2017-12-06 Nr. AB-22848-3-62-3-02430-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3035-525/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02430-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. gruodžio 16 d. teismui pateikė skundą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas teigė, kad jis į Alytaus PN atvyko apytiksliai 2010 m. liepos 20 d. ir visą laiką buvo kalintas netinkamomis sąlygomis. Nepakako tualetų ir prausimosi kranų, tualetai neatskirti pertvaromis, juose nebuvo ventiliacijos, buvo dvokas. Dušu leista pasinaudoti tik kartą per savaitę, duše nebuvo pertvarų, nebuvo galima nusiprausti grįžus iš etapo arba išėjus iš sporto salės. Vienam mėnesiui būdavo suteikiamas tik vienas tualetinio popieriaus ritinėlis, jo kokybė prasta. Muilo nepakako nei nusiprausti, nei išsiskalbti drabužius. Gyvenamosiose patalpose nepakako ploto, dalį jo užėmė baldai, nebuvo ventiliacijos, buvo drėgna ir dėl to pelijo rūbai, žiemą buvo šalta, vasara – karšta, nepakako apšvietimo, buvo daug tarakonų, graužikų. Čiužiniuose buvo parazitų, nebuvo galimybės pasikeisti čiužinį, neleista turėti nuosavus pledus. Rūbai buvo skalbiami už pinigus, bet jų pareiškėjas neturėjo, todėl jautėsi diskriminuojamas. Maisto energetinė vertė buvo nuo 1300 kcal iki 1500 kcal, todėl jis nuolat jautė alkį, draugai ir artimieji negalėjo perduoti maisto produktų. Nuteistiesiems neužtikrintas užimtumas, nebuvo socialinių programų. Tik du kartus per savaitę leidžiama į sporto aikštelę ir vieną kartą – į biblioteką. Visi Alytaus PN pareigūnai turėjo polinkį į sadizmą, nenešiojo identifikacinių kortelių, neatsakydavo į klausimus. Pareiškėjas pats nerūkė, bet buvo laikytas su rūkančiaisiais. Parvežus į Alytaus PN 10-11 val., į būrį patekdavo tik apie 16 val. 30 min. Parvykę nuteistieji būdavo patalpinami į itin mažą kamerą, todėl pareiškėjui tekdavo ištisas valandas stovėti kampe saugant daiktus ir kvėpuojant tabako dūmais užterštu oru. Kirpykla buvo įrengta netinkamai, nes greta jos nebuvo dušo nusiprausti, daugkartinis apsiaustas buvo naudojamas 30-40 nuteistųjų apkirpti, įrankiai nebuvo dezinfekuojami, apkerpama nekokybiškai.

3. Pareiškėjas prašė netaikyti 3 metų senaties termino, kadangi pažeidimas buvo tęstinis, o senatis neturėtų būti taikoma pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – ir Konvencija). Pareiškėjas negalėjo į teismą kreiptis anksčiau, nes Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai, kuriuose aiškinamas Konvencijos 3 straipsnio taikymas, nebuvo išversti į lietuvių kalbą ir pareiškėjas ilgai negalėjo suprasti, kad jo teisės pažeidžiamos. Be to, nuo pat pirmųjų dienų Alytaus PN pareigūnai jam grasino, kad, jeigu skųsis teismui dėl nežmoniškų gyvenimo sąlygų, pagal suklastotus kaltinimus jam bus skiriamos nuobaudos.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jo reikalavimo daliai taikyti ieškinio senaties terminą, kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas paaiškino, jog, vadovaujantis 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 11.2 punktu, nuteistieji gali laikinai iki 5 valandų būti laikomi laikinojo sulaikymo patalpoje. Alytaus PN kameros atitiko ploto reikalavimus ir į jas paskiriama tiek nuteistųjų, kiek kamerose buvo vietų. Patalynę nuteistieji skalbė kiekviename būryje esančiose skalbimo mašinose. Nuteistiesiems sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu vieną kartą per savaitę. Nuteistieji būriuose esančiose prausyklose galėjo kiekvieną dieną nusiprausti kūną iki pusės po šaltu vandeniu, tai neribojama. Atvykę etapu nuteistieji maudosi duše nuo 15 val. 30 min. iki 16 val. 30 min. Nuteistiesiems per mėnesį išduodama 100 g tualetinio muilo, 200 g skalbiamojo muilo, 1 rulonas tualetinio popieriaus. Jeigu pareiškėjo netenkino gyvenimo sąlygos paskirtame būryje, jis galėjo per 1 mėnesį apskųsti pareigūnų veiksmus ar sprendimus (pvz., sprendimą perkelti jį į kitą būrį) arba kreiptis į administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų, tačiau jis šia teise nė karto nepasinaudojo. 2012 m. gruodžio 12 d. patikrinimo, kuris apėmė visas Alytaus PN patalpas, akte Alytaus visuomenės sveikatos centras nekonstatavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) pažeidimų. Pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų gyvenimo sąlygų nesikreipė. Atsakovas pažymėjo, jog miegamuosiuose nuteistiesiems rūkyti draudžiama ir juose nerūkoma. Rūkymo vietos kieme įrengtos taip, kad tabako dūmai nepatektų į bendro naudojimo patalpas, jos pažymėtos skiriamaisiais ženklais. Alytaus PN pareigūnams kiekvienais metais atliekama medicininė patikra, pareigūnus įvertina psichologas ir psichiatras, todėl visi Alytaus PN dirbę pareigūnai buvo tinkami darbui ir polinkio į sadistinį elgesį neturėjo.

II. 6. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimu pareiškėjo D. S. skundą tenkino iš dalies ir jam priteisė 697 Eur neturtinei žalai atlyginti.

7. Teismo vertinimu, pareiškėjas turėjo objektyvią galimybę žinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat patalpinimo į patalpas, neatitinkančias reikalavimų, momento. Nenustatyta, kad pareiškėjui būtų buvusios suvaržytos teisės ir jis nebūtų galėjęs kreiptis į Alytaus PN administraciją ar teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo. Nuteistųjų teises Lietuvoje gynė daug nacionalinės bei tarptautinės teisės aktų, todėl pareiškėjas turėjo galimybę laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Pareiškėjo teiginiai, jog Alytaus PN pareigūnai jam grasino, nepagrįsti jokiais įrodymais. Be to, pareiškėjo teiginiai prieštaringi, nes neaišku, ar jis laiku į teismą nesikreipė dėl to, kad nežinojo apie savo teisų pažeidimą, ar dėl to, kad jam buvo grasinta nuobaudomis. Skundą teismui pareiškėjas padavė (išsiuntė paštu) 2015 m. gruodžio 16 d., todėl buvo pagrindas jo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 20 d. iki 2012 m. gruodžio 16 d., taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, to prašė ir atsakovas. Kadangi iki 2012 m. gruodžio 18 d. pareiškėjas buvo Šiaulių tardymo izoliatoriuje, byloje vertintas laikotarpis nuo 2012 m. gruodžio 18 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d.

8. Dėl pareiškėjui tekusio ploto teismas pažymėjo, jog Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Kadangi duomenys apie konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nebuvo pateikti, vienam asmeniui tekęs plotas apskaičiuotas gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus. Nustatyta, kad pareiškėjui 155 paras nebuvo užtikrinta teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje.

9. Dėl išduodamo tualetinio popieriaus ir muilo kieko teismas nurodė, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis Vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis (toliau – ir Aprūpinimo normos), vienam vyrui 1 mėnesiui skiriamas 1 rulonas tualetinio popieriaus, 200 g skalbiamojo muilo ir 100 g tualetinio muilo. Atsakovas patvirtino, jog priemonių išdavimo tvarkos Alytaus PN laikomasi, pareiškėjas šią aplinkybę paneigiančių įrodymų nepateikė. Be to, esant didesniam poreikiui ar siekiant naudoti aukštesnės kokybės higienos priemones, jas galima įsigyti už asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas.

10. Dėl tualetų ir prausyklų įrengimo Aprūpinimo normos numato, kad bendrabučio gyvenamojoje patalpoje turi būti įrengta prausykla, tualetas, kuriuose turi būti praustuvė (1 vnt. dešimčiai asmenų), klozetas arba unitazas (1 vnt. dvylikai asmenų), dušo sieteliai (1 vnt. penkiolikai asmenų). Atsakovas nepateikė duomenų, kiek konkrečiai praustuvių, klozetų (unitazų) ir dušo sietelių buvo būrių, kuriuose pareiškėjas atliko bausmę, sanitariniuose mazguose. Kita vertus, pareiškėjas tik konstatavo prausyklų, tualetų kiekį, bet nepagrindė šių aplinkybių priežastinio ryšio su jo patirtomis pasekmėmis. Byloje nebuvo duomenų, jog pareiškėjui būtų kilusios problemos ir jis būtų skundęsis dėl naudojimosi tualetu ar prausykla, turėjęs laukti eilėje.

11. Dėl buitinių parazitų buvimo teismas pastebėjo, jog Alytaus PN buvo sudarę sutartis dėl buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) naikinimo paslaugų teikimo. Byloje nebuvo duomenų, kad sutartiniai įsipareigojimai nebūtų buvę vykdomi. Taigi, nebuvo jokio pagrindo tikėti deklaratyviais, jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstais pareiškėjo nusiskundimais.

12. Dėl netinkamos ventiliacijos, drėgmės, temperatūros, apšvietimo patalpose, maitinimo nepateikti jokie įrodymai, t. y. Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai, todėl teismas negalėjo vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas dėl netinkamos gyvenamųjų patalpų apšvietos, temperatūros, drėgmės, netinkamo maitinimo galėjo patirti papildomus nepatogumus. Kita vertus, nenustatyta, jog pats pareiškėjas dėl galbūt netinkamų bausmės atlikimo sąlygų būtų kreipęsis į atitinkamas tarnybas, informavęs įstaigos administraciją. Šiuo metu patikrinti anksčiau buvusias gyvenamąsias sąlygas nebuvo objektyvios galimybės. Dėl to pareiškėjo teiginiai apie netinkamą apšvietą, drėgmę, temperatūrą, maitinimą laikyti nepagrįstais.

13. Dėl galimybės pasinaudoti dušu atsakovo pateikti duomenys patvirtino, kad pareiškėjas būrio prausykloje galėjo kiekvieną dieną nusiprausti viršutinę kūno dalį šaltu vandeniu. Teisės aktai nenumatė galimybės nuteistiesiems praustis duše po karštu vandeniu daugiau nei vieną kartą per savaitę. Be to, Alytaus PN Nuteistųjų maudymosi duše grafikuose numatytas laikas atvykusiems etapu nuteistiesiems išsimaudyti duše. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl galimybės nusiprausti duše pasportavus, grįžus iš etapo nebuvimo atmesti.

14. Dėl laikymo su rūkančiais asmenimis byloje nepaneigti atsakovo argumentai, kad miegamuosiuose nuteistiesiems rūkyti draudžiama, prie bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų kieme įrengtos vietos rūkymui, pažymėtos skiriamaisiais ženklais, rūkymo vietos įrengtos taip, kad cigarečių ar kitų tabako gaminių skleidžiami dūmai nepatektų į bendro naudojimo patalpas. Pareiškėjas nebuvo kreipęsis į įstaigos administraciją dėl to, kad kiti nuteistieji rūkė gyvenamosiose patalpose, arba su prašymu perkelti jį į kitas gyvenamąsias patalpas, kuriose būtų laikomas su nerūkančiais asmenimis. Taigi, pareiškėjo teiginiai, jog gyvenamosiose patalpose bei koridoriuose nuteistieji rūkė, nebuvo įrodyti.

15. Teismas atmetė kitus pareiškėjo nusiskundimus. Pareiškėjo teiginiai dėl pareigūnų sadistinių asmenybės sutrikimų buvo atmesti, kadangi pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių apie netinkamą pareigūnų elgesį, nepateikė tas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad nuteistieji Alytaus PN turėjo galimybę lankytis bibliotekoje, koplyčioje, kultūriniuose ir sportiniuose renginiuose, psichologiniuose grupiniuose ir individualiuose užsiėmimuose, dirbti VĮ „Mūsų amatai“ Alytaus filiale, mokytis Alytaus suaugusiųjų ir jaunimo mokykloje, Alytaus profesinio rengimo centre, pataisos įstaigoje vykdoma 14 socialinės reabilitacijos programų. Pareiškėjo argumentus dėl netinkamų sąlygų kirpyklose, čiužinių kokybės paneigė Alytaus PN atliktų kompleksinių pataisos namų gyvenamųjų ir buitinių patalpų, be kita ko, kirpyklos, skalbyklos, prausyklos, sanitarinės švaryklos, patikrinimų duomenys, iš kurių matyti, kad Alytaus PN pažeidimai nenustatyti. Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 173 punktą, nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu nuteistasis raštu atsisako Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 2 dalyje numatytos patalynės (173.16 p.); pareiškėjas nenurodė konkrečių atvejų, susijusių su šio pobūdžio pažeidimu ir atsakovo veiksmų neteisėtumu. Pareiškėjas taip pat nenurodė, jog jam nebuvo sudarytos sąlygos pačiam išsiskalbti ir išsidžiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, o teisės aktai nenumatė pataisos įstaigos administracijai pareigos skalbti nuteistųjų asmeninius drabužius. Dėl sąlygų kamerose, kuriose laikoma atvykus į Alytaus PN etapu iki paskyrimo į būrį, atsakovas nurodė, kad Alytaus PN kameros atitiko teisės aktuose įtvirtintus ploto reikalavimus ir į jas paskiriama tiek nuteistųjų, kiek kamerose buvo vietų; šie teiginiai nepaneigti jokiais įrodymais, o pareiškėjas į Alytaus PN administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų atvykus etapu nesikreipė.

16. Teismas iš medicinos dokumentų išrašo nustatė, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas į gydytojus kreipėsi dėl peršalimo ligų, miego sutrikimų, pjautinių žaizdų, odos ligų. Nebuvo galima vienareikšmiškai konstatuoti, kad minėti sveikatos sutrikimai pasireiškė dėl netinkamų jo laikymo sąlygų Alytaus PN, kadangi medicinos dokumentų išraše nurodyta, jog jo psichologinius sutrikimus ir nemigą lėmė problemos namuose. Alytaus PN Psichologinės tarnybos viršininkės 2016 m. lapkričio 16 d. pažymoje Nr. 14.3-444 nurodyta, kad 2013 m. vasario 2 d. ir 2013 m. gegužės 4 d. pareiškėjas psichologinės konsultacijos atsisakė, 2013 m. balandžio 4 d. kreipėsi į psichologus, tačiau tik išsakė nepasitenkinimą administracijos darbu ir tvirtino, jog kreipiasi į visus skyrius, nes atitinkami įrašai reikalingi rašant skundus.

17. Teismo vertinimu, pareiškėjas mažesnio nei teisės aktuose nustatytas ploto patalpose gyveno gan ilgą laikotarpį (155 paras), tačiau jam suteikta judėjimo laisvė, galimybė užsiimti sportine, kūrybine ar pan. veikla iš dalies kompensavo ploto trūkumą. Byloje nebuvo duomenų, kad Alytaus PN pareiškėjas būtų buvęs kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu blogintos bausmės atlikimo sąlygos. Nenustatyta, jog pareiškėjas buvo kalinamas kankinančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Tačiau teismui nekilo abejonių, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurios dydis įvertintas 697 Eur.

III. 18. Pareiškėjas D. S. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti visiškai.

19. Pareiškėjas teigia, kad teismas neatsižvelgė į ypač žeminančias kalinimo sąlygas. Be to, atsakovas klaidingai nurodė, jog pareiškėjas buvo 10 mėnesių laikytas 9 lokaliniame sektoriuje – jis laikytas kamerų tipo patalpų ir baudos izoliatoriaus sąlygomis, nes į paskirtą kamerą negalėjo įeiti.

20. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, apeliaciniu skundu panaikinti prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteista 697 Eur neturtinei žalai atlyginti.

21. Atsakovo nuomone, pareiškėjas neįrodė vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti – neturtinės žalos. Be to, teismas neatsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, pagal kurią gyvenamojo ploto trūkumą gali kompensuoti pataisos namuose taikomas režimas, be kita ko, galimybė dienos metu laisvai judėti įstaigos teritorijoje. Pareiškėjas galėjo laisvai judėti pataisos namų teritorijoje, lankyti biblioteką, mokyklą, dirbti ir kt. Teisės aktai nenumatė pataisos įstaigų miegamųjų ploto skaičiavimo atsižvelgiant į baldų užimamą plotą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas turėjo laukti eilėje prie tualetų, todėl tai turėjo būti įvertinta atsakovo naudai.

22. Atsakovo atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą turinys yra identiškas atsakovo apeliacinio skundo turiniui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN baudos izoliatoriaus kameroje neužtikrinimu pareiškėjui, atlyginimo.

24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš jų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

25. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina pirmiausiai iš to, kad jis buvo laikytas neužtikrinant teisės aktuose numatyto minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui. Vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis nei 3,1 kv. m vienam žmogui, o 111.2 punkte – kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m vienam žmogui. Vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi minimalios ploto normos, pastebėtina, jog, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2015 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1218-858/2015). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad Alytaus PN pareiškėjui buvo užtikrintas nurodytas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka atsakovui.

26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vertinamu laikotarpiu (nuo 2012 m. gruodžio 18 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d., pareiškėjas jo reikalavimui taikyto ieškinio senaties termino neginčijo) pareiškėjui 155 dienas nebuvo užtikrinta 3,1 kv. m minimali ploto norma, kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m minimali ploto norma pareiškėjui buvo užtikrinta visą laiką. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis (lentelės „Įskaita. Alytaus pataisos namai“ kopija, b. l. 25-30; raštas „Perkėlimai“, b. l. 31-33; Alytaus PN 2016 m. lapkričio 15 d. raštas „Dėl duomenų pateikimo“, b. l. 111-113), patikslina, kad 3,1 kv. m minimalus gyvenamasis plotas pareiškėjui nebuvo užtikrintas 157 dienas. Tai, kad atsakovas negalėjo pateikti duomenų apie konkretų kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių, vertintina pastarojo naudai. Nors pareiškėjas tvirtino, kad jis 9 lokaliniame sektoriuje 10 mėnesių buvo laikytas kamerų tipo patalpoje, jis konkrečiai nenurodė, kuriuo laikotarpiu tai įvyko, bei nepateikė atsakovo pateiktus duomenis paneigiančių įrodymų. Konstatuotina, jog vertinamu laikotarpiu Alytaus PN pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam sąlygomis, kai jam tektų ne mažiau nei 3,1 kv. m kameros ploto, t. y. įstaiga neveikė taip, kaip pagal įstatymus buvo įpareigota veikti.

27. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos pačiam išsiskalbti ir išsidžiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, pažymėdamas, jog teisės aktai pataisos įstaigos administracijai nenumatė pareigos skalbti nuteistųjų asmeninius drabužius. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, pagal Vidaus tvarkos taisyklių 258 punktą, nuteistiesiems ne rečiau kaip kartą per savaitę suteikiama galimybė gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Higienos normos HN 76:2010 64 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Taigi, pataisos įstaiga turi užtikrinti nuteistiesiems nemokamą apatinių drabužių skalbimą, taip pat sudaryti galimybę apatinius ir viršutinius drabužius skalbtis ir džiovintis patiems. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad viršutinių drabužių skalbimo paslaugų apmokestinimas nėra neteisėtas, kai vienoda tvarka galioja visiems įstaigoje laikomiems asmenims ir egzistuoja galimybė raštu kreiptis į būrio viršininką dėl galimybės išskalbti viršutinius drabužius nemokamai, jeigu suimtasis ar nuteistasis asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų (žr., pvz., 2016 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1541-624/2016, 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016).

28. Pareiškėjas neišskyrė, kokie jo drabužiai (viršutiniai ar apatiniai), nebuvo skalbiami Alytaus PN, taip pat aiškiai nenurodė, kad Alytaus PN jam nebuvo sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti drabužius, neįvardijo konkrečių atvejų, kai buvo atsisakyta priimti skalbti jo drabužius. Byloje nėra ir duomenų, kad pareiškėjas būtų pateikęs prašymą jo drabužius skalbti nemokamai, bet toks prašymas nebūtų buvęs patenkintas. Pareiškėjas 2016 m. vasario 22 d. atsikirtime į atsakovo pateiktą atsiliepimą (b. l. 72-75) tik abstrakčiai nurodė, kad jo atžvilgiu buvo pažeidžiamas Higienos normos HN 76:2010 64 punktas, nes rūbų plovimas vykdomas tik už negrynus pinigus, o jis jų neturėjo. 2016 m. balandžio 12 d. atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 82-88) atsakovas teigė, kad patalynę nuteistieji skalbė kiekviename būryje esančiose skalbimo mašinose. Alytaus visuomenės sveikatos centro 2012 m. gruodžio 12 d. ir 2014 m. gruodžio 12 d. patikrinimo aktuose (b. l. 35-37, 66-67) užfiksuota, kad Alytaus PN buvo skalbykla, dezinfekcinė kamera, kiekvienam būriui skirtos rūbų džiovyklos, skalbykloje įrengta nešvarių skalbinių patalpa, skalbykla (4 skalbimo mašinos, 1 gręžimo mašina), džiovykla ir kt. Vadinasi, sąlygos skalbti ir džiovinti rūbus Alytaus PN buvo sudarytos. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kai kurias bylai aktualias teisės normas, pareiškėjo nusiskundimai dėl sąlygų skalbti ir džiovinti drabužius nesudarymo buvo atmesti pagrįstai.

29. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Patikrinusi bylą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnyje nustatyta tvarka, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl kitų pareiškėjo pretenzijų. Nei pareiškėjas, nei atsakovas aplinkybių arba argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti iš naujo, nepateikė.

30. Konvencijos 3 straipsnis nustato, jog niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimą Kudła prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 30210/96), 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98)). 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžė, kad bendroje gyvenamojoje erdvėje kaliniui turi būti užtikrintas 3 kv. m plotas (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo užimamo ploto) ir tai yra minimalus vienam asmeniui tenkančio ploto bendroje gyvenamojoje erdvėje standartas pagal Konvencijos 3 straipsnį. Tais atvejais, kai vienam kaliniui tenkantis plotas yra mažesnis nei 3 kv. m, vienam asmeniui tenkančio ploto trūkumas laikytinas tokiu dideliu, kad galima preziumuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Tačiau šio pažeidimo prezumpciją galima nuginčyti nurodant veiksnius, atitinkamai galėjusius kompensuoti ploto trūkumą. 3 straipsnio pažeidimo prezumpciją paprastai galima nuginčyti tuo atveju, kai vienu metu egzistavo tokie veiksniai: 1) minimalaus 3 kv. m vienam asmeniui tekusio ploto trūkumas buvo trumpais atsitiktiniais (netęstiniais) laikotarpiais ir nedidelis; 2) vienam asmeniui tekusio ploto trūkumą kompensavo pakankama judėjimo laisvė bei atitinkama veikla už kameros ribų; 3) asmuo buvo kalinamas, apskritai vertinant, tinkamoje laisvės atėmimo vietoje, kur nebuvo jokių kitų jo ar jos kalinimo sąlygas bloginančių aplinkybių.

31. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui 157 dienas teko nuo 2,23 kv. m iki 2,73 kv. m ploto, ilgiausias nepertraukiamas laikotarpis – 92 dienos, pareiškėjas laikytas su 15-19 asmenų. Sanitarinis mazgas bendrabučio tipo miegamosiose patalpose neįrengtas. Pareiškėjui tekęs gyvenamasis plotas buvo užstatytas baldais ir kitais įrenginiais, todėl pažeidimų metu jo galimybė gyvenamojoje patalpoje laisvai judėti buvo suvaržyta. Kitu metu pareiškėjui teko iki 6,82 kv. m ploto, tarp pažeidimų buvo ilgos pertraukos (pvz., 2 metai). Atsižvelgiant į Alytaus PN bendrabučių tipo patalpose nustatytą režimą, jam suteikta pakankama judėjimo laisvė, sudarytos galimybės užsiimti veikla už gyvenamosios patalpos ribų. Jokie kiti laikymo sąlygų trūkumai pareiškėjo atžvilgiu nenustatyti. Iš byloje esančių duomenų (2016 m. lapkričio 14 d. medicinos dokumentų išrašas / siuntimas, b. l. 125-128; Alytaus PN Psichologinės tarnybos 2016 m. lapkričio 16 d. pažyma „Dėl nuteistojo psichologinės būsenos, elgesio ir adaptacijos pataisos namuose įvertinimo bei suteiktos psichologinės pagalbos“, b. l. 138) nematyti, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kilusi žala pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai. Be to, nenustatyta, kad atsakovas sąmoningai būtų siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, išskyręs jį iš kitų subjektų. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šie laikymo sąlygų reikalavimų pažeidimai nesudarė prielaidų pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir būtų nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu.

32. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas buvo kalintas jam neužtikrinant minimalios ploto normos. Pripažintina, kad tokios aplinkybės galėjo jam sukelti diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

33. Vertindama pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjas tvirtino dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo patyręs didelį psichologinį sukrėtimą, pasitikėjimo savimi sumažėjimą, negalėjęs ramiai miegoti (nuolat sapnavo košmarus apie pareigūnų patyčias), susirgęs odos liga, jautęs baimę, apatiją ir kt. bei turėjęs lankytis pas psichologą, kreiptis į medicinos punktą. Medicinos dokumentų išrašas / siuntimas patvirtino, kad pareiškėjui 2013 m. kartais sutrikdavo miegas, bet tai sieta su problemomis namuose; odos liga (pleiskanojimas) užfiksuota 2013 m. gegužės 2 d., jos gydymas (pagal įrašus) tęsėsi iki 2014 m. lapkričio 7 d., ligos priežastys nenurodytos. Pažymoje „Dėl nuteistojo psichologinės būsenos, elgesio ir adaptacijos pataisos namuose įvertinimo bei suteiktos psichologinės pagalbos“ nurodyta, kad pareiškėjas 2012 m. kovo 1 d. kreipėsi dėl nuolatinių konsultacijų pas psichologą, iki 2012 m. balandžio 3 d. įvyko 3 tęstinės konsultacijos, į kitas konsultacijas pareiškėjas neatvyko. 2012 m. rugsėjo 3 d. pareiškėjas kreipėsi dėl psichologinių problemų, pravesta konsultacija. Šių konsultacijų metu neužfiksuoti nusiskundimai dėl netinkamų kalinimo sąlygų. 2013 m. balandžio 4 d. pareiškėjas kreipėsi į psichologus, tačiau išsakė tik nepasitenkinimą administracijos darbu ir tvirtino, jog kreipėsi į visus skyrius, nes reikalingi įrašai rašant skundus. Nors pareiškėjas teigė daug kartų raštu ir žodžiu kreipęsis į Alytaus PN administraciją, Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų, jo teigimu, šie prašymai iš įstaigų vėliau dingo. Pareiškėjas nurodė gavęs atsakymus į savo prašymus, skundus, bet jie buvo abstraktūs ir jo netenkino. Pareiškėjas nei skundų kopijų, nei gautų atsakymų teismui nepateikė, nenurodė net apytikslių šių skundų ir atsakymų į juos datų, jų kiekio, turinio, byloje ir teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ nėra duomenų apie pareiškėjo apskųstus Alytaus PN ar kitų kompetentingų institucijų raštus. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo pareiškėjas patyrė sunkias neigiamas pasekmes.

34. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad juos būtų galima įvertinti jo prašoma 50 000 Eur suma. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertinus Alytaus PN padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo apskaičiuotas pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos dydis – 697 Eur – yra adekvatus atsakovo padarytam teisės pažeidimui.

35. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė