2020-09-16 Nr. AB-16962-3-62-3-00521-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-501-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00521-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Strategy and management group“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Strategy and management group“ skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Strategy and management group“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti be aiškios datos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) sprendimą Nr. (9.8E) I; 2) panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (7.2) DV_S–2126; 3) priimti naują sprendimą – anuliuoti pareiškėjui neteisėtai skaičiuojamus delspinigius (visus); 4) įpareigoti VSDFV išduoti pažymą apie visišką pareiškėjo atsiskaitymą su VSDFV biudžetu; 5) įpareigoti VSDFV nedelsiant sutvarkyti oficialius duomenis ir registrus, susijusius su pareiškėju, bei pašalinti objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją apie pareiškėjo skolą VSDFV.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. kovo 16 d. nutartimi UAB „Strategy and management group“ skundą atsisakė priimti. Teismas pareiškėjo skundo reikalavimą dėl VSDFV sprendimo Nr. (9.8E) I- panaikinimo atsisakė priimti, padaręs išvadą, jog byla priskirtina ne Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, bet Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o skundo reikalavimą dėl VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. (7.2) DV_S–2126 panaikinimo buvo atsisakyta priimti, padarius išvadą, kad pareiškėjas nepasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą tenkino ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 16 d. nutartį panaikino bei pareiškėjo skundo priėmimo klausimą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nagrinėdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą iš naujo ir nustatęs, kad pareiškėjo skundas neatitinka įstatyme keliamų reikalavimų, pirmosios instancijos teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, išaiškindamas, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 straipsnį, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, skundai (prašymai) administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis. ABTĮ 35 straipsnis nustato, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą mokamas 30 eurų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose. Skundus paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos.

Pareiškėjas pateikdamas 2020 m. birželio 4 d. patikslintą skundą, žyminio mokesčio nesumokėjo, prašė būti nuo jo atleidžiamas.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 9 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Strategy and management group“ skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundas nepatenka į ABTĮ nustatytą neapmokestinamų skundų kategoriją, o pagal ABTĮ 37 straipsnį nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl sunkios materialinės padėties gali būti atleistas tik fizinis, o ne juridinis asmuo.

Teismas laikė, kad pareiškėjas tinkamai neįvykdė jam keliamos pareigos, nepašalino Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų (nesumokėjo žyminio mokesčio), dėl to skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Teismas pažymėjo, kad ši nutartis neužkirto kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant skundą, kuris atitiktų ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl ABTĮ 37 straipsnio prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 30 straipsnio 1 daliai; 2) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 9 d. nutartį; 3) perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti skundo priėmimo klausimą.

Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė skundo priėmimo procedūrą, kadangi po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutarties dėl bylos gražinimo į pirmąją instanciją, teismui gavus 2020 m. birželio 4 d. patikslintą skundą, ir nesutinkant, jog pareiškėjas privalo būti atleistas nuo žyminio mokesčio, pirmosios instancijos teismas iš naujo visa apimtimi spręsdamas skundo priėmimo klausimą, pirmiausiai turėjo nustatyti terminą žyminiam mokesčiui sumokėti. Juo labiau, kad Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje nebuvo nurodyta, kad nesumokėjus žyminio mokesčio, skundas bus laikomas nepaduotu ir iškart sugražintas pareiškėjui.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesikreipė ir į Konstitucinį Teismą dėl ABTĮ 37 straipsnio prieštaravimo Konstitucijos 29 straipsniui, 30 straipsnio 1 daliai, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl sunkios materialinės padėties gali būti atleistas tik fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, o juridinis asmuo ne.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad teisę kreiptis teisminės gynybos nepasiturintiems ar mažai pasiturintiems asmenims užtikrina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Šios nuostatos tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties, kreipimosi i teismą dieną, jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Pareiškėjas tvirtina, kad teismui neatleidus jo nuo žyminio mokesčio (su)mokėjimo, būtų pažeistos konstitucinės pareiškėjo teisės ir pareiškėjui būtų užkirsta teisė kreiptis į teismą, kurią užtikrina Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą (CPK 5–8 str., 17 str., 42 str. ir kt.), bei garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas, taip pat būtų pažeistas Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kuri kiekvienam asmeniui užtikrina teisę į gynybą ir suteikia galimybę šiomis teisėmis realiai naudotis (6 str., 13–14 str. ir kt.).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu nepašalinus trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, nusprendė pareiškėjo apeliacinį skundą laikyti nepaduotu, konstatavęs, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalinto trūkumų, t. y. nesumokėjo žyminio mokesčio.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad tokia pirmosios instancijos nutartis turi būti panaikinta ir skundo priėmimo klausimas sprendžiamas iš naujo, nes teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo finansinę padėtį ir nenustatė naujo termino žyminio mokesčio sumokėjimui. Taip pat, pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesikreipė į Konstitucinį Teismą dėl ABTĮ 37 straipsnio prieštaravimo Konstitucijos 29 straipsniui, 30 straipsnio 1 daliai.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d.,13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-818-492/2017, 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-258-662/2018).

ABTĮ aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 24, 25 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje aiškiai įvardijo pareiškėjo skundo trūkumus ir nustatė terminą iki 2020 m. birželio 8 d. nurodytiems skundo trūkumams pašalinti, tarp jų ir sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas išaiškino pareiškėjui, kad ABTĮ nėra numatyta galimybė atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo juridinį asmenį.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas nesumokėjo žyminio mokesčio už skundą. Pabrėžtina, kad pareiškėjas skundu prašė, be kita ko, panaikinti konkrečius VSDFV ir VSDFV Kauno skyriaus sprendimus. Skundai dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų (sprendimų) nepatenka į ABTĮ 36 straipsnyje nurodytų, žyminiu mokesčiu neapmokestinamų skundų kategorijas, todėl už skundą turėjo būti mokamas žyminis mokestis (22,50 Eur).

Dėl pareiškėjo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jo nurodomų priežasčių, kuriomis jis grindė būtinybę atleisti nuo žyminio mokesčio (atidėti žyminio mokesčio mokėjimą), teisėjų kolegija akcentuoja, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą, atleidimo nuo žyminio mokesčio institutas yra siejamas išimtinai su fizinio asmens sunkia finansine padėtimi. Administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo juridinį asmenį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-589/2012, 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1244-556/2015).

Atsižvelgdama į paminėtą teisinį reguliavimą ir faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi pagrįstai nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti. Kadangi pareiškėjas šio skundo trūkumo nepašalino, nebuvo teisinių prielaidų priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 33 str. 1 d.). Skundo trūkumai buvo esminiai ir nustatyti pagrįstai. Pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro teisinio pagrindo priešingai aiškinti ABTĮ 37 straipsnio nuostatas ir vertinti susiklosčiusią situaciją kitaip, nei tai atliko pirmosios instancijos teismas, kadangi prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo juridinis asmuo net neturėjo pagrindo pateikti.

Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą pabrėžtina, kad pareiškėjo subjektyvios abejonės dėl ABTĮ 37 straipsnio prieštaravimo Konstitucijai nėra pakankamai teisiškai argumentuotos ir neįpareigoja teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl minėto teisės akto atitikties Konstitucijai patikrinimo. Teisėjų kolegijai nagrinėjamu atveju nekilo jokių pagrįstų abejonių dėl ABTĮ nuostatų konstitucingumo, todėl nėra pagrindo tenkinti šio pareiškėjo prašymo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui, ištaisius nurodytus skundo trūkumus, pakartotinai kreiptis į teismą ABTĮ nustatyta tvarka.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Strategy and management group“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius