2017-07-03 Nr. AB-13390-3-61-3-02059-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-582-602/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02059-2015-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.8; 43.3; 61

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. F. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3, 20–23), prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2015 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 15788.

Pagrįsdamas savo reikalavimus, pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu sprendimu atsakovas nepagrįstai atsisakė skirti jam socialinę pašalpą už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d., nes pateikdamas prašymą nurodė visus būtinus duomenis ir pateikė reikiamus dokumentus. Pareiškėjas manė, jog atitinka teisės aktų reikalavimus socialinei paramai gauti, ką ne kartą yra patvirtinęs ir pats atsakovas, todėl priimdama ginčijamą sprendimą Administracija veikė neteisėtai.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 31–33) su juo sutiko.

Atsiliepime pažymėjo, kad kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos skyrimo metu (2015 m. vasario 9 d.) galiojęs teisinis reguliavimas nustatė, kad prašyme–paraiškoje turi būti nurodomas atsiskaitomosios asmens sąskaitos, į kurią bus pervedama skirta parama, numeris. Pateiktame prašyme–paraiškoje pareiškėjas nenurodė atsiskaitomosios banko sąskaitos numerio, todėl buvo nustatytas terminas šiai informacijai pateikti. Kadangi per nustatytą terminą S. F. nepateikė atsiskaitomosios banko sąskaitos numerio, Administracija atsisakė jam skirti socialinę pašalpą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs norminę administracinę bylą dėl ginčui taikytinų tvarkos aprašo nuostatų, konstatavo, kad tik vienas socialinės pašalpos išmokėjimo būdas – per banką – neužtikrina pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų. Atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi nuo 2015 m. sausio 1 d. pasikeitusiomis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatomis, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2015 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. 1-2366 patvirtino Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašą, kurio 26 punkte nustatyta, kad socialinė pašalpa gali būti pervedama į gavėjo banko sąskaitą arba išmokama pašto paslaugas teikiančiose įmonėse.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 20 d. sprendimu pareiškėjo S. F. skundą tenkino. Panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2015 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 15788.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas S. F. 2015 m. vasario 9 d. pateikė prašymą–paraišką skirti jam socialinę pašalpą nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. (b. l. 5–6). Pareiškėjo prašymą priėmęs Administracijos Pilaitės skyrius nurodė pareiškėjui iki 2015 m. kovo 9 d. pateikti duomenis – banko sąskaitos numerį (b. l. 7–8). Vadovaudamasis Įstatymo 20 straipsnio 6 dalies nuostatomis, Administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyrius 2015 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 15788 nusprendė neskirti pareiškėjui socialinės pašalpos, nes nepateikti reikalingi dokumentai (b. l. 14).

Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog priimdama ginčijamą sprendimą Administracija vadovavosi Įstatymo 20 straipsnio 6 dalies nuostatomis ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr.1-1581 patvirtinto Socialinės pašalpos ir būsto šildymo išlaidų, išlaidų geriamajam vandeniui ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijų nepasiturintiems gyventojams Vilniaus miesto savivaldybėje skyrimo ir teikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 44 ir 69 punktų nuostatomis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-1154-502/2015, kuri įsiteisėjo 2015 m. balandžio 3 d., buvo pripažinta, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr.1-1581 patvirtinto Socialinės pašalpos ir būsto šildymo išlaidų, išlaidų geriamajam vandeniui ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijų nepasiturintiems gyventojams Vilniaus miesto savivaldybėje skyrimo ir teikimo tvarkos aprašo 44 ir 69 punkto nuostatos, tiek, kiek jomis teisiškai nesureguliuotas paskirtų socialinių pašalpų / apskaičiuotų kompensacijų sumų išmokėjimas ir kitokiu būdu (kitokiais būdais), prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintam proporcingumo principui. Teismas konstatavo, kad, nustačius tokį reguliavimą, kuriuo piniginės socialinės paramos gavėjui kilo pareiga atsidaryti ir turėti aktyvią sąskaitą Lietuvoje veikiančiame banke ir prisiimti kitus papildomus įsipareigojimus, išlaidas, susijusių su grynųjų pinigų paėmimu iš bankomatų ar banko skyrių, nėra užtikrinimas piniginės socialinės paramos, teikiamos socialiniams ir ekonominiams iššūkiams bei rizikai jautriems žmonėms, prieinamumas.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2015 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. 1-2366 patvirtino Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašą, kurio 26 punkte nustatė, kad socialinė pašalpa gali būti pervedama į gavėjo banko sąskaitą arba išmokama pašto paslaugas teikiančiose įmonėse.

Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. eA-1154-502/2015 motyvus ir argumentus, teismas darė išvadą, kad esminių Viešojo administravimo įstatymo principų neatitinkantis norminis aktas (jo dalis) negali būti pagrindas neskirti socialinės pašalpos pareiškėjui. Taikydamas tokį teisės aktą, atsakovas neproporcingai apribojo pareiškėjo teisę gauti jam priklausančią piniginę socialinę paramą, todėl ginčijamas atsakovo sprendimas naikintinas.

Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas teismui kitokių materialinių teisinių reikalavimų nėra suformulavęs, panaikinus ginčijamą sprendimą, atsakovui kyla pareiga išnagrinėti pareiškėjo S. F. 2015 m. vasario 9 d. prašymą dėl socialinės pašalpos skyrimo.

III. Pareiškėjas S. F. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 71–77), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylos dalį pirmosios instancijos teismui sujungti su kita byla. Taip pat prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliaciniame skunde mano, jog teismas neišnagrinėjo visų pareiškėjo pateiktų materialinių reikalavimų ir dėl jų nepasisakė, todėl išsprendė tik dalį bylos. Akcentuoja, jog jam neteisėtai nutrauktas elektros tiekimas, todėl neturi patogių sąlygų rengti procesinius dokumentus. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, jog, jo manymu, yra pagrindas pranešti prokurorui dėl nustatytų nusikalstamų veikų požymių pirmosios instancijos teismo teisėjų veiksmuose.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 85–87), kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra nei vieno iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Pabrėžia, kad teismas negali nutartimi sujungti visų bylų į vieną, kadangi tame pačiame teisme yra pateikti daugiau nei du skundai patikrinti skirtingų administracinių teisės aktų teisėtumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pateiktame apeliaciniame skunde pareiškėjas S. F., be kita ko, prašo bylą pagal jo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ (iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija) 137 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Pareiškėjas prašymo dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nepagrindė jokiais argumentais. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas pateikė pareiškimą, kad nepageidauja dalyvauti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Bylos šalys savo poziciją dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ir ginčo esmės savo procesiniuose dokumentuose išdėstė aiškiai ir išsamiai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, nenustatė pagrindo taikyti išimtį iš ABTĮ 137 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios taisyklės dėl apeliacinių skundų nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, todėl pareiškėjo prašymas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2015 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. 15788 teisėtumo.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas S. F. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2015 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 15788, kuriuo nuspręsta neskirti pareiškėjui socialinės pašalpos, nes nepateikti reikalingi dokumentai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 20 d. sprendimu pareiškėjo S. F. skundą tenkino ir skundžiamą atsakovo sprendimą panaikino.

Pareiškėjas pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pažymėdamas, kad teismas neišnagrinėjo visų pareiškėjo pateiktų materialinių reikalavimų.

Pagal ABTĮ 142 straipsnio 2 dalį sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai: 1) byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo arba pažeidžiant funkcinio ar išimtinio teritorinio priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles arba bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles; 2) pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų; 3) pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėjo nepasirašytas arba jeigu sprendimą pasirašė ne tas teisėjas, kuris nurodytas sprendime; 4) pirmosios instancijos teismo sprendimą priėmė ne tas teisėjas, kuris nagrinėjo bylą; 5) sprendimas, nutartis yra be motyvų; 6) byloje nėra teismo posėdžio garso įrašo, išskyrus atvejus, kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka; 7) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą; 8) nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo šiurkščiai pažeistos proceso kalbos taisyklės, ir asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.

Nagrinėjamu atveju, patikrinus bylą, nei vieno iš minėtų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas neišnagrinėjo visų pareiškėjo materialinių reikalavimų, pažymėtina, kad pareiškėjo skundo priėmimo klausimas buvo išspręstas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi. Šia nutartimi teismas priėmė pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2015 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 15788, kitą skundo dalį teismas laikė nepaduota, nes pareiškėjas nepašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi nustatytų trūkumų. Dėl skundo dalies, kurią atsisakyta priimti, pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuris išnagrinėtas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutarties dalis palikta nepakeista. Taigi konstatuotina, kad teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų pareiškėjo skunde išdėstytų reikalavimų, pareiškėjas iš esmės siekia, kad teisme būtų išnagrinėta skundo dalis, kurią atsisakyta priimti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl pareiškėjo skundo neišnagrinėjimo atmestini kaip nepagrįsti.

Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skundą, jį tenkino visiškai ir panaikino skundžiamą sprendimą. Šioje vietoje pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra įtvirtinęs, jog nagrinėjant bylas apeliacinės instancijos teisme, turi būti laikomasi non reformatio in peius (draudimo bloginti skundą padavusio asmens padėtį) principo, kuris reiškia, kad skundą padavusio asmens padėtis negali būti bloginama, jei kiti suinteresuoti asmenys skundo nepateikė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A502-34/2009). Atsižvelgiant į tai, jog byloje pareiškėjui palankesnį pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė pats pareiškėjas, byloje sprendimo negaliojimo pagrindų, kurie būtų pagrindas grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nenustatyta, konstatuotina, jog nėra pagrindo pasisakyti dėl bylos esmės ir vertinti ginčijamo sprendimo teisėtumą.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, tinkamai patikrino viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumo, teisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto taikytų materialinės teisės normų, teismas proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju teisėjų, nagrinėjusių bylą pirmosios instancijos teisme, veiksmuose nenustatyta pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų nusikalstamų veikų požymių, todėl remiantis ABTĮ 109 straipsniu, apie tai pranešti prokurorui nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. F. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius