2013-09-11 Nr. AB-4720-3-61-3-02298-2013-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS146-763/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02298-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. R. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. R. (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. liepos 2 d. padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, prašydamas priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovas) 656,35 Lt turtinės žalos atlyginimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir išaiškino jam teisę paduoti skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, ir 15 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kuriose išvardytos administracinių teismų sprendžiamų bylų kategorijos, taip pat atsižvelgė į tai, kad pagal ABTĮ 16 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai nesprendžia <...> bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

Pagal bendrą taisyklę, ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 str. 1 d., 25 str.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.266 straipsnis reglamentuoja statinių savininko (valdytojo) atsakomybę už žalą, padarytą dėl statinių, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Ginčai dėl tokios žalos atlyginimo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 30 d. nutartis dėl teismingumo Nr. T-XX-58/2012).

Nors pareiškėjas savivaldybės atsakomybę kildina iš viešojo administravimo subjekto veiklos, įgyvendinant savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros funkciją (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 6 str. 32 p.), tačiau teismas darė išvadą, kad ginčas taip pat yra susijęs ir su savivaldybės, kaip inžinierinio statinio (kelio) savininkės, atsakomybe pagal CK 6.266 straipsnį. Teismo vertinimu, ginčas peržengia ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos administracinio teismo kompetencijos ribas, todėl jis turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Pažymėjo, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2012 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2919/2012, 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2811/2012 ir kt.).

Remdamasis išdėstytu, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas P. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartį ir priimti jo skundą nagrinėti iš esmės.

Atskirąjį skundą pareiškėjas grindžia Specialiosios teisėjų kolegijos praktika panašaus pobūdžio bylose, kurioje yra suformuluota taisyklė, jog tais atvejais, kai dėl netinkamo savivaldybei priskirtų funkcijų vykdymo padaroma žala tretiesiems asmenims, ginčai dėl žalos atlyginimo ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu nagrinėtini administraciniame teisme. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutartimi atsisakė priimti jo ieškinį dėl žalos atlyginimo kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui ir nurodė, jog su minėtu reikalavimu pareiškėjas turiu teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas, siekdamas inicijuoti administracinės bylos iškėlimą, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl turtinės žalos priteisimo iš Vilniaus miesto savivaldybės. Pareiškėjas prašomos priteisti žalos atsiradimą kildina iš savivaldybės viešojo administravimo veiklos, įgyvendinant savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros funkciją (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas), skunde paaiškina, kad žala atsirado dėl to, kad jo vairuojamas automobilis įvažiavo į kelio duobę, kuri nebuvo pažymėta specialiu kelio ženklu, įspėjančiu apie kelyje esančią kliūtį.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.), ir išaiškino pareiškėjui teisę paduoti skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, pagal pareiškėjo paduotą atskirąjį skundą patikrinusi skundžiamos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 4 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad teismas šiuo atveju neteisingai vertino bylos faktines ir teisines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, rėmėsi netinkama teismų praktika, dėl to priėjo nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjo paduotas skundas nenagrinėtinas administraciniame teisme.

Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad pareiškėjas savivaldybės atsakomybę kildina iš viešojo administravimo subjekto veiklos, įgyvendinant savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros funkciją. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtintos Kelių priežiūros tvarkos nuostatomis, darytina išvada, kad savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybių funkcijų. Savivaldybė, vykdydama nurodytą funkciją, veikia viešojo administravimo srityje. Šiuo atveju pažymėtina, kad aplinkybė, jog atsakovas tuo pat metu yra ir vietinės reikšmės kelių (gatvių) savininkas, nekeičia tarp šalių atsiradusių teisinių santykių prigimties, kuri išlieka administracinio pobūdžio.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti panašaus pobūdžio bylose laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai dėl netinkamo savivaldybei priskirtų funkcijų vykdymo padaroma žala tretiesiems asmenims, ginčai dėl žalos atlyginimo ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu nagrinėtini administraciniame teisme (CK 6.271 straipsnis). Ar konkrečiu atveju yra pagrindas savivaldybės civilinei atsakomybei, sprendžia bylą nagrinėjantis administracinis teismas (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 23 d. nutartį byloje V. P. v. Kauno miesto savivaldybės administracija, 2013 m. sausio 23 d. nutartį byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. Kauno miesto savivaldybė, 2013 m. sausio 10 d. nutartį byloje E. O. v. Šiaulių miesto savivaldybė, 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. Kauno miesto savivaldybė, 2012 m. kovo 5 d. nutartį byloje V. Š. v. Panevėžio miesto savivaldybės administracija, 2011 m. kovo 21 d. nutartį byloje UAB DB „Industrijos garantas“ v. Kauno miesto savivaldybė, 2011 m. vasario 19 d. nutartį byloje UADB „Ergo Lietuva“ v. Kauno miesto savivaldybė).

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, pateiktus 2012 m. gruodžio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-2919/2012 ir 2012 m. lapkričio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-2811/2012, kuriose buvo remiamasi Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 30 d. nutartimi, priimta teismingumo byloje Nr. T-XX-58/2012. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad paminėta Specialiosios teisėjų kolegijos nutartis buvo priimta, kaip yra pažymėta pačioje nutartyje, atsižvelgiant į individualias konkrečios bylos aplinkybes. Be to, teismas neįvertino aplinkybės, jog naujausia Specialiosios teisėjų kolegijos praktika analogiško pobūdžio bylose yra nuosekli ir vienoda bei iš jos seka, kad bylos dėl turtinės žalos priteisimo iš savivaldybės, kai žala atsiranda dėl netinkamo savivaldybei priskirtos vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros funkcijos įgyvendinimo, teismingos administraciniams teismams.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vienoje iš teismo nutartyje minimų administracinių bylų Nr. A525-2811/2012, kurioje buvo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis perduoti bylą nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui, Kauno apylinkės teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti klausimą dėl rūšinio teismingumo. Šioje teismingumo byloje Nr. T-14 Specialioji teisėjų kolegija 2013 m. sausio 23 d. priėmė nutartį, kurioje, vadovaudamasi esamu teisiniu reglamentavimu bei aukščiau nurodyta Specialiosios teisėjų kolegijos praktika panašaus pobūdžio bylose, konstatavo, kad byla teisminga administraciniam teismui.

Atsižvelgiant į pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį ir šioje nutartyje apžvelgtą Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką panašaus pobūdžio bylose, nelieka abejonių, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, atsisakydamas jį priimti kaip nenagrinėtiną administracinių teismų. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartis naikinama kaip neteisėta ir nepagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kad pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatų prasmę, klausimą, ar paduotas skundas atitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus, išsprendžia pirmosios instancijos administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas, apeliacinės instancijos teismas šia nutartimi neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimą dėl jo skundo priėmimo nagrinėti iš esmės, ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. R. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo P. R. skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas