, jog, prieÅ¡ priimdamas sprendimÄ nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo raÅ¡ytinio pasiaiÅ¡kinimo, iÅ¡skyrus atvejus, kai per darbdavio nustatytÄ protingÄ laikotarpį darbuotojas Å¡io paaiÅ¡kinimo nepateikia. Å iuo atveju ieÅ¡kovė Å¡iÄ savo įstatymų numatytÄ pareigÄ Ä¯vykdė visiÅ¡kai tinkamai, 2022-10-03 iÅ¡siuntusi reikalavimÄ atsakovui įprastu Å¡alių bendravimo bÅ«du, o atsakovas pats pripažino jau kitÄ dienÄ (2022-10-04) jį gavęs (ir melavo tuoj pat ėjęs į VSDFV aiÅ¡kintis). Be to, ieÅ¡kovės atsakovui nustatytas terminas pasiaiÅ¡kinti buvo akivaizdžiai protingas (iki 2022-10-05), o valingais ieÅ¡kovės veiksmais vėliau dar ir pratęstas net iki 2022-10-10. Taigi ne kas kitas, o bÅ«tent atsakovas savo įstatymų numatytÄ pareigÄ pateikti ieÅ¡kovei – darbdaviui – pasiaiÅ¡kinimÄ , kodėl neiÅ¡vyko į komandiruotę / neatvyko į darbovietę tokio iÅ¡vykimo suorganizavimui bei įforminimui, pažeidė, jÄ paprasčiausiai ignoruodamas.

18.12. Atsakovui buvo pateiktas įsakymas vykti į komandiruotę, tačiau atsakovas jį ignoravo, įstatyme (DK 74 str. 3 d.) numatyto nesutikimo vykti nepateikė, bendravimÄ su ieÅ¡kove piktybiÅ¡kai nutraukė; į darbo vietÄ , iÅ¡ kurios visuomet vykdavo į komandiruotes, atsakovas fiziÅ¡kai neatvyko; į reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti per net septynias dienas atsakovas vėlgi nesureagavo niekaip; jokio praÅ¡ymo nutraukti darbo sutartį savo noru, Å¡alių susitarimu ar pan. atsakovas ieÅ¡kovei taip pat nepateikė.

18.13. ieÅ¡kovė savo ruožtu viskÄ atliko tinkamai, daugiau nieko daryti nebeprivalėjo ir remdamasi turimais duomenimis bei vadovaudamasi įstatymo reikalavimais, darbo sutartį su atsakovu teisėtai ir pagrįstai nutraukė bÅ«tent dėl Å¡io asmens kaltės bei sÄ moningai padaryto Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad, nagrinėjant iÅ¡ darbo teisinių santykių kylančius ginčus, atsižvelgiant į DK 2 str. įtvirtintÄ darbo teisės subjektų lygybės principÄ , negali bÅ«ti ginami tik darbuotojo interesai; tuo atveju, kai darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumÄ , vien tik formalus drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas nėra pakankamas pagrindas naikinti pačiÄ paskirtÄ drausminę nuobaudÄ , nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų ginamas nesÄ Å¾iningas asmuo.

19. Apeliacinio skundo dalyje dėl neteisėto ir nepagrįsto bylinėjimosi išlaidų neskirstymo nurodomi šie motyvai:

19.1. PrieÅ¡ieÅ¡kinio atmetimo atveju (kas atsitiko bÅ«tent dėl aktyvios atsakovės gynybos, renkant reikiamus įrodymus bei ruoÅ¡iant atitinkamÄ atsiliepimÄ ), prieÅ¡ingai, ieÅ¡kovei privalėjo bÅ«ti atlygintos jos iÅ¡laidos, buvusios reikalingos gynybai nuo nepagrįstų ir teismo atmestų atsakovo reikalavimų, kitaip tariant, iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į prieÅ¡ieÅ¡kinį su reikiamais priedais tinkamÄ paruoÅ¡imÄ ir pateikimÄ teismui. Å ios iÅ¡laidos pagal sÄ skaitÄ už teisines paslaugas Nr. ŽB-496, pateiktÄ teismui su 2023-05-17 praÅ¡ymu, sudaro 900 Eur.

20. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o atmesti apeliantės apeliacinį skundÄ kaip nepagrįstÄ . Pripažinti, kad jo prieÅ¡ieÅ¡kinis buvo nenagrinėtas ir atmestas nepagrįstai, ir dėl to nebuvo iki galo atskleista bylos esmė. Nustačius, kad visų pateiktų reikalavimų negalima iÅ¡nagrinėti apeliacine tvarka, bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

21. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodomi Å¡ie motyvai: argumentai dėl atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtumo yra aprobuoti prieÅ¡ieÅ¡kinyje ir paaiÅ¡kinimuose dėl apeliantės atsiliepimo į prieÅ¡ieÅ¡kinį. Apeliantė savo teiginiais klaidino DGK, pirmosios instancijos teismÄ , o dabar klaidina ir apeliacinį teismÄ dėl tariamo atsakovo nebendravimo su apeliante. Su apeliante dėl paskutinės komandiruotės, kuria apeliantė nusprendė pasiųsti be jokių aiÅ¡kių sÄ lygų į (duomenys neskelbtini), buvo bendrauta 2022-09-27 8.51 val., 9.38 val. ir 14.53 val. Apeliantei paaiÅ¡kino, kad yra pasibaigęs jo asmens tapatybės kortelės galiojimas, ir Å¡ie duomenys fiksuoti DGK ir teismo byloje. Apeliantė buvo nusprendusi sÄ moningai jį iÅ¡naudoti naujoje įmonėje užsienyje. Siųsdama jį į naujÄ komandiruotę į užsienį naujam darbdaviui, apeliantė dar nebuvo iki galo atsiskaičiusi už praėjusiÄ komandiruotę. Atsakovas iki Å¡iolei negali suprasti, kodėl jam užsifiksavo faktas, kad apsilankius Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDFV) Alytaus skyriuje 2022-10-04 gavo informacijÄ , kad jau yra atleistas iÅ¡ darbo, nors, kaip dabar yra paaiÅ¡kėję iÅ¡ gautos VSDFV Alytaus skyriaus informacijos, to negalėjo bÅ«ti. Apeliantė į tai labai reagavo ir jai buvo nesuprantama, kodėl jis lankėsi bÅ«tent tame VSDFV skyriuje, nes, jos teigimu, jo gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini). Taip yra todėl, kadangi jau keli metai gyvena pas savo sugyventinę (duomenys neskelbtini), o artimiausias VSDFV skyrius yra bÅ«tent Alytuje, kur ir dažniausiai lankosi. Apeliantė dėl jo darbo naujoje įmonėje apeliaciniame skunde motyvuoja, jog darbÄ joje jis jau buvo susiradęs tuo metu, kai atsisakė vykti į komandiruotę, tačiau realiai naujÄ darbovietę surado tik 2022 m. lapkričio ar gruodžio mėnesį.

22. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodoma, kad apeliantės teiginius apie jo nebendravimÄ paneigia visiÅ¡kai kitos aplinkybės. Apeliantė tyčia jam neskambino į jo telefonÄ turimu numeriu, o siuntinėjo praneÅ¡imus į elektroninį paÅ¡tÄ ir žinutes per socialinį tinklÄ â€žFacebook“, žinodama, kad jis elektroninio paÅ¡to beveik neskaito ir nesidomi žiniomis socialiniame tinkle „Facebook“. Dėl Å¡ios priežasties apie apeliantės pasiųstÄ jam praneÅ¡imÄ pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ sužinojo per vėlai ir net negalėjo nieko konkretaus suformuluoti ir kÄ atsakyti apeliantei tame pasiaiÅ¡kinime, nes neturėjo jokios bÅ«tinos informacijos apie naujas darbo sÄ lygas į siunčiamÄ kitÄ Ä¯monę užsienyje. Apeliantė siekė pasiųsti jį darbui į užsienį į kitÄ darbovietę be jokio konkretaus susitarimo, nesuderinus jokių tikslių naujų darbo sÄ lygų ir kitos jam aktualios informacijos, o įdomiausia, kad tas sÄ lygas siekė užmaskuoti pridėtame prie įsakymo priede.

23. Be to, atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nesprendė jo pateiktų įrodymų apie darbo ir poilsio laikÄ pas apeliantę ir kokios tiksliai darbo užmokesčio sumos jam turėjo bÅ«ti priskaitomos kas mėnesį darbe pas apeliantę. Tokiu atveju mano, jog tikslinga apeliacinės instancijos teismui bylÄ grÄ Å¾inti atgal nagrinėti į pirmosios instancijos teismÄ . Visus jo darbo laiko ir privalomo priskaityti darbo užmokesčio dydžio skaičiavimus atliko specializuota įmonė Alytuje – UAB „Pocita“. Atsiliepime dėstomi motyvai ir skaičiavimai dėl darbo ir poilsio laiko pas ieÅ¡kovę apskaitos, darbo užmokesčio dydžio bei dienpinigių dydžio nustatymo ir priskaitymo.

24. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodoma, kad jo pateiktas prieÅ¡ieÅ¡kinis buvo atmestas ir nenagrinėtas, tačiau juo kelti reikalavimai yra susiję su vieÅ¡o intereso gynimu darbo srities teisėje, o bÅ«tent: dėl darbo laiko apskaitos dirbant užsienyje; darbo sÄ lygų pagal laikinojo darbo sutartį; darbdavio veiksmų, kuriais siekiama vienaÅ¡aliÅ¡kai darbuotojo nukrypimo nuo pagrindinių jo darbo funkcijų; dienpinigių mokėjimo; darbo režimo ir kt. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti, ar nėra ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kadangi pirmosios instancijos teismas byloje iÅ¡sprendė ne visus pareikÅ¡tus reikalavimus ir dėl to iki galo neatskleista bylos esmė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

26. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas byloje iÅ¡sprendė ne visus pareikÅ¡tus reikalavimus pagal atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ir dėl to iki galo neatskleista bylos esmė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i atsakovo pozicija nepagrįsta, nes sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestas, sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyti prieÅ¡ieÅ¡kinio atmetimo motyvai. Dėl Å¡ios sprendimo dalies atsakovas apeliacinio skundo nepateikė, o teisėjų kolegijos vertinimu, atsiliepimas į apeliacinį skundÄ pagal CPK 318 str. yra procesinis dokumentas, kuriame  dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę raÅ¡tu iÅ¡dėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo, t. y., iÅ¡dėstydami materialiojo teisinio ir procesinio teisinio pobÅ«džio (formalius) atsikirtimus.

27. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ negali bÅ«ti keliami materialieji teisiniai reikalavimai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeitimo ir panaikinimo. Siekiant tokio tikslo, turi bÅ«ti paduodamas apeliacinis skundas, net ir vieÅ¡o intereso byloje.

28. Teisėjų kolegija nurodo, kad teisminio nagrinėjimo dalykÄ apeliaciniame teisme lemia apeliacinio skundo ribos, o apskųsto teismo sprendimo teisėtumas tikrinamas remiantis byloje surinktais įrodymais (CPK 314 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis). Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai yra susiję tik su apeliacinio skundo argumentais, todėl Å¡ioje byloje analizuoti apeliacinės instancijos teisme atmestÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvais nėra teisinio pagrindo.

29. Kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , turi pasisakyti dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalykÄ , atskleidžia ginčo esmę ir yra reikÅ¡mingi bylos teisiniam rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 36 punktas).

30. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, tai yra jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Atsižvelgdamas į tai, kad Å¡alys savo argumentus yra iÅ¡dėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektÄ ir byloje esančiÄ medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra bÅ«tinas, o teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo tikslas Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiektas ir raÅ¡ytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

31. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektÄ sudaro Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 13 d. sprendimo dalis, kuria atmestas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys. IeÅ¡kovės nuomone, sprendimas dėl jos ieÅ¡kinio yra priimtas netinkamai taikius bei aiÅ¡kinus procesines ir materialines teisės normas, visiÅ¡kai neįsigilinus į bylos esmę ir jos neatskleidus, nukrypus nuo aktualios teismų praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nevertino jos pateiktų įrodymų, siekiant pripažinti, kad iÅ¡ darbo apeliantės įmonėje buvo atleistas teisėtai pagal DK 58 straipsnio 1 dalį, todėl pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalį ir 265 straipsnio 1 dalį.

32. Apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl nurodomų CPK 185 str. ir 263 straipsnio 2 dalies pažeidimų, dėl atsakovo atleidimo pagrindo pagal DK 58 straipsnio 1 dalį, atsakovui priteistos vidutinio darbo užmokesčio kompensacijos dydžio sumažinimo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atmetus ieškinį ir priešieškinį.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

33. 2022 m. gegužės 13 d. LaikinÄ ja darbo sutartimi Nr. 28 (toliau – Sutartis) atsakovas buvo įdarbintas pas ieÅ¡kovę UAB „Finotransa“ vairuotoju-ekspeditoriumi.

34. Iš 2022 m. rugsėjo 22 d. įsakymo Nr. 067 matyti, kad atsakovas atšaukiamas iš komandiruotės nuo 2022 m. rugsėjo 24 d.

35. 2022 m. rugsėjo 27 d. 11.14 val. elektroniniu laiÅ¡ku ieÅ¡kovė iÅ¡siuntė atsakovui tos pačios dienos įsakymÄ dėl komandiruotės Nr. 087, Å¡iame įsakyme nurodyta, kad atsakovas komandiruojamas į „E3 Spedition – Transport GmbH“ kompanijÄ , kuri yra (duomenys neskelbtini), komandiruotės vykimo vieta – (duomenys neskelbtini), komandiruotės pradžia – 2022 m. rugsėjo 30 d.

36. Teisme 2023 m. birželio 13 d. gauti atsakovo paaiÅ¡kinimai, kuriuose jis pripažįsta aplinkybę, kad 2022 m. rugsėjo 27 d. 7.50 val. į jo susikurtÄ socialinę paskyrÄ â€žFacebook“ gavo ieÅ¡kovės atsiųstÄ ir jos suformuotÄ praÅ¡ymo formÄ apie jo atleidimÄ iÅ¡ darbo savo noru. Kartu buvo atsiųstas ieÅ¡kovės įsakymas apie jo atÅ¡aukimÄ iÅ¡ komandiruotės su tariamu priedu, nors jokio priedo nebuvo. PaaiÅ¡kinimuose nurodoma faktinė aplinkybė, jog 2022 m. rugsėjo 27 d. po Å¡ios žinutės gavimo atsakovas paskambino ieÅ¡kovės vadovui.

37. 2022 m. spalio 3 d. 16.38 val. iÅ¡siųstu elektroniniu laiÅ¡ku ieÅ¡kovė pareikalavo atsakovo pasiaiÅ¡kinti raÅ¡tu, dėl kokių priežasčių neiÅ¡vyko į komandiruotę ir neatvyko į darbÄ 2022 m. spalio 3 d., pasiaiÅ¡kinimÄ nurodė atsiųsti iki 2022 m. spalio 5 d.

38. Reikalavime pasiaiÅ¡kinti nurodoma, kad atsakovas rugsėjo 30 d. į komandiruotę neiÅ¡vyko, jokių pateisinančių dokumentų ar paaiÅ¡kinimo dėl neiÅ¡vykimo nepateikė, nesusisiekė su darboviete, 2022 m. spalio 3 d. neatvyko į darbo vietÄ (duomenys neskelbtini), apie neatvykimÄ neinformavo.

39. IeÅ¡kovė nurodo, kad 2022-10-03 tik iÅ¡siuntusi reikalavimÄ atsakovui įprastu Å¡alių bendravimo bÅ«du, o atsakovas pats pripažino jau kitÄ dienÄ (2022-10-04) jį gavęs (ir melavo tuoj pat ėjęs į VSDFV aiÅ¡kintis). Atsakovui nustatytas terminas pasiaiÅ¡kinti buvo akivaizdžiai protingas (iki 2022-10-05), o ieÅ¡kovės veiksmais vėliau dar ir pratęstas net iki 2022-10-10.

40. Ieškovė nurodo, kad klaidingai Darbo ginčų komisijos sprendime nurodoma, kad laikinoji darbo sutartis tarp šalių nutraukta nuo 2022 m. spalio 3 d. DK 58 straipsnio 1 dalies pagrindu.

41. Byloje nustatyta, kad atsakovas iš darbo buvo atleistas 2022 m. spalio 10 d. įsakymu nuo 2022 m. spalio 3 d., toks įrašas padarytas atsakovo darbo sutartyje.

42. Teisme 2023 m. balandžio 26 d. su ieškovės atsiliepimu į priešieškinį pateiktas mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje 2022 m. rugsėjo 30 d. žymima „P“.

43. IeÅ¡kovė teikė teismui jos turimÄ informacijÄ apie tai, kad atsakovo asmens tapatybės kortelė (toliau – ATK) galiojo iki 2022 m. rugpjūčio 16 d. Nauja atsakovo asmens tapatybės kortelė, pateikta į bylÄ 2023 m. vasario 13 d., galioja iki 2032 m. spalio 3 d.

44. Atsakovo vairuotojo pažymėjimas, reikalingas jam dirbti vairuotoju komandiruotėje, galioja iki 2029 m. sausio 29 d.

45. Atsakovo pasas Å¡iuo metu galioja iki 2032 m. spalio 4 d., tačiau jis iÅ¡duotas 2022 m. spalio 4 d. Atsakovo pasas pateiktas į bylÄ 2023 m. vasario 13 d.

46. Darbo ginčų nagrinėjimo komisija priėmė sprendimÄ darbo byloje Nr. APS-108-20496/2022, kuriuo R. R. praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies, pripažino jo atleidimÄ iÅ¡ darbo UAB „Finotransa“ pagal DK 58 straipsnio 1 dalį neteisėtu; nusprendė R. R. į darbÄ negrÄ Å¾inti; darbo sutartį laikyti nutraukta DK 218 straipsnio 6 dalies pagrindu Komisijos sprendimo įsiteisėjimo dienÄ ; priteisti R. R. iÅ¡ UAB „Finotransa“ 4 190,40 Eur neatskaičius mokesčių kompensacinę iÅ¡mokÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ; visus kitus reikalavimus atmetė.

Dėl skundžiamų sprendimo dalių teisėtumo

Dėl CPK 185 str. ir 263 straipsnio 2 dalies pažeidimų

47. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, jog įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Ä®vertinant keletÄ Ä¯rodymų, lemia ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieÅ¡taravimų tarp jų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s yra Å¡alutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iÅ¡ skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieÅ¡taringa informacija, teismas turi šį prieÅ¡taravimÄ iÅ¡spręsti, t. y. atsakyti į klausimÄ , kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kuriÄ atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017, 28 punktas).

48. Å ioje byloje nenustatyta, jog iÅ¡ Å¡alių pateiktų įrodinėjimo priemonių pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamÄ teismo sprendimÄ nepaÅ¡alinęs ieÅ¡kovo nurodomos prieÅ¡taringos informacijos, turinčios įtakos teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui. Byloje nustatyta, jog atsakovo asmens tapatybės kortelė galiojo iki 2022 m. rugpjūčio 16 d., o naujas pasas atsakovui iÅ¡duotas 2022 m. spalio 4 d., jo vairuotojo pažymėjimas, reikalingas jam dirbti vairuotoju komandiruotėje, galioja iki 2029 m. sausio 29 d. Nauja atsakovo asmens tapatybės kortelė, pateikta į bylÄ 2023 m. vasario 13 d., galioja iki 2032 m. spalio 3 d. , todėl darytina iÅ¡vada, jog Å¡i kortelė 2022 m. rugsėjo 30 d. nebuvo iÅ¡duota atsakovui. Net ir gavęs asmens tapatybės kortelę 2022 m. spalio 3 d. atsakovas nebegalėjo įvykdyti ieÅ¡kovo reikalavimo tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡vykti į komandiruotę. IeÅ¡kovė kaip darbo teisinių santykių teisiÅ¡kai stipresnė Å¡alis privalėjo atsižvelgti į paminėtÄ aplinkybę. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantė apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodo apie prieÅ¡taringos informacijos nepaÅ¡alinimÄ pirmosios instancijos teisme.

49. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, darydamas iÅ¡vadÄ dėl darbo sutarties su atsakovu ir kitų lokalinių teisės aktų, reglamentuojančių jo darbo pareigas ir darbo laiko pobÅ«dį bei režimÄ , nepažeidė nurodytų įrodymų vertinimo bei sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių.

50. Atsakant į apeliacinio skundo motyvÄ , jog ieÅ¡kovė neturėjo galimybės pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kinti, jog suplanuota atsakovo naujos komandiruotės pradžia buvo 2022-09-30, penktadienis, tačiau atsakovui tÄ dienÄ darbe nepasirodžius, į komandiruotę neiÅ¡vykus, vadovaujantis DK 74 str. 3 d. jokio nesutikimo ieÅ¡kovei nepateikus (Å¡iÄ Ä¯statyme nustatytÄ atsakovo pareigÄ teismas, beje, tarsi „pamirÅ¡o“ ir dėl jos sprendime net nepasisakė nieko), savaime suprantama, jog ji buvo perkelta į kitÄ po to buvusiÄ darbo dienÄ , pirmadienį, 2022-10-03, kai atsakovas vėl buvo laukiamas ieÅ¡kovės biure, kad iÅ¡ jo vyktų į komandiruotę, tačiau jame nepasirodė ir vėl, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nenustatyta, jog ieÅ¡kovui buvo apribota teisė teikti paaiÅ¡kinimus.

51. Teisėjų kolegijos nurodytos faktinės aplinkybės ir Å¡alių su procesiniais dokumentais teikti įrodymai, iÅ¡nagrinėto darbo ginčo medžiaga leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl bylos įrodymų, tačiau skirtinga darbuotojo bei darbdavio pozicija neleidžia teigti, kad ieÅ¡kovei buvo apribota teisė pasisakyti dėl atsakovo neatvykimo į darbÄ 2023 m. rugsėjo 30 d. ir 2023 m. spalio 3 d.

52. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė (laikinojo įdarbinimo įmonė) ir atsakovas sudarė Sutartį, kuria atsakovas buvo siunčiamas dirbti kaip laikinojo įdarbinimo įmonės darbuotojas pas laikinojo darbo naudotojus vairuotojo-ekspeditoriaus darbinėms funkcijoms atlikti; nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad darbo santykiai atsakovÄ siejo bÅ«tent su ieÅ¡kove, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų nuspręsti, kad ieÅ¡kovė turi struktÅ«rinių padalinių užsienio valstybėse, kurie galėtų bÅ«ti įvardyti kaip atsakovo darbovietė. Darbo sutarties 4.1p buvo nustatyta, kad atsakovui buvo taikomas individualus darbo laiko režimas, laikantis darbo ir poilsio, susijusių iÅ¡imtinai su vairavimo laiku ir bÅ«tinomis pertraukomis.

53. Atsakant į apeliacinio skundo motyvÄ , jog pirmosios instancijos teismas palaikė Darbo ginčų komisijos sprendimÄ , kuri be jokio pagrindo buvo konstatavusi, kad atsakovas 2022-09-30 į komandiruotę vykti neva atsisakė, kai iÅ¡ tiesų nieko panaÅ¡aus nebuvo – atsakovas atitinkamÄ ieÅ¡kovės įsakymÄ paprasčiausiai ignoravo ir su ieÅ¡kove Å¡iuo atveju (kaip ir beje, vėliau, gavęs reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti) nebendravo niekaip, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagal DK 74 str. 3 d. laikinasis darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti pas laikinojo darbo naudotojÄ , praneÅ¡damas laikinojo įdarbinimo įmonei ne vėliau kaip per vienÄ darbo dienÄ nuo Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytos informacijos gavimo dienos. Toks atsisakymas nelaikomas darbo pareigų pažeidimu. Å alių darbo sutarties 6 p. buvo nustatyta, kad atsakovo darbo sutarties sÄ lygoms taikytini DK 72-80 str.

54. Atsakant į apeliacinio skundo motyvus dėl skundžiamo sprendimo 17-os pastraipos, kurioje pirmosios instancijos teismas konstatavo, nesant jokių objektyvių įrodymų, nesuteikęs į galbÅ«t teismui kilusius klausimus galimybės atsakyti ieÅ¡kovei ir tiesiog patikėjęs byloje jau ne kartÄ sÄ moningai ir akivaizdžiai melavusio atsakovo iÅ¡galvotais paaiÅ¡kinimais, kurių, kaip taip pat minėta, jokie įrodymai nepatvirtina, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tai tik deklaratyvus teiginys. Skundžiamo teismo sprendimo 17 punkte pirmosios instancijos teismas konstatavo labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovas 2022 m. rugsėjo 27 d. 8.50 val. savo telefone į programėlę „Messenger“ gavo iÅ¡ direktoriaus dokumento formÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo savo noru, netrukus jam paskambino direktorius ir pasakė, kad jis turi vykti į komandiruotę. Be to, teismas konstatavo, jog 2022 m. rugsėjo 30 d., penktadienis, pažymėta darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje kaip poilsio diena (P).

55. Teisėjų kolegijos vertinimu, esminė Å¡ios bylos aplinkybė yra ta, jog apeliantės įrodinėjamÄ dienÄ â€“ 2023 m. rugsėjo 30 d. – ieÅ¡kovė žymėjo poilsio dienÄ bei byloje įrodytÄ aplinkybę, jog 2022 m. rugsėjo 30 d. ir 2022 m. spalio 3 d. atsakovas neturėjo galiojančių paso ir asmens tapatybės kortelės, todėl darbdavys neturėjo teisės priimti nurodomo įsakymo, nes preziumuojama, jog asmens dokumentų duomenys yra fiksuojami darbdavio asmens apskaitos kortelėje. Teisme 2023 m. balandžio 26 d. su ieÅ¡kovės atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį pateiktas mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje 2022 m. rugsėjo 30 d. žymima ,,P“, o 2023 m. vasario 13 d. pateikti į bylÄ atsakovo pasas ir asmens tapatybės kortelė.

56. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 120 straipsnį, reglamentuojantį darbo laiko apskaitÄ , darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitÄ darbuotojo faktiÅ¡kai dirbtus: virÅ¡valandžius, darbo laikÄ Å¡venčių dienÄ ; darbo laikÄ poilsio dienÄ , jeigu jis nenustatytas pagal grafikÄ ; darbo laikÄ naktį; darbo laikÄ pagal susitarimÄ dėl papildomo darbo. Darbo laiko apskaita tvarkoma darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose.

57. Darbo laiko apskaita ir mokėjimas už darbo laikÄ yra glaudžiai susiję su darbo laiko režimu, kurį turi nustatyti darbdavys (DK 113 straipsnio 2 dalis). IÅ¡ Å¡io žiniaraščio nustatyta, jog atsakovas 2022 m. rugsėjo mėnesį dirbo 20 dienų. Å alių darbo sutarties 4 p. buvo sutarta, kad atsakovui nustatoma darbo dienos ( pamainos, darbo savaitės) trukmė taikant suminę darbo laiko apskaitÄ ir laikantis darbo ir poilsio ypatumų transporte (DK 115 straipsnis).

58. DK 115 str. 1 d. nustatyta, kad suminė darbo laiko apskaita įvedama esant bÅ«tinumui, įvykdžius informavimo ir konsultavimo procedÅ«rÄ su darbo taryba ir atsižvelgus į darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sÄ jungos nuomonę. Jeigu nustatyta suminė darbo laiko apskaita, dirbama darbo (pamainų) grafikuose nurodytu laiku, laikantis nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų. DK 115 str. 2 d. nustatyta, kad darbo (pamainų) grafikai praneÅ¡ami darbuotojams ne vėliau kaip prieÅ¡ septynias dienas iki jų įsigaliojimo. Jie gali bÅ«ti keičiami tik nuo darbdavio valios nepriklausančiais atvejais, įspėjus darbuotojÄ prieÅ¡ dvi darbuotojo darbo dienas. Tokių aplinkybių pas ieÅ¡kovę nenustatyta.

59. Byloje nustatyta, jog atsakovės 2022 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 067 ieškovas atšaukiamas iš komandiruotės nuo 2022 m. rugsėjo 24 d., o 2022 m. rugsėjo 30 d. atsakovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje žymima ,,P“. Iš atsakovo priešieškinio nustatyta, jog jis suprato, kad nuo 2022-09-26 iki 2022-10-02 jam buvo poilsio dienos. Šis atsakovo paaiškinimas sutampa su paminėtu atsakovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiu. Šie dokumentai pateikti atsakovės, todėl atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog ji neturėjo galimybės pirmosios instancijos teisme pasisakyti.

60. DK 25 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo sutarties Å¡alys privalo viena kitai laiku praneÅ¡ti apie bet kokias aplinkybes, galinčias reikÅ¡mingai paveikti sutarties sudarymÄ , vykdymÄ ir nutraukimÄ . Å i informacija turi bÅ«ti pateikta teisingai, nemokamai ir darbo sutarties Å¡alių nustatytais protingais terminais. DK 25 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog darbo sutarties Å¡alies kitai darbo sutarties Å¡aliai Å¡io kodekso, kitų darbo teisės normų ar sutarčių nustatytais atvejais perduodami dokumentai (praneÅ¡imai, praÅ¡ymai, sutikimai, prieÅ¡taravimai ir kita) ir kita informacija turi bÅ«ti pateikiami raÅ¡tu. Dokumentų ir informacijos tinkamu pateikimu raÅ¡tu laikomi tie atvejai, kada duomenys perduodami įprastai naudojamomis informacinių technologijų priemonėmis (elektroniniu paÅ¡tu, mobiliaisiais įrenginiais ir kita) su sÄ lyga, kad įmanoma nustatyti informacijos turinį, jos pateikėjÄ , pateikimo faktÄ ir laikÄ , taip pat sudarytos protingos galimybės jÄ iÅ¡saugoti. Jeigu darbo sutarties Å¡alis nurodo pagrįstas abejones dėl Å¡ių abiejų sÄ lygų buvimo, įrodyti, kad jos buvo sudarytos, privalo darbdavys.

61. Atsakovas savo paaiÅ¡kinimu atsiliepime į apeliacinį skundÄ bei 2023 m. birželio 13 d. paaiÅ¡kinime, pateiktame pirmosios instancijos teisme, nurodė, jog su ieÅ¡kovės vadovu dėl jam 2022 m. rugsėjo 27 d. atsiųsto įsakymo bendravo telefonu, o bÅ«tent, 2022-09-27 8.51 val., 9.38 val. ir 14.53 val. Jis nurodė, jog atsisako vykti dėl neaiÅ¡kių sÄ lygų į (duomenys neskelbtini), dėl jo poilsio dienų po 5 savaičių komandiruotės bei dėl pasibaigusių asmens dokumentų galiojimo. IÅ¡ pateikto ieÅ¡kovo ieÅ¡kovės į atsakovo elektroninį paÅ¡tÄ atsiųsto įsakymo bei byloje esančio įsakymo darytina iÅ¡vada, jog atsakovas su Å¡iuo įsakymu pasiraÅ¡ytinai nebuvo supažindintas, nors su kitais 2023 m. vasario 13 d. į bylÄ pateiktais įsakymais dėl 2022 m. birželio 10 d., rugpjūčio 17 d. mėnesio komandiruočių atsakovas yra supažindinamas pasiraÅ¡ytinai, taip pat prie Å¡ių įsakymų yra pateikti atsakovo pasiraÅ¡yti sutikimai vykti į komandiruotes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo buvo kilusi konfliktinė situacija. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir aplinkybė, jog 2022 m. rugsėjo 22 d. įsakyme Nr. 067 dėl atsakovo atÅ¡aukimo iÅ¡ komandiruotės nuo 2022 m. rugsėjo 24 d. atÅ¡aukimo priežastis nenurodyta, taip pat nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų buvęs apie jas informuotas ar kad jo bÅ«tų papraÅ¡yta pasiaiÅ¡kinti dėl galimų pažeidimų, nors ieÅ¡kovė byloje nurodyto atsakovo darbo pažeidimus jų neįvardydama. Paminėtos aplinkybės leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , jog dėl ieÅ¡kovės priimto 2022-09-27 įsakymo vykti į komandiruotę nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. vyko bendravimas ir ieÅ¡kovė nepagrįstai, neturėdama atsakovo raÅ¡ytinio sutikimo vykti į nurodomÄ komandiruotę, žinodama jo asmens dokumentų galiojimo datas, atleido atsakovÄ pagal DK 58 str. 1d.

62. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieÅ¡kovė, kaip darbdavys, fiksuodama darbuotojo asmens dokumentų duomenis, turėjo galimybę matyti, jog atsakovas negali bÅ«ti siunčiamas į komandiruotę dėl jo asmens dokumentų pasibaigusio galiojimo. Akcentuotina, kad darbdavys, bÅ«damas atsakingas už darbo organizavimÄ , darbuotojų priėmimÄ ir atleidimÄ , Å¡ias pareigas privalo vykdyti skaidriai, laikytis imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Preziumuojama, kad darbdavys yra susipažinęs su darbo teisės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, jam turi bÅ«ti žinomi jo priimamų sprendimų teisiniai padariniai, jis turi įvertinti priimamų sprendimų rizikÄ . Dėl to už visų darbdavio veiksmų padarinius yra atsakingas pats darbdavys.

63. Kasacinio teismo nuosekliai iÅ¡plėtotoje jurisprudencijoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo faktines aplinkybes įvertinti prieÅ¡ingai nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas dėl konkrečių argumentų, dėl kurių pasisakyta.

Dėl atsakovo atleidimo pagrindo pagal DK 58 straipsnio 1 dalį

64. DK 2 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo santykiai reglamentuojami vadovaujantis teisinio apibrėžtumo, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos, saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sÄ lygų sudarymo, darbo santykių stabilumo, laisvės pasirinkti darbÄ , teisingo apmokėjimo už darbÄ , darbo teisės subjektų lygybės, nepaisant jų lyties, lytinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, ketinimo turėti vaikÄ (vaikų), santuokinės ir Å¡eiminės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiÅ«rų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, asociacijų laisvės, laisvų kolektyvinių derybų ir teisės imtis kolektyvinių veiksmų principais. DK 6 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo sutarčių, kolektyvinių sutarčių ir susitarimų nuostatos aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į darbo santykių teisinio reglamentavimo principus (Å¡io kodekso 2 straipsnis). DK 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos darbuotojų naudai.

65. Darbo kodekso 72 straipsnio 1 dalyje pateiktas laikino darbo sutarties apibrėžimas, pagal kurį laikinojo darbo sutartis – darbuotojo (toliau – laikinasis darbuotojas) ir darbdavio (toliau – laikinojo įdarbinimo įmonė) susitarimas, pagal kurį laikinasis darbuotojas įsipareigoja tam tikrÄ laikÄ atlikti darbo veiklÄ laikinojo įdarbinimo įmonės nurodyto asmens (toliau – laikinojo darbo naudotojas) naudai ir jam bÅ«damas pavaldus, o laikinojo įdarbinimo įmonė įsipareigoja už tai atlyginti. Darbo kodekso 72 straipsnio 1 dalies gramatinė konstrukcija leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog laikinojo darbo sutartis sudaroma tam, kad darbuotojas savo darbÄ atliktų ne kitai sutarties Å¡aliai (darbdaviui), o darbdavio nurodytam asmeniui – laikino darbo naudotojui. Tai reiÅ¡kia, jog iÅ¡ esmės turi bÅ«ti nustatyti trejopo pobÅ«džio teisiniai santykiai: tarp laikinojo darbuotojo ir darbdavio (laikinojo įdarbinimo įmonės), tarp laikinojo darbuotojo ir laikinojo darbo naudotojo bei laikinojo įdarbinimo įmonės (darbdavio) ir laikinojo darbo naudotojo.

66. Å is Å¡alių darbo teisinių santykių kvalifikavimas leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovas turi teisę ir pareigÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti jo bÅ«simo siÅ«lomo darbo pobÅ«dį ir Å¡ios bylos kontekste – bÅ«simas vykimo vietas dėl jo asmens dokumentų.

67. IÅ¡ 2022-09-27 įsakymo Dėl R. R. siuntimo į komandiruotę Nr. 087 atsakovas buvo siunčiamas dirbti į „E3 Spedition Transport GmbH“ kompanijÄ , kuri yra (duomenys neskelbtini), o komandiruotės vykimo vieta yra (duomenys neskelbtini). Komandiruotės pradžia: 2022-09-30, nenustatant komandiruotės trukmės, mokant Å¡io įsakymo priede nurodytÄ dienpinigių normÄ .

68. Ne vėliau kaip iki darbo pradžios laikinajam darbuotojui nurodomas darbo laiko režimas, patekimo į laikinojo darbo naudotojo darbovietę tvarka, laikinojo darbo naudotojo kontaktinis asmuo, turintis suteikti visÄ informacijÄ apie darbÄ pas laikinojo darbo naudotojÄ (DK 74 str. 2 d.), tačiau Darbo ginčų komisijos sprendime pagrįstai nurodoma, kad tokios informacijos ieÅ¡kovės įsakyme nėra. Be to, įvertinus tai, jog byloje įrodyta, jos Å¡io įsakymo priėmimo metu buvo pasibaigę atsakovo asmens dokumentų galiojimas, darytina iÅ¡vada, jog byloje neįrodyta, jog ieÅ¡kovo nurodomomis datomis 2022 m. rugsėjo 30 d. ir 2022 m. spalio 3 d. atsakovas neatvyko į darbÄ be pateisinamos priežasties.

69. DK 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimÄ . Priežastis nutraukti darbo sutartį gali bÅ«ti Å¡iurkÅ¡tus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalis). Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali bÅ«ti laikomas neatvykimas į darbÄ visÄ darbo dienÄ ar pamainÄ be pateisinamos priežasties.

70. Atsakant į apeliacinio skundo motyvÄ , jog ieÅ¡kovė viskÄ atliko tinkamai, daugiau nieko daryti nebeprivalėjo ir remdamasi turimais duomenimis bei vadovaudamasi įstatymo reikalavimais, darbo sutartį su atsakovu teisėtai ir pagrįstai nutraukė bÅ«tent dėl Å¡io asmens kaltės bei sÄ moningai padaryto Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieÅ¡kovė, kaip darbdavys neįrodė atsakovo nusižengimo padarymo fakto, bet ir tai, jog įrodinėjamas nusižengimas nurodomu jo padarymo metu 2022 m. rugsėjo 30–2022 spalio 3 d. gali bÅ«ti kvalifikuotas kaip Å¡iurkÅ¡tus. Byloje nustatyta, jog atsakovui pasas buvo iÅ¡duotas tik 2022 m. spalio 4 d., o asmens tapatybės kortelė galioja iki 2032 m. spalio 3 d., todėl Å¡i kortelė buvo pagaminta tik 2022 m. spalio 3 d. ir byloje nėra įrodymų, kad vien su asmens tapatybės kortele tolimųjų reisų vairuotojas galėjo vykti į ieÅ¡kovės nurodomÄ komandiruotę 2022 m. spalio 3 d. Be to, nereikalauja papildomo įrodinėjimo aplinkybė, jog Å¡iÄ dienÄ atsakovas nebÅ«tų fiziÅ¡kai galėjęs iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes dėl sutikimo vykti pas laikinojo darbo naudotojÄ pasiraÅ¡ymo ir iÅ¡vykti.

71. Byloje nenuginčyta aplinkybė, jog pirmuoju įsakymu atsakovas buvo atleistas 2022 spalio 3 d., atkreiptinas dėmesys, jos ir 2022 m. spalio 10 d. įsakymu atsakovas atleistas nuo 2022 spalio 3d., todėl atsakovas ir dėl Å¡ios aplinkybės 2022 spalio 3 d. negalėjo iÅ¡vykti į nurodomÄ komandiruotę.

72. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 235 straipsnį, kurio 2 dalies 9 punktas iÅ¡ esmės atitinka DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ ir dėl to Å¡i jo praktika iÅ¡lieka aktuali, yra konstatavęs, kad, kai už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ atleistas iÅ¡ darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ teismine tvarka (pagal galiojančio DK 220 straipsnį – ir Darbo ginčų komisijoje), darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktÄ , bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip Å¡iurkÅ¡tus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 29 punktas).

73. Sprendžiant klausimÄ , ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie Å¡iurkščių, bÅ«tina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobÅ«dį, dėl Å¡io pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formÄ , darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtakÄ Å¡iam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi bÅ«ti įvertinta, kokio pobÅ«džio gėriai buvo pažeisti, kiek aiÅ¡kiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panaÅ¡ių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-562/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013; 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018 29, 30 punktus).

74. 2016 m. DK įtvirtinta nuostata, kad darbdavys gali nutraukti darbo sutartį, jei darbuotojas per darbdavio nustatytÄ protingÄ terminÄ paaiÅ¡kinimo nepateikia, t. y. nepriklausomai nuo nepateikimo priežasčių, todėl apeliacinio skundo motyvai dėl termino pasiaiÅ¡kinimui pratęsimo yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi.

75. DK 74 str. 3 d. numato, kad Laikinasis darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti pas laikinojo darbo naudotojÄ , praneÅ¡damas laikinojo įdarbinimo įmonei ne vėliau kaip per vienÄ darbo dienÄ nuo Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytos informacijos gavimo dienos. Toks atsisakymas nelaikomas darbo pareigų pažeidimu.

76. Å ioje byloje įrodyta, kad atsakovas pagrįstai dėl jo asmens dokumentų galiojimo pasibaigimo ir 2022 m. rugsėjo 30 d. nustatytos jam poilsio dienos nesudarė su ieÅ¡kove susitarimo dėl darbo pas laikinÄ jį darbo naudotojÄ , todėl byloje ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovas įvykdė pravaikÅ¡tÄ .

77. Remiantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimÄ nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumÄ ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iÅ¡ darbo turi bÅ«ti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

Dėl atsakovui priteistos vidutinio darbo užmokesčio kompensacijos dydžio sumažinimo

78. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde suformulavo alternatyvų praÅ¡ymÄ â€“ net ir tuo atveju, jei dėl kokių nors priežasčių skundžiamo sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys buvo atmestas, ir pirmosios instancijos teismo pripažinta, kad atsakovo atleidimas iÅ¡ darbo ieÅ¡kovėje vis dėlto buvo neteisėtas, sumažinti Å¡iam priteistos vidutinio darbo užmokesčio kompensacijos dydį kaip aiÅ¡kiai neadekvatų pačiam padarytam pažeidimui (dėl jo atsakovas nenukentėjo niekaip, nebedirbti ieÅ¡kovėje buvo nusprendęs pats, iÅ¡syk po darbo santykių su ieÅ¡kove pabaigos savo pasirinkimu įsidarbino kitur, kaip pats paaiÅ¡kino, pagal geresnį apsiÅ«lymÄ ) ir neatitinkantį teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijų.

79. Darbo ginčų komisija savo sprendime konstatavo, kad ,,IeÅ¡kovas į darbÄ pas atsakovÄ negrÄ Å¾intinas, nes bus sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti. Pagal įstatymÄ ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo iÅ¡ieÅ¡kotina kompensacinė iÅ¡moka už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ iki Komisijos sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus (DK 218 str.2 d.). Tačiau, kai darbuotojas į darbÄ negrÄ Å¾inamas ir Å¡alys darbo ginčo neperkelia į teismÄ , Komisija laiko protinga, kompensacinę iÅ¡mokÄ skaičiuoti iki Komisijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. IeÅ¡kovo atveju, tai bÅ«tų nuo 2022-10-04 iki 2023-01-28 (80 d. d.).‘‘

80. Be to, paminėtame sprendime nurodyta, kad ieÅ¡kovo 1 dienos vidutinis darbo užmokestis buvo 52,38 Eur ( 2723,71 Eur : 52 d. d.) neatskaičius mokesčių, o kompensacinė iÅ¡moka už nurodytÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ (80 d. d.) – 4 190,40 Eur neatskaičius mokesčių.

81. Atsakovas apeliacinio skundo nepateikė, todėl byloje nėra pagrindo keisti priteistos kompensacijos dydžio.

82. Teisėjų kolegija, įvertinusi praÅ¡ymo motyvus ir DK 218 straipsnio 2, 4, 6 dalis, konstatuoja, jog jau priteistos iÅ¡mokos už priverstinę pravaikÅ¡tÄ mažinti Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo.

83. Pagal DK nuostatas, pripažinus, kad darbuotojas iÅ¡ darbo atleistas neteisėtai, jis darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu gali bÅ«ti arba grÄ Å¾intas į buvusį darbÄ , arba, esant DK 218 straipsnio 4 dalyje nurodytiems pagrindams, jo atleidimas iÅ¡ darbo pripažįstamas neteisėtu ir laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginÄÄ nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ (DK 218 straipsnio 2, 4, 6 dalys). Pastaruoju atveju darbo ginčus nagrinėjantis organas priteisia darbuotojui iÅ¡mokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtos turtinės bei neturtinės žalos atlyginimÄ .

84. Šioje byloje nustatyta, jog atsakovo darbo santykiai pas ieškovė tęsėsi nuo 2022 m. gegužės 16 d. iki 2022 m. spalio 3 d.

85. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad DK 218 straipsnio 4 dalies nuostata, įtvirtinanti maksimalų priteistinÄ vidutinio darbo užmokesčio terminÄ , negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip panaikinanti teisę, sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio, įvertinti jo atitiktį Å¡ios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgiant į nustatytas reikÅ¡mingas aplinkybes.

86. Teisės doktrinoje taip pat pripažįstama, kad priteisiamas vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ mažinimas galimas tik iÅ¡imtiniais atvejais, o patį iÅ¡skirtinį atvejį turi pateisinti ypatingos aplinkybės. IÅ¡skirtinės aplinkybės yra tokios, kurios pateisina mažinimu siekiamÄ apginti reikÅ¡mingÄ tikslÄ (pavyzdžiui, kitų darbuotojų darbo vietas) (MartiÅ¡ienė, B. Vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 300 straipsnį. Teisė, 2014, t. 90).

87. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo laikyti esant iÅ¡imtinę situacijÄ , dėl kurios turėtų bÅ«ti mažinamas teisės aktuose nustatytos darbuotojui mokėtinos kompensacijos už priverstinę pravaikÅ¡tÄ dydis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atmetus ieškinį ir priešieškinį pirmosios instancijos teisme

88. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).

89. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pagrindinis principas, kuriuo paremtas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklės pirmiausia yra orientuotos į Å¡alies, laimėjusios bylÄ , teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ užtikrinimÄ (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).

90. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, minėtos iÅ¡laidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

91. Å ioje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė pateikė įrodymus dėl 199 Eur žyminio mokesčio paduodant ieÅ¡kinį sumokėjimo, 3 000 Eur iÅ¡laidų, patirtų advokato pagalbai už ieÅ¡kinio parengimÄ pagal pridėtas panaudoto darbo laiko ataskaitas, kuriose nurodoma, kad už atsiliepimo į prieÅ¡ieÅ¡kinį parengimÄ turėjo 900 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas pateikė įrodymus dėl 2023 m. kovo 21 d. iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos 150 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai už konsultacijas apmokėti pirmosios instancijos teisme.

92. Å ioje byloje yra atmestas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis, todėl apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, jog už atsiliepimo į prieÅ¡ieÅ¡kinį suraÅ¡ymÄ ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo turėjo bÅ«ti priteisti 900 Eur patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, nes ieÅ¡kovė jas patyrė iÅ¡imtinai dėl atsakovo pateikto prieÅ¡ieÅ¡kinio, kuris buvo atmestas pirmosios instancijos teisme.

93. Atsakovas su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė UAB „Pocita“ dvi PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir du pinigų priėmimo kvitus, AB „Lietuvos paÅ¡tas“ sÄ skaitÄ ir EKA kvitÄ , tačiau Å¡ie dokumentai neįrodo, jog Å¡ios iÅ¡laidos buvo patirtos ruoÅ¡iant atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį Be to, nėra jokių įrodymų, jog Å¡ių iÅ¡laidų atsakovas negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme. Atkreiptinas dėmesys, jog su atsiliepimu į ieÅ¡kinį pateikti tik du sÄ skaitų UAB ,,Pocita‘‘ apmokėjimo kvitai, kurie susiję tik su prieÅ¡ieÅ¡kinio ruoÅ¡imu, o ne atsiliepimu į ieÅ¡kinį.

94. Atsakovo pateiktus naujus įrodymus su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsisakytina priimti.

95. Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Vadovaujantis CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 4 dalimi, teikiant praÅ¡ymÄ priimti naujus įrodymus, turi bÅ«ti nurodyti motyvai, pagrindžiantys naujų įrodymų pateikimo bÅ«tinybę.

Apeliacinės instancijos teismo išvada

96. Paminėtais motyvais naikinti ar keisti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1p.). Tikslintina jo dalis dėl šios nutarties 92p. nurodytų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

97. CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Atsakovas nepateikė įrodymų dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, sumokėjimo.

98. Atsakovas su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė UAB „Pocita“ dvi PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir du pinigų priėmimo kvitus, AB „Lietuvos paÅ¡tas“ sÄ skaitÄ ir EKA kvitÄ , tačiau Å¡ie dokumentai neįrodo, jog Å¡ios iÅ¡laidos buvo patirtos ruoÅ¡iant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ .

99. IeÅ¡kovei nepriteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme, nes skundžiamo teismo sprendimo pakeitimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų nesudaro pagrindo priteisti ieÅ¡kovei Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas. Kaip iÅ¡aiÅ¡kino kasacinis teismas, reikalavimas peržiÅ«rėti bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimÄ yra procesinis praÅ¡ymas ir nevertinamas kaip materialinis ieÅ¡kinio reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

100. Atkreiptinas dėmesys, jog Atsakovės praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme pateiktas į elektroninę bylÄ 2023 m. spalio 5 d. 15.56 val., t. y. po bylos apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, todėl Å¡ia nutartimi priteisti atsakovei bylinėjimosi iÅ¡laidas nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 13 d. sprendimÄ iÅ¡ esmės palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Patikslinti jo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ir iÅ¡ R. R. uždarajai akcinei bendrovei „Finotransa“ priteisti 900 EUR iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.

Atsisakyti priimti su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovo R. R. ir UAB ,,Finotransa“ 2023 m. spalio 5 d. pateiktus bylinėjimosi iÅ¡laidas įrodančius dokumentus ir juos grÄ Å¾inti padavusiems asmenims.

Kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė

Almantas Padvelskis

Giedrė Seselskytė